Kaip laikyti pupeles namų sąlygomis

Pupelės yra vienas iš naudingiausių produktų. Jos aprūpina organizmą augaliniais baltymais ir turi daug vitaminų. Nenuostabu, kad kiekviena šeimininkė nori namuose turėti tam tikrą pupelių atsargą. Šis produktas ypač aktualus bus per pasninką, tad geriau, kad jis visada būtų po ranka. Tačiau laikant pupeles standartinėse miesto gyvenimo sąlygose gali kilti tam tikrų problemų. Visų pirma, pupelės gali tapti vabalų (vadinamųjų grūdinukų) grobiu. Be to, ne visada pavyksta užtikrinti taisyklių reikalaujamas produkto laikymo sąlygas. O jei pupelės sudrėks ar išdžius, jų jau nebus galima vartoti maistui.

Pupelių nauda

Visos ankštinės yra naudingos. Pupelių privalumas yra tas, kad jų sudėtyje maždaug 25% sudaro augaliniai baltymai. Be to, jie labai gerai pasisavinami, užtikrinant visus organizmo baltymų poreikius. Pagal baltymų kiekį pupelės nusileidžia tik mėsos produktams. Todėl jos neabejotinai įtraukiamos į vegetarišką arba pasninko meniu. Žinoma, pupelėse yra ne visos reikalingos aminorūgštys, tačiau tai lengvai pataisoma – jas galima gaminti su ryžiais, kurie kompensuoja jų trūkumą. O su mėsa pupelės dera prastai, organizmui prireiks dvigubai daugiau resursų joms suvirškinti, todėl rizikuoti neverta.

Užtat pupelėse yra labai daug vitaminų, įskaitant askorbino rūgštį, vitaminą E, kuris yra antioksidantas ir padeda užkirsti kelią priešlaikinio senėjimo procesui, taip pat B grupės vitaminų. Pastarieji atsakingi ne tik už normalią centrinės nervų sistemos veiklą, bet ir už medžiagų apykaitos procesus.

Be to, pupelės yra čempionė tarp daržovių kultūrų pagal vario ir cinko kiekį. Jie laikomi labai svarbiais moterų grožiui. O cinkas su savo priešuždegiminėmis savybėmis yra būtinas vyrų sveikatai. Pupelėse taip pat yra fluoro, fosforo, magnio, kalcio, kalio, geležies ir kitų mineralų.

Įdomu, kad raudonosiose pupelėse yra labai daug geležies, daugiau nei pagrindinėse veislėse (nors šis elementas yra visose jų rūšyse). Geležis reikalinga normaliam eritrocitų susidarymui ir tam tikro hemoglobino lygio palaikymui, kuris atlieka svarbų vaidmenį kraujodaros procese. Apskritai ji labai naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai.

O baltosiose pupelėse yra daugiau kalcio, kuris reikalingas kaulams stiprinti, todėl šias ankštinių kultūrų rūšis rekomenduojama vartoti moterims menopauzės laikotarpiu, kai padidėja osteoporozės rizika. Be to, baltosiose pupelėse gausu ir kalio, kuris būtinas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Juodosios japoniškosios azuki pupelės yra geros tuo, kad, skirtingai nuo kitų veislių, jas vartojant visiškai nėra padidėjusio dujų susidarymo rizikos.

Taigi atlikti tyrimai parodė, kad pupelės:

• padeda numesti svorio, tačiau tokiais atvejais galima suvartoti ne daugiau kaip 130 g per dieną;
• mažina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką;
• leidžia reguliuoti „blogojo“ cholesterolio rodiklius;
• normalizuoja medžiagų apykaitą;
• padeda pašalinti toksinus;
• turi antidepresantų savybių, skatindama laimės hormonų gamybą.

Žinoma, visa tai taikoma tik saikingam pupelių vartojimui. Dideliais kiekiais jos gali sukelti padidėjusį dujų susidarymą. Ir, žinoma, reikia vartoti tik kokybiškas pupeles – jų grūdeliai turi būti kieti, lygiu paviršiumi ir vienodos struktūros.

Kokiomis sąlygomis laikomos pupelės

Pupelių laikymui reikia tokių pačių sąlygų kaip ir kitoms ankštinėms, bet ne tokių kaip kruopoms – su tuo iš dalies ir susiję kylantys sunkumai.

Optimalus laikymo variantas – esant aukštesnei nei +10°C temperatūrai. Oro drėgnumas tuo metu turėtų siekti iki 50%. Tokias sąlygas galima sudaryti šaldytuve. Teoriškai pupeles galima laikyti ir balkone, tačiau ten sunkiau palaikyti optimalų drėgmės lygį. O viršijus nurodytą vertę, pupelės gali sudrėkti. Net jei ant jų neatsiranda pelėsio, jų skonis labai pablogėja.

Be to, labai svarbu laikytis nurodyto temperatūros režimo, o balkone tai irgi nėra taip lengva užtikrinti. Reikalas tas, kad jei temperatūra bus aukštesnė už nurodytą vertę, tai gali sudaryti palankias sąlygas pagrindiniam pupelių kenkėjui – pupiniam grūdinukui.

Kaip paruošti pupeles laikymui

Nupirktų ar surinktų pupelių negalima tiesiog taip suberti į stiklainius. Šiuos grūdelius dar reikia paruošti. Ir pradžiai reikėtų susitvarkyti su pupiniu grūdinuku. Vienintelis būdas, kuriuo jis gali patekti į paprastą miesto butą, – tai kartu su pupelėmis. Be to, užtenka, kad į derlių patektų vos du vabalai, ir tuomet visas turimas pupeles teks išmesti.

Aišku, kad ne kiekviena miesto šeimininkė yra mačiusi pupinį grūdinuką, todėl atrodo tikslinga pateikti šio kenkėjo aprašymą. Pupinis grūdinukas – tai vabzdys iš vabalų būrio.

Pavojus yra tas, kad pats kenkėjas yra labai mažo dydžio. Jo ilgis siekia tik 5 mm. Be to, pupinė kandis deda kiaušinėlius į mažyčius įtrūkimus, susidarančius ant pupelės lukšto, arba į jos pačios išgraužtas skylutes. Kai lervos vėliau atsiduria grūdo viduje, jos pradeda jį ėsti iš vidaus. Šiame etape užkrėtimą pupine kandimi jau lengva pastebėti, nes paviršiuje aiškiai matyti tamsūs apvalūs langeliai. Jų skersmuo paprastai yra tik 1 mm. Bet jų paprastai būna daug, todėl jie matomi. Taip yra todėl, kad vienoje pupelėje vienu metu gali gyventi kelios lervos. Įdomu, kad šie kenkėjai labai greitai dauginasi. Per vieną sezoną vienas vabzdys gali duoti iki šešių kartų. Atėjus šalčiams gali atrodyti, kad pupinės kandys sustabdė savo veiklą, bet iš tikrųjų tai tik tam tikra žiemos miego forma.

Jei ankštinių augalų derlių atnešama į šiltą butą, kenkėjai atnaujins savo veiklą. Todėl ruošiant pupas saugojimui taip svarbu perrinkti kiekvieną grūdelį, kad rastume kenkėją ir jį sunaikintume.

Aišku, kad praktiškai tai padaryti labai sunku, ypač todėl, kad ne visada gyvybinės veiklos pėdsakai bus gerai matomi. Todėl specialistai tiesiog pataria apdoroti visą pupų derlių prieš dedant jį į maišelius ar stiklainius.

Pupas galima apdoroti keliais skirtingais būdais:

1. Šildymas. Tam reikia jas išdėti ant skardos vienu sluoksniu, tolygiai paskirsčius paviršiuje. Tada derlių pašildyti orkaitėje +60°C temperatūroje 60 minučių.
2. Užšaldymas. Tam pupas reikia perrinkti, suberti į polietileninį maišelį ir palikti šaldiklyje tris paras.

Be to, abu metodai tinka net ir tiems atvejams, kai pupos paliekamos kaip sėklinė medžiaga. Reikalas tas, kad nei terminis apdorojimas, nei šaldymas neturi įtakos šios kultūros dygumui. Jie taip pat neturi jokio poveikio skonio savybėms, tačiau abu metodai leidžia atsikratyti kenkėjų.

Kaip laikyti pupeles, kad neatsirastų vabaliukų

Yra keli pupų laikymo būdai. Pavyzdžiui:

1. Stikliniuose talpose. Galima naudoti paprastus. Tuomet patyrusios šeimininkės pataria ant indo dugno berti 2–4 cm storio pelenų sluoksnį, tada sudėti pupeles ir uždengti dangčiu, kuris turi labai sandariai priglusti prie tarosi. Geriausiu variantu laikomi metaliniai dangčiai, tinka ir stikliniai, o polimeriniai praleidžia orą, todėl jų nerekomenduojama imti. Be deguonies patekimo pupelės praras galimybę sudygti, jas bus galima naudoti tik kulinarijoje. Galima paimti specialius indus javams ir džiovintiems vaisiams laikyti. Jų privalumas – galimybė iš anksto išsiurbti orą, nes konstrukcijoje numatyti vakuuminiai dangčiai, o komplekte yra siurblys. Juo oras išsiurbiamas per vožtuvą, o indo viduje sukuriamas vakuumas, leidžiantis ankštinius augalus ilgai laikyti, nes be deguonies patekimo nesidaugina vabaliukai ir neatsiranda pelėsis.
2. Šaldytuve. Šis variantas tinka tik tais atvejais, kai pupelių nėra daug. Tuomet jas galima sudėti į medžiaginį maišelį ir rasti jam kokį nors indą, kad būtų patogu išimti ir nesusikauptų kondensatas. Šiuos maišelius prieš tai rekomenduojama pamirkyti silpname druskos tirpale, o po to išdžiovinti. Tai sumažins pelėsio atsiradimo riziką. Maišeliai naudojami ir laikymui balkone ar sandėliuke, tačiau šaldytuvas laikomas idealiu variantu. Laikant tokiomis sąlygomis, pupelės išlaikys savo savybes dvejus metus. Reikalas tas, kad esant žemesnei nei +7 laipsnių temperatūrai, pupelių vabaliukai jau nebegresia derliui.
3. Šaldiklyje. Esant tokiai temperatūrai pupelės išlaiko visas maistingąsias savybes. Be to, po atšildymo jos vėl gali sudygti, todėl šis būdas tinka ir sėklai. Problema tik ta, kad daugelis šeimininkių per vasarą spėja užpildyti šaldiklį daržovėmis ir uogomis, o pupelėms ten jau paprasčiausiai neužtenka vietos.
4. Balkone. Tinkamos sąlygos čia bus tik tada, kai ateis šaltis. Tiesa, ir šiuo atveju užtikrinti pastovią temperatūrą ir drėgmės lygį bus gana sudėtinga. Iki šalčių geriau palaikyti pupeles šaldytuve arba šaldyklėje, nes kitaip bus sunku apsaugoti jas nuo vabaliukų.

Spintuose ir sandėliukuose pupelės laikomos retai. Bet jei grūdai buvo pašildyti ar užšaldyti, tai pakankamai sausoje ir tamsioje vietoje jie gali neblogai peržiemoti ir kambario temperatūroje. Patyrusios šeimininkės tokiais atvejais rekomenduoja ankštinius augalus paskirstyti po mažus indus ir į kiekvieną įberti krapų sėklų bei padėti česnako skiltelę. Jos atbaidys kenkėjus.

Pupelių paruošimas prieš padėjimą – privaloma procedūra, kaip ir periodinis jos būklės tikrinimas laikymo metu. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama reguliariai rūšiuoti pupeles, išmesti visas išdžiūvusias, suraukšlėjusias ar kitaip pažeistas grūdelius.

Ar galima užšaldyti pupelių ankštis žiemai

Šparagines pupeles galima užšaldyti žiemai namų sąlygomis. Šis būdas leidžia išsaugoti visus vitaminus. Tokiam metodui rekomenduojama rinktis pieninės brandos ankštis, pakankamai minkštas (tai galima patikrinti lengvai pradūrus nagais). Pirmiausia ankštims nupjaukite kotelius, tada atsargiai nuplaukite po tekančiu vandeniu. Aštrių dygliuotų galiukų taip pat reikėtų atsikratyti, nes jie gadina pupelių skonį. Galima užšaldyti ir virtas ar blanširuotas, ir šviežias pupeles.

Priklausomai nuo to, naudojami skirtingi užšaldymo būdai. Jei kalbama apie šviežias ankštis, jas nuplovus išdžiovinkite ant popierinių rankšluosčių, supjaustykite gabalėliais, išdėliokite į maišelius ir sudėkite į šaldiklį.

Nuplautas pupeles taip pat galima blanširuoti, panardinant į verdantį vandenį trims minutėms. Po to vandenį nupilkite, perkoškite kiaurasamčiu ir kelioms minutėms panardinkite į indą su lediniu vandeniu. Tada nusausinkite ant popierinio rankšluosčio, išdėliokite į maišelius ir patalpinkite į šaldymo kamerą.

Pupelės verdamos garuose ne ilgiau kaip 3–5 minutes, vanduo nupilamas. Ankštys supjaustomos ir nusausinamos, tada išdėliojamos į maišelius ir užšaldomos.

Labai svarbu pasirūpinti, kad maišelyje ankštys nesuliptų į vieną didelį ledo gabalą. Tam patyrusios šeimininkės pataria pirmiausia supjaustytas ankštis vienu sluoksniu išdėlioti ant pjaustymo lentos, uždengti plėvele ir pusvalandžiui padėti į šaldiklį. Po šio laiko galima išimti pupeles ir išbersti į maišelius.

Įdomūs faktai apie pupeles

Tai vienas iš seniausių žmonijai žinomų augalų. Pirmieji rašytiniai paminėjimai datuojami 3000 m. pr. m. e. Jie yra kinų rankraštyje, o europiečiams tos epochos šie ankštiniai augalai nebuvo žinomi. Ispanijoje tiek su paprastosiomis, tiek su šparaginėmis pupelėmis susipažinta tik po Kolumbo kelionės. Be to, iš pradžių pupelės, kaip ir bulvės, buvo auginamos kaip dekoratyvinis augalas mažuose vazonuose. Beje, Anglijoje apie pupeles sužinota dar vėliau – jas čia pirmą kartą atvežė olandai, todėl ilgą laiką jos buvo vadinamos olandų pupelėmis.

Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 200 pupelių veislių, ir visos jos, nors ir turi skirtingą sudėtį, yra vienodai naudingos. Atskira rūšis yra šparaginės pupelės. Jų tėvynė taip pat yra Lotynų Amerika. Nors baltymų daugiau yra paprastosiose pupelėse, vitaminų daugiau turi žaliosios. Kadangi joms nereikia ilgo terminio apdorojimo, be to, jas galima paruošti per 20 minučių, šios medžiagos nespėja suirti. Šios pupelės vadinamos šparaginėmis, nes skoniu primena šią daržovę, tačiau biologiniu požiūriu jai nepriklauso.