Moliūgų aliejus: sudėtis, naudingos savybės ir kontraindikacijos

Beveik visi augaliniai aliejai yra naudingi. Tačiau moliūgų aliejus daugeliu rodiklių pranoksta net alyvuogių aliejų, kuris laikomas naudingiausiu. Jis plačiai naudojamas kulinarijoje, dedamas į sriubas, salotas, desertus, tačiau jį taip pat galima vartoti kaip vaistinę priemonę.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Moliūgų aliejaus energinė vertė yra gana didelė – 898 kcal 100 g. Tačiau jis laikomas dietiniu produktu. Pirma, daug aliejaus vis tiek negalima suvalgyti. Antra, jame yra daug naudingų medžiagų. Daugelis jų turi įvairiapusį poveikį, tačiau visos kartu užtikrina gydomąsias šio produkto savybes.

Į moliūgų aliejaus sudėtį įeina:

1. Riebalų rūgštys – stearino, linolo, palmitino. Daugelis žmonių turi išankstinį nusistatymą prieš riebalus. Tačiau iš tikrųjų šie elementai gali būti naudingi sveikatai. Moliūgų aliejuje yra apie 90% nesočiųjų rūgščių, kurios apskritai padeda stabilizuoti kraujospūdį ir pašalinti „blogąjį“ cholesterolį.
2. Biologiškai aktyvios medžiagos. Tai labai didelė grupė, apimanti medžiagas, turinčias antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį. Jai priklauso karotinoidai, flavonoidai, tokoferoliai. Taip pat biologiškai aktyvūs komponentai apima fosfolipidus ir fosfatidus.
3. Mineralai, makro- ir mikroelementai. Sėklose, iš kurių gaminamas šis produktas, yra daugiau nei 50 tokių medžiagų, ir visos jos patenka į moliūgų aliejų. Svarbiausiais iš jų laikomi fosforas, kalcis, magnis, selenas, geležis, taip pat cinkas su jo priešuždegiminėmis savybėmis. Dalis šių elementų, pavyzdžiui, kalis ir magnis, būtini normaliai širdies raumens veiklai.
4. Askorbo rūgštis, vitaminai K ir P, taip pat B grupės vitaminai, atsakingi ne tik už CNS būklę, bet ir už medžiagų apykaitos procesus.

Ypatingą vaidmenį atlieka fermentas fosfatidilcholinas, esantis moliūgų aliejuje. Jis atlieka svarbią funkciją – aktyvuoja lecitiną, dar vieną fermentą, kuris būtinas, kad cholesterolis išliktų skystos būsenos ir nevirstų nuosėdomis ant kraujagyslių sienelių. Abiejų šių fermentų buvimas moliūgų aliejų daro nepakeičiamu produktu tiems žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Moliūgų aliejaus sudėtyje esančios medžiagos padeda padidinti kraujagyslių sienelių elastingumą, dalyvauja hemoglobino sintezėje, pasižymi antialerginėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Jos pagreitina medžiagų apykaitos procesus, mažina patinimą, gerina kraujo mikrocirkuliaciją. Kadangi moliūgų aliejuje yra audinius maitinančių medžiagų, skatinama trofinė apykaita, o jų atsistatymas vyksta greičiau.

Naudingos moliūgų aliejaus savybės

Bendroji nauda

Dėl unikalios cheminės sudėties moliūgų aliejus rekomenduojamas šiais atvejais:

1. Medžiagų apykaitos procesų normalizavimui.
2. Aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų gydymui ir profilaktikai.
3. Prostatos adenomos ir lėtinio prostatito gydymui, kadangi jis turi ir skausmą malšinantį, ir priešuždegiminį, ir androgeninį poveikį.
4. Šlapimo pūslės ligų terapijai ir profilaktikai – aliejus ne tik malšina skausmą, bet ir palengvina šlapinimąsi.

Be to, jis naudojamas kaip gydanti priemonė nudegimams ir net nušalimams. Juo tepami pažeisti odos plotai sergant bet kokiomis ligomis, įskaitant spuogus.

Moterims

Moliūgų aliejus moterims naudingas tuo, kad jis pasižymi ne tik priešuždegiminėmis savybėmis, bet ir gebėjimu normalizuoti hormoninį foną. Todėl šis produktas naudojamas reprodukcinei funkcijai atkurti ir mėnesinių ciklui normalizuoti. O kadangi moliūgų aliejus gerina kraujotaką, jis skiriamas ir gydant venų varikozę, ir siekiant pašalinti sąstingio reiškinius mažojo dubens organuose. Sergant uždegiminio pobūdžio ginekologinėmis ligomis, jis vartojamas kartu su antibiotikais.

Norint pasiekti pageidaujamą efektą, moliūgų aliejų reikia vartoti reguliariai, minimali gydymo kurso trukmė turėtų būti dvi savaitės. Optimalia doze laikomi 4–5 lašai aliejaus, kuriuos reikia išgerti gryna forma.

Sergant kai kuriomis ginekologinėmis ligomis rekomenduojamas išorinis aliejaus naudojimas makšties aplikacijų pavidalu. Tam jame mirkomi tamponai, kurie dedami iki 30 minučių. Labai dažnai ši priemonė naudojama sergant erozija, tačiau tik pasikonsultavus su ginekologu.

Cistitas – tai uždegiminė šlapimo pūslės liga, su kuria dažniausiai susiduria tik moterys, o vyrams ji pasitaiko itin retai dėl fiziologinių ypatumų. Ji dažniausiai yra bakterinės kilmės, o jai gydyti reikia antibiotikų. Moliūgų aliejus naudojamas kompleksinėje cistito terapijoje. Jis vartojamas tiesiog po 8–10 lašų tris kartus per dieną, neužgeriant. To pakanka, kad būtų sumažintas skausmas.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams moliūgų aliejus naudingas ne tik dėl teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir dėl to, kad jo sudėtyje yra medžiagų, kurios normalizuoja erekcijos funkciją. Cinkas pašalina uždegiminį procesą, kitos medžiagos gerina šlapinimąsi ir pašalina diskomfortą šlapimo pūslėje, susijusį su prostatos padidėjimu.

Atlikti tyrimai parodė, kad moliūgų aliejus lėtina patologinį šio organo dydžio didėjimą. Be to, jis yra puiki profilaktinė priemonė nuo aterosklerozės, įskaitant smegenų kraujagysles, apsaugo nuo infarktų, insultų ir daugelio kitų nemalonumų.

Nėštumo metu

Būsimoms mamoms moliūgų aliejus ypač naudingas pirmąjį trimestrą – jis padeda kovoti su pykinimu ir normalizuoja virškinimą. Vėliau šis produktas taip pat padeda šalinti vidurių užkietėjimą, su kuriuo daugelis moterų susiduria nėštumo metu. Tačiau šiuo laikotarpiu geriausia moliūgų aliejų naudoti salotų pagardinimui nedideliu kiekiu du kartus per dieną. Vartoti viduje kaip savarankišką gydomąją priemonę galima tik labai mažais kiekiais, ne daugiau kaip 3 kartus po 4 lašus per parą.

Moliūgų aliejus kaip lengvas vidurius laisvinantis vaistas nėštumo metu naudojamas kaip mikroklizmos sudėtis. Dozė rektaliniam vartojimui yra tik 20 ml.

Žindymo laikotarpiu

Nėštumo metu ir po gimdymo daugelis moterų susiduria su uždegiminėmis šlapimo ir lytinių organų sistemos ligomis, net jei anksčiau tokie sutrikimai jų niekada nevargino. Moliūgų aliejus padeda sumažinti uždegimą ir atsikratyti šių problemų.

Be to, nėštumo metu ir po gimdymo moters organizmas dažnai susiduria su vitaminų trūkumu, o tai nenuostabu, nes iš pradžių visi su maistu gaunami elementai naudojami vaiko organizmo vystymuisi, o vėliau – pieno gamybai. Dėl to pablogėja odos, plaukų ir nagų būklė. Moliūgų aliejaus vartojimas padeda grąžinti odai jaunystę, padaryti ją elastingesnę ir stangresnę. Šis produktas taip pat stiprina plaukus ir stabdo jų slinkimą, daro juos blizgančius ir šilkinius.

Moliūgų aliejaus vartojimas po gimdymo yra labai naudingas virškinimo sistemai, daugiausia gydant ir užkertant kelią vidurių užkietėjimui. Be to, produktas ne tik stiprina žarnyno peristaltiką, bet ir gerina maistinių medžiagų įsisavinimą.

Tačiau moliūgų aliejų reikia gerti atsargiai, tikrinant, ar kūdikiui nėra alerginės reakcijos. Pradėti reikėtų nuo minimalios dozės, palaipsniui ją didinant.

Vaikams

Moliūgų aliejų galima naudoti ne tik suaugusiems, bet ir pirmųjų gyvenimo metų vaikams. Tačiau tokio amžiaus mažyliams leidžiamas tik išorinis naudojimas. Tokiais atvejais moliūgų aliejus naudojamas kaip lengvas vidurius laisvinantis vaistas nuo vidurių užkietėjimo, taip pat juo tepami odos sudirgimai. Tačiau jį vis tiek reikia naudoti atsargiai. Jei oda parausta, atsiranda bėrimas, nuo moliūgų aliejaus teks atsisakyti.

Į vaiko racioną jo negalima įtraukti iki trejų metų, o net ir sulaukus šio amžiaus dar kurį laiką kūdikiui galima duoti ne daugiau kaip 2–3 ml aliejaus per dieną, dedant į daržovių patiekalus ar košę. Kaip vaistinę priemonę, pavyzdžiui, regėjimui pagerinti, jis duodamas tik vaikams ir paaugliams nuo 12 metų.

Metant svorį

Aukščiau aprašyta unikali moliūgų aliejaus cheminė sudėtis daro jį idealiu lieknėjimo priemone, nes šiame produkte esančios medžiagos skaido riebalus ir normalizuoja lipidų apykaitą. Be to, jos neleidžia susidaryti riebaliniam sluoksniui problemiškiausiose vietose – pavyzdžiui, sėdmenyse ir šlaunyse, pilvo srityje ir t.t. Be to, dėl virškinimo normalizavimo šis aliejus padeda aktyviai šalinti iš organizmo toksines medžiagas. Jis gerina visus medžiagų apykaitos procesus, taip pat ir limfinėje sistemoje, todėl jo vartojimas leidžia išvengti celiulito.

Svorio metimui moliūgų aliejų galima vartoti keliais būdais. Bet bet kuriuo atveju jis turi likti šaltas, nes kaitinant jo naudingosios medžiagos tiesiog suyra.

Pagrindiniai moliūgų aliejaus vartojimo būdai lieknėjimui:

1. Nevalgius. Toks būdas tinka tik tiems, kurie gali vartoti aliejų gryną, jo neužgeriant. Vaistą reikia gerti nevalgius, didžiausias kiekis – 1 arbatinis šaukštelis. Po 15–30 minučių galima pusryčiauti, tačiau jokių bandelių meniu neturėtų būti. Moliūgų aliejaus skonis ne visiems patinka, todėl į jį galima įdėti šiek tiek medaus. Optimali tokio gydymo kurso trukmė – trys savaitės. Po to teks padaryti mėnesio pertrauką, per kurią taip pat reikėtų kontroliuoti mitybą. Vėliau, esant poreikiui, kursą bus galima pakartoti.
2. Salotų užpilui. Jei grynai fiziškai sunku gerti gryną aliejų, jį galima naudoti salotoms užpilti. Bet tada tai bus vienintelis patiekalas, kurį galima valgyti vakarienės metu. Todėl geriau rinktis tokius receptus, kuriuose kaip ingredientai naudojamos ne tik daržovės, bet ir liesa mėsa. Kurso trukmė – trys savaitės. Tada reikia padaryti dviejų savaičių pertrauką, o vėliau prie tokios mitybos bus galima grįžti vėl.
3. Kaip priedą prie rūgštaus pieno produktų. Atsižvėlgint į moliūgų aliejaus vidurius laisvinantį poveikį, dėti jo į kefyrą tikrai neverta. Bet galima sumaišyti su medumi ir obuolių actu ir vartoti kartu su neriebia varške. Aliejaus reikia imti ne daugiau kaip 1 arbatinį šaukštelį. Tai bus puikus variantas pusryčiams. Nedidelį kiekį aliejaus galima dėti ir į jogurtinį smūtį. Vartojimo trukmė – tokia pati kaip salotoms.
4. Kaip priedą prie šviežiai spaustų obuolių ir morkų sulčių. Čia aliejaus galima dėti tiesiai į stiklėnę, ne daugiau kaip 1 arbatinį šaukštelį. Jis nesugadins gėrimo skonio, bet bus naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai bei pades numesti svorio.

Dietologai teigia, kad toks moliųgų aliejaus naudojimas padeda gana letyvai numesti iki 5–6 kg per mėnes, ir tai tikrai tiesa. Takiau nereikia pamiršti, kad tokio efekto galima pasiekti tik atsisakius saldumynų ir miltinių gaminių. Metodo pranaumas yra tas, kad nereikia laikytis griežtos dietos, kuri atima i organizmo energią.

Moliūgų aliejaus kapsulėse nauda

Moliūgų aliejus kapsulėse yra naudingas, nes jis išlaiko savo gydomąsias savybes. Be to, tai labai patogi forma, skirta vartoti per burną, nes ne kiekvienas gali tiesiog išgerti skystą aliejų. Želatininės kapsulės yra saugios, jos puikiai perdirbamos organizmo. Tačiau jos skiriamos tik esant hiperlipidemijai (t. y. nutukimui), kepenų pažeidimams ir gydant priešinės liaukos adenomą. Sergant periodonto ligomis, urologinėmis ir ginekologinėmis ligomis ši forma nieko neduos. Bet aukščiau aprašytais atvejais jis vartojamas per burną:

• sergant adenoma ir lėtiniu prostatitu – po 1–2 kapsules tris kartus per dieną;
• esant nutukimui – po 1–2 kapsules, taip pat tris kartus per dieną, nepriklausomai nuo valgio;
• esant kepenų pažeidimams – po 3–4 kapsules tris kartus per dieną, bet būtinai po valgio;
• aterosklerozės profilaktikai – ne daugiau kaip 1–2 kapsules per dieną.

Gydymo kurso trukmę nustato gydytojas. Daugeliu atvejų kapsules reikia vartoti 3–4 mėnesius. Tačiau aterosklerozės profilaktikai jos gali būti skiriamos ilgesniam laikotarpiui, o gydant kepenų ligas kursas gali trukti ir 3–4 savaites. Viskas priklauso nuo konkrečios patologijos.

Kapsulių negalima vartoti esant skrandžio ir žarnyno opoms paūmėjimo stadijoje, sergant gastritu, duodenitu, kitomis virškinimo trakto ligomis, esant akmeniniam cholecistitui (t. y. esant akmenims). Taip pat aliejaus tokia forma nerekomenduojama nėščioms moterims.

Moliūgų aliejus medicinoje

Moliūgų aliejus yra pripažintas oficialios medicinos. Jis naudojamas kompleksinėje terapijoje sergant daugeliu ligų. Dar 2000-ųjų pradžioje buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad moliūgų aliejaus naudojimas viršija hipotenzinį tokių populiarių vaistų kaip kaptoprilas ir felodipinas poveikį.

Kartais jis vartojamas ir kaip savarankiška priemonė. Pavyzdžiui, moliūgų aliejaus pagrindu daromos aplikacijos sergant periodonto ligomis, sergant hemorojumi ir vidurių užkietėjimu jis skiriamas rektaliai mikroklizmoms. Jis naudojamas ir ginekologinių ligų gydymui – jo pagrindu daromi vaginaliniai tamponai. O dar moliūgų aliejus naudojamas kaip žaizdas gydanti priemonė. Juo tepami pažeisti odos plotai 2–3 kartus per dieną.

Sergant cukriniu diabetu

Moliūgų aliejus laikomas naudingu ir sergant cukriniu diabetu. Jis padeda kovoti su jo komplikacijomis, gydant opas ir žaizdas bei gerinant regėjimą, šalina su nutukimu susijusias ligos priežastis. Be to, moliūgų aliejuje yra toks komponentas kaip D-chiro-izonitolis, kuris didina jautrumą insulinui ir padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Dėl to sergant 2 tipo cukriniu diabetu moliūgų aliejus laikomas labai naudingu produktu, kuris vartojamas ir viduje (gliukozės kiekio ir lipidų apykaitos normalizavimui), ir išoriškai žaizdoms gydyti.

Tačiau dėl tos pačios priežasties moliūgų sėklų aliejaus nerekomenduojama vartoti sergant 1-ojo tipo cukriniu diabetu. Kai kuriais atvejais gydytojas gali leisti nedidelį jo kiekį, tačiau paprastai šis produktas yra kontraindikuotinas. Taigi įtraukti jį į racioną be specialisto sutikimo negalima.

Sergant pankreatitu

Atrodytų, kadangi moliūgų sėklų aliejus turi priešuždegiminių savybių, jį drąsiai galima vartoti sergant pankreatitu. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Pankreatitas yra kasos uždegiminė liga, ir jo gydymo dieta sudaroma taip, kad sumažintų riebalų kiekį racione, nepadidinant apkrovos šiam organui. Dėl šios priežasties net negalima valgyti žalių moliūgų sėklų, tik džiovintas, kuriose yra mažiau riebalų.

Moliūgų aliejus draudžiamas sergant ūmine pankreatito forma ir paūmėjus lėtinei jo formai. Tuo tarpu vartoti jį galima tik esant stabiliai remisijai – tada produktas bus netgi naudingas, nes padės atstatyti audinius. Tačiau net ir šiuo laikotarpiu nerekomenduojama suvartoti daugiau nei 1 arbatinį šaukštelį aliejaus per dieną, o geriausia – kaip kitų patiekalų sudėtinę dalį.

Sergant gastritu

Manoma, kad moliūgų aliejus teigiamai veikia skrandžio gleivinę dėl savo priešuždegiminių savybių, gydo jos paviršių. Iš dalies tai tiesa, tačiau reikia atsiminti, kad sergant ūmine gastrito forma su padidėjusiu rūgštingumu, taip pat paūmėjus lėtinei ligai, moliūgų aliejaus vartoti negalima. Jį galima gerti tik remisijos metu po 1 arbatinį šaukštelį vieną valandą prieš kiekvieną valgį.

Kapsulių pavidalu jo negalima vartoti net ir ligos remisijos metu – jis neduos laukiamos naudos, bet gali sukelti šalutinį poveikį.

Žarnynui

Moliūgų aliejus yra naudingas žarnynui, nes pasižymi gydomuoju poveikiu, taip pat turi vidurius laisvinantį poveikį. Tačiau jį reikia vartoti atsargiai – esant ūminei opinei ligos formai ar jos paūmėjimui, šis aliejus yra draudžiamas.

Esant vidurių užkietėjimui

Moliūgų aliejus leidžia pašalinti įvairias vidurių užkietėjimo priežastis. Jei jį naudoti kaip mikroklizmą, jis puikiai kovoja su hemorojiniais mazgais ir gydo tiesiosios žarnos plyšius. Tam reikia tik 5 ml aliejaus vienai procedūrai, net nereikia jo skiesti.

Kita vertus, moliūgų aliejus, vartojamas viduje, padeda pašalinti žarnyno peristaltikos sutrikimus ir normalizuoja virškinimą. Tam reikia vartoti šį vaistą po 1 arbatinį šaukštelį ryte nevalgius, negeriant vandens. Per dieną jo daugiau gerti nereikia. Gydymo kurso trukmė – 10 dienų. Prireikus tokį kursą galima pakartoti po mėnesio.

Sergant kolitu

Sergant šia liga, paūmėjimo metu gerti moliūgų sėklų aliejų nerekomenduojama, kad neišprovokuotų situacijos pablogėjimo. Tačiau remisijos laikotarpiu šis produktas yra būtinas, norint pašalinti visas uždegimo pasekmes ir užkirsti kelią jo atkryčiui.

Kepenims

Moliūgų aliejus yra geras kepenims, nes pasižymi hepatoprotekciniu poveikiu. Jį reikia gerti norint normalizuoti šio organo veiklą. Šis produktas skiriamas gydant hepatitą, nealkoholinę cirozę ir kitas panašias ligas. Apskritai rekomenduojama laikytis bendrų rekomendacijų, t. y. ne daugiau kaip 1–2 arbatinių šaukštelių tris kartus per dieną ir tik pasitarus su gydytoju.

Be to, moliūgų aliejus vartojamas siekiant apsaugoti kepenų ląsteles atliekant chemoterapiją. Jis taip pat naudojamas pagreitinti šio organo reabilitaciją po kai kurių operacijų. Tokiais atvejais pakanka vartoti moliūgų aliejų nepriklausomai nuo valgymo, po 1 arbatinį šaukštelį kas dvi dienas, tačiau ilgą laiką – dažniausiai ne mažiau kaip metus.

Sergant hemorojumi

Sergant šia liga rekomenduojama moliūgų aliejų naudoti kaip mikroklizmą – ne daugiau kaip 5 ml vieną kartą. Jei atsiranda niežulys ar deginimas, rekomenduojama nutraukti šio produkto vartojimą.

Sergant cholecistitu

Sergant ūmine šios ligos forma, moliūgų aliejus yra kontraindikuotinas. Taip pat jo negalima vartoti, jei tulžies pūslėje susidarė akmenys – tai tik pablogins padėtį. Sergant lėtine forma, esant stabiliai remisijai, aliejus gali pašalinti tulžies sąstingį ir pagerinti medžiagų apykaitos procesus. Tačiau jį galima vartoti tik pasikonsultavus su gydančiu gydytoju ir mažais kiekiais.

Sergant prostatitu

Sergant ūmine prostatito forma skiriami antibiotikai, moliūgų aliejus yra tik pagalbinė priemonė. Tačiau sergant lėtine forma jis jau laikomas visaverčiu vaistu. Jį galima vartoti skystoje formoje po 1–2 arbatinius šaukštelius tris kartus per dieną, arba galima pasirinkti kapsules ir vartoti po 1–2 vnt. tris kartus per parą. Tačiau sprendimą dėl to, kuri forma yra veiksmingesnė ir kokia dozė, priima gydantis gydytojas.

Nuo kirmėlių

Deja, visiškai atsikratyti kirminų vien tik moliūgų aliejumi nepavyks. Tačiau jis sustiprins vaistinių preparatų veikimą ir galės sumažinti šalutinį jų vartojimo poveikį. Šio produkto pranašumas taip pat yra tas, kad skirtingai nei daugelis farmacinių preparatų, moliūgų aliejų galima naudoti ir vaikams (tiesa, mažyliams, kuriems dar nėra sukakę treji metai, jo vis tiek nerekomenduojama vartoti).

Moliūgų aliejuje yra medžiagų, kurios padeda šalinti įvairius parazitus, įskaitant kirmėles. Šios priemonės veiksmingumą sustiprina kmynai. Šio prieskonio sėklas rekomenduojama sugrūsti grūstuvėje, kad gautųsi 1 valgomasis šaukštas žaliavos. Tada šį kiekį užpilkite stikline moliūgų aliejaus. Mišinį perpilkite į tamsaus stiklo butelį ir keletą dienų palaikykite vėsioje vietoje, retkarčiais pakratydami indą. Iš esmės po 2 dienų priemonę jau galima perkošti. Suaugusiesiems rekomenduojama duoti po 1 arbatinį šaukštelį užpilo ryte (nevalgius) ir vakare (praėjus kelioms valandoms po paskutinio valgymo). Vaikams užtenka ir pusės dozės.

Moliūgų aliejus kosmetologijoje

Moliūgų aliejus kosmetologijoje naudojamas veido odai, rankų ir nagų priežiūrai, jis taip pat dedamas į paruoštas plaukų kaukes.

Veidui

Kosmetologijoje moliūgų aliejus dažnai naudojamas sausai ir senstančiai odai. Tokiu atveju jis tiesiog plonu sluoksniu tepamas ant iš anksto nuvalytos veido odos, įskaitant sritį po akimis ir aplink burną. Priemonė paliekama pusvalandžiui ir nenuplaunama, o tiesiog aliejaus perteklius pašalinamas popierine servetėle.

Bet tai tik viena jo naudojimo sritis, o yra ir kitų:

1. Moliūgų aliejus naudojamas kaip losjonas, kuriuo tepama veido ir kūno oda po saulės vonių, kad būtų įgautas gražus įdegis.
2. Spuoguotos odos gydymui daroma tokia kaukė: imama švari marlės servetėlė, kelis kartus sulankstoma, suvilgoma moliūgų aliejumi ir dedama ant probleminių odos vietų 7–10 minučių. Tada likučiai nuplaunami vėsiu vandeniu. Tai padeda sumažinti uždegimą.
3. Maitinamoji kaukė su avokadu. Imamas ketvirtadalis šio vaisiaus, sutrinama į tyrę, įdedama 2 arbatiniai šaukšteliai moliūgų aliejaus ir 1 arbatinis šaukštelis kakavos miltelių ir viskas gerai išmaišoma. Gautas mišinys tepamas ant veido odos 30–35 minutėms. Kaukė pirmiausia nuimama drėgna marlės servetėle, tada veidas nuplaunamas vėsiu vandeniu.
4. Senėjimą stabdanti kaukė. Jai imama 1 tabletė askorutino, sutrinama iki miltelių, sumaišoma su 3 arbatiniais šaukšteliais krakmolo ir 5 ml moliūgų aliejaus. Gautas mišinys tepamas ant išgarintos veido odos (kaukę geriau daryti po vonios), paliekamas 30 minučių, tada nuplaunamas šaltu vandeniu. Tokia priemonė puikiai išlygina smulkias ir mimikos raukšleles, pakelia veido ovalą.

Beje, moliūgų aliejumi galima gydyti nudegimus, įskaitant ir nuo ilgo buvimo saulėje.

Plaukams

Moliūgų aliejus maitina galvos odą, gerina mikrocirkuliaciją, taip užtikrindamas kraujo pritekėjimą prie plaukų folikulų. Jis gerina plaukų būklę, skatina jų augimą, suteikia garbanoms daugiau blizgesio. Norint pasiekti reikiamą efektą, galima tiesiog įtrinti nedidelį kiekį aliejaus į šaknų sistemą pusvalandį prieš plovimą, o tada nuplauti įprastu šampūnu.

Tačiau specialistai tikina, kad iš tiesų labiau išreikštą efektą galima gauti tuo atveju, jei aliejus pirmiausia pašildomas vandens vonelėje. Jis turėtų būti šiltas, o ne karštas. Priemonė tepama ne tik ant galvos odos, bet ir ant plaukų sruogų per visą ilgį. Po to galva uždengiama polietileno plėvele, o iš viršaus apvyniojama kilpiniu rankšluosčiu. Priemonę reikia laikyti ne mažiau kaip 2 valandas, pageidaujant galima net palikti per naktį, bet tada labai kruopščiai ją nuplauti naudojant įprastą šampūną. Kad kaukė duotų rezultatą, ją reikia daryti kas antrą dieną mažiausiai mėnesį.

Kaip variantas – galima paimti 1 valg. šaukšt. moliūgų aliejaus ir 4 valg. šaukšt. varnalėšų aliejaus, kuris šiuo atveju atlieka bazės funkciją, įdėti 5–6 lašus persikų aliejaus ir po 2–3 lašus rozmarino bei jojobos eterinių aliejų. Mišinys tepamas ant sausų plaukų, uždedama polietileno kepurėlė ir galva apvyniojama kilpiniu rankšluosčiu. Optimaliam efektui kompozicija laikoma 1–2 valandas, po to nuplaunama įprastu šampūnu.

Moliūgų aliejaus naudojimas kulinarijoje

Moliūgų aliejus turi labai ryškų, net aštrų kvapą. Todėl kulinarijoje jis naudojamas mažais kiekiais, kad neužgožtų kitų produktų aromato. Moliūgų aliejaus galima dėti į bet kokius padažus, įskaitant ir saldžiuosius. Nedidelis jo kiekis naudojamas jau paruoštiems mėsos ir žuvies patiekalams, kad skonis būtų ryškesnis. Be to, moliūgų aliejaus dedama į salotas, vinegretą, paruoštus garnyrus iš įvairių kruopų ar makaronų, bulvių košę. Juo apšlakstomos keptos bulvės. Šiek tiek moliūgų aliejaus galima įdėti į moliūgų, morkų, lęšių ar žirnių sriubą.

Iš esmės tai puikus ingredientas tiek kasdieniam, tiek šventiniam meniu. Pavyzdžiui, galima paruošti vieną iš šių salotų, kurios puikiai tiks dietiniam maitinimuisi.

Salotos su keptais burokėliais

Reikia paimti du burokėlius, keptus riekelėmis, 1 valg. šaukšt. moliūgų aliejaus, kekę paprastųjų žalių salotų, 50 g feta sūrio (galima imti naminį minkštą sūrį), 30 g kedrinių riešutų, 1 arb. šaukšt. garstyčių, balzaminio acto ir skysto gėlių medaus – tiek pat, druskos, pipirų, raudonėlio, česnako – pagal skonį. Česnako skiltelės susmulkinamos, sumaišomos su kitais padažo ingredientais (aliejumi, actu, medumi, druska ir pipirais). Kedriniai riešutai pakepinami keptuvėje. Lėkštėje išdėliojami salotų lapai, ant viršaus – sutrupintas sūris ir burokėlių riekelės, tada apšlakstoma gautu padažu.

Vištienos salotos su moliūgų aliejumi

Paruošimui 400 g virtos vištienos filė reikės 2 valg. šaukšt. obuolių acto, 3 valg. šaukšt. moliūgų aliejaus, 2 kietai virtų kiaušinių, 2 raudonų saldžiųjų paprikų, 1 valg. šaukšt. kaparėlių. Actas sumaišomas su moliūgų aliejumi, įdedami kaparėliai, druska ir pipirai pagal skonį. Vištienos mėsa supjaustoma porcijiniais gabalėliais, tada paliekama 15 minučių marinate. Paprika supjaustoma pusžiedžiais, kiaušiniai – plonomis riekelėmis. Vištienos mėsa su aprašytu padažu išdėliojama lėkštėje, ant viršaus – paprika ir kiaušiniai. Pageidaujant galima papuošti žalumynais ir svogūnais.

Apskritai austrų ir vokiečių virtuvėje moliūgų aliejus labai dažnai maišomas būtent su obuolių actu. Gautas padažas naudojamas pagardinti salotas ne tik su mėsa ir daržovėmis, bet ir su uogomis bei vaisiais.

Ar galima kepti ant moliūgų aliejaus

Šio produkto jokiu būdu negalima veikti rimtu terminiu apdorojimu (šiuo atveju – kaitinimu), nuo kurio sunaikinamos visos jo naudingos medžiagos. Todėl kepti su moliūgų aliejumi taip pat negalima.

Žala ir kontraindikacijos

Moliūgų aliejus, vartojamas dideliais kiekiais, gali sukelti gana stiprų vidurius laisvinantį poveikį, pilvo diskomfortą ir įvairius dispepsinius simptomus. Vartojant išoriškai, šalutinis poveikis yra odos alerginės reakcijos, tokios kaip niežulys, paraudimas ir bėrimas.

Reikia taip pat turėti omenyje, kad, be naudingų komponentų, moliūgų sėklose yra sunkiųjų metalų druskų, ypač dideli yra švino ir kadmio rodikliai. Jų kiekis žaliavoje griežtai reglamentuojamas sanitarinių normų. Jei kalbama apie moliūgų aliejaus vartojimą kaip vaistinę priemonę, reikia griežtai laikytis dozavimo, ir viskas bus gerai – net 6 arbatiniuose šaukšteliuose yra labai nedaug kenksmingų elementų. Sunkiau kontroliuoti moliūgų aliejaus kiekį, naudojamą gaminant maistą, todėl tiesiog svarbu juo nepiktnaudžiauti.

Be to, reikia prisiminti, kad yra nemažai absoliučių kontraindikacijų vartoti šį produktą. Moliūgų aliejus draudžiamas sergant ūmine gastrito, pankreatito, kolito forma, kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, taip pat sergant tulžies akmenligė.

Kaip pasirinkti ir laikyti moliūgų aliejų

Kokybiškas moliūgų aliejus yra tamsiai žalios spalvos, kartais net beveik juodos, dėl ko jis savo laiku netgi gavo pavadinimą „juodasis auksas“, nes tikrai buvo brangus. Spalva paaiškinama tuo, kad pačiose sėklose yra daug karotino ir chlorofilo. Deja, parduotuvėje atspalvio nepavyks įžiūrėti, nes aliejus turi būti parduodamas tik tamsaus stiklo buteliuose, kad nesugestų šviesoje. Galima tik šiek tiek pasukti butelį ir pažiūrėti, kaip lėtai teka tirštas aliejus sienelėmis – jokiu būdu jis neturi būti skystas.

Jei yra galimybė, reikėtų paragauti moliūgų aliejaus. Bet net vizualiai galima nustatyti jo kokybę – užtenka įlašinti lašą ant salotos lapo. Kokybiškas aliejus neišsiskleidžia. Kalbant apie jo skonį, jis turi riešutų natų, jokiu būdu jame neturi būti kartumo. Aromatas taip pat labai svarbus. Iš pirmo žvilgsnio kvapas gali atrodyti aštrus, bet nemaloniu jo pavadinti negalima. Daug kas priklauso nuo sėklų skrudinimo technologijos, bet bet kuriuo atveju aliejas turi kvepėti būtent jomis, o ne minkštimu ir, žinoma, ne sugedusiais riebalais.

Reikia prisiminti, kad dėl palyginti mažos produkto išeigos ir jo gamybos darbo sąnaudų moliūgų aliejus tiesiog negali būti pigus. Jei parduotuvėje jo kaina yra mažesnė nei alyvuogių aliejaus, tai jau turėtų kelti įtarimą.

Aišku, kad etiketėje turi būti nurodytas šio produkto gamintojas – ir ne tik prekės pavadinimas, bet ir visi įmonės kontaktiniai duomenys. Be to, ant buteliuko nurodoma pagaminimo data ir galiojimo laikas.

Net pats kokybiškiausias moliūgų aliejus laikomas ne ilgiau kaip 10 mėnesių ir tik laikantis visų taisyklių. Jis blogai toleruoja šviesą ir saulės spindulius, todėl jį reikia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, kur temperatūra neviršija +15 °C. Be to, aliejų reikia laikyti sandariai uždarytoje tamsios stiklo talpykloje. Į patiekalą rekomenduojama dėti jį tiesiog prieš pat patiekiant ant stalo. Juk jei salotos su tokiu užpilu truputį pastovės saulėje, jos pradės kartėti.

Kaip teisingai gerti moliūgų aliejų

Šis aliejus laikomas puikia alternatyva gyvuliniams riebalams. Jame yra daug vitaminų ir mineralų, kurių kai kurių negali suteikti jokie kiti produktai. Be to, moliūgų aliejus yra vienas čempionų pagal nesočiųjų riebalų kiekį. Tačiau organizmas gauna naudos iš jo tik vartojant santykinai nedidelį kiekį, o tai taip pat susiję su aukščiau aprašytos cheminės produkto sudėties ypatumais.

Didžiausia moliūgų aliejaus dozė – 3 arbatiniai šaukšteliai per dieną. Šį kiekį padalijama į tris kartus. Aliejų rekomenduojama gerti praėjus dviem valandoms po valgio arba vieną valandą prieš valgį. Užgerti vandeniu negalima. Tačiau yra žmonių, kuriems sunku gerti aliejų neužgeriant. Jie jaučia tam tikrą diskomfortą. Tokiais atvejais galima užgerti aliejų šviežiai spaustomis apelsinų arba greipfrutų sultimis, o geriau – užkąsti jį mažu vakarykštės duonos gabalėliu.

Ar galima gerti naktį ir nevalgius

Daugelis žmonių mano, kad geriau vartoti moliūgų aliejų tuščiu skrandžiu. Tam tikra logika čia yra – tuščiu skrandžiu išgerti aliejų yra lengviau, be to, šiuo laikotarpiu iš produkto bus įsisavinamas didžiausias kiekis naudingų medžiagų. Tačiau reikia suprasti, kad ne kiekvienas žmogus gerai toleruoja aliejaus vartojimą tuščiu skrandžiu. Todėl pradėti reikia nuo labai mažos dozės, palaipsniui ją didinant, kitaip galima gauti šalutinį poveikį, pvz., pykinimą.

Kalbant apie didžiausią dozę, čia nėra vieningos nuomonės. Kai kurie specialistai sako, kad galima vartoti tik 1 arbatinį šaukštelį tuščiu skrandžiu, o likusį kiekį padalyti dar į du kartus. Kiti teigia, kad ryte galima išgerti 1 valgomąjį šaukštą aliejaus, o kitų dviejų kartų atsisakyti. Geriausia – orientuotis į savo organizmą ir šio produkto toleravimą apskritai.

Vartoti moliūgų aliejų prieš miegą iš esmės galima. Tačiau reikia atsižvelgti, kad jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį. Jei žmogus kenčia nuo vidurių užkietėjimo, tai netgi naudinga – ryte jis turės galimybę normalizuoti situaciją. Bet jei tokios problemos nėra, ramus miegas tikrai bus sutrikdytas.

Kaip pasigaminti moliūgų aliejų namuose

Aliejaus gamybos algoritmas:

1. Pasirinkti žaliavą, atrinkti sėklas, natūraliai jas išdžiovinti ir nulupti nuo lukštų.
2. Užpilti sėklas išvalytu vandeniu ir įsitikinti, kad vanduo jas visiškai padengtų.
3. Indą su vandeniu ir sėklomis kelias minutes pašildyti ant ugnies, bet neužvirinti.
4. Skystį nupilti, sėklas perkelti į virtuvinį kombainą arba trintuvą ir susmulkinti.
5. Gautą masę perkelti į iš anksto paruoštą švarią marlę, sulankstytą keliais sluoksniais, ir rankomis išspausti aliejų.

Gautą produktą taip pat reikia laikyti sandariai uždarytoje tamsaus stiklo talpykloje. Jo galiojimo laikas bus trumpesnis nei pramoniniu būdu pagaminto aliejaus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo kiekis bus labai mažas, tai nėra taip svarbu. Be to, aliejų galima iš karto naudoti kosmetinėms ar gydomosioms procedūroms, ir tokiu atveju galima būti visiškai tikriems, kad jame nėra jokių kenksmingų medžiagų.

Įdomūs faktai apie moliūgą

Pasak legendos, viduramžiais už mažą moliūgų aliejaus buteliuką tektų sumokėti tiek pat, kiek už tikrą pilnavertį auksinį žiedą. Greičiausiai tai gražus mitas, nes iš tikrųjų moliūgas plačiai paplito Europoje tik po Amerikos atradimo. Tačiau senovėje moliūgų aliejus iš tiesų buvo vadinamas „juoduoju auksu“. Šiandien, žinoma, šis produktas neturi pasakiškos vertės, tačiau vis dar yra viena brangiausių augalinių aliejų rūšių, nes jam reikia ypatingos žaliavos, o jo gamyboje daugiausia naudojamas rankų darbas.

Moliūgų aliejų pirmą kartą pradėta gaminti Austrijoje. Šiandien čia auginama unikali šios daržovės veislė – Štirijos aliejinis moliūgas, pavadintas pagal federalinę žemę, kurioje jis buvo išaugintas. Šios veislės ypatybė – jos sėklos neturi lukštų. Iš jų Štirijoje gaminamas skaniausias Europoje aliejus, pasižymintis subtiliu aromatu ir lengvu riešutų skoniu. Rusijoje moliūgų aliejų pradėta gaminti tik XIX a. Tačiau, nors daugelis selekcininkų pasiekė tam tikrų sėkmių, skoniu su Štirijos aliejiniu moliūgu nė viena veislė nesulyginama.

Tačiau auginti šį moliūgą masiškai vis tiek būtų nenaudinga. Norint gauti 1 l aliejaus, reikia perdirbti 2,5 kg sėklų, tai yra maždaug 30 moliūgų. Tai yra, norint gauti 80–160 l aliejaus, tektų užauginti 5 tūkst. moliūgų, o tai yra didžiuliai pasėlių plotai. Kiekviename moliūge yra tik 150 g sėklų, o visą kita – minkštimas, kuris visai nenaudojamas, o paliekamas lauke, kad jis natūraliai supūtų ir taptų trąša kitų metų derliui. Tai galima laikyti siaubingu švaistymi, nes minkštime taip pat yra vitaminių, pektinių ir daugiubės naudingų medžiagų.

Įdomu, kad aliejinio Štirijos moliūgo svoris vidutiniškai sudaro tik apie 8 kg, nors yra veislių, kuriose vaisiaus svoris siekia dešimtis kilogramų. Yra netgi milžiniškų veislių, kurių vieno moliūgo svoris siekia iki 800 kg, o skersmuo gali būti 4 m, bet tai, žinoma, retenybė. O aliejiniai moliūgai yra maži ir pasižymi švelniu minkštimu.

Kalbant apie aliejaus gamybą, tradiciniuose aliejinių moliūgų auginimo regionuose gamintojai laiko receptą paslaptyje. Reikalas tas, kad galutinis skonis ir aromatas labai priklauso nuo sėklų skrudinimo temperatūros ir šio proceso trukmės. Taigi abu šie rodikliai lieka paslaptimi.

Moliūgų aliejaus nuotrauka