Kiaulpienių medus: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Kiaulpienių medus – aromatingas, saldus ir naudingas produktas, turintis gydomųjų savybių. Jį lengva paruošti pagal paprastus receptus. Pagrindiniai medaus komponentai yra augalo žiedynai (žiedų krepšeliai) ir cukrus. Produktas taip pat vadinamas kiaulpienių uogiene.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Bitės lanko visus žydinčius augalus, ir vaistinis kiaulpienis nėra išimtis. Tačiau šios gėlės nektare yra karčiųjų medžiagų, todėl vabzdžiai ant jo tūpia retai. Tikrą bitinį kiaulpienių medų rasti nėra lengva – greičiausiai jis bus surinktas iš įvairiažolės.

Dirbtinis kiaulpienių medus turi sudėtingą, įvairią sudėtį ir yra gausus naudingų junginių. Naminio gaminio sudėtyje yra visos medžiagos, esančios augalo žiedų krepšeliuose. Žiedynuose yra:

• glikozidas taraksantinas;
• natūralus pigmentas flavoksantinas;
• vitaminai PP, K, E, didelis kiekis askorbo rūgšties;
• beta karotinas, retinolis (A), riboflavinas (B2), cholinas (B4);
• arnidiolis;
• riboflavinas (vitaminas B2);
• triperteniniai alkoholiai;
• vitaminai B1, B5, B6 ir B9;
• faradiolis;
• saponinai;
• dervos;
• augalinis baltymas (5%);
• pigmentas liuteinas;
• makroelementai – geležies, kalcio, fosforo ir kalio druskos;
• mikroelementai – natris, manganas, selenas, varis, cinkas.

Visi makro ir mikroelementai yra reikalingi žmogaus organizmui. Nuo šių junginių priklauso fizinė ir psichinė sveikata.

1. Geležis atsako už aukštą hemoglobino kiekį kraujyje.
2. Manganas dalyvauja cheminėse reakcijose, skatinančiose greitą atsigavimą po fizinių, protinių ir emocinių krūvių.
3. Magnis reikalingas esant nuolatiniam mieguistumui, sumažėjusiai nuotaikai ir depresijai.
4. Kalcis reikalingas kaulų audiniui stiprinti, atsigavimui po lūžių.
5. Selenas dalyvauja regeneracijos procesuose, apsaugo nuo navikų atsiradimo, stiprina širdies raumenis.
6. Fosforas stiprina dantų emalį ir kaulinį audinį.
7. Kalis reikalingas širdies ritmo normalizavimui.
8. Natris padeda stiprinti kraujagysles, atkurti audinių elastingumą.
9. Varis dalyvauja daugelyje cheminių procesų organizme ir padeda tinkamai ląstelių veiklai.
10. Cinkas mažina riebalų išsiskyrimą ir užtikrina plaukų bei odos sveikatą.

Vitaminas C yra svarbus medžiagų apykaitos procesams. Ši medžiaga palaiko gerą imunitetą ir stiprina kaulinį audinį. Vitaminų C kiekis kiaulpienėse yra panašus kaip citrinose. Retinolis svarbus regėjimo aštrumui ir odos būklei, kaip ir vitaminas E. Nikotino rūgštis būtina cholesterolio lygio normalizavimui. B grupės vitaminai užtikrina normalią medžiagų apykaitą, palankiai veikia nervų sistemą ir atlieka svarbų vaidmenį ląstelių atsinaujinimo ir regeneracijos procesuose.

Namie pagamintas medus turi daug cukraus. Pagrindinė šios medžiagos sudedamoji dalis yra sacharozė, rafinuotame produkte priemaišų kiekis neviršija 0,1 %. Organizme sacharozė skyla į du junginius – gliukozę ir fruktozę, kurios greitai patenka į kraują. Gliukozė yra ne tik pagrindinis energijos tiekėjas organizmui. Ji skatina apsaugines (barjerines) kepenų funkcijas, dalyvaudama gliukurono rūgščių grupės sintezėje, kuri apsaugo organą nuo toksinių medžiagų.

100 ml kiaulpienių medaus yra:

• baltymų – 0,62 g;
• angliavandenių – 0,15 g;
• augalinių riebalų – 0,14 g.

Produkto kaloringumas priklauso nuo cukraus koncentracijos ir sudaro 190–220 kcal 100 ml produkto. Meduje taip pat yra maistinių skaidulų ir pelenų medžiagų.

Naudingos kiaulpienių medaus savybės

Bendroji nauda

Medžiagos, esančios augalo žiedų krepšeliuose, pasižymi maistinėmis ir gydomosiomis savybėmis, kurias pripažįsta tiek liaudies, tiek mokslinė medicina. Augaliniai komponentai:

1. Veikia kraujagysles plečiančiai ir stiprina kraujotaką kapiliaruose.
2. Mažina aukštą temperatūrą.
3. Skatina inkstų darbą.
4. Valo organizmą nuo nuodingų medžiagų apsinuodijimų atvejais.
5. Teigiamai veikia kepenis.
6. Atstato jungiamąjį audinį.
7. Veikia kaip lengvas raminamasis ir migdomasis preparatas.
8. Pasižymi spazmolitiniu poveikiu.
9. Stiprina medžiagų apykaitą.
10. Atstato geležies pusiausvyrą sergant anemija.
11. Slopina fermentacijos procesus žarnyne, dėl to sumažėja dujų susidarymas.
12. Atstato skydliaukės veiklą.
13. Didina apetitą.
14. Pasižymi švelniu vidurius laisvinančiu poveikiu.
15. Padeda greičiau atsigauti gydant infekcines ligas.
16. Pasižymi baktericidiniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
17. Naikina helmintus ir jų kiaušinėlius.
18. Praturtina organizmą naudingais mikroelementais ir vitaminais.

Mikroelementai ir druskos yra lengvai įsisavinamoje formoje. Jų kiekis yra pakankamai didelis, kad darytų gydomąjį poveikį.

Medus vartojamas kovojant su vangiu virškinimu, peristaltikai skatinti esant vidurių užkietėjimui, pilvo pūtimui (meteorizmui), kirmėlėms išvaryti. Kartu su vaistais produktas rekomenduojamas gydant hepatitus, šlapimo pūslės uždegimą, kasos disfunkciją, kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė. Naminiais preparatais iš žiedų gydomi sąnarių uždegimai sergant osteochondroze, reumatu, paūmėjus poliartritui ir artritui.

Kinų medicinoje kiaulpienių preparatai naudojami kaip karščiavimą mažinanti priemonė, stimuliuojanti imuninę sistemą. Jais taip pat gydomi pūlingi bėrimai, furunkuliozė, limfmazgių uždegimai, daugelis odos ligų, gyvačių įkandimai.

Moterims

Moterys gali naudoti kiaulpienių medų kaip gydomąją priemonę sergant cistitu, kitomis infekcinėmis moters lytinių organų ir viso organizmo ligomis. 1–2 arbatinius šaukštelius kiaulpienių medaus įtraukite į dienos racioną, kol ligos simptomai išnyks.

Vyrams

Vyrams, kaip ir moterims, rekomenduojama valgyti šį augalinį produktą sergant cistitu, kitomis ligomis, kurias sukelia patogeniniai mikroorganizmai (įskaitant ūminį prostatitą). Medus naudingas kaip bendrai stiprinanti ir atkuriamoji priemonė esant dideliam fiziniam ir emociniam krūviui, miego režimo sutrikimams dirbant pamainomis.

Nėštumo metu

Rusijos liaudies gydytojai ir medikai rekomenduoja nėščiosioms šį produktą vartoti atsargiai. Žiedynuose yra daug aktyvių medžiagų, kurių poveikis nėra iki galo ištirtas. Siekiant išvengti nemalonių pasekmių, geriau kiaulpienių produktą išbraukti iš raciono arba vartoti nedideliais kiekiais. Medus turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir padės atsikratyti vidurių užkietėjimo, kuriuo kenčia daugelis nėščiųjų.

Žindymo laikotarpiu

Kinų liaudies medicina rekomenduoja moterims vartoti preparatus kiaulpienių pagrindu, siekiant padidinti motinos pieno gamybą. Tos pačios nuomonės laikosi ir Europos medicina. Medų reikia vartoti po truputį ir stebėti gautą efektą, nes reakcija į aktyvias organines medžiagas visada yra individuali. Jei rezultatas teigiamas, produkto kiekį galima didinti.

Vaikams

Vyresniems nei 5 metų vaikams kiaulpienių medų galima duoti kaip naudingą gardumyną ir liaudies vaistą imuninei sistemai stiprinti. Kiaulpienių uogienė naudinga kaip raminamoji ir antibakterinė priemonė sergant peršalimo ligomis. Ji vartojama profilaktiškai, siekiant išvengti virusinių infekcijų sukeltų komplikacijų. Tačiau šiame produkte yra daug cukraus ir jis gali sukelti pieninių ir nuolatinių dantų ėduonį. Augalinis koncentratas kartais sukelia diatezę.

Metant svorį

Kiaulpienių antpilai ir nuovirai naudojami svorio metimui. Visose augalo dalyse, įskaitant žiedynus, yra medžiagų, turinčių diuretinių savybių. Jos skatina skysčių pertekliaus pašalinimą ir riebalų skaidymą. Kiaulpienė taip pat turi vidurius laisvinantį poveikį, susijusį su žarnyno sienelių susitraukimų stiprėjimu. Tokį pat poveikį turi ir iš žiedų pagamintas medus, tačiau svorio mažėjimo efektas vargu ar bus reikšmingas, nes produktas yra cukraus sirupas su augaliniu ekstraktu. Metant svorį geriau valgyti produktus be cukraus.

Kaip vartoti kiaulpienių medų

Klasikiniuose liaudies medicinos receptuose kiaulpienių medus vartojamas tris kartus per dieną po 2–3 arbatinius šaukštelius. Produktas dedamas į įprastą arbatą, virintą vandenį arba valgomas nuo šaukštelio.

Yra ir kitų dozavimo rekomendacijų. Jos susijusios su receptais, kuriuose kiaulpienių uogienė naudojama kartu su kitais vaistiniais augalais. Jei į ingredientų sąrašą įeina džiovinti žiedynai, juos galima pakeisti medumi, kurio pagrindas yra augalinė žaliava.

Priemonė nuo vidurių užkietėjimo

1. Norint pasiekti vidurius laisvinantį poveikį, šaukštas medaus įdedamas į stiklinę šilto virinto pieno. Priemonę rekomenduojama vartoti ryte arba per pietus.
2. Kiaulpienių sirupas (50–60 ml) sumaišomas su šviežiai spaustomis ropės sultimis (100–120 ml). Mišinys geriamas tuščiu skrandžiu ryte. Po 20–25 minučių įvyks žarnyno išsivalymas.
3. Kukurūzų pūkai (1 dalis) susmulkinami ir įdedami į kiaulpienių medų (2 dalys). Priemonė valgoma ryte ir vidurdienį, žarnyno išsivalymas įvyksta po 2–3 valandų.

Priemonė kraujospūdžiui mažinti

Puodelyje sumaišoma kiaulpienių uogienė, šviežios burokėlių ir krienų sultys (po šaukštą). Įdedama vienos mažos citrinos sulčių, išplakama. Mišinys vartojamas tris kartus per dieną po šaukštą. Vartojimo kursas trunka 2 mėnesius, prieš tęsiant gydymą verta pasikonsultuoti su terapeutu.

Užpilas hepatitui gydyti

Priemonei paruošti imama kiaulpienių medaus, morkų, krienų ir burokėlių sulčių po lygiai (po 0,5 stiklinės). Taip pat reikės 2 didelių citrinų ir degtinės – 15–20 ml.

Ingredientai sumaišomi stikliniame, keraminiame arba emaliuotame inde, priemonė sandariai uždaroma ir pastatoma ant apatinės šaldytuvo lentynos. Vartojama tris kartus per dieną po ¼ stiklinės (arba po šaukštą) 30–40 minučių prieš pusryčius, pietus ir vakarienę. Gydymas tęsiamas 1,5–2 mėnesius. Tada daroma 2–2,5 mėnesio pertrauka ir kursas kartojamas.

Raminanti arbata nuo nemigos

Augaliniam mišiniui paruošti reikia vaistinėje įsigytų augalinių kolekcijų ir kiaulpienių medaus. Kadangi priemonę teks vartoti ilgą laiką, iš anksto paruošiamas sausų žaliavų mišinys. Pakankamo tūrio inde sumaišoma:

• širdažolės žolės (10 %);
• čiobrelių (5 %);
• gysločio lapų (5 %);
• valerijono šaknų (10 %);
• erškėtuogių uogų (30 %);
• gervuogių lapų (40 %).

Žolelės susmulkinamos rankomis arba grūstuve, kad gautųsi žolių trupiniai (milteliai). Gauta augalinė žaliava suberiama į stiklainį arba dėžutę ir naudojama gydomajai arbatai ruošti. Priemonė ruošiama taip.

Į stiklinę dedamas šaukštas žolių miltelių (1 dalis) ir užpilama ką tik užvirusiu vandeniu (20–25 dalys). Stiklinė uždaroma bet kokiu dangteliu ir paliekama, kol skystis tampa šiltas. Arbata perkošiama ir į ją įmaišomas šaukštas kiaulpienių medaus. Vartojama prieš miegą mėnesį ar ilgiau.

Užpilas žarnyno veiklai pagerinti

Ruošiant priemonę, imkite sausą kraujažolės ir didžiosios dilgėlės žaliavą (po valgomąjį šaukštą). Storasieniame keraminiame inde žoles nuplikykite stikline vandens, sandariai uždarykite dangteliu ir leiskite užtraukti. Po 2–2,5 valandos įdėkite pusę stikliuko kiaulpienių uogienės ir išmaišykite skystį. Rekomenduojama gerti vaistą 4 kartus per dieną po 2 desertinius šaukštus.

Arbata kepenų ligoms gydyti

Pienažolė ir kiaulpienių ekstraktas padeda organizmui atsigauti sergant kepenų ciroze, apsinuodijus, po chirurginių intervencijų. Šiuose augaluose esančios medžiagos dalyvauja audinių regeneracijos procesuose. Kepenų ląstelėms atkurti rekomenduojama į juodąją arba žaliąją arbatą įpilti kiaulpienių sirupo (valgomasis šaukštas stiklinei). Taip pat rekomenduojama į skystį įpilti pienažolės užpilo arba vartoti miltelius sausu pavidalu.

Užpilas nuo peršalimo

Sergant peršalimo ligomis svarbu suaktyvinti medžiagų apykaitą ir sumažinti uždegiminius procesus organizme. Užpilui imkite paprastojo pelyno lapą, lino sėklas, susmulkintą eukalipto lapą (po arbatinį šaukštelį). Į mišinį įdėkite šalavijo lapą, erškėtuogių uogas, pušų pumpurus, beržo lapą (po 2 dalis). Žoles susmulkinkite ir sumaišykite. Vaistui paruošti pakanka paimti pusę stikliuko žolių miltų. Augalinę žaliavą nuplikykite verdančiu vandeniu litriniame termose ir palikite užtraukti 3 valandas. Po to įdėkite 3–4 desertinius šaukštus kiaulpienių uogienės ir išmaišykite skystį. Priemonę gerkite tris kartus per dieną po pusę stikliuko prieš valgį.

Užpilas cholecistitui gydyti

Norėdami paruošti priemonę, vaistinėje įsigykite keletą gydomųjų žolių ir išvirkite kiaulpienių medų. Į mišinį įeina šlamučio žiedai, ramunėlių, šimtaviržės žolė, jonažolė ir trilapė puplaiškė. Lygiai tiek pat visų rūšių augalinės žaliavos atmatuokite, susmulkinkite ir sumaišykite. Nuovirui paimkite valgomąjį šaukštą augalų mišinio, užpilkite verdančiu vandeniu (200 ml) ir palikite uždengtą pusantros valandos. Kai skystis atvės iki šiltos būsenos, įdėkite šaukštą kiaulpienių medaus. Priemonę išgerkite ryte prieš valgį. Kiekvieną dieną ruoškite naują porciją, tęsdami gydymą, kol būklė pagerės.

Priemonė nuo kosulio

Sergant skausmingu kosuliu, atsirandančiu peršalimo ligų metu, rekomenduojama vartoti medų ir užgerti jį šilta arbata. Kas 2 valandas suvalgykite po 2 desertinius šaukštus sirupo, kol būklė pagerės.

Gydant peršalimo uždegimines ligas, kurias lydi sausas ir šlapias kosulys, ruošiamos sudėtingos augalų arbatos. Į jų sudėtį įeina eukalipto lapas, saldymedžio šaknis, pipirmėtės lapas, čiobrelis, saldymedis, medetkų žiedai. Iš sausų žaliavų paruoškite mišinį. Keraminiame puodelyje užplikykite valgomąjį šaukštą žolių, palikite užtraukti pusvalandį po dangteliu ir įdėkite valgomąjį šaukštą kiaulpienių medaus. Šią priemonę gerkite 3–4 kartus per dieną po valgomąjį šaukštą.

Naudojimas kosmetologijoje

Kiaulpienių medus pasižymi priešuždegiminiu, baktericidiniu ir raminamuoju poveikiu. Todėl liaudies medicina aktyviai naudoja šį produktą odos būklei gerinti.

Kiaulpienių medus nuo pigmentacijos

Dėl pigmentinių dėmių balinimo daromas masažas kiaulpienių medumi. Produktas pilamas į nedidelį puodelį, į jį merkiami pirštai. Tada sukamaisiais, barbenamaisiais ir glostomaisiais judesiais masažuojama oda. Augalinis ekstraktas prasiskverbia į epidermį ir skatina greitą jo šveitimąsi bei atsinaujinimą. Toks masažas yra veiksminga procedūra nuo amžiaus dėmių ir pigmentacijos, atsirandančios nėštumo metu. Tokiu pačiu būdu galima balinti strazdanas.

Kaukė senstančiai odai

Keletas šviežių kiaulpienės lapų dedami į grūstuvę ir grūstuvele trinami, į gautą masę įpilama šaukštas virinto atšaldyto vandens. Įdedamas toks pat kiekis kiaulpienių medaus ir sumaišomi ingredientai.

Pasta tepama ant veido tolygiu sluoksniu. Po to ramiai gulima 15 minučių, tada kaukė nuplaunama ir užtepamas drėkinamasis kremas. Jei oda labai sausa, prieš tepant pasta veidas ištepamas alyvuogių, rafinuotu saulėgrąžų arba kukurūzų aliejumi.

Kaukė nuo spuogų

Arbatinis šaukštelis žirnių miltų ir tiek pat kiaulpienių medaus kruopščiai sumaišomi puodelyje ir mišinys tepamas ant spuogų padengtos odos. Geriau tai daryti ne lokaliai ten, kur spuogai jau pasireiškė, o ant viso veido. Po 10–12 minučių pasta nuplaunama. Jei oda po procedūros nėra įtempta, maitinamojo kremo galima netepti. Kaukė turi raminamąjį ir priešuždegiminį poveikį.

Tokią kaukę galima daryti ne tik ant veido, bet ir ant dekoltė srities bei nugaros. Tokiu atveju teks paruošti pakankamai didelį kiekį pastos.

Kaukė sausai ir senstančiai odai

Kiaulpienių medus sumaišomas su nesaldžiu jogurtu lygiomis dalimis. Įdedamas arbatinis šaukštelis aliejaus, gauto iš kviečių gemalų, kruopščiai išplakami mišinio ingredientai. Ant nuplautos, švarios veido odos ir dekoltė srities užtepama gauta pasta. Kaukė laikoma 25–30 minučių, prausiant oda masažuojama. Po procedūros užtepamas bet koks riebus kremas.

Parduodamos kaukės su kiaulpienių medumi iš gydomosios kosmetikos gamintojų. Jose yra iki dviejų dešimčių ingredientų. Pavyzdžiui, raminamąją kaukę Ziaja iš Lenkijos kosmetikos firmos rekomenduojama daryti rudenį ir žiemos metu. Pati kaukė yra maišelyje ir yra skaidrus, klampus geltonos spalvos skystis.

Kiaulpienių medus plaukams

Siekiant pagerinti plaukų būklę, galva skalaujama kiaulpienės lapų ir žiedų nuoviru (sausa žaliava). Medus, vartojamas viduje, yra papildoma priemonė. Augaliniai ingredientai perkami vaistinėje arba ruošiami savarankiškai. Nuovirai ir užpilai gaminami pagal gamintojo receptūrą, nurodytą ant pakuotės.

Žala ir kontraindikacijos

Iš kiaulpienių pagamintas medus naudingas ne visiems. Egzistuoja daugybė kontraindikacijų, trukdančių vartoti produktą maistui ir gydymui.

1. Medų draudžiama valgyti sergantiems cukriniu diabetu.
2. Kiaulpienių uogienė vartojama labai atsargiai, jei žmogui diagnozuotos virškinimo organų ligos. Medžiagos, esančios gėlių sudėtyje, gali dirginti žarnyno trakto ir skrandžio gleivines.
3. Produktas pašalinamas iš raciono, esant individualiai alerginei reakcijai, viduriavimui, tulžies pūslės sąstingiui ir latakų užsikimšimui.
4. Kiaulpienių sirupas neturėtų būti valgomas žmonių, turinčių bet kokios stadijos nutukimą, nes jame yra daug sacharozės.

Kaip tinkamai laikyti

Kiaulpienių medus pilamas į iš anksto sterilizuotus stiklainius, uždaromas hermetiškais plastikiniais dangteliais ir laikomas šaldytuve arba rūsyje. Galima užsukti stiklainius metaliniais dangteliais. Produkto galiojimo laikas yra 8–9 mėnesiai.

Jei kiaulpienių medus nėra skirtas ilgalaikiam laikymui, jį galima laikyti plastikiniuose induose su dangteliais arba stikliniuose indeliuose. Talpyklas galima uždengti stora popieriaus skiaute ir perrišti špagatu. Stiklainiai ir indai nelaikomi atviri, nes vanduo aktyviai garuos, o produktas labai sutirštės.

Kada ir kaip rinkti kiaulpienes medui

Kiaulpienių medus gaminamas gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai augalas masiškai žydi. Kai kuriuose regionuose šios gėlės pasirodo jau gegužės pradžioje. Rinkti negalima miesto vejose, kelių pakraščiuose ir šalia įmonių. Žoliniai augalai gerai įsisavina sunkiuosius metalus, įskaitant šviną. Geriau išvykti už miesto ir rasti lauką, nutolusį nuo įmonių ir pramoninių zonų.

Prireiks šviežių, švarių, ką tik atsiskleidusių gėlių graižų, kurie skinami be stiebo. Stiebeliuose yra daug kartaus pieniško sulčių. Rinkimui tinka giedra, saulėta diena. Gėles geriau rinkti ryte, kai graižai ką tik atsiskleidę ir pilni šviežio, kvapnaus nektaro.

Galvutės atsargiai nuskabomos ir sudedamos ant laikraščio lapo ar audinio. Tada žaliavai leidžiama pagulėti 10–15 minučių, kad iš gėlių iššliaužtų vabzdžiai. Paprastai tai būna maži juodi vabalai ar musės, kurie renka nektarą geltonuose vamzdeliuose, tankiai augančiuose žiedsostyje. Jei kelias namo nėra artimas, reikėtų naudoti vėdinamą tarą, kad augalai neperkaistų ir nevytų. Namuose gėles porcijomis dedama į sietelį ir nuplaunama vandeniu. Yra receptų, kuriuose autoriai nepataria plauti žaliavos, kad nepašalintų žiedadulkių. Po paruošimo galima pradėti virti medų.

Kaip pasigaminti medų iš kiaulpienių: receptai

Kiaulpienių medus gaminamas iš bičių medaus arba cukraus sirupo. Virimo procesas neužima daug laiko. Medus verdamas metaliniame emaliuotame puode, maišymui naudojamas medinis arba plastikinis šaukštas. Plieninių ir aliumininių puodų bei įrankių naudoti nepatartina, nes aktyvios organinės medžiagos gali reaguoti su metalais.

1 receptas

Norint paruošti litrą medaus, reikia surinkti 300–350 gėlių. Žaliava nuplaunama po dušu ir užpilama šaltu vandeniu (1 l). Puodas statomas ant viryklės, įjungiama maža ugnis ir kiaulpienės verdamos valandą, lėtai verdant, po dangčiu. Tada puodas nuimamas, o turinys išpilamas ant sietelio, po kuriuo padedamas kitas indas. Augalinė masė išspaudžiama ir išmetama. Į nuovirą supilama 600 g cukraus, išmaišomas sirupas ir indas vėl statomas ant ugnies. Skystis nuolat maišant užvirinamas, tada ant mažos ugnies verdamas ne mažiau kaip valandą. Likus 10–15 minučių iki virimo pabaigos, į sirupą išspaudžiama pusė šviežios citrinos. Medus nuimamas nuo viryklės, nuimamas dangtis ir paliekama, kol visiškai atvės. Po to produktas perpilamas į sterilizuotą stiklainį, hermetiškai uždaromas dangteliu ir padedamas saugoti.

2 receptas

Šis receptas skiriasi nuo ankstesnio žaliavos paruošimo tvarka. Surinkti krepšeliai (300–400 vienetų) mirkomi parą, kad sumažėtų kartumas. Vanduo keičiamas 4–5 kartus. Po paros gėlės nusunkiamos ant sietelio, surenkamos ir išspaudžiamos, o vanduo išpilamas. Į puodą įpilama 1–1,2 l vandens, užvirinama ir sudedama visa gėlių žaliava. Skystis užvirinamas ir verdamas ne mažiau kaip 15 minučių ant mažos ugnies. Po to indas nuimamas nuo viryklės, tirpalas perkošiamas per sietelį. Kiaulpienės išspaudžiamos ir išmetamos, o iš gauto skysčio gaminamas medus. Į nuovirą išspaudžiamos 2 vidutinių citrinų šviežios sultys ir supilamas 1 kg cukraus. Kruopščiai sumaišius ingredientus, puodas statomas ant viryklės ir verdamas, kol skystis įgauna medaus konsistenciją. Tai užtrunka 50–80 minučių. Po virimo į medų galima įdėti 15–20 erškėtrožių žiedlapių, kurie taip pat žydi šiuo metų laiku.

Receptas 3

Šiame recepte kiaulpienių krepšeliai neplaunami. Gėlės dedamos į mažą puodą ir užpilamos 1 l karšto vandens. Indas uždengiamas ir paliekamas, kol visiškai atvės. Tada antpilas perkošiamas, augalinė žaliava pašalinama. Dedama 1 kg cukraus ir virinamas sirupas 25–30 minučių. Puodo turinys nuolat maišomas, nuimant baltas putas. Prieš nuimant nuo ugnies, įdedama pusė stiklinės citrinos sulčių. Sutirštėjęs medus supilamas į sterilizuotus stiklainius ir užsukami. Šviežią citriną galima pakeisti kristaline citrinos rūgštimi.

Receptas 4

Šis produktas gaminamas iš kiaulpienių žiedų ir natūralaus gėlių medaus, surinkto tame pačiame sezone. Surenkama 100–120 krepšelių ir jie gerai susmulkinami. Tam tinka trintuvas, tačiau geriausią rezultatą duoda malimas mėsmale. Gauta masė dedama į pusės litro stiklinį stiklainį ir iki kraštų užpilama skystu medumi, pašildytu vandens vonelėje. Sudedamosios dalys sumaišomos, indas uždaromas plastikiniu arba srieginiu dangteliu ir statomas į vėsią, tamsią vietą. Po 1,5–2 savaičių gaunamas skanus produktas, kuriame dera naudingosios kiaulpienių ir pirmojo vasaros medaus medžiagos.

Receptas 5

Kiaulpienių medaus skonį pagerins apelsinai. Produktas tampa aromatingas ir labai skanus. Surinkti žiedai (500 vnt.) nuplaunami po tekančiu vandeniu ir išdėliojami ant popierinių rankšluosčių, kad šiek tiek apdžiūtų. 4 sultingi vidutinio dydžio apelsinai nuplaunami šepetėliu, nes vaisiai bus dedami į sirupą su žievele. Citrusas pjaustomas iš pradžių į 4 dalis, paskui plonomis riekelėmis, skersai pluoštų. Į platų puodą dedami kiaulpieniai, apelsinas ir užpilami vandeniu (1,5 l). Vanduo užvirinamas ir ant mažos ugnies verdama mažiausiai valandą. Tada į puodą suberiama 1,2 kg cukraus ir pusė arbatinio šaukštelio kristalinės citrinos rūgšties.

Nuolat maišant skystis užvirinamas ir palaikomas tokioje būklėje 30–40 minučių. Per tą laiką tirpalas įgaus rusvai oranžinę spalvą ir sutirštės. Paruoštas produktas perkošiamas per sietelį, išpilamas į mažus sterilizuotus stiklainėlius ir hermetiškai uždaromas plastikiniais dangteliais. Apelsininį medų su kiaulpieniais galima užsukti po dangteliais.

Įdomūs faktai apie kiaulpienes

1. Vaistinis kiaulpienis naudojamas ne tik kaip gydomasis augalas, bet ir vartojamas maistui. Yra daug receptų patiekalų, kuriuose kaip ingredientai minimi augalo lapai ir žiedai. Tačiau gydymo tikslais dažniau naudojama šaknis ir pieniškos sultys, esančios stiebeliuose.
2. Augalo lapai dedami į salotas. Taigi, Europos maisto prekių parduotuvėse galima nusipirkti pusgaminius, vadinamus „pisanli“. Juos ruošiant, kiaulpienių lapai 35–40 minučių mirkomi stipriame druskos tirpale, kad pašalintų kartumą. Įdomu, kad patys jauniausi, sultingiausi lapeliai beveik nekartūs.
3. Lapus galima dėti į pavasarines žalias sriubas ir barščius. Kartoka žaluma jaučiama kaip prieskonis ir suteikia patiekalams neįprastą, bet malonų skonį. Lapus galima išvirti ir dėti į pagrindinius patiekalus taip pat, kaip špinatus ir kitas žalumynus.
4. Jungtinėje Karalystėje nuo seniausių laikų gaminamas vynas iš kiaulpienių žiedynų. Šis mažo alkoholio gėrimas turi savitą aitroką skonį. Pasibaigus fermentacijai, gėrimas skaidrinamas. Gerai pagamintas kiaulpienių vynas išoriškai panašus į šampaną. Gaminant naudojami augalo žiedai, razinos ir cukrus. Neretai dedama apelsinų arba šviežių apelsinų sulčių, o šiuolaikiniuose receptuose pasitaiko mandarinų ir kitų citrusų. Iš kiaulpienių žiedų gaminami ir kiti alkoholiniai gėrimai – saldūs likeriai ir eliksyrai.
5. Paskrudintos augalo šaknelės – puikus kavos pakaitalas. Šiuo metu jį naudoja sveikos, ekologiškos mitybos šalininkai, bet prieš šimtmečius toks gėrimas nebuvo retenybė Europos šalyse, ypač kaimo vietovėse.
6. Kiaulpienių lapai marinuojami su actu ir rauginami kaip kopūstai. Šis produktas dedamas į pagrindinius patiekalus, padažus, sriubas arba valgomas kaip užkandis prie alkoholinių gėrimų.
7. Kinų virtuvėje naudojamos visos augalo dalys. Kiaulpienių šaknelės, žiedai ir lapai gali būti pagrindinis ir papildomas patiekalo ingredientas.
8. Kiaulpienių šaknų užpilas naudojamas veterinarijoje. Tai geras raminamasis preparatas katėms ruošiantis kelionei arba prieš apsilankymą pas veterinarijos gydytoją. Kad gyvūnas nurimtų, užtenka kelių lašų užpilo.

Kiaulpienių medaus nuotrauka