Kiaulpienės šaknis: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Kiaulpienės šaknis yra daugiamečio augalo dalis, kuri auga nepretenzingai ir yra plačiai paplitusi. Ši nepastebima žolė turi stiprių gydomųjų savybių. Būtent augalo šaknyje yra sutelktos visos gydomosios medžiagos. Apie tai kalbama dar Senovės Egipto papirusuose, o šią žaliavą naudojo Avicena ir Hipokratas. Dėl didelės biologiškai aktyvių komponentų koncentracijos kiaulpienės šaknis šiuo metu naudojama kulinarijoje, kosmetologijoje, taip pat liaudies medicinoje.

Cheminė sudėtis

1. Tokios gėlės šaknyje yra vandenyje tirpių vitaminų, būtent – retinolio, askorbo rūgšties, tokoferolio, tiamino, riboflavino, niacino. Iš mineralinių medžiagų čia randama magnio, geležies, kalio, vario, seleno, cinko, fosforo. Be to, augalo šaknies dalyje yra organinių rūgščių, augalinių baltymų, polisacharidų, riebiųjų aliejų.
2. Kiaulpienės šaknies sudėtyje galima išskirti tokią medžiagą kaip inulinas. Šis cheminis junginys teigiamai veikia imuninę sistemą, stiprindamas ją, padeda normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje.
3. Cholinas – tai komponentas, kuris palankiai veikia cholesterolio kiekio mažinimą kraujyje. Be to, šis komponentas veikia kaip profilaktinė priemonė kepenų valymui.
4. Augalo sudėtyje esančios triterpeninės rūgštys turi antimikrobinių ir priešuždegiminių savybių, kurios padeda kovoti su įvairiomis ligomis.
5. Iš karčiųjų medžiagų galima išskirti glikozidą taraksaciną. Jis užtikrina skrandžio sulčių gamybą, taip pat yra atsakingas už savalaikį tulžies išsiskyrimą.
6. Kiaulpienių šaknyse aptiktos riebiosios rūgštys, kurios mažina cholesterolio kiekį žmogaus kraujyje, o tai lemia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos normalizavimą.
7. Šios žolės šaknyje yra tokia medžiaga kaip sterinas. Jo užduotis yra iš žmogaus organizmo pašalinti tulžį ir skysčių perteklių. Tai sumažina insulto ir infarkto išsivystymo tikimybę.
8. Žolės sudėtyje esantys karotinoidai gali pagerinti regėjimą ir atkurti medžiagų apykaitos procesus, dėl ko normalizuojasi svoris.
9. Be to, kiaulpienės šaknyse yra daug mineralinių medžiagų, vitaminų, angliavandenių, organinės kilmės dervų ir rauginančių junginių.

Nepaisant plataus cheminių junginių sąrašo, kurie teigiamai veikia vidaus organų ir sistemų veiklą, šios medžiagos taip pat gali sukelti alerginę reakciją. Būtent todėl kiaulpienės šaknies naudojimas gydymo tikslais turėtų būti atliekamas tik pasikonsultavus su specialistu. Tai taikoma žmonėms, turintiems alerginį polinkį.

Rinkimas ir laikymas

Prieš kelis šimtmečius kaimo moterys visada ruošdavo šio augalo šaknį. Buvo manoma, kad tokia žaliava turi būti kiekvienos geros šeimininkės namuose. Taip yra todėl, kad tokios žolės šakninė dalis galėdavo pakeisti didžiąją dalį vaistų, nes kiaulpienė teigiamai veikė keletą žmogaus organų ir sistemų.

Tokią žaliavą reikia rinkti ankstyvą pavasarį, kai žolė dar neišleido vertingų sulčių aukštyn, arba rudenį, kai augalų lapai jau vysta. Geriausias laikas rinkti šaknis yra ruduo, nes per vasarą kiaulpienės šakninė dalis prisipildo ir sukaučia daug naudingų medžiagų. Vasarą tokios žaliavos rinkti nereikėtų, nes šiuo laikotarpiu visa žolės jėga sutelkta lapuose ir žieduose.

Šaknims rinkti reikės kastuvo. Reikia iškasti didelius ir prinokusius augalus, nes jų šaknys yra stambesnės. Iškasus, reikia nuvalyti stiebus ir lapus. Šaknį būtina kruopščiai nuplauti, ir kuo anksčiau tai padaryta, tuo geriau. Jei yra galimybė, šaknį reikia nedelsiant nuplauti upėje ar kitame vandens telkinyje, panardinus krepšį su šaknimis ir keletą kartų prisisemiant vandens. Po to šaknis reikia šiek tiek padžiovinti keletą valandų, kad iš pjūvio vietos nustotų tekėti baltas skystis. Tik po šios procedūros kiaulpienės šaknis galima siųsti pagrindiniam džiovinimui.

Šią vertingą žaliavą reikia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Tam puikiai tinka palėpė. Augalinės žaliavos džiovinimas saulės spinduliuose neleidžiamas, kitaip glikozidinis komponentas pradeda irti veikiamas ultravioletinių spindulių. Greitam džiovinimui galima naudoti orkaitę. Taip pat rekomenduojama pirmiausia sumalti šaknis mėsmale ir tik tada išdžiovinti minkštimą reguliariai maišant. Tai užtikrins greitesnį džiovinimą, tačiau reikia atsiminti, kad tokia žaliava laikoma daug trumpiau. Kruopščiai išdžiovintos šaknys yra gana kietos, lūžta su traškesiu. Išorėje jos tamsesnės spalvos, o lūžio vietoje matoma šviesi spalva.

Išdžiovinta kiaulpienės šaknis laikoma medinėje arba kartoninėje dėžutėje, arba lininiame maišelyje. Be to, inde būtinai turi būti chlorofillipte suvilgyta vata. Tai būtina siekiant apsaugoti produktą nuo kenkėjų ir graužikų užkrėtimo.

Kiaulpienės šaknies gydomosios savybės

Kaip jau buvo minėta, kiaulpienės šaknyje yra daug naudingų komponentų, kurie daro didelį teigiamą poveikį organizmui.

1. Pirmiausia reikėtų pažymėti teigiamą augalo poveikį kraujagyslėms ir kraujui. Tokios žaliavos nuoviras leidžia pagerinti kraujagyslių būklę, padaryti jas elastingesnes, išvalyti nuo cholesterolio nuosėdų. Be to, kiaulpienė gali valyti ir skystinti kraują, mažindama trombozės tikimybę. Tai užtikrina didelė kalcio ir kalio koncentracija, kurių reikia normaliai širdies veiklai.
2. Kiaulpienės šaknis naudojama kaip vienas geriausių būdų kepenims ir tulžies pūslei valyti. Produktas leidžia iš organo pašalinti smulkius akmenis ir tulžį. Tačiau tokiu atveju kiaulpiene gydytis reikia tik pasitarus su gydytoju. Juk jei tulžies latakai užsikimšę, toks gydomasis nuoviras gali tik pakenkti. Be to, gydomoji priemonė padės išvalyti kepenis po ilgalaikio medikamentinio gydymo, taip pat po alkoholinio apsinuodijimo ir intoksikacijos toksinėmis medžiagomis.
3. Žolės šaknies dalyje yra medžiagų, kurios užtikrina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą. Tokia augalo savybė vertinama sergant gastritu, kuris pasireiškia sumažėjusia skrandžio sulčių gamyba. Jei reguliariai vartojate kiaulpienės šaknies nuovirą, atkuriamas virškinimas, maistas geriau įsisavinamas.
4. Kaip buvo pažymėta, žolėje rasta inulino, reikalingo žmogaus endokrininei sistemai. Tai ypač vertina diabetikai. Reguliariai vartojant žolelių nuovirą, atkuriama medžiagų apykaita, mažėja antsvoris, stabilizuojasi metabolizmas. Kiaulpienės šaknų nuoviras turi vidurius laisvinantį poveikį. Tokia sudėtis padės išvalyti žarnyną, jei stiklinė gėrimo bus išgerta mažais gurkšniais tuščiu skrandžiu. Be to, kiaulpienės kartumai yra nuodingi parazitams. Jei savaitę vartosite šaknų nuovirą, helmintai žus ir natūraliai pasišalins iš žarnyno.
5. Kiaulpienės šaknies nuovirai ir užpilai naudojami kovojant su peršalimo ligomis. Tokie preparatai turi stiprų priešuždegiminį poveikį, didina imunitetą, slopina bakterijų vystymąsi žmogaus organizme. Be to, toks žolelių nuoviras naudojamas kaip karščiavimą mažinanti priemonė esant aukštai temperatūrai, kurios priežastis yra ŪRVI. Tokį skystį galima naudoti ir kosint, nes jis pasižymi atsikosėjimą skatinančia savybe.
6. Kiaulpienės šaknis laikoma labai naudinga šlapimo išskyrimo sistemos, ypač moterų, veiklai. Tokie preparatai yra puikus cistito gydymo ir prevencijos būdas. Reguliarus šaknų nuovirų vartojimas padeda atsikratyti edemų, t. y. pašalinti skysčių perteklių iš organizmo.
7. Tokie mišiniai naudingi ir išoriniam naudojimui. Iš nuovirų ir užpilų galima daryti voneles sergant podagra, artroze. Kadangi kiaulpienės šaknis turi priešuždegiminį poveikį, jos pagrindu pagaminti vaistai gali būti naudojami sergant furunkulioze, alergija, egzema. Be to, šios priemonės veiksmingos nuo nudegimų ir nubrozdinimų. Tokį nuovirą galima naudoti kovojant su pragulomis. Šio augalo sudedamosios dalys gali pagerinti kraujotaką, taip pat suaktyvinti odos ląstelių atsinaujinimo procesus.
8. Produktas veiksmingas esant įvairiems kosmetiniams defektams. Taigi, naudojant nuovirus, galima atsikratyti pigmentinių dėmių, strazdanų ir nepageidaujamo įdegio. Kiaulpienė naudojama probleminiam odos tipui. Dėl priešuždegiminių žolės savybių galima atsikratyti spuogų ir komedonų.

Moterims

Kiaulpienių vaistus rekomenduojama naudoti moterims, esant navikams pieno liaukose, šlapimo ir lytinės sistemos negalavimams, cistitui. Tokio preparato vartojimas rekomenduojamas esant funkcinėms kiaušidžių cistoms, anemijai, hormoniniams sutrikimams, raumenų ir kaulų sistemos ligoms, stipriems mėnesinių skausmams.

Kiaulpienės šaknį galima naudoti menopauzės laikotarpiu, kai stebimas hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, pusiausvyros sutrikimas. Toks disbalansas gali sukelti polipų, miomų, endometriozės išsivystymą. Tokiu atveju rekomenduojama gerti kiaulpienės šaknies nuovirus kelis mėnesius. Paros norma yra viena stiklinė gėrimo.

Taip pat galima surinkti augalo šaknis, susmulkinti jas iki košės pavidalo ir priglausti prie navikų moters krūtyje, kad augliai išnyktų. Uždegiminius hemorojinius mazgus, taip pat sustabdyti gimdos kraujavimą galima naudojant tą pačią košę. Tačiau tokiu atveju ją reikia įvynioti į marlę ir naudoti kaip tamponus.

Vyrams

Kiaulpienės šaknis nuo seno naudojama stipriosios lyties atstovų potencijai didinti. Specialistai mano, kad toks teigiamas produkto poveikis vyrų sveikatos išsaugojimui pirmiausia susijęs su didele vitaminų koncentracija augalo šaknyje. Vitaminai C ir A gali normalizuoti raumenų veiklą, sumažinti nuovargį ir pašalinti bendrą silpnumą. Augale esantis tokoferolis stimuliuoja lytinių liaukų veiklą. Kiaulpienių šaknys pasižymi dideliu mineralinių medžiagų kiekiu, be to, jos daro spermatozoidus gyvybingus. Taip pat pastebimas teigiamas kiaulpienių sudėties poveikis vyrų nervų sistemos veiklai.

Vitaminais turtingas produktas padeda normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje, užkertant kelią antsvorio didėjimui. Cheminiai komponentai šaknies sudėtyje mažina estrogeno, t. y. moteriškojo hormono, sintezę. Tai leidžia padidinti lytinį potraukį priešingai lyčiai.

Be įvairių gydomųjų nuovirų ir užpilų, leidžiama naudoti ir šviežias arba džiovintas šaknelių dalis. Jas galima įtraukti į įprastą racioną kaip vieną iš salotų ir kitų gėrimų sudedamųjų dalių.

Nėštumo metu

Nepaisant daugybės teigiamų savybių, gydytojai vis dėlto rekomenduoja apriboti tokio produkto vartojimą nėštumo metu. Taip yra dėl to, kad žolės šaknyse yra fitohormonų, t. y. komponentų, didinančių apetitą, taip pat medžiagų, turinčių vidurius laisvinantį poveikį. Visa tai gali pabloginti nėščios moters būklę, ypač esant toksikozei.

Žindymo laikotarpiu

Kalbant apie žindymo laikotarpį, šiuo metu preparatai kiaulpienės šaknies pagrindu gali skatinti motinos pieno sintezę. Jei dienos metu mažais kiekiais išgersite stiklinę gėrimo, pieno kiekis ženkliai padidės. Tačiau reikia pažymėti, kad tokiu atveju pienas turės kiek kartaus skonio. Kartais tai gali lemti, kad kūdikis atsisako natūralaus maitinimo. Tokį mišinį reikia gerti šiltą. Pirmąjį augalinio gėrimo vartojimą turi lydėti nuolatinė vaiko reakcijos stebėsena.

Vaikams

Kad būtų išvengta alerginės reakcijos vartojant augalinius preparatus, produktų kiaulpienės šaknies pagrindu nereikėtų duoti vaikams iki 12 metų. Kai vaikas sulaukia šio amžiaus, kiaulpienės šaknis gali būti naudojama peršalimo, virusinių ligų, helmintų ir vidurių užkietėjimo gydymui.

Dažnai vaikai atsisako gerti nuovirus ir užpilus, nes gėrimai yra kartaus skonio. Šį kartumą galima pašalinti, pamirkius žaliavą vandenyje parą, įdedant šiek tiek druskos.

Prieš naudojant tokius tirpalus vaikų gydymui, svarbu pasikonsultuoti su specialistu.

Metant svorį

Dėl gydomųjų kiaulpienės šaknies savybių galima atsikratyti antsvorio, o tai pasiekiama suaktyvinant žmogaus organizmo gyvybės procesus. Tai apima normalios medžiagų apykaitos atkūrimą, skysčių šalinimo pagreitėjimą, riebalų skaidymą. Tuo pačiu metu organizme išlaikomas optimalus kalio lygis, nes jo yra žolės šaknyse. Produktas turi diuretinių ir vidurius laisvinančių savybių. Tačiau tuo pačiu metu augalas gali prisotinti organizmą įvairiais vitaminais ir mineralais. Dėl to žmogus apsaugomas nuo organizmo nusilpimo ir energijos sumažėjimo, o tai dažnai stebima laikantis įvairių dietų.

Norint paruošti mišinį, galintį sumažinti kūno svorį, reikia 20 g šaknų užpilti 1 l verdančio vandens. Toks mišinys turi brinkti 3 valandas. Po to tirpalą nufiltruoti ir gerti prieš valgį po 2 valgomuosius šaukštus. Dozės didinti nereikėtų, nes gali pasireikšti priešingas poveikis, t. y. apetito padidėjimas.

Taip pat galima naudoti tokį mažai kalorijų turintį produktą kaip šviežią ingredientą salotoms gaminti.

Svarbu atsiminti, kad tokio augalo šaknų naudojimas gali sumažinti svorį tik kartu su tinkama mityba ir tam tikrais fiziniais pratimais.

Kiaulpienės šaknis liaudies medicinoje

Dėl to, kad kiaulpienių šaknų gydomosios savybės turi platų poveikį žmogaus organizmui, augalas gavo pavadinimą «Rusiškasis ženšenis». Jį galima vartoti šviežią, džiovintą ir sumaltą iki pastos. Žaliava naudojama nuovirų, užpilų, aliejaus, arbatos ir ekstrakto gamybai. Tokios gydomosios kompozicijos padeda pašalinti įvairias ligas. Taigi, augalinės priemonės, pagamintos iš tokio produkto, gali būti vartojamos sergant hipertenzija, siekiant atkurti judrumą, nes jos gali atkurti kremzlinius audinius. Taip pat augalas bus veiksmingas nusilpusiam organizmui, sergant virškinamojo trakto ligomis.

Sergant cukriniu diabetu

Priemonės, pagamintos iš kiaulpienės šaknies, užtikrina insulino sintezę, normalizuojančią gliukozės kiekį žmogaus kraujyje. Tokį produktą galima vartoti kaip profilaktinę priemonę būklei pagerinti ir cukraus šuolių organizme išvengti.

Dėl inulino sudėtyje augalas gali būti naudojamas vietoj cukraus, o tai labai svarbu diabetikams. Toks natūralus komponentas padeda gaminti insuliną, mažindamas gliukozės kiekį.

Produkto sudėtyje esantys steroliai užtikrina lipidų, cholesterolio ir riebalų apykaitą, taip pat pašalina toksinius elementus iš organizmo.

Dažniausiai kiaulpienės šaknis įtraukiama į žolelių mišinius kartu su mėlynių ir dilgėlių lapais. Jei šiuos tris komponentus paimtumėte vienodais kiekiais ir paruoštumėte užpilą, gautumėte priemonę, kurią reikia gerti nevalgius.

Galima naudoti ir kitą nuovirą. Tokiu atveju reikia lygiomis dalimis sumaišyti kiaulpienės šaknį ir gyslotį. Bet kuriuo atveju būtina gydančio gydytojo konsultacija, kad apsisaugotumėte nuo komplikacijų, susijusių su tulžies pūslės veiklos sutrikimais ar padidėjusiu rūgštingumu skrandyje.

Pavyzdžiui, galima 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų augalo šaknų užpilti puodeliu verdančio vandens, palaikyti apie 20 minučių ir perkošti. Gautą tirpalą gerti po 50 ml 3 kartus per dieną.

Yra ir kitas būdas. Tokiu atveju 1 arbatinį šaukštelį susmulkintos kiaulpienės žaliavos reikia sumaišyti su 3 arbatiniais šaukšteliais mėtų lapų ir stikline verdančio vandens. Gautą masę pavirinti ant silpnos ugnies kelias minutes, uždengti, atvėsinti ir perkošti. Tirpalą gerti tokiu pačiu būdu.

Sergant pankreatitu

Gastroenterologijoje produktas vertinamas dėl sekrecinių, vidurius laisvinančių, spazmolitinių savybių. Tai leidžia susidoroti su pankreatitu, atkurti žarnyno ir skrandžio mikroflorą, normalizuoti išmatas, apsaugoti žmogų nuo kepenų patologijų ir sumažinti apetitą.

Siekiant atkurti medžiagų apykaitos ir virškinimo procesus, rekomenduojama kasdien gerti arbatą iš džiovintų kiaulpienės šaknelių. Šiuo atveju žaliavos ir virinto vandens proporcijos yra 1 arbatinis šaukštelis 250 ml vandens.

Taip pat galima paruošti užpilą iš 1 valgomojo šaukšto augalinio komponento miltelių ir 1 stiklinės atšaldytos, prieš tai virinto vandens. Šį tirpalą palaikyti 10 valandų. Gautą mišinį gerti 4 kartus per dieną po 50 ml pusvalandį prieš valgį.

Reikia pažymėti, kad sergant ūminės fazės pankreatitu, negalima vartoti preparatų, pagamintų kiaulpienės šaknų pagrindu.

Sergant gastritu

Gastritą, kurį lydi maža skrandžio sulčių sekrecija, galima gydyti kiaulpienės šaknų preparatais. O kalbant apie gastritą su padidėjusiu druskos rūgšties kiekiu, šiuo atveju šios žolės nuovirų ir užpilų vartoti negalima.

Nuo vidurių užkietėjimo

Norint atsikratyti vidurių užkietėjimo, reikia užplikyti 1 l karšto vandens 2 valgomuosius šaukštus miltelių iš žolės šaknų, troškinti ant silpnos ugnies ketvirtį valandos, atvėsinti ir perkošti. Šiltą tirpalą reikia gerti po 100 ml tris kartus per dieną prieš valgį.

Yra ir kitas receptas. Šiuo atveju 1 valgomąjį šaukštą miltelių reikia užpilti 50 ml šalto vandens ir palikti per naktį. Paruoštą mišinį gerti po 50 ml prieš valgį keletą kartų per dieną.

Kepenims

Kiaulpienės šaknis geba išvalyti organizmą nuo atliekų ir toksinių medžiagų ląsteliniu lygmeniu. Tai paaiškinama tuo, kad tokioje augalinėje žaliavoje yra antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo genetinių pažeidimų. Taip sumažėja genų mutacijų tikimybė. Organui išvalyti rekomenduojama paruošti sirupą iš požeminių augalo dalių. Tokį tirpalą reikia gerti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną 30 minučių prieš valgį 2 savaites. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, būtina padaryti 14 dienų pertrauką, o tada vėl pakartoti gydymo kursą.

Sergant cholecistitu

Taip pat reikia pažymėti, kad kiaulpienės šaknis pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Tai lemia sudėtyje esantis beta-sitosterolis. Toks komponentas naudojamas gaminant preparatus, skirtus kepenų, tulžies pūslės ir viso virškinamojo trakto veiklai gerinti.

Žolės kartumas pasižymi tulžį varančiu poveikiu. Norint paruošti gydomąjį nuovirą, reikia 3 valgomuosius šaukštus miltelių, gautų iš žolės šaknų, užpilti 2 puodeliais verdančio vandens, virti ant silpnos ugnies dar maždaug 20 minučių, o tada perkošti. Tokį tirpalą gerti po 100 ml 30 minučių prieš valgį du kartus per dieną.

Nuo onkologinių ligų

Jei žmogus turi genetinį polinkį susirgti vėžiu, rekomenduojama profilaktiniais tikslais vartoti kiaulpienės šaknų užpilus ir kitas vaistines formas. Sergant onkologija, šios žolės šaknis leidžia pagerinti paciento būklę, taip pat sustabdyti metastazių plitimą. Daugybė tyrimų parodė, kad naudojant tokią augalinę žaliavą galima atsikratyti naviko krūties liaukoje. Tačiau tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti oficialiosios medicinos preparatų ir, esant poreikiui, nutraukti chemoterapiją.

Norint gauti tokį naudingą nuovirą, reikia paimti 3 valgomuosius šaukštus džiovintų šaknelių ir sumaišyti jas su 500 ml karšto vandens. Po to gautą mišinį pavirti dar ketvirtį valandos, o tada perfiltruoti. Šį tirpalą gerti 2 kartus per dieną po vieną puodelį. Rekomenduojama tai daryti pusvalandį prieš valgį. Užpilas, pagamintas iš tokio produkto, yra veiksmingas būdas kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, nes žolės komponentai gali jas sunaikinti. Vasaros metu geriausia naudoti šviežią kiaulpienę terapiniais tikslais, o žiemą jau galima naudoti džiovintą žaliavą.

Sergant artroze

Kiaulpienės šaknų sudėtyje yra daug kalcio, o tai teigiamai veikia kaulų sistemos tvirtumą. Taigi, kiaulpienė gali apsaugoti nuo su amžiumi susijusių pažeidimų. Tai taip pat užtikrina antioksidantas luteolinas.

Kiaulpienės šaknis padės atkurti kremzlės audinį ir ištirpinti druskų nuosėdas. Tam reikia 1 valgomąjį šaukštą džiovintos žaliavos užpilti stikline verdančio vandens ir palikti pusvalandžiui. Pasibaigus nurodytam laikui, skystį perfiltruoti ir gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per visą dieną 20 minučių prieš valgį.

Nuo kosulio

Kiaulpienėje esančios naudingos medžiagos padės susidoroti su kosuliu. Šiuo atveju žaliavą reikia sudėti į indą taip, kad 3/4 talpos būtų užpildyta šaknelėmis. Likusį tūrį užpilti degtine ar spiritu. Mišinys turi brinkti tris savaites. Po to skystį perfiltruoti, o tolesnį laikymą atlikti tamsioje vietoje. Jei atsiranda kosulys, peršalimas ar gerklės skausmas, galima gerti po 30 ml gautos tinktūros 3 kartus per parą 20 minučių prieš valgį.

Gydomųjų mišinių rūšys

Yra keletas pagrindinių receptų, kaip paruošti tirpalus iš kiaulpienės šaknies. Jie gali būti naudojami įvairių rūšių ligoms gydyti.

Užpilas

Norint gauti užpilą, reikia paimti 1 valgomąjį šaukštą augalo šaknų ir 250 ml verdančio vandens. Masę užpilti ir palikti 30 minučių. Tokį tirpalą ruošti vienai dienai. Jei gydymas trunka ilgiau, tirpalas ruošiamas kasdien šviežias.

Tinktūra

Kiaulpienė, užpilta degtine, gali būti naudojama tik suaugusiųjų gydymui. Tirpalui paruošti galima naudoti tiek sausą, tiek šviežią žaliavą.

Reikiamą produkto kiekį užpilti degtine taip, kad žaliava būtų panardinta į skystį. Mišinį laikyti tamsioje vietoje mėnesį. Tirpalą terapiniais tikslais galima naudoti 12 mėnesių.

Nuoviras

Dažniausias kiaulpienės šaknies paruošimo būdas yra nuoviras. Tam reikia paimti 20 g susmulkintos žaliavos ir 1 l verdančio vandens. Tokį augalinio komponento kiekį suberti į puodą, užpilti vandeniu ir užvirti. Žolę virti 10 minučių. Po to leisti skysčiui visiškai atvėsti. Filtruotą skystį gerti per 2 dienas. Tai yra nuoviro galiojimo laikas. Optimali dozė – 1 valgomasis šaukštas 3 kartus prieš valgį.

Arbata

Siekiant, kad gėrimas būtų naudingesnis, rekomenduojama 1 arbatinį šaukštelį šios žolės šaknies įdėti į puodelį su juodąja arbata. Augalinį turinį užpilti verdančiu vandeniu ir vartoti nukoštą po ketvirčio valandos. Šis tirpalas yra įvairių ligų profilaktika.

Aliejus

Norint gauti gydomąjį mišinį, reikia santykiu 1:4 sumaišyti kiaulpienių šaknis ir alyvuogių aliejų. Po to mišinį padėti į tamsią vietą, kur jis turi stovėti 14 dienų. Paruoštą tirpalą naudoti kompresams ir pažeistų kūno vietų gydymui.

Tepalas

Norint gauti tepalą iš kiaulpienių, reikia 50 g neapdorotos augalo šaknies sumalti mėsmale. Gaunama košelė, kurią reikia sumaišyti su tokiu pat kiekiu sviesto. Gauta masė turi pastovėti kelias dienas. Paruošto tepalo galiojimo laikas yra 7 dienos, jei jis laikomas šaldytuve. Šią vaistinę formą taip pat reikia naudoti šaltą.

Milteliai

Iš kiaulpienės šaknies galima paruošti gydomųjų miltelių. Vėliau juos reikia vartoti gryną pavidalą po 1 arbatinį šaukštelį, užgeriant dideliu kiekiu skysčio. Per dieną galima suvartoti ne daugiau kaip 3 arbatinius šaukštelius. Norint paruošti miltelių pavidalo masę, išdžiovintą žaliavą reikia sumalti blenderiu arba kavamale. Jei produktas laikomas sandariai uždarytoje talpykloje, galiojimo laikas žymiai pailgėja.

Naudojimas kosmetologijoje

Kiaulpienės šaknis gali paveikti vidaus organus. Nepaisant to, augalas yra populiarus prižiūrint veido odą ir plaukus. Tokios augalo dalies naudojimo patogumas yra tas, kad ją galima naudoti ne tik šviežią, bet ir išdžiovintą ištisus metus.

Tokie nebrangūs kosmetiniai mišiniai iš vaistinių augalų žaliavų gali susidoroti su sumažėjusiu odos tonusu, pigmentinėmis dėmėmis, karpomis, spuogais ir inkštirais. Įvairius saulės nudegimus, bėrimus, seborėją, taip pat plaukų slinkimą galima išgydyti naudojant šį komponentą.

Be aliejaus, kremo ir užpilo, iš šaknies taip pat galima gauti pudrą. Tam tereikia kruopščiai sumalti išdžiovintas šaknis kavamale.

Žaliavą galima naudoti jau paruoštos kosmetikos, tai yra įvairių kaukių, balzamų ir šampūnų, praturtinimui arba toniko, muilo ir losjono gamybai savo rankomis.

Tokios kosmetinės priemonės turi platų pritaikymo spektrą. Jos padės atsikratyti įvairių odos defektų, pašalinti toksinius junginius, susidoroti su uždegiminiais procesais odos paviršiuje, taip pat nuraminti „nepaklusnias“ garbanas.

Esant probleminiam odos tipui, galima pasigaminti losjoną, kuris padės prisotinti odą naudingomis medžiagomis, padaryti ją lygią, pašalinti padidėjusį riebumą, susiaurinti poras, sumažinti įtampą ir pagreitinti audinių atsinaujinimo procesą. Norint pagaminti tokį naudingą produktą, reikia sumalti augalo šaknis kartu su kitomis žolės dalimis. Augalinę žaliavą sudėti į stiklinį indą, užpilti alkoholio turinčia medžiaga vienodomis proporcijomis. Po to indą uždaryti dangčiu ir padėti 2 savaitėms į vėsią, nuo šviesos apsaugotą vietą. Po to tirpalą filtruoti ir sumaišyti su atšaldytu virintu vandeniu santykiu 1:2. Losjono laikymo trukmė yra 7 dienos. Prieš kiekvieną naudojimą kosmetinę priemonę reikia suplakti.

Prie tokios priemonės galima pridėti drėkinamojo aliejaus, kuris tinka konkrečiam odos tipui. Tokį losjoną reikia naudoti prieš miegą, tepant ant nuvalytos veido odos masažuojamaisiais judesiais.

Kosmetiniais tikslais taip pat naudojamos augalo sultys. Jos padeda išbalinti odą, pašalinti strazdanas, pigmentines dėmes ir karpas. Šviežiomis augalo sultimis taip pat galima apdoroti vabzdžių įkandimų vietas. Tai reikia daryti 2–3 kartus per dieną.

Kiaulpienės šaknis kulinarijoje

Kiaulpienės šaknelės turi tiek vertingų savybių, kad jos pritaikomos kulinarijoje įvairiems patiekalams gaminti. Tai leis papildomai praturtinti savo organizmą vertingomis medžiagomis.

Taigi, pavyzdžiui, originalios yra salotos, pagamintos iš kiaulpienės šaknų. Jas gaminant, šviežias šaknis ir morkas reikia sutarkuoti. Pagal pageidavimą į patiekalą galima dėti žalumynų. Salotas pagardinti augaliniu aliejumi ir, jei reikia, pasūdyti. Specialistai tikina, kad šis patiekalas padeda atsikratyti spengimo ausyse.

Taip pat galima paruošti apkepą su kiaulpienės šaknimis. Šiuo atveju augalinį komponentą reikia virti vandenyje su nedideliu kiekiu druskos 10–12 minučių. Po to virtą masę sudėti į formą, užpilti pienu su išplaktais vištienos kiaušiniais. Šį skanėstą kepti orkaitėje ne ilgiau kaip 40 minučių.

Keista, bet šio nepastebimo augalo šaknelės gali būti kepamos kaip įprastos bulvės. Tam vėl reikia iš anksto išvirti ingredientą pasūdytame vandenyje. Po to kiaulpienės šaknį pamirkyti išplaktuose kiaušiniuose, apibarstyti džiūvėsėliais ir kepti svieste. Pažymima, kad šis patiekalas skoniu primena įprastą vištienos mėsą. Įdomu, ar ne?

Dar vienas puikus būdas panaudoti kiaulpienių šaknis kulinarijoje – iš jų paruošti kavą. Ją galima naudoti vietoje tikros juodos kavos. Ji taip pat gaminama iš skrudintų ir sumaltų žolės šaknelių. Prieš užplikant produktą reikia sumalti trintuvu arba kavamale. Verta paminėti, kad tokį produktą galima įsigyti jau paruoštą specializuotose parduotuvėse. Tokie porcijiniai paketėliai prieš naudojimą tiesiog užpilami karštu vandeniu.

Ar galima duoti triušiams kiaulpienės šaknį

Kiaulpienių šaknys yra puikus pašaras triušiams. Jos padeda padidinti apetitą, atkurti virškinimą, prisotinti gyvūnų organizmą naudingomis medžiagomis. Be to, tokia žaliava gali padidinti pieno kiekį žindančioms patelėms. Triušiai mielai ėda tokią žolę. Kiaulpienės šaknį kaip pašarą tokiems augintiniams galima duoti ne daugiau kaip 3 kartus per dieną. Reikia atsiminti, kad šis augalo kiekis neturėtų viršyti 30% viso dienos maisto kiekio. Taigi vienam suaugusiam gyvūnui pakanka ne daugiau kaip 800 g per parą.

Reikia atsiminti, kad normos viršyti nereikėtų, kitaip triušiui gali pasireikšti cistitas. Dėl to rekomenduojama derinti keletą augalų rūšių. Pavyzdžiui, jei sumaišysite kiaulpienės šaknį su gysločiu ir pelynu, mišinys turės antiparazitinį poveikį; su bitkrėsle – padidins laktaciją ir pagerins žarnyno veiklą.

Tokios žaliavos nerekomenduojama duoti triušiams iš karto po gavimo. Ji reikalauja specialaus paruošimo. Pirmiausia augalo šaknies dalį reikia įdėti į karštą vandenį ir kruopščiai nuplauti, o tada išdėlioti pavėsyje. Išgaravus drėgmei, augalo šaknis galima šerti triušiams.

Kontraindikacijos vartojimui

Nepaisant daugybės gydomųjų savybių, kiaulpienės šaknis vis dėlto turi tam tikrų kontraindikacijų. Pacientai, sergantys gastritu, tulžies latakų užsikimšimu ar skrandžio opa, turi būti atsargūs, nes preparatai, pagaminti iš tokios augalo šaknies dalies, gali sukelti stiprų vėmimą ir viduriavimą.

Nemalonios pasekmės gali atsirasti vartojant preparatus esant akmenims tulžies pūslėje. Esant dažniems žarnyno sutrikimams, liaudiškas priemones iš kiaulpienės šaknies reikia vartoti atsargiai, nes preparatai turi švelnų vidurius laisvinantį poveikį.

Produkto negalima vartoti žmonėms, turintiems alergiją arba individualų netoleravimą.

Skrandžio ligos, lydimos padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo, ūminėje fazėje esanti opa, yra kontraindikacijos vartoti preparatus, pagamintus iš kiaulpienės.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad augalas gali sukaupti žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų. Dėl šios priežasties žaliavos rinkti nereikėtų prie judrių kelių, pramoninių gamyklų ir kitų aplinką teršiančių objektų.

Kiaulpienės šaknies nuotrauka