Liepų medus: iš ko gaminamas, nauda ir žala, naudojimas

Viena vertingiausių ir elitinių medaus rūšių – liepų medus. Tai pirmoji rūšis, kurią paragavo žmogus. Iš pradžių liepų medus buvo imamas iš laukinių bičių avilių ir naudotas kaip saldumynas. Vėliau buvo atrastos ir gydomosios produkto savybės.

Liepų medus naudojamas kulinarijoje, kosmetologijoje ir medicinoje. Geresnės priemonės nuo peršalimo ligų pasaulyje nėra. Kvapnus, skaniausias bičių gaminamas produktas pasižymi daugybe savybių, teikiančių naudą organizmui.

Liepų medaus rūšys

Gamtoje priskaičiuojama apie 45 liepų veislių. Rusijos teritorijoje aptinkamos 16 medžio veislių. Geriausiais medingaisiais augalais laikomi medžiai, augantys klimato zonose su padidėjusia drėgme: vidurio Rusijos juosta, Krasnodaro kraštas, Kaukazas, Primorė, Baškirija.

Priklausomai nuo vietovės, kurioje surinktas medus, skiriamos kelios bičių produkto rūšys:

1. Baškirijos. Teritorijoje daugiausia auga smulkialapės medžių veislės. Iš šios liepų veislės žiedų nektaro gautas medus pasižymi šviesiai geltonais atspalviais. Kartais produkto spalva beveik permatoma. Būdingas Baškirijos liepų medaus bruožas – saldus, sodrus skonis, kuriame vyrauja mentolo natos ir stiprus aromatas. Šviežio produkto skonyje juntamas vos pastebimas kartumas. Laikui bėgant jis išnyksta.
2. Primorės. Šio krašto bitės renka nektarą iš geriausio medingojo medžio – japoninės liepos žiedų. Medžio augalo rūšis paveikė ir bičių produkto pavadinimą. Dažnai Primorės liepų medus sutinkamas pavadinimu – take liepinis. Tik išsuktas produktas yra gintaro spalvos, kartais su žalsvu, šiek tiek drumstu atspalviu. Šiai rūšiai būdingas stiprus kvapnus aromatas, neišnykstantis po kristalizacijos. Jis yra perdėtai saldus, be kartumo poskonyje.
3. Kaukazinis. Bitės renka nektarą kalnuotose vietovėse nuo laukinių medžių, kur, be liepų, yra ir kitų žolių bei medžių. Todėl medus nėra priskiriamas monoflorinėms veislėms, tačiau jame vis tiek vyrauja liepų skonis. Produktas pasižymi kvapniu ryškiai išreikštu aromatu, bet turi tamsesnį atspalvį nei medus, surinktas kitose vietovėse. Jis veiksmingas gydant peršalimo ligas, anginą, o kartu su šiltu pienu ar arbata yra puiki priemonė temperatūrai mažinti.
4. Karališkoji liepa. Tokį pavadinimą turi medaus rūšis, surinkta šiaurinių rajonų miškuose. Išskirtinis produkto bruožas – kvapnus aromatas su specifiniais atspalviais. Karališkoji liepa pasižymi sodriu saldžiu skoniu su būdingu šiek tiek aitriu atspalviu. Spalva – šviesiai geltona, permatoma. Be virusinių ligų profilaktikos ir gydymo, ši medaus rūšis laikoma viena geriausių natūralių priemonių imunitetui stiprinti ir tonusui kelti.

Visoms rūšims būdingas kvapnus liepų žiedų aromatas. Jis gali skirtis intensyvumu ir patvarumu. Tai priklauso nuo medžio veislės ir nektaro surinkimo vietovės. Šie parametrai įtakoja produkto spalvą ir saldumą.

Kuo skiriasi liepų medus nuo gėlių medaus

Gėlių medus priskiriamas poliflorinėms veislėms ir yra bitėms perdirbant nektarą, surinktą iš kelių rūšių gėlių, žolių. Liepų medus – poliflorinis, jo nektare yra 40 ir daugiau procentų liepų žiedadulkių.

Skiriamieji bruožai:

Liepų medus

1. Surinkimo laikotarpis. Apribotas medžio žydėjimo. Nektaro rinkimas tenka liepą – rugpjūtį.
2. Aromatas. Vyrauja kvapnus liepų aromatas. Gana stiprus kvapas išlieka ir po cukravimosi.
3. Spalva. Nuo šviesiai geltonos (permatomos) iki gintarinės.
4. Skonis. Švelnus, poskonis subtilus su kartumu. Kartumas visiškai išnyksta po cukravimosi.
5. Kristalizacija. Skystoje būsenoje būna trumpai. Iki žiemos pradžios labai sunku rasti šią medaus rūšį nesucukruotą. Greitą kristalizaciją skatina didelis sacharozės procentas.

Gėlių medus

1. Surinkimo laikotarpis. Pavasaris – vasara.
2. Aromatas. Jaučiamos skirtingos natos, be ypatingo kokio nors augalo kvapo vyravimo. Kartais jaučiamos vaisinės natos. Po kristalizacijos aromatas jaučiamas silpniau.
3. Spalva. Labiau prisotinta geltona. Gali būti tamsių atspalvių, net rudų (jei yra grikių žiedo žiedadulkių).
4. Skonis. Minkštas, su juntamomis žolynų natomis. Poskonis gana ilgas, be kartumo.
5. Kristalizacija. Skystoje būsenoje išlieka iki 7–8 mėnesių, nes fruktozė vyrauja prieš sacharozę.

Cheminė gėlių ir liepų medaus sudėtis turi nežymių skirtumų, kurie neturi įtakos produktų naudingumui. Abi veislės yra skanios, kvapnios ir puikios pagalbininkės kovojant su daugybe ligų.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Liepų medaus vertė slypi unikalume ir subalansuotame sudedamųjų dalių santykyje. Jam būdingas buvimas:

1. Angliavandeniai, sudarantys cheminės sudėties pagrindą. Liepų meduje yra apie 90 % šių medžiagų: fruktozė (25–42%), gliukozė (23–55,2 %). Produkto prisotinimo šiais junginiais laipsnis priklauso nuo nektaro rinkimo vietovės, bičių veislės ir amžiaus, oro sąlygų rinkimo metu.
2. Vandens. Šio komponento kiekis sudaro 12–20 % sudėties.
3. Nedidelio procento baltymų.
4. Vitaminų ir mineralų komplekso, sudaryto iš druskų, vitaminų C, A, E, K, B grupės atstovų. Būtent jie suteikia produktui naudingų savybių organizmui. Mineralų santykis liepų meduje yra panašus į šių medžiagų sudėtį žmogaus kraujyje.
5. Baltyminių junginių ir aminorūgščių, veikiančių kaip katalizatoriai, pagreitinantys cheminius procesus.
6. 0,35 % organinių ir 0,029 % neorganinių rūgščių. Didžiausias procentas tenka obuolių, citrinų ir pieno rūgštims.
7. Apie 150 rūšių aromatinių medžiagų. Dėl jų liepų medus yra toks aromatingas ir kvapnus.

Aukšta produkto maistinė vertė (100 g – 328 kcal) užtikrinama dideliu angliavandenių kiekiu.

Naudingos liepų medaus savybės

Bendroji nauda

Nuostabus skonis, puikus aromatas kartu su unikalia chemine sudėtimi daro liepų medų vienu skaniausių ir labai naudingų natūralių produktų.

Palankus poveikis organizmui yra dėl to, kad sudėtyje yra ne tik vitaminų, mineralų ir rūgščių, bet ir augalinių polifenolių: kvercetino ir kempferolio. Šių elementų visuma viename produkte suteikė jam keletą naudingų savybių:

• stiprinančiomis ir didinančiomis imunitetą;
• antioksidantinėmis;
• antiseptinėmis ir antimikrobinėmis;
• tonizuojančiomis;
• karščiavimą mažinančiomis;
• spazmolitinėmis;
• žaizdas gydančiomis.

Dėl tokių savybių liepų medus laikomas geriausia priemone peršalimo ligoms, kurias lydi temperatūros pakilimas, stiprūs gerklės skausmai ir kosulys, gydyti. Medus minkština gerklę ir skatina greitą skreplių atsiskyrimą.

Antibakterinės ir metabolizmą gerinančios medaus savybės padeda malšinti skrandžio gleivinės uždegimą sergant gastritu, normalizuoja kepenų, tulžies pūslės ir inkstų veiklą.

Rekomenduojama vartoti liepų medų žmonėms, turintiems širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų.

Raminantis poveikis teigiamai veikia nervų sistemą, padedant atsikratyti depresijos, nervinių sutrikimų.

Liepų medus naudojamas ne tik vidiniam vartojimui, bet ir išoriniam. Sergant egzema, dirginimais ir bet kokiais odos pažeidimais, produktas turi gydomąjį ir antimikrobinį poveikį.

Moterims

Liepų medus ne tik palaiko moters organizmą iš vidaus, pripildydamas jį vitaminų, mineralų ir kitų naudingų elementų, bet ir teigiamai veikia odos ir plaukų būklę.

Moterys nuo senų laikų gamina odos priežiūros priemones iš liepų medaus. Kaukės, šveitikliai, medaus įvyniojimai padeda šalinti toksinus iš organizmo, kovoti su celiulitu, stangrina odą, šalina raukšles, suteikia jai natūralų blizgesį ir gerina spalvą.

Vyrams

Liepų medaus buvimas kasdienėje vyrų mityboje teigiamai veikia reprodukcinių organų veiklą, gerina medžiagų apykaitą organizme ir padeda kovoti su stresu.

Gydytojai rekomenduoja šį produktą nuolat vartoti vyrams po 50–60 metų. Jis ne tik didina vyrišką jėgą, bet ir normalizuoja šlaplės veiklą bei šalina uždegiminius procesus.

Nėštumo metu

Turtinga vitaminų sudėtis stiprina nėščios moters organizmą, papildydama būtinų elementų atsargas, reikalingas būsimos mamos sveikatai palaikyti ir visaverčiam kūdikio raumenų masės bei vidaus organų vystymuisi.

Didelis fruktozės kiekis meduje gali sukelti cukraus kiekio kraujyje padidėjimą arba alergiją. Odos bėrimai, nemalonus niežėjimas makštyje atsiranda moterims, kurios anksčiau neturėjo alerginių reakcijų medui. Tokią organizmo reakciją gali lemti hormonų pokyčiai. Šiuo laikotarpiu moterims geriau atsisakyti liepų medaus arba vartoti jį tik gavus gydytojo patvirtinimą.

Žindymo laikotarpiu

Liepų medus prisotina moters organizmą naudingomis medžiagomis, kurios su pienu perduodamos ir kūdikiui. Jis gerina pieno liaukų veiklą, taip padidindamas pieno tekėjimą. Tačiau maitinančioms mamoms jį reikia vartoti labai atsargiai – medus, nepriklausomai nuo rūšies, laikomas vienu iš stipriausių alergenų.

Vaikams

Augančiam organizmui būdingas nuolatinis vitaminų, makro- ir mikroelementų trūkumas, todėl racione turėtų būti šiomis medžiagomis turtingų produktų. Vienas jų – liepų medus. Jis stiprina vaiko organizmą, padeda kovoti su virusinėmis infekcijomis. Šaukštelis medaus su šilta arbata ar pienu – puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų.

Liepų medus mokyklinio amžiaus vaikų nervų sistemai tarnauja kaip natūralus antidepresantas, mažindamas irzlumą ir nerimo lygį egzaminų metu. Didelis angliavandenių kiekis gerina smegenų veiklą ir suteikia organizmui energijos.

Antibakterinės ir priešuždegiminės produkto savybės naudojamos paauglių odos problemoms šalinti. Liepų nektaras normalizuoja rūgščių-šarmų pusiausvyrą, pašalindamas riebų blizgesį ir spuogus.

Nepaisant visų teigiamų savybių, liepų medaus nerekomenduojama įtraukti į vaikų iki 3–4 metų racioną, taip pat tiems, kurie linkę į alergiją.

Metant svorį

Liepų medus, nors ir turi gana daug angliavandenių, daugelio dietologų rekomenduojamas kaip kasdienės mitybos sudedamoji dalis žmonėms, kenčiantiems nuo antsvorio.

Nedidelis kiekis medaus, įdėto į košę ar arbatą, organizme skyla gana greitai, nes susideda tik iš natūralių elementų. Be to, bičių perdirbtas produktas padeda pagerinti maisto įsisavinimą, mažina nervinį susijaudinimą, šalina kenksmingas medžiagas ir toksinus iš organizmo, gerina nuotaiką.

Liaudies medicinos receptai su liepų medumi

Išskirtinės liepų medaus savybės, darančios organizmui naudingą ir stiprinantį poveikį, naudojamos liaudies medicinoje gydant daugybę ligų.

Stiprinanti priemonė peršalimo profilaktikai

Išspauskite sultis iš kelių alavijo lapų. Sumaišykite jas su liepų medumi santykiu 1:2. Supilkite užpilą į stiklinį indą ir hermetiškai uždarykite. Palikite brinkti kambario temperatūroje, tamsioje vietoje 3–5 dienas. Vartokite rudens-pavasario laikotarpiu po 1 valgomąjį šaukštą prieš pusryčius 2 savaites.

Esant pirmiesiems negalavimo simptomams

Ingredientai:

• 60 g liepų žiedų medaus;
• 20 g konjako;
• 250 ml šilto virinto vandens;
• citrina.

Medų ištirpinkite šiltame vandenyje ir įpilkite konjako. Į gautą mišinį išspauskite pusės citrinos sultis. Išgerkite prieš miegą.

2 receptas
Sudedamosios dalys:

• 1 valg. š. medaus;
• 2 valgomieji šaukštai trintų spanguolių (serbentų).

Šiuos ingredientus įdėkite į puodelį šiltos arbatos ir išmaišykite. Gerkite 3 kartus per dieną. Galite sumaišyti medų su uogomis ir vartoti mišinį, užgeriant arbata.

Esant kosuliui

Viena geriausių priemonių, padedančių išvalyti skreplius: puodelis šilto pieno su 30 g medaus. Efektui sustiprinti galite įdėti ½ arbatinio šaukštelio sodos.

Juodasis ridikėlis su medumi nuo sauso kosulio

Ridiką nuplaukite, nusausinkite. Padarykite įdubimą ir įdėkite į jį 2 valgomuosius šaukštus liepų medaus. Ridiką padėkite ant lėkštės, palikite ant stalo. Kitą dieną atsiras sulčių. Vartokite po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Sultis galima naudoti keletą dienų, kol jos pradės rūgti. Po 3–4 dienų tokio gydymo pradės atsiskirti skrepliai, netrukus kosulys liausis.

Kvietinis paplotėlis su medumi (išorinis naudojimas)

Gaminimui prireiks:

• miltai;
• garstyčios;
• augalinis aliejus (natūralus, nerafinuotas);
• liepų medus;
• vanduo.

Į miltus įpilkite šiek tiek vandens ir likusius komponentus. Išminkykite elastingą paplotėlį. Pritvirtinkite prie krūtinės ląstos srities, iš viršaus uždenkite polietilenu ir apvyniokite vilnone antklode. Laikykite ne ilgiau kaip 3 valandas.

Atsikosėjimą skatinanti priemonė

Ingredientai:

• čiobrelis;
• liepų medus;
• šalavijas.

Į švarų ir sausai nušluostytą pusės litro stiklainį sudėkite vienodą kiekį žolelių, užpildydami 1/3 talpos. Užpilkite tiek liepų medaus, kad žolelės būtų visiškai apsemtos. Palikite medaus ir žolelių mišinį brinkti tamsioje vėsioje vietoje 10–12 dienų. Esant sausam kosuliui, čiulpkite po 2 arbatinius šaukštelius 3 kartus per dieną.

Hipertenzija

Ingredientai:

• burokėliai;
• liepų medus skystos konsistencijos;
• krieno šaknis;
• citrina.

Išspauskite po 100 ml sulčių iš krieno ir burokėlio. Sumaišykite ir įpilkite 70 g medaus bei šviežiai spaustas 1 citrinos sultis. Gėrimą supilkite į stiklinį indelį. Vartokite po 1 valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną prieš valgį pusantros savaitės.

Gastritas (su sumažėjusiu rūgštingumu)

Ingredientai:

• 100 g alavijo lapų;
• 100 g liepų medaus.

Medų pašildyti vandens vonelėje. Alavijo lapus susmulkinti (kombainu, mėsmale). Suberti į šiek tiek pašildytą medų ir palaikyti 3–4 min. Mišinį vartoti po 1 valg. šaukštą ryte prieš pusryčius. Šios priemonės vartojimas pagreitina virškinimo procesą.

Vidurių užkietėjimas

Gana paprasta priemonė tuštinimuisi normalizuoti: į 100 ml šilto virinto vandens įpilti 2 arb. šaukštelius medaus ir 1 valg. šaukštą citrinos sulčių. Vartoti ryte prieš pagrindinį valgį. Gydymo laikotarpis – 10 dienų.

Esant dažnoms tuštinimosi problemoms

Ingredientai:

• datulės;
• slyvos džiovintos;
• figos;
• liepų medus;
• abrikosai džiovinti;
• vanduo.

Paimti po 100 g visų džiovintų vaisių. Užpilti juos stikline vandens ir pavirti 2–7 min. Atvėsusius džiovintus vaisius smulkiai supjaustyti arba sumalti. Masę sumaišyti su 100 g medaus. Mišinį reikia vartoti prieš miegą.

Stomatitas

Ramunėlių nuoviras su medumi: 70 g žolės užpilti 250 ml verdančio vandens. Palikti pritraukti 30 min., perkošti. Išvalytame skystyje ištirpinti 30 g liepų medaus. Skalauti burnos ertmę kelis kartus per dieną. Toks nuoviras ne tik mažina uždegimą, bet ir naikina ligas sukeliančias bakterijas.

Imunitetą stiprinanti priemonė

Ingredientai:

• 5 citrinų;
• 250 g liepų medaus;
• 4 česnako galvutės.

Susmulkinti česnaką ir citrinas (nenuluštas). Sumaišyti su medumi. Sudėti masę į stiklinį indą ir hermetiškai uždaryti dangteliu. Palikti tamsioje vietoje 7–10 dienų. Vartoti po 3 arb. šaukščius, lėtai ištirpinant prieš miegą.

2 receptas
Reikalingi komponentai:

• erškėtrožė;
• čagos ekstraktas;
• juodųjų kmynų sėklos;
• ženšenis;
• propolio ekstraktas;
• vanduo;
• liepų medus.

Paimti vienodą kiekį visų komponentų (po 20 g). 30 g medaus pašildyti (vandens vonelėje) iki ne aukštesnės kaip 25°C temperatūros. Į 300 ml virinto vandens (temperatūra ne aukštesnė nei 40 laipsnių) palaipsniui dėti komponentus, nepamirštant kruopščiai maišyti. Leisti žolelių antpilui pritraukti pusvalandį. Perkošti, įpilti medaus. Vartoti po 1 valg. šaukštą, užgeriant šilta arbata arba vandeniu.

Nemiga

Ryte prieš valgį reikia išgerti po 250 ml mineralinio vandens, įdėjus 30 g liepų medaus ir ½ citrinos sulčių. Procedūrą kartoti 14 dienų.

Liepų medus kosmetologijoje

Naudingos savybės naudojamos ne tik liaudies medicinoje, bet ir ruošiant kūno, veido, plaukų priežiūros priemones.

Rusų gražuolės eidamos į pirtį visada pasiimdavo indelį su liepų medumi. Gerai išsigarinusios pirtyje, merginos užtepdavo medų ant kūno, palaukdavo kurį laiką, o po to tik nuplaudavo. Toks šveitiklis suteikia odai elastingumo ir glotnumo.

Masažas su medaus eliksyrais, vonios su liepų nektaro priedu, anticeliulitinės apvijos, veido ir kūno kaukės puikiai veikia odos spalvą, plaukų būklę, padeda atsikratyti raukšlių, tamsių ratilų po akimis.

Liaudies priemonės dažniausiai derina medų su vaisiais, kiaušinio tryniu, grūdiniais produktais, pienu ir rūgpienio produktais.

Vitamininė-medaus kaukė su avižiniais dribsniais

Ingredientai:

• trynys;
• liepų medus – 15 g;
• avižiniai dribsniai – 1 valg. šaukštas;
• vitaminai A, E;
• alyvuogių aliejus – 17 g.

Sumalkite dribsnius. Sumaišykite juos su tryniu. Maišydami įpilkite alyvuogių aliejaus ir medaus. Įlašinkite po 2–3 lašus vitaminų. Masę gerai išmaišykite, užtepkite ant nuvalytos veido odos. Poveikio laikas – 20 min.

Medaus kaukė probleminei paauglių odai

Ingredientai:

• Šviežiai spaustų citrinų sultys;
• Liepų medus;
• Ricinos aliejus.

Sumaišykite 1 valg. š. liepų medaus su 4–5 lašais ricinos aliejaus ir išspauskite kelis lašus citrinos sulčių. Užtepkite mišinį ant toniku nuvalyto veido 15 min. Naudojant kaukę 2–3 kartus per savaitę, spuogų sukeltas uždegimas ir odos dirginimas žymiai sumažėja. Po mėnesio kurso nuo spuogų nelieka nė pėdsako.

Priemonė nuo spuogų

Ingredientai:

• 4 aspirino tabletės;
• 2 valg. š. liepų medaus;
• 20–30 ml išgryninto vandens.

Sutrinkite aspiriną ir ištirpinkite jį vandenyje. Tirpalas neturi būti per skystas. Įdėkite medaus. Užtepkite ant probleminių vietų kosmetiniu šepetėliu. Palikite džiūti, kol atsiras pirmieji įtempimo požymiai. Naudokite pagal poreikį.

Aromatinė aliejinė vonia odos drėkinimui

Ingredientai:

• liepų medus;
• Jazmino aliejus;
• Rožių aliejus;
• Migdolų aliejus;
• Levandų ekstraktas;
• Linų sėmenų aliejus.

Paimkite vienodą kiekį aliejų ir ekstrakto. Sumaišykite santykiu 2:3 su mediumi. Supilkite į šiltą vonią. Procedūros trukmė neturi viršyti 20–30 min. Vonios dažnumas – kartą per 10 dienų. Po naudojimo net pati sausiausia oda taps žymiai minkštesnė, įgaus natūralią spalvą ir spindesį.

Priemonė nuo celiulito

Ingredientai:

• 100 ml skysto liepų medaus;
• 50 g granuliuoto cukraus;
• 20 ml vynuogių aliejaus;
• Maltų čili pipirų.

Medų šiek tiek pašildykite vandens vonelėje. Įpilkite aliejaus. Įdėkite cukraus. Greitai išmaišykite ir įberkite pipirų (pirmą kartą įdėkite šiek tiek). Užtepkite problemines vietas ir apvyniokite maistine plėvele. Siekiant didesnio efektyvumo, apsivyniokite šilta antklode. Pirmą kartą naudojant, jei jaučiamas stiprus deginimas, nuplaukite. Vėliau priemonę galima palikti ilgesniam laikui.

Jauninimo vonia

Ingredientai:

• liepų medus;
• Mėtų lapai;
• pieną;
• Trikertė.

Įdėkite žoleles į gilų indą. Kruopščiai jas sumaišykite ir užpilkite karštu virintu vandeniu. Uždenkite dangčiu ir palikite atvėsti 20–30 min. Gautą mišinį perkoškite per marlę. Pieną supilkite į puodą, pastatykite ant viryklės. Įkaitinkite iki 30°C. Palaipsniui dėkite medų, maišydami šaukštu. Sumaišykite du mišinius. Palikite prisitraukti 15 min. Supilkite į karštą vonią. Kartokite procedūrą kas dvi savaites.

Kaukė plaukų dangos stiprinimui

Ingredientai:

• Liepų medus – 20 g;
• Propolio ekstraktas – 1 arb. š;
• Jojobos aliejus – 2–3 lašai;
• Mumijo – 2 tabletės.

Sutrinkite mumijo tabletes iki miltelių pavidalo. Sumaišykite su likusiais komponentais ir įtrinkite į odą. Palikite 10–15 min. Ši priemonė atkuria plaukų gyvybingumą ir stiprina svogūnėlius.

Priemonė, skatinanti plaukų augimą

Reikės:

• Maltas cinamonas – 10 g;
• alyvuogių aliejus – 2 valg. š.;
• Liepų medus – 1 valg. š.

Supilkite aliejų į šiek tiek pašildytą šaukštą ir šiek tiek palaikykite, kad atsiskleistų visos produkto savybės. Įdėkite cinamono ir medaus. Užtepkite ant odos ir apvyniokite galvą kelioms minutėms, kol pajusite šildantį poveikį. Plaukite galvą kaip įprasta. Norėdami pagerinti efektą, galite išskalauti plaukus vandeniu su citrinos sultimis. Ši kaukė ne tik stiprins plaukų augimą, bet ir suteiks šilko minkštumo bei blizgesio.

Greitoji priemonė suskeldėjusiems galiukams

Ingredientai:

• migdolų aliejus – 15 g;
• obuolių actas – 20 g;
• liepų medus – 60 g.

Sumaišykite visus ingredientus. Įtrinkite aliejų likus 15–20 min. iki plaukų plovimo.

Žala ir kontraindikacijos

Natūralus ir toks kvapnus liepų medus, turintis daug naudingų savybių, daugumai žmonių yra skanėstas ir vaistinė priemonė. Tačiau yra žmonių kategorijų, kuriems lašelis šio nektaro – nuodai:

1. Pirmiausia tai liečia alergiškus žmones. Alergija medui pasireiškia paprastais bėrimais, niežuliu gerklėje, bet gali sukelti tinimą ar anafilaksinį šoką. Todėl prieš įtraukiant šį produktą į racioną, geriau atlikti tyrimą.
2. Liepų medus draudžiamas žmonėms su blogu kraujo krešėjimu, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
3. Tam tikrą pavojų kelia produkto vartojimas diabetikams. Liepų medus gali sukelti nepageidaujamą insulino išsiskyrimą, dėl ko greitai šokteli cukraus kiekis kraujyje.
4. Liepų medaus nereikėtų duoti mažiems vaikams. Specialistai rekomenduoja jį įtraukti į racioną po 4 metų.

Natūralus liepų medus negali padaryti didelės žalos organizmui, jei vartojant laikomasi normų ir nepažeidžiamos gydytojų rekomendacijos.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Norinčių turėti namuose kokybiško natūralaus liepų medaus skaičius kasmet didėja. Rinkoje ir parduotuvėse, augant paklausai, daugėja padirbinių ir medaus su įvairiais priedais pardavimų.

Renkantis medų, reikėtų atkreipti dėmesį į spalvą. Visų rūšių liepų medus yra gana šviesus, kartais skaidrus, cukruotas – baltas arba šviesiai geltonas. Daug apie produkto kokybę pasako ir kvapas. Liepų aromatas neišsisklaido net kristalizuotame pavidale.

Medus išlaiko savo skonio savybes ir gydomąsias savybes gana ilgą laikotarpį (keletą metų). Svarbiausia – tinkamai jį laikyti namuose.

Pagrindinių laikymo parametrų laikymasis leidžia sudaryti idealias sąlygas:

1. Talpykla. Liepų medaus laikymui idealus variantas – stiklinis indas, sandariai uždarytas dangteliu. Taip pat galima naudoti keraminius indus. Nerekomenduojama laikyti produkto metaliniame inde – gali prasidėti oksidacijos procesas.
2. Temperatūros režimas. Idealus variantas – nuo -5 iki 20 °C. Esant aukštesnei temperatūrai medus genda, prarasdamas savo naudingąsias savybes ir skonio savybes. Jei produktas buvo pašildytas virš 40 °C, jį reikia išmesti, nes tokiomis sąlygomis medus virsta nuodinga ir organizmui pavojinga medžiaga.
3. Apšvietimas. Liepų medus netoleruoja tiesioginių saulės spindulių. Jie skatina naudingųjų medžiagų irimo reakciją. Geriausia vieta laikyti – sandėliukas arba virtuvės spintelė, esanti atokiau nuo viryklės.
4. Drėgmė. Viena iš liepų medaus savybių yra greitas drėgmės sugėrimas, todėl geriau jį laikyti patalpoje su sumažintu arba normaliu drėgmės lygiu.
5. Kvapas. Indą su medumi visada reikia laikyti uždarytą. Taip medus ilgam išsaugos savo natūralų kvapnų liepų aromatą ir nesuges sugėręs pašalinių kvapų.

Laikydamosi šių gana paprastų rekomendacijų, šeimininkės galės išvengti produkto gedimo ir rūgimo.

Kaip greitai kristalizuojasi

Natūrali cheminė reakcija, kuriai yra paveikios visos medaus rūšys – kristalizacija. Šis perėjimo procesas vyksta palaipsniui: pradžioje medus tirštėja ir įgauna dar šviesesnius atspalvius, tada jis cukruojasi. Kristalizuodamasis liepų medus nepraranda savo aromato, skonio savybių ir naudingųjų savybių. Be to, šis procesas yra neginčijamas įrodymas, kad sudėtyje nėra pašalinių priemaišų ir kad produktas yra natūralus.

Liepų medus pradeda kristalizuotis po 2–3 mėnesių nuo išsiurbimo. Proceso greičiui įtakos turi gliukozės kiekio procentas: kuo jis didesnis, tuo produkto cukravimasis vyksta greičiau.

Kristalizacijos proceso lėtėjimui įtakos turi gamtos veiksniai. Pavyzdžiui, lietingas oras nektaro rinkimo bitėmis laikotarpiu prisideda prie padidėjusio drėgmės kiekio produkte.

Bet jei liepų medaus konsistencija nekinta per 6–7 mėnesius (esant tinkamoms laikymo sąlygoms), galima drąsiai teigti – tai padirbinys, neturintis naudingųjų savybių.

Kaip atskirti nuo padirbto

Apgavystės galima išvengti žinant elementarius liepų žiedų medaus natūralumo nustatymo būdus:

1. Nedidelį kiekį medaus lašinkite ant rankos odos ir įtrinkite. Natūralus medus gana greitai susigers, o dirbtinis ar nekokybiškas riedės ant odos paviršiaus.
2. Semkite medų šaukštu ir, pakėlę nedideliame aukštyje, lėtai leiskite srovelei nutekėti atgal į stiklainį. Kokybiškas medus teka tolygiai, į bendrą masę įsigerdamas gana lėtai ir nesudarydamas drumstų nuosėdų.
3. Puikus natūralumo įrodymas yra vaško dalelių, žiedadulkių buvimas stiklainyje.
4. Natūralaus medaus svoris litriniame stiklainyje – ne mažiau kaip 1 kg 200 g.

Daugiau patikrinimo ir nustatymo galimybių, ar medus natūralus, ar tai cukraus sirupas su kvapikliu, galima atlikti namuose, eksperimentuojant su įvairių katalizatorių priedais ir naudojant po ranka esančias priemones:

1. Jodas: stiklinėje vandens ištirpinkite nedidelį kiekį liepų medaus. Į skystį įlašinkite kelis lašus jodo. Bičių perdirbto produkto cheminėje sudėtyje nėra komponentų, reaguojančių į šį katalizatorių, todėl jei stiklinėje skystis nepakeitė spalvos, medus yra natūralus.
2. Duona: į gilią lėkštutę įpilti šiek tiek medaus ir įmesti nedidelį trupinį. Jei po kelių minučių duona suminkštėja – vietoj medaus įsigytas padirbinys.
3. Actas: paruošti silpną medaus tirpalą ir įlašinti stalo acto. Natūralus produktas su juo nereaguos, o nereikalingų priedų įrodymas bus burbuliukų atsiradimas paviršiuje arba nuosėdos talpyklos dugne.
4. Krakmolas: į šaukštą medaus įberti šiek tiek krakmolo. Jei reakcija neprasidėjo – medus natūralus.
5. Šakutė ar peilis: įkaitinti stalo įrankį virš ugnies ir panardinti į medų. Jei tai cukraus sirupas – metalas pajuoduos.

Atlikus tokius bandymus, galima būti 100% tikram dėl įsigyto liepų medaus kokybės.

Kaip teisingai vartoti liepų medų

Bendrų taisyklių dėl medaus vartojimo kiekio nėra. Tačiau gydytojai sutinka, kad sveikam suaugusiam žmogui paros medaus norma neturėtų viršyti 40–50 g. Tokio kiekio visiškai pakanka prevenciniams tikslams ir taip pat pakanka vitaminų bei mineralų atsargoms papildyti.

Žmonėms, gyvenantiems aktyvų gyvenimo būdą, sportuojantiems ar dirbantiems darbą su dideliais fiziniais krūviais, leidžiamas nežymus šios normos viršijimas. O sėdimą gyvenimo būdą turintiems ir antsvorio turintiems asmenims geriau sumažinti dozę.

Nėščioms moterims rekomenduojama per dieną nevartoti daugiau nei 8 g (1 arbatinis šaukštelis), kad nesukeltų nepageidaujamos reakcijos, pavyzdžiui, alergijos ar cukraus kiekio kraujyje padidėjimo.

Vaikams nuo 4 iki 12 metų nustatyta paros liepų medaus norma – 15–20 g.

Dedant liepų medų į arbatą, kavą, pieną, reikia atsiminti: skysčio temperatūra neturi viršyti 40°C. Priešingu atveju, vietoj gydomojo poveikio organizmas nukentės nuo apsinuodijimo ar alerginės edemos atsiradimo.

Įdomūs faktai apie medų

1. Liepų medaus gamyba Sibire prasidėjo prieš daugiau nei 2 šimtmečius, o dabar šis kraštas yra pagrindinis jo tiekėjas į Rusiją.
2. Izraelio svečiai gali paragauti vieną brangiausių liepų medaus rūšių pasaulyje. Už 1 kg produkto teks sumokėti beveik 3 šimtus dolerių.
3. 100 g medaus maistinė vertė prilygsta 180 g mėsos, 52 g riešutų ir 85 g sūrio.
4. Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Kanadoje yra paminklai, skirti bitėms.
5. Vienai bitei reikia įveikti daugiau nei 55 tūkstančius kilometrų, kad surinktų pakankamą kiekį nektaro 1 kg medaus gauti.
6. Daugiausia medaus pagaminama Kinijoje.
7. Žmogaus kraujo cheminėje sudėtyje yra 24 mikroelementai. 22 iš jų yra meduje.
8. Kad gautų 1 l liepų medaus, bitėms reikia surinkti ne mažiau kaip 2,5 l nektaro.
9. Bitininkyste žmonės pradėjo užsiimti maždaug prieš 5 tūkstančius metų. Ir nuo to laiko aviliai beveik nepatyrė jokių pokyčių.
10. Liepų medus – vienintelis natūralios kilmės produktas, kurio sudėtyje yra daugiau nei 250 naudingų medžiagų. 40 iš jų – mikroelementai, 23 – aminorūgštys.
11. Pasaulyje yra daugiau nei 2800 medaus rūšių. Liepų medus pasižymi švelniausiu aromatu ir laikomas geriausia natūralia priemone gydant peršalimą.
12. Naudingiausiu laikomas medus, kurį bitės surinko iš įvairių gėlių.
13. Brangiausia medaus rūšis – elfinis medus, gaminamas Turkijoje. Jo kaina svyruoja nuo 6 500 iki 7 000 dolerių.
14. Pirmą kartą medus buvo rastas Tutanchamono kape. Buvo nustatyta, kad produktas ilgą laiką negenda ir išlaiko visas savo naudingąsias savybes.
15. Astronautų kasdienėje mityboje privalomai turi būti medaus.
16. Nuo neatmenamų laikų kasmet Rusijoje rugpjūčio 14 dieną švenčiamas Medaus Spas (Medovoj Spas).
17. Medus laikomas viena geriausių priemonių nuo pagirių. Jei jo šiek tiek suvalgysite, savijauta iškart pagerės.
18. Senovėje žmonės medumi pakeisdavo šaldytuvą. Kambario temperatūroje medumi padengta mėsa nesuges net per mėnesį.

Liepų medaus nuotrauka