Papartis: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Senovės slavai tikėjo stebuklinga paparčio galia. Iki mūsų dienų išliko tikėjimas, kad šis reliktinis augalas kasmet pražysta Ivano Kupalos naktį. O tas laimingasis, kuris pamatys, kaip žydi graži gėlė, būtinai ras lobį, taip užtikrindamas sau ir savo artimiesiems gerą gyvenimą. Tačiau tai tik legenda, nes papartyje dėl botaninių ypatumų niekada neatsiranda žiedų. Užtat šis daugiametis augalas turi daugybę gydomųjų savybių, iš kurių svarbiausia yra gebėjimas pašalinti iš organizmo radionuklidus ir toksinius produktus.

Pirmieji šią augalo savybę patyrė japonai, kuriems pavyko išgyventi po pirmojo žmonijos istorijoje amerikiečių panaudoto branduolinio ginklo. Tekančios saulės šalies mokslininkai atkreipė dėmesį, kad skruzdėlėms jokios įtakos neturėjo padidėjęs radioaktyvus fonas. Atsižvelgiant į tai, kad vabzdžių mitybos racioną sudarė paprastoji sparnė (Pteridium aquilinum), medikai pradėjo rekomenduoti ją vartoti nuo radiacijos nukentėjusiems japonams.

Detalus seniausio Žemėje augalo tyrimas vėliau leido atskleisti dar daug naudingų savybių. Kai kuriose pasaulio šalyse paparčių kultūros aktyviai naudojamos kulinarijoje. Papartis ilgą laiką liko menkai ištirtas, tačiau šiandien jo sudėtis ir gydomieji poveikiai yra įrodyti eksperimentiškai. Liaudies medicinoje aktyviai naudojami receptai namų gydymui nuo įvairių ligų. Gastronominiai gurmanai reguliariai vartoja originalius patiekalus iš skirtingų augalo dalių. Todėl atėjo laikas geriau susipažinti su seniausiu augalų pasaulio atstovu.

Cheminė sudėtis

Mokslinėje bendruomenėje susidarė nuomonė, kad papartis yra viena iš pirmųjų gyvybės formų mūsų planetoje. Ir šį teiginį patvirtina daugelis istorinių faktų. Pavyzdžiui, dar pagonybės laikais slavai augalą vadino „poroti“ dėl jo lapų panašumo į paukščio sparnus. Vėliau atsirado tokios garsios pravardės: Perkūno ugniažiedis, velnio barzda, sorokozubas, orliakas, zolotnikas, žar-cvietas, kočedužnikas.

Apskritai šį nuostabų augalą mūsų protėviai visada siejo su žaibų ir griaustinio valdovu – dievu Perkūnu. Jie tikėjo, kad būtent Perkūnas atsiuntė šį augalą į žemę, kad žmonės galėtų išgyti nuo žaizdų ir ligų.

Šiuolaikiniai mokslininkai labiau pasitiki įrodymų baze nei dieviška jėga. Dėl išsamaus augalo tyrimo jiems pavyko aprašyti jo sudėtį. Didžioji dalis aktyviųjų komponentų yra sutelkta orliako šakniastiebiuose. Šį naudingą kompleksą sudaro šie komponentai:

• alkaloidai;
• rauginės medžiagos;
• flavonoidai;
• eteriniai aliejai;
• organinės rūgštys: cianvandenilio, glutamo, orliako-rauginė;
• saponinai;
• krakmolai.

Taip pat:

1. Vitaminų grupė (yra jaunuose ūgliuose): nikotino rūgštis, tokoferolis, karotinas, riboflavinas.
2. Mineraliniai elementai: siera, manganas, jodas dideliais kiekiais, varis ir kiti.
3. Augaliniai fermentai, užtikrinantys tiamino (vitamino B1) hidrolizės procesą.

Taip pat sudėtyje yra riebalų ir baltymų, kurie savo savybėmis yra artimi grūdinių kultūrų baltymams. Tačiau pagrindinę sudėties vertę sudaro būtent biologiškai aktyvūs elementai, kurių koncentracija paparčio šakninėje dalyje yra labai didelė.

Verta pridurti, kad augalo, kaip maisto produkto, energinė vertė yra tik 34 kcal 100 gramų porcijoje. Todėl salotos, kurių sudėtyje yra šviežių kočedužniko žalumynų, padės mažinti svorį.

Kaip atrodo ir kur auga

Reikia suprasti, kad papartiniai – tai gausi sporinių augalų gentis, apimanti 48 šeimas. Visi atstovai yra vaskuliniai augalai. Laukiniai papartiniai mieliau auga pelkėtose, labai drėgnose vietose. Kai kurios rūšys tokiomis palankiomis sąlygomis pasiekia tikrai milžiniškus dydžius. Pavyzdžiui, tropikuose pasitaiko paparčių egzempliorių, kurių aukštis siekia iki 16 m, o lapai – keturių metrų ilgio. Rusijos teritorijoje augantys papartiniai pasižymi kuklesniais parametrais: jų aukštis svyruoja nuo 30 cm iki 1 m.

Išoriniai požymiai

1. Papartis turi storą tamsiai rudos spalvos šakniastiebį. Nuo pagrindinio stiebo į šalis nukrypsta daug pridėtinių šaknelių, primenančių siūlus.
2. Žvynuoti lapai atsitraukia iš šakniastiebio viršūnės. Jauni lapeliai (vajos) savo išvaizda primena sraigę. Vėliau jie išsiskleidžia ir tampa panašūs į kabliukus.
3. Žydėjimo laikotarpis įprasta prasme papartiniams nebūdingas. Šią funkciją perėmė ilgi lapai, kai prieš visiškai išsiskleidžiant jie yra surinkti į kekę. Sporos susidaro apatinėje lapo plokštelės dalyje.

Dauginimosi ypatumai

Gebėjimas daugintis sporomis dar kartą patvirtina senovinę paparčių kilmę. Nepaisant sorių buvimo, šie floros atstovai nesudaro sėklų. Reprodukcines funkcijas atlieka subrendusios sporos, kurios savaimingai išmetamos į aplinką.

Paplitimo arealas

Paparčiai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Skirtingų rūšių galima rasti šiaurinėse Skandinavijos platumose, šilumą mėgstančios veislės prisitaikė gyventi karštame Vidurinės Azijos ir Pietų Amerikos klimate. Vasarą Arktiniuose Rusijos regionuose taip pat aptinkama ši augalijos rūšis. Be to, šios kultūros greitai prisitaiko ne tik prie skirtingų klimato sąlygų, įsikurdamos ant medžių kamienų, pastatų sienų, kalnų tarpekliuose, laukuose ir vandens aplinkoje. Netgi karštoje dykumoje papartis gerai prigyja, atgaivindamas vietos kraštovaizdį. Tačiau mėgstamiausios ereliapaparčio vietos yra mišrūs miškų masyvai.

Naudinga žinoti! Senovinę paparčių kilmę įrodo faktas, kad anglies nuosėdos susidarė būtent iš šios augalijos rūšies.

Rūšys

Botanikai aprašė daugiau nei 10 tūkstančių paparčių rūšių. NVS šalių ir Rusijos erdvėje labiausiai paplitusi ereliapaparčio rūšis, turinti įspūdingą gydomųjų savybių rinkinį. Todėl šios gausios genties klasifikacija yra labai sudėtinga ir daugiapakopė. Dar labiau apsunkino skirstymą į grupes dekoratyvinių paparčių kultūrų atsiradimas. Kalbant apie laukines rūšis, jos visos skirstomos į keturias pagrindines klases:

• Asiūklūnai.
• Maratijiniai.
• Psilotiniai.
• Tikrieji.

Didele rūšių įvairove pasižymi tikrųjų paparčių klasė, kuriai priklauso daugiakojinių augalų genties atstovai. Iš šiai genčiai priklausančių paparčių labiausiai paplitusios šios rūšys:

1. Tailando veislė pasižymi sudėtingais lapais ir plonais šakniastiebiais, mėgsta drėgmę. Pagrindinės gyvenamosios vietos – stovintis vanduo. Tailando rūšis neturi jokios vertės kaip vaistinė žaliava.
2. Indijos rūšis auga tropikuose. Ji dažnai auginama dekoratyviniais tikslais biuro patalpose.
3. Vyriškasis skydpapartis turi ypatingą privilegiją tarp liaudies gydytojų. Būtent ši veislė pasižymi turtinga chemine sudėtimi, leidžiančia ją naudoti ruošiant įvairias vaistines formas.
4. Miškinis paparčių tipas yra atsparus temperatūros svyravimams. Šiai grupei priklauso tokie porūšiai: stručpapartis, moteriškasis papartis, ereliapapartis.
5. Kambarinės ar dekoratyvinės veislės yra selekcininkų darbo rezultatas. Kultūrinių rūšių atstovai išsiskiria elegantiška lapų forma, jų gražūs pamatinės dalies kontūrai, kas traukia floristus. Kambarinės paparčių veislės yra labai kaprizingos, jos mėgsta gausią drėgmę ir šviesą, bet nepakenčia tiesioginių saulės spindulių ir šalčio. Populiariausios veislės auginimui namuose: daugiakojė, diksonija, adiantas, nefrolepis.

Pastaba: nors apie paparčio auginimą namuose sklando daug neigiamų vertinimų, tokia kaimynystė žmogui yra labai naudinga. Mokslininkai įrodė, kad kambarinis augalas neutralizuoja elektromagnetinių spindulių poveikį ir valo orą.

Rinkimas ir laikymas

Žolininkai pataria papartį rinkti ankstyvą pavasarį. Šiuo laikotarpiu lapuose ir šaknų dalyje yra didžiausia veikliųjų medžiagų koncentracija. Vasarą ir rudenį augalai praranda didžiąją dalį sudėties.

Jauni ūgliai ruošiami kulinariniams tikslams ir kai kurių vaistinių formų gamybai. Senesni lapai taip pat naudojami liaudies medicinoje kaip natūralus kompresas, sergant radikulitu ir osteochondroze. Tačiau šviežios žaliavos galiojimo laikas ribojamas vos dviem parom, vėliau papartis (orliakas) tampa nuodingas.

Šakniastiebiai ruošiami vėlyvą rudenį. Jie valomi nuo žemės, pašalinami žvynuoti lapai ir smulkūs priedėliai. Augalinė medžiaga džiovinama krosnyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Paruoštą žaliavą rekomenduojama laikyti sandarioje talpykloje. Tokios ruošinio galiojimo laikas – vieneri metai.

Pastaba: parudavusių šaknelių naudoti negalima.

Paparties gydomosios savybės

Paparčio rūšies orliakas aktyviai naudojamas medicinos praktikoje. Jo pagrindu gaminamos įvairios vaistinės formos pagal liaudies receptus. Tokios namų priemonės papildo pagrindinį terapijos kompleksą sergant šiomis ligomis:

• pleuritas;
• Botkino liga (hepatitas);
• sąnarių skausmai;
• migrena;
• viduriavimas;
• kirmėlinės invazijos;
• sisteminiai vidurių užkietėjimai;
• žarnyno sutrikimai;
• triukšmas ausyse;
• įvairios kilmės skausmai;
• endokrininės sistemos ligos;
• avitaminozės;
• edemos.

Atskirai norisi pabrėžti būtent galimybę atkurti normalias skydliaukės funkcijas naudojant paparčio preparatus. Tokį terapinį poveikį užtikrina labai didelis jodo kiekis sudėtyje.

Be šio privalumo, pastebimas aukštas terapinis efektas lokaliai gydant atviras žaizdas ir nudegimus paparčio preparatais, o tai taip pat verta dėmesio.

Augalo gebėjimas neutralizuoti radionuklidus ypač naudingas žmonėms, kurių darbas susijęs su izotopais. Tie, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterio monitoriaus ekrano, taip pat turėtų šalia pastatyti vazoną su dekoratyvine paparčio veisle.

Seniausio iš augalų šviežių žalumynų priedą būtinai verta įtraukti į meniu tiems, kurie nori sulieknėti nekenkdami sveikatai. Orliako arba skydinio paparčio naudojimo privalumus būtų galima vardinti labai ilgai. Tačiau ši augalo rūšis nusipelno pasitikėjimo jau vien todėl, kad ją visapusiškai naudojo mūsų protėviai.

Moterims

Moterų sveikatai paparčiai, augantys mūsų platumose, gali suteikti reikšmingą paramą. Stiprias antioksidacines reliktinio augalo savybes galima naudoti namų kosmetologijoje, siekiant pašalinti smulkius odos defektus ir su amžiumi susijusius pokyčius. Nuovirais ir užpilais namuose galima gydyti ginekologines ligas. Labai dažnai medicinos praktikoje tokie tirpalai naudojami sergant adneksitu, skiriant dušinimą.

Esant moterų šlapimo ir lytinių organų uždegiminiams procesams, leidžiama vartoti tokius vaistus. Be to, pagalbinius gydymo metodus naudojant papartį galima derinti su vaistų, įskaitant stiprius antibiotikus, vartojimu. Augalas padės išspręsti šias moterų problemas:

• pašalinti spuogus;
• sumažinti priešmenstruacinio laikotarpio skausmingumą;
• pagerinti būklę sergant venų varikoze;
• atsikratyti migrenos;
• susitvarkyti su medžiagų apykaitos sutrikimais.

Vyrams

Papartis yra naudingas stipriosios žmonijos pusės atstovams dėl didelio maistinių medžiagų kiekio. Esant fiziniam ir psichoemociniam krūviui, jis gali tapti vertingu biologiškai aktyvių komponentų šaltiniu. Profilaktikos tikslais žolininkai rekomenduoja naudoti papartį darbingumui didinti, taip pat neutralizuoti žalingą radioaktyviosios spinduliuotės poveikį organizmui. Gydymo tikslais papartis naudojamas esant vyriškam nevaisingumui, prostatitui, lytiniam silpnumui.

Nėštumo metu

Paparties sudėtyje yra nuodų ir labai toksiškų junginių. Kaip pavyzdį galima paminėti visą alkaloidų grupę. Be to, šaknyse ir lapuose yra komponentų, skatinančių kraujotaką. Visa tai kelia pavojų normaliam vaisiaus išnešiojimui. Todėl nėštumo metu papartį bet kokia forma vartoti neleidžiama.

Žindymo laikotarpiu

Po gimdymo kiekviena moteris stengiasi kuo greičiau atsistatyti. Tačiau žindymas uždraudžia vartoti daugelį maisto produktų. Vartoti tinkamos paparčio veislės nėra draudžiamos maitinančiai mamai, tačiau visus tokius priedus į racioną reikėtų įtraukti labai atsargiai. Jei naujas augalinis produktas nesukels kūdikiui alerginės reakcijos, galima į kasdienius patiekalus dėti mažas vitamininės žalumos porcijas.

Dėl vaistinių preparatų vartojimo medikų nuomonė vienareikšmė – maitinančiai moteriai tokius vaistus vartoti draudžiama.

Svarbu! Reikėtų priminti, kad bet koks savarankiškas gydymas žolelėmis yra potencialiai pavojingas sveikatai. Riziką gali sumažinti tik kompetentingas požiūris į namų terapiją, o tai sunku atlikti be profesionalų dalyvavimo šiame procese.

Papartis liaudies medicinoje

Rytų šalių medicinoje paparčio rūšys plačiai naudojamos gyvybinei energijai papildyti ir įvairioms ligoms gydyti. Tačiau pagrindinis šių floros atstovų tikslas – kova su parazitais. Ypač išskirtinių rezultatų duoda jaučio kaspinuočio išvarymo procesas. Ši invazijos rūšis laikoma sunkiausia, nes labai sunkiai pasiduoda gydymui. Be helmintozės, liaudies medicinoje naudojant papartį, kaip jau minėta, gydoma daug kitų patologijų.

Pateikiame keletą receptų iš liaudies gydytojų kolekcijos. Kiekvienas receptas yra unikalus savo turiniu, tačiau visi būdai patikrinti laiko. Todėl jų veiksmingumą galima laikyti įrodytu.

Gydomosios vonios

Vandens namų procedūros su paparčio nuoviru numalšins aštrius simptomus paūmėjus reumatizmui ir podagrai. Tam reikia 50 g sausų arba 100 g šviežių augalo šakniastiebių 2–3 valandas virti 2 l vandens. Gydomojo tirpalo ruošimo procesas turi vykti po uždarytu dangčiu. Kai mišinys bus paruoštas, supilkite nuovirą į paruoštą vonią, kurios vandens temperatūra 28–32°C. 10–12 vonių kursas lokalizuos nemalonius simptomus, pagerins bendrą būklę.

Kaip alternatyvaus gydymo nuo reumatizmo variantą galima naudoti visai paprastą liaudišką metodą – prikimšti čiužinį šviežiais paparčio lapais. Tokia neįprasta lova padės greičiau užmigti ir nuramins sergančius sąnarius.

Priemonė nuo kaspinuočių

Gydymo procesas, kuris bus aprašytas toliau, truks dvi paras.

Pirmoji diena. Numatyta visiškai atsisakyti maisto. Leidžiama gerti tik skysčius. Prieš miegą išgerti šiek tiek ricinos aliejaus ir suvalgyti gabalėlį silkės su svogūnu.

Antroji diena. Ryte tuščiu skrandžiu išgerti augalinę piliulę iš paparčio. Paskui po vieną piliulę gerti kas 3 minutes. Taip elgtis visą valandą. Gydymo pabaigoje dar kartą išgerti visą desertinį šaukštą ricinos aliejaus.

Glistogeninės piliulės gaminamos iš paparčio šaknies miltelių ir 2 ml eterinio aliejaus mišinio. Gautą masę padalinti į 30 lygių dalių.

Būdas išvaryti kirminus ir kaspinuotį

Šiuo atveju kaip pagrindinė vaistinė žaliava naudojami jauni paparčio lapai. Į stiklinę verdančio vandens reikia įberti šaukštą susmulkintų šviežių lapų. Indą su gautu mišiniu pastatyti ant silpnos ugnies ir troškinti ketvirtį valandos, po to perkošti. Nuovirą gerti ryte 4 dienas, bet kiekvieną dieną reikia ruošti naują mišinį.

Priemonė venų varikozei gydyti

Varikozinėms venomis gydyti reikės paruošti šviežias paparčio šaknis. Po pirminio augalinės medžiagos apdorojimo šaknis gerai nuplauti, išdžiovinti, susmulkinti iki košelės. Norint supaprastinti užduotį, galima naudoti bet kokias pagalbines priemones, įskaitant buitinę techniką. Gautą masę tuoj pat sumaišyti su tokiu pat kiekiu rūgpienio (idealiai tinka naminis produktas). Tada paruoštą mišinį storu sluoksniu užtepti ant probleminių vietų. Iš viršaus augalinį kompresą pritvirtinti marlės gabalėliu. Procedūros trukmė – 6 valandos.

Tinktūra pleuritui gydyti

Šis variantas tinka sausam pleuritui gydyti. Priemonė ruošiama iš alkoholio pagrindo ir susmulkintos paparčio šaknies. Komponentų santykis: 1:4. Vaistą reikia laikyti dvi savaites. Prieš naudojimą tirpalą perkošti.

Vienkartinė dozė vidiniam vartojimui – 20 lašų tinktūros, tačiau šį kiekį geriau atskiesti nedideliu kiekiu vandens. Tinktūrą geriau gerti tuščiu skrandžiu. Ši priemonė tinka išoriniam vartojimui esant sąnarių skausmams. Procedūra – problemines vietas įtrinti tinktūra 3–4 kartus.

Kirkšnies išvaržos gydymui

Esant tokiai ligai žmogus jaučia tam tikrą diskomfortą, o prie nemalonių pojūčių dažnai prisideda ir skaudantis skausmas. Nemalonius simptomus padės pašalinti kompresai iš paparčio šaknies miltelių ir kefyro mišinio. Procedūrą geriausia atlikti naktį, uždėjus ant kirkšnies srities audinio gabalą, ant kurio užteptas storas gauto mišinio sluoksnis. Tokį kompresą lengva pritvirtinti naudojant apatinius drabužius.

Sveikatos eliksyras iš paparties

Tokį daug žadantį pavadinimą šis receptas gavo dėl vaistinės sudėties universalumo. Tai reiškia, kad šia paprasta priemone galima gydyti beveik visas aukščiau išvardytas patologijas, išskyrus kirminus. Šiam tikslui geriausiai tiks miško džiovintas papartis. Paruošimo seka tokia:

1. Užvirinkite stiklinę vandens.
2. Į verdantį skystį įpilkite 10 g miltelių.
3. Tirpalą virkite dar pusvalandį.
4. Į paruoštą tirpalą įdėkite šiek tiek medaus.
5. Vaistą gerti vieną kartą per dieną. Maksimali paros dozė – arbatinis šaukštelis. Terapijos kurso trukmė – 2–3 savaitės.

Sergant leukoze

Išgydyti tokią rimtą ligą paparčiu neįmanoma, tačiau žymiai palengvinti paciento būklę – visiškai įvykdoma užduotis. Šis būdas jokiu būdu netinka gydymo apibrėžimui, nes jį sudaro šviežių jaunų paparčio ūglių arba džiovintų žaliavų pridėjimas į maistą. Tokiu priedu galima pagardinti sriubas, antruosius patiekalus ir salotas mėnesį.

Gydomųjų mišinių rūšys

Nesunku padaryti išvadą, kad pagal liaudies receptus iš antžeminės ir požeminės paparčio dalių namuose galima paruošti beveik visas populiarias vaistų formas. Žinoma, kiekvienas atskiras receptas skiriasi pagrindinių ingredientų santykiu, todėl preparatų koncentracija išoriniam ir vidiniam vartojimui skiriasi. Tačiau pats vaistų paruošimo principas yra identiškas.

Užpilas

Vaistinis užpilas ruošiamas iš šaukšto džiovintų lapų ir stiklinės karšto vandens. Sujungus ingredientus, mišinį reikia 15 minučių dėti ant vandens vonios. Prieš vartojimą perkošti tirpalą. Vienkartinė dozė – 20 ml. Šis receptas naudojamas moterų priedų uždegimui gydyti.

Tinktūra

Ruošiant tinktūrą reikia laikytis tokios proporcijos: vienai daliai sutrintų šaknelių paimti tris dalis degtinės. Po dviejų savaičių išlaikymo tamsoje preparatas bus paruoštas naudojimui. Galima vartoti tiek vidiniam vartojimui (ne daugiau kaip šaukštas), tiek išoriniam žaizdų, furunkulų apdorojimui.

Nuoviras

Pagal klasikinį receptą nuoviras ruošiamas vandens vonioje. Ingredientų proporcijos: 10 g sausų paparčio šaknų imti 200 ml vandens. Laikyti mišinį vonioje tol, kol skysčio tūris sumažės lygiai per pusę. Prieš naudojimą skysčio kiekį padidinti iki pradinio tūrio. Tirpalą galima naudoti klizmoms. Norma vidiniam vartojimui – arbatinis šaukštelis.

Arbata

Norėdami palaikyti gyvybinį tonusą, į tradicinį arbatos gėrimą galite įdėti šaukštą nuoviro arba užpilo iš sausų paparties lapų. Toks priedas bus naudingas organizmui.

Aliejus

Norint paruošti paparties aliejų, reikia paruošti jaunus vyriškosios paparties arba skydinio paparties ūglius. Į litrinį stiklainį sandariai sudėti augalinę medžiagą, užpilti žalią masę alyvuogių aliejumi. Statyti indą vandens vonioje 40 minučių. Tada atskirti skystąją dalį. Tokiu būdu gautą paparties aliejų naudoti sergančių sąnarių ir nugaros gydymui. Preparatą įtrinti į odą masažuojamaisiais judesiais.

Naudojimas kulinarijoje

Papartinės augalų rūšys mielai naudojamos Japonijos, Kinijos, Korėjos nacionalinėje virtuvėje. Tolimųjų Rytų gyventojai taip pat įtraukia į racioną naudingą natūralų produktą. Naujosios Zelandijos gyventojai ir amerikiečiai mala šaknis, o iš miltų kepa skanius papločius.

Nors slavų maisto tradicijoms šis augalas mažai tinka, iš jo galima paruošti daug skanių maistingų patiekalų. Pavyzdžiui, jaunus lapus galima dėti į lengvas salotas, o lapkočius kepti su riešutais. Kai kurios šeimininkės papartį naudoja kaip prieskonį mėsos patiekalams ir grybams. Augalo lapus galima sūdyti ir marinuoti. Jie puikiai dera su pupelėmis ir kruopomis.

Pateikiame kelis paprastus receptus skaniausių patiekalų iš karklavijo.

Kepsnys iš šviežių ūglių

Šis puikus užkandis tiks prie bet kokio garnyro. Produktų rinkinį sudaro:

• paparties ūgliai – 0,4 kg;
• česnakas – 4 skiltelės;
• svogūnas – pora galvų;
• pomidorų pasta – 2 valgomieji šaukštai;
• druska;
• augalinis aliejus.

Gaminimo eiga:

1. Svarbiausia – iš anksto paruošti augalinį produktą. Tam šviežiai surinktus lapus vienai parai pamirkyti pasūdytame vandenyje. Ši procedūra pašalins kartumą, būdingą paparties lapijai.
2. Tada augalo dalis nuplauti vandeniu, sudėti į puodą su vandeniu. Užvirinti, tada sumažinti ugnį ir dar ketvirtį valandos virti lapus.
3. Išvirtus žalumynus nusunkite per sietelį, atvėsinkite.
4. Įkaitinti keptuvę, įpilti aliejaus, apkepti supjaustytą svogūną iki auksinės spalvos.
5. Tuo tarpu virtus paparties lapus supjaustyti, bet nesmulkiai.
6. Pridėti prie svogūno žaliąjį ingredientą, kepti nuolat maišant.
7. Kitame inde įkaitinti šiek tiek augalinio aliejaus ir sumaišyti jį su pomidorų pasta.
8. Pomidorų užpilą pridėti prie pagrindinės kepsnio dalies, pasūdyti.
9. Pabaigoje įdėti smulkintą česnaką.

Šį patiekalą reikia patiekti karštą.

Sūdytas papartis

Šiam delikatesui paruošti reikės tik druskos ir paparties žalumynų. Ingredientų santykis 7:10.

Kaip gaminti:

1. Gerai nuplautus augalo lapus padalyti į nedidelius ryšulėlius. Kiekvieną ryšulėlį apvynioti gumine juostele.
2. Tada į gilų indą sluoksniais sudėti žalumynus, gausiai barstant kiekvieną sluoksnį druska.
3. Kai lapai užims savo vietą, visą konstrukciją užspausti svoriu. Tokioje būsenoje ruošinys turi stovėti parą.
4. Po to svorį nuimti, o visą žalią masę apversti atvirkštine tvarka, tai yra „aukštyn kojomis“.
5. Vėl uždėti presą parai.
6. Tada nupilti sūrymą, masę vėl išmaišyti.

Toks sūryminis paruošinys yra puikus pagrindas kitiems patiekalams.

Pastaba: Be druskos, pagal pageidavimą galima pridėti kitų prieskonių.

Salotos su kiaušiniu

Šiam patiekalui reikės:

• sūdyta papartis – 400 g;
• česnakas – 3 skiltelės;
• majonezas – 100 g;
• marinuoti agurkai – 1 vnt.;
• virti kiaušiniai – 3 vnt.

Procesas:

1. Iš anksto sūdytą augalinį produktą pamirkyti parą. Tada supjaustyti kaip įprastą salotų pagrindą.
2. Tada keptuvėje apkepkite kubeliais pjaustytą svogūną.
3. Po 5 minučių į svogūną įdėkite papartį.
4. Patroškinkite viską 5 minutes.
5. Įdėkite kiaušinius ir agurką, supjaustę juos smulkiau.
6. Išmaišę pagardinkite salotas majonezu.

Vištienos salotos su paparčiu

Dėl įvairovės galima paruošti tokį sotų salotų variantą. Reikės:

• vištienos filė – 0,3 kg;
• paparties stiebai (galima sūdyti) – 300 g;
• svogūnai – 3 galvutės;
• druska, pipirai, augalinis aliejus – reikiamais kiekiais.

Procesas:

1. Virtą vištienos filę supjaustykite kubeliais.
2. Su svogūnu ir papartimi elkitės taip pat. Sūdytus stiebus mirkyti parą.
3. Keptuvėje augaliniame aliejuje apkepkite vištieną su svogūnu, įberkite druskos ir pipirų.
4. Pabaigoje įdėkite papartį.
5. Patroškinkite visą masę 5 minutes ant silpnos ugnies.

Patiekti paruoštą užkandį galima su šviežiais pomidorais.

Keptos bulvės su paparčiu

Pagrindiniai produktai:

• sūdyta papartis (Pteridium) – 200 g;
• svogūnas – 1 galvutė;
• česnakas – 1 skiltelė;
• kelios bulvės – 180 g;
• pipirai, paprika, druska;
• augalinis aliejus.

Kaip gaminti:

1. Gerai išmirkytą papartį apkepkite aliejuje, pridėkite prieskonių, česnako.
2. Kitoje keptuvėje apkepkite bulves.
3. Sujunkite dvi vieno patiekalo dalis, kurį galite papildyti šviežiomis daržovėmis.

Korėjietiškos salotos

Šiuo atveju taip pat pravers sūdyta žaliava. Patiekalas turi ryškų 'korėjietišką' akcentą.

Produktų sąrašas:

• papartis – 400 g;
• alyvuogių aliejus – 100 ml;
• svogūnas – 1 galvutė;
• sojos padažas – 75 ml;
• Česnakai – 3 skiltelės;
• čili pipirai – pagal skonį;
• korėjietiška morka – 200 g.

Veiksmų seka:

1. Aliejuje keptuvėje pirmiausia apkepkite pjaustytą svogūną.
2. Įdėkite susmulkintą papartį.
3. Kepkite 2–3 minutes, tada įpilkite sojos padažą.
4. Atskirame inde sumaišykite korėjietišką morką su susmulkintu česnaku.
5. Prie morkos pridėkite apkeptą papartį ir čili pipirus.

Toks užkandis puikiai papildys žuvies patiekalą, tačiau salotas galima patiekti su mėsa ir bet kokiu garnyru.

Kontraindikacijos vartojimui

Turint daug teigiamų savybių, šis senovinis augalas turi ir neigiamų. Kadangi sudėtyje yra gana nuodingų komponentų, papartį griežtai draudžiama naudoti gydymui šiomis būklėmis:

• nėštumas;
• visas žindymo laikotarpis;
• anemija;
• vaikų amžius iki 6 metų;
• aktyvi tuberkuliozė;
• individualus augalo netoleravimas;
• širdies nepakankamumas;
• bet kokios lėtinės kepenų patologijos.

Taip pat negalima pamiršti, kad lapų sporos gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Todėl augalinę medžiagą visada reikia rinkti dėvint drabužius, apsaugančius atviras odos vietas.

Perdozavus vaistų, kurių sudėtyje yra papartis, stebima tokia simptomatika:

• atsiranda stiprus pykinimas;
• dažnai būna vėmimas;
• pacientas skundžiasi stipriais galvos skausmais;
• pastebimas bendras silpnumas, svaigimas;
• sunkiais atvejais gali būti traukuliai.

Pažengusiais atvejais tokia būklė gali baigtis mirtimi. Todėl, jei gydant paparčio preparatais atsiranda tokių simptomų, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą.

Ženklai ir prietarai apie papartį

Vienas iš paparčio pavadinimų „velnio barzda“ augalui duotas neatsitiktinai. Senovėje žmonės tikėjo, kad pragaro valdovas iš šio augalo gamina anglis pragariškai ugniai. Šiaip žmonės papartį vertino teigiamai. Pavyzdžiui, buvo manoma, kad jis saugo žmogų nuo piktųjų jėgų ir bėdų.

Verta paminėti dar šiuos teigiamus ženklus:

1. Seni žmonės tvirtino, kad papartis į namus atneša harmoniją, nes įkrauna namų atmosferą teigiama energija. Jei namuose auga šis augalas, vadinasi, jame nebus vietos barniams, o tarp šeimos narių visada klostysis geri santykiai ir visiškas tarpusavio supratimas.
2. Kitas liaudies ženklas sako, kad papartį būtina laikyti namuose, jei sutuoktiniai yra skirtingų temperamentų. Augalas gesins susierzinimą ir nepasitenkinimą vienas kitu bei padės rasti kompromisinį sprendimą, stiprinant santuokos ryšius.
3. Dar senovėje žmonės tikėjo, kad papartis atneša turtus į namus, o azartiškiems žaidėjams padeda atspėti teisingus skaičius ir kortas, saugo nuo neapgalvotų išlaidų.
4. Egzistavo ženklas, kurio daugelis laikosi ir šiandien: jei persodinsite augalą iš namų vazono į atvirą gruntą, papartis taps stipriu namų amuletu. Šis tikėjimas nusipelno ypatingo dėmesio. Jį tikrai verta įsidėmėti privatiems namų savininkams ir sodininkams.
5. Jei staiga kambarinis augalas pradėjo nykti, tai pagal kitą liaudies ženklą paparčio liga paaiškinama tuo, kad jis įsavėjo negatyvą, apsaugodamas savo šeimininką.

Prie šių pliusų verta pridėti mokslo įrodytą faktą: biure darbo vietoje verta pastatyti vazoną su papartimi. Tokia kaimynystė užtikrins oro valymą, taip pat apsaugos savininko aurą nuo griaunančios neigiamų kolegų ir lankytojų emocijų įtakos.

Kodėl negalima laikyti paparties namuose

Skeptikai, o jų nemažai, priešingai, mano, kad papartis namuose – tai nelaimė. Žinoma, toks teiginys yra ginčytinas, tačiau jei namuose ar bute gyvenančius žmones po augalo atsiradimo pradėjo varginti galvos skausmai, čiaudulys, atsirado bėrimų ant odos, tokie požymiai gali rodyti individualų šios rūšies augalų netoleravimą. Tokiu atveju teks jį pašalinti iš namų. Kaip teisingo sprendimo variantą – galite perkelti papartį į tą namų dalį, kurioje sutelkta buitinė technika.

Ezoterikai mano, kad laukinės paparčio rūšys turi magiškų galių. Todėl negalima sode sodinti augalo, atnešto iš miško. Manoma, kad atskirtas nuo gimtosios vietos, jis atneš į namus nesėkmes.

Žinoma, tikėjimai ir ženklai negali būti tvirtu pagrindu padaryti teisingą išvadą apie tam tikros augalijos rūšies vertę. Tačiau juose atsispindi išmintis ir didžiulė ankstesnių kartų patirtis. Taigi, jei kuris nors iš namų ūkio narių pradėjo skųstis bloga savijauta arba namuose padažnėjo ginčai, verta prisiminti senovinius ženklus.

Svarbu: Tikėti ženklais ar ne, kiekvienas turi nuspręsti pats. Tačiau dėl visa ko niekada nereikėtų dėti paparčio miegamajame, kad augalas neatimtų jėgų ir energijos iš miegančių namų šeimininkų.

Papartis buvo daugelio istorinių įvykių liudininkas. Galbūt jis saugo žmogaus atsiradimo Žemėje paslaptį. Nors mokslininkai dar neatskleidė visų seniausio augalo paslapčių, tai, kad jo gydomosios savybės yra beribės, nekelia abejonių. Jį galima naudoti profilaktikai ir gydymui nuo viso komplekso ligų. Naudingas augalas gali tapti išskirtinių patiekalų pagrindu, kurių negėda patiekti prie šventinio stalo. Tačiau svarbiausias paparčio privalumas yra tas, kad jis net ir būdamas atstumu nuo žmogaus apsaugos jį nuo nemalonumų, jei tikėti liaudies ženklais.

Paparčio nuotrauka