Varnalėšos šaknis: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Varnalėša – tai vienas iš labiausiai paplitusių augalų, ją galima rasti dykvietėse, prie kelių, o kartais ir sodo sklype, jei teritorija nėra pakankamai gerai prižiūrima. Ji plačiai naudojama tiek oficialioje medicinoje, tiek liaudies medicinoje. Daugiausia kaip vaistinė žaliava naudojama varnalėšos šaknis, lapai – daug rečiau, nes juose yra mažiau naudingų medžiagų.

Kaip atrodo augalas

Egzistuoja keletas varnalėšos rūšių, tačiau skirtumai tarp jų yra nežymūs. Dažniausiai sutinkama didžioji varnalėša – žolinis dvimetis augalas, galintis užaugti iki 0,6–1,8 m aukščio. Įspūdingiausia jos dalis – gana galinga liemeninė šaknų sistema. Šio augalo šaknis yra didelė, netgi stora, o ilgis gali siekti 60 cm.

Varnalėšos stiebas yra tiesus ir briaunotas, viršutinėje dalyje jis stipriai šakojasi. Pirmaisiais metais ant jo susidaro tik lapai, sudarantys pamatinę rozetę. Antraisiais metais varnalėša jau turi turėti tiek tiesius stiebus, tiek paprastus lapus – didelius, lygiais kraštais, tamsiai žalius viršuje ir pilkšvai veltinius išorėje.

Varnalėša žydi purpuriniais violetiniais žiedais, surinktais į rutulio formos krepšelius. Jų skersmuo siekia 30–40 mm, ne daugiau. Tai vyksta liepos–rugpjūčio mėnesiais. O vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje pasirodo vaisiai, kurie yra rudi lukštavaisiai.

Daugelis žino ir antrąją augalo atmainą – veltinę varnalėšą. Liaudyje ji dažnai vadinama varnalėša (repeiniku). Ji taip pat yra dvimetis augalas ir turi ilgą bei mėsingą šaknį. Jos lapai yra dideli, tačiau apskritai jie yra mažesni nei aukščiau aprašytos didžiosios varnalėšos. O varnalėšos žiedai, kurie smulkiais dygliais geba kabintis prie drabužių, yra žinomi visiems.

Kur auga

Šis augalas plačiai paplitęs visoje Eurazijoje vidutinio klimato zonose. Jis sutinkamas ir Skandinavijoje, ir Britanijoje, ir Viduržemio jūros regione. Be to, į Europą jis pateko iš Rusijos, kur yra paplitęs visoje teritorijoje, iki Sibiro, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų. Varnalėša auga ir Japonijoje, ir Kinijoje, ir net Indijoje. Palyginti neseniai (biologiniu požiūriu) varnalėša buvo atnešta ir į Šiaurės Amerikos žemyną, ir į Lotynų Ameriką.

Be to, natūraliomis sąlygomis varnalėša gali augti miške ir krūmynų tankmėje, tačiau teikia pirmenybę vietoms arčiau žmonių būstų. Ji taip pat dažnai auga šiukšlėse ar apleistose teritorijose, kur dirvožemis yra turtingas azotu.

Rinkimas ir laikymas

Kaip vaistinę žaliavą galima naudoti tik pirmųjų gyvenimo metų varnalėšos šaknis. Antrųjų metų šaknis tampa sumedėjusi ir jau beveik neturi naudingųjų medžiagų. Pirmųjų metų varnalėšą galima atskirti pagal tai, kad ji neturi žiedyno.

Šaknis reikėtų kasti rugsėjo–spalio mėn., būtent tuo metu jose būna didžiausias naudingųjų medžiagų kiekis. Šaknis iškasama atsargiai, kad nepažeistumėte, apkasant skrotelę pakankamai giliai ir atsižvelgiant į nemažą ilgį. Iš pradžių iškasta šaknis leidžiama apdžiūti, tada nuvaloma nuo jos žemės likučiai. Kai kurie žolininkai mano, kad šaknies plauti negalima, nes kartu su vandeniu nuo paviršiaus nuplaukiamos ir naudingosios medžiagos. Tačiau dauguma šiuolaikinių fitoterapeutų mano, kad šaknį vis dėlto reikia nuplauti tekančiu vandeniu, nusausinti, nupjauti prie šaknies kaklelio tą augalo dalį, kuri kyšo virš žemės, ir tik tada pradėti džiovinimo procesą.

Kadangi augalo šaknys yra didelės, jos supjaustomos 5–10 cm ilgio gabalėliais. Storąsias šaknis reikėtų dar ir perpjauti per pusę išilgai.

Augalas džiovinamas lauke arba patalpoje, jei ji gerai vėdinama. Esant dideliam oro drėgnumui, šaknis geriau džiovinti džiovyklose, skirtose daržovėms ir vaisiams, pasirinkus švelnų temperatūros režimą – 45–50 laipsnių.

Džiovintos šaknys laikomos popieriniuose maišeliuose arba drobiniuose maišuose tamsioje ir sausoje vietoje. Laikymo trukmė – 3 metai. Kai kurie žolininkai rekomenduoja žaliavą laikyti miltelių pavidalu, iš anksto ją sumalus kavos malūnėliu.

Ar galima užšaldyti
Varnalėšos šaknį galima užšaldyti. Ji nepraranda gydomųjų savybių. Šaknys nuplaunamos, perrūšiuojamos, nusausinamos, supjaustomos gabalėliais ir dedamos į šaldiklį specialiuose maišeliuose arba plastikinėse talpose.

Cheminė sudėtis

Varnalėšos šaknis naudojama kaip vaistinė žaliava. Tačiau ji turi ir maistinę vertę. Šiuolaikinė pramonė svarsto galimybę naudoti varnalėšų šaknų tyrę kaip žaliavą dietinių produktų, įskaitant pieno produktus, gamybai. O senovėje maistui buvo vartojamos keptos augalo šaknelės.

Visos naudingosios varnalėšos šaknies savybės yra dėl jos cheminės sudėties. Ne visos jame esančios medžiagos yra išnagrinėtos iki galo, tačiau jau šiandien mokslininkai mano, kad varnalėša yra naudingųjų elementų lobynas. Į šaknies sudėtį įeina:

1. Polisacharidas inulinas (jo kiekis sudaro iki 45 %). Ši medžiaga yra prebiotikas (jos dėka atkuriama naudingoji mikroflora ir sureguliuojamas virškinimo procesas), aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Dėl inulino geriau pasisavinami vitaminai ir mineralai, pašalinami toksinai, sureguliuojama angliavandenių apykaita, todėl sumažėja cukraus kiekis kraujyje. Ši medžiaga padeda stiprinti imuninę sistemą.
2. Varnalėšų eterinis aliejus.
3. Riebalų rūgštys (pavyzdžiui, stearino ir palmitino rūgštys).
4. Glikozidai, būtini normaliam virškinimui ir širdies veiklai.
5. Taninai.
6. Sitosterinas ir stigmasterinas – tai fitosterinai, t. y. medžiagos, turinčios hormonų savybių ir galinčios pakeisti šiandien naudojamus dirbtinius hormonus (tačiau neturinčios jų šalutinio poveikio).
7. Organinės rūgštys (įskaitant kavos rūgštį, kuri žinoma dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių).
8. Didelis baltymų kiekis (iki 12 %), dėl ko varnalėšos šaknis yra vertinga maistinė žaliava, juo labiau kad skoniu ji primena pastarnoką ar petražolę.
9. Askorbino rūgštis, žymiai pagerinanti kraujagyslių būklę ir esanti antioksidantu.
10. B grupės vitaminai, normalizuojantys nervų sistemos veiklą ir dalyvaujantys medžiagų apykaitos procesuose.
11. Mineralinės druskos, įskaitant kalcio ir kalio, be kurių neįmanoma širdies raumens veikla.

Tokia sudėtimi pasižymi visų rūšių varnalėšų šaknis. Skirtumas daugiausia slypi proporcijose ir konkrečioje masės išraiškoje, tačiau jis nėra pernelyg reikšmingas. Medicinoje didžiausią paplitimą gavo didžioji varnalėša. Tai lemia tai, kad ji dažniau sutinkama gamtoje, be to, jos šaknis yra didesnė.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad svarbiausi varnalėšos sudėties komponentai yra ląsteliena ir maistinės skaidulos, taip pat baltymai. Įdomu, kad daugelis mineralinių medžiagų yra ne šerdies dalyje, o šaknies odinėje žievėje. Todėl ruošiant vaistinius preparatus iš šios žaliavos nerekomenduojama jos valyti.

Varnalėšos šaknies gydomosios savybės

Varnalėšos šaknis pasižymi plačiu gydomųjų savybių spektru. Visų pirma, ji:

1. Užtikrina greitą audinių regeneraciją, todėl jį galima naudoti kaip žaizdas gydančią priemonę.
2. Pasižymi gebėjimu mažinti cukraus kiekį kraujyje.
3. Mažina uždegimą.
4. Padeda normaliai kasos fermentų gamybai.
5. Veikia kaip lengvas vidurius laisvinantis preparatas.
6. Pasižymi antiseptiniu ir baktericidiniu poveikiu.
7. Pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu ir padeda normalizuoti kepenų funkciją.
8. Normalizuoja virškinimo procesus.
9. Pasižymi diuretiniu poveikiu, todėl jį galima naudoti sergant inkstų ligomis, taip pat tinimui šalinti, esant kitoms patologijoms.
10. Pagreitina medžiagų apykaitos procesus.
11. Mažina niežulį alerginių reakcijų metu.
12. Gerina odos ir plaukų būklę.
13. Pasižymi karščiavimą mažinančiomis savybėmis, dėl kurių naudojamas gydant peršalimo ligas (juo labiau kad varnalėšos šaknis taip pat turi ryškų prakaitavimą skatinantį poveikį, o sergant virusinėmis ligomis tai svarbu, nes leidžia greičiau pašalinti toksinus).

Aišku, kad savo antibakteriniu poveikiu varnalėšos šaknis nusileidžia šiuolaikiniams antibiotikams, o jos skausmą malšinantis poveikis yra silpnesnis nei nesteroidinių priešuždegiminių vaistų. Todėl esant sunkioms bakterinėms infekcijoms ji nepakeičia antibiotikų, o naudojama kaip kompleksinės terapijos priemonė.

Moterims

Dailiosios lyties atstovėms ši priemonė bus naudinga dėl kelių priežasčių. Pirma, jos priešuždegiminės savybės padeda kovoti su įvairiomis mažojo dubens organų ligomis. Antra, didelis fitosterolių kiekis gydo PMS, mastopatiją, gerina būklę menopauzės metu. Ir trečia, antioksidacinės varnalėšos savybės leidžia ją naudoti kovojant su raukšlėmis ir odos būklei gerinti.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams didžiausią reikšmę turi varnalėšos šaknies priešuždegiminės savybės, nes būtent jos vaidina ypač svarbų vaidmenį gydant prostatitą. Tačiau keli tyrimai parodė, kad šiame augale yra komponentų, galinčių sustabdyti audinių išvešėjimą, būdingą priešinės liaukos adenomai, o tai taip pat labai svarbu. Galiausiai šis augalas šalina vidurių užkietėjimą, nuo kurio vyrai kenčia dažniau nei moterys.

Varnalėšos šaknies nuovirai ir jos pagrindu pagaminta arbata taip pat padeda išvalyti kraujagysles, o tai sumažina cholesterolio plokštelių susidarymo ir išeminės širdies ligos (IŠL) – dar vienos patologijos, labiau būdingos vyrams – išsivystymo riziką.

Nėštumo metu

Kadangi šiuo metu nebuvo atlikta tyrimų, kurie įrodytų varnalėšos šaknies saugumą nėštumo metu, daugelis gydytojų pataria susilaikyti nuo jos pagrindu pagamintų priemonių vartojimo. Šaknyje yra fitosterolių, galinčių paveikti būsimos mamos hormonų lygį. Tačiau tai taikoma tik varnalėšos preparatų vartojimui į vidų. Naudoti jos nuovirus plaukams skalauti nėštumo metu galima. Tai taikoma ir žindymo laikotarpiui, kai vartoti į vidų draudžiama, kad būtų išvengta alergijos.

Vaikams

Vaikams iki dvejų metų amžiaus draudžiami preparatai varnalėšos šaknies pagrindu. Vėliau ikimokyklinio amžiaus vaikams ekstraktai ir nuovirai duodami nuo kosulio, peršalimo ligų, alergijos.

Metant svorį

Dietologijoje varnalėšos šaknis naudojama dėl kelių priežasčių. Pirma, tai maistinių skaidulų buvimas. Jos turi savybę paveikti medžiagų apykaitos procesus, pagreitindamos metabolizmą ir pagerindamos toksinų šalinimą iš organizmo. Įdomu, kad Ramiojo vandenyno regiono šalyse, kurios garsėja tuo, kad nutukimas jų gyventojams yra retenybė, dažnai prideda varnalėšos šaknies į įvairius kaloringus patiekalus, kuriuose gausu riebalų. Dar gerokai prieš mokslinius tyrimus šių šalių tautoms buvo žinoma, kad varnalėšos šaknis pagerina tokių komponentų įsisavinimą. O šiuolaikinis mokslas žino, kad tai vyksta dėl inulino.

Jis yra daugelyje augalų, įskaitant topinambą. Tačiau varnalėšos šaknis šiuo rodikliu yra rekordininkė. Inulinas turi malonų saldų skonį ir neutralų kvapą. Pati varnalėšos šaknis taip pat neturi ryškaus aromato, todėl ją galima naudoti įvairiuose dietiniuose patiekaluose. Pakanka vos 8–10 g inulino per dieną, kad normalizuotųsi cukraus kiekis kraujyje, pagerėtų medžiagų apykaita ir būtų skatinama bifidobakterijų vystymasis. Tai reiškia, kad reikia suvartoti 25–30 g varnalėšos šaknies. Jos galima dėti į troškinius ar salotas, o pagal toliau pateiktą receptą virti uogienę. Žinoma, ribojant riebalus, varnalėšos veiksmingumas svorio metimui žymiai padidės.

Šio augalo šaknis taip pat turi diuretinių savybių, todėl padeda iš organizmo pašalinti skysčių perteklių. Tai taip pat padeda sumažinti svorį. Siekdami tokio poveikio, galite kasdien išgerti puodelį varnalėšos šaknų arbatos. Ji ne didina kraujospūdžio ir padeda išvalyti kraujagysles, o tai taip pat naudinga sveikatai.

Varnalėšos šaknis liaudies medicinoje

Varnalėša naudojama liaudies medicinoje ne tik Rusijoje, bet ir daugelyje kitų šalių – Bulgarijoje, Kinijoje, Japonijoje. Ji laikoma gera priemone nuo stomatito, podagros, bronchų astmos ir net ginekologinių ligų.

Sergant cukriniu diabetu

Varnalėšos šaknyje yra medžiagų, kurios padeda normalizuoti cukraus kiekį kraujyje. Todėl varnalėšų šaknų nuoviras geriamas sergant antrojo tipo cukriniu diabetu. Jis ruošiamas taip: imami 4 valgomieji šaukštai supjaustytų ir iš anksto išdžiovintų šaknų, užpilami 300 ml verdančio vandens, o po to paliekami brinkti dvi valandas, geriausia termose (arba tiesiog užklojus indą su nuoviru šilta antklode).

Gerkite šią priemonę tris kartus per dieną po pagrindinių valgymų po 100 ml (1/2 puodelio). Prieš vartojimą nuovirą būtina perkošti.

Sergant pankreatitu

Ši liga – kasos uždegimas. Sergant ūminiu pankreatitu, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jokių nuovirų gerti negalima. Tačiau sergant lėtine liga, fitoterapija yra visiškai leidžiama (tačiau tik pasitarus su gydytoju).

Sergant pankreatitu, geriamas varnalėšų šaknų antpilas. Jis ruošiamas taip: imamas 1 valgomasis šaukštas džiovintų susmulkintų žaliavų, užpilama 2 stiklinėmis verdančio vandens, o po to paliekama brinkti dvi valandas. Vėliau priemonė užvirinama, palaikoma ant silpnos ugnies 15 minučių ir geriama atvėsintas bei perkoštas antpilas vietoj arbatos tris kartus per dieną po 100–120 ml.

Sergant gastritu

Varnalėšos priešuždegiminės savybės padės ir sergant gastritu. Liaudies medicinoje populiarūs keli receptai. Pirma, galima gerti varnalėšos šaknų užpilą. Jį paruošti imama 1 arb.š. susmulkintos sausos žaliavos, užpilama 200 ml virinto vandens (bet ne karšto, o kambario temperatūros), priemonė paliekama brinkti 8 valandas – geriausia palikti per naktį. Ryte užpilas perkošiamas ir geriama po 70 ml (tai apie trečdalį stiklinės) tris kartus per dieną pusvalandį prieš pusryčius, pietus ar vakarienę.

Kai kurie žolininkai siūlo užpilą ruošti kitaip. Imama 1 arb.š. susmulkintos sausos šaknies ir užpilama 400 ml verdančio vandens. Priemonė paliekama brinkti 12 valandų. Kitą dieną užpilas perkošiamas ir geriama po 100 ml 4 kartus per dieną prieš valgį.

Antra, sergant ūminiu gastritu rekomenduojama vartoti jaunas varnalėšos šaknis (iš pirmųjų gyvenimo metų augalo), ir žalias. Kai kurie žolininkai rekomenduoja suvalgyti po 4–5 tokias šaknis. Jos turi būti šviežios. Jas vartoti galima tik per parą po iškasimo, vėliau jos praranda naudingąsias savybes. Gydymo kursas trunka 2–3 savaites, po to būtina daryti pertrauką.

Trečia, galima paimti kavamale sumaltus džiovintos varnalėšos šaknies miltelius, sumaišyti juos lygiomis dalimis su spiritu ir medumi ir valgyti po 1 valg.š. tris kartus per dieną prieš pagrindinius valgius.

Žarnynui

Gydant opinę žarnyno ligą naudojami tie patys receptai, kurie buvo pateikti aukščiau gastritui.

Esant vidurių užkietėjimui

Varnalėšos šaknyje esančios maistinės skaidulos daro ją puikia priemone nuo vidurių užkietėjimo, kurį sukelia žarnyno veiklos sutrikimai. Todėl profilaktikai rekomenduojama augalo šaknį įtraukti į kasdienį racioną. Taip pat galima gerti arbatą, paruoštą pagal toliau pateiktą receptą.

Sergant podagra

Ši liga sukelta druskų apykaitos sutrikimų. Varnalėša jos normalizuoti negali, bet sumažins jos sukeltą uždegimą. Todėl sergant šia liga ji taikoma kompleksinėje terapijoje.

Priemonė ruošiama taip. Imama 1 valg.š. džiovintos žaliavos ir užpilama 0,6 l ką tik užvirusio vandens, o po to paliekama brinkti termose (arba rankšluosčiu apvyniotame puode) dvi valandas. Po to priemonė perleidžiama per bet kokį filtrą (galima naudoti marlę) ir geriama po 40 ml mažiausiai tris kartus per dieną 10–15 minučių prieš pagrindinius valgius.

Sergant kolitu

Varnalėšos lapuose yra daug komponentų, dėl kurių ji veiksminga nuo opinės žarnyno ligos ir kolito. Tačiau varnalėšos šaknyje jų taip pat yra, nors ir kiek mažiau. Gydymui imama 1 arb.š. sausos šaknies, užpilama 0,4 l verdančio vandens, paliekama brinkti per naktį termopuodelyje ir geriama po 100 ml užpilo 4 kartus per parą. Gėrimas turi būti šiltas, nes šaltas vanduo tik pablogins simptomus.

Kepenims

Varnalėšos šaknyje esančios sudedamosios dalys daro ją ne tik gastro-, bet ir hepatoprotektoriumi – priemone, naudinga kepenų ląstelėms (ir netgi visai hepatobiliarinei sistemai, nes ji turi tulžį varantį poveikį). Sergant kepenų ligomis, rekomenduojama vartoti varnalėšos šaknies užpilą. Jam paruošti imama 4 valg. š. susmulkintos džiovintos žaliavos 2 puodeliams verdančio vandens. Ši priemonė užpilama per naktį šiltoje talpykloje arba termopuodelyje, po to užvirinama, atšaldoma iki priimtinos temperatūros (kad būtų ne per karšta, bet gerai šilta) ir perkošiama. Gautas užpilas po truputį geriamas per dieną.

Sergant hemorojumi

Sergant šia liga labai svarbu sureguliuoti virškinimo procesą. Tam padeda prebiotikas inulinas, kurio yra varnalėšos šaknyje. Be to, glikozidai turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir skatina normalų tuštinimąsi, o tai labai svarbu sergant hemorojumi. Šis augalas taip pat turi skausmą malšinantį poveikį – paūmėjimo fazėje jis padeda sušvelninti nemalonius simptomus. Be to, varnalėšos šaknis mažina patinimą, o tai leidžia sumažinti uždegimą. Galiausiai, jis naudingas kraujagyslėms stiprinti.

Tokiais atvejais į vidų vartojamas varnalėšos šaknies nuoviras, paruoštas pagal žemiau pateiktą receptą. Taip pat nuovirą galima naudoti prausimuisi – jame esanti salicilo rūgštis padeda greičiau užgydyti žaizdeles.

Sergant cholecistitu

Kadangi varnalėšos šaknis turi tulžį varantį poveikį, ji laikoma gera priemone nuo tulžies sąstovio, sukėlto šios ligos. Be to, ji mažina uždegimą, o tai taip pat labai svarbu gydant cholecistitą. Tokiais atvejais rekomenduojama vartoti varnalėšos šaknies nuovirą. Jis ruošiamas taip: imama 2 valg. š. šviežios arba džiovintos žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens ir papildomai kaitinama ne tiesiogiai, o įdėjus talpyklą į didesnį puodą su vandeniu. Tai daroma dar 20 minučių. Po to priemonė dar pusvalandį užpilama, kol atvės, filtruojama ir išgeriama nepriklausomai nuo valgymo po 1 valg. š. ryte, per pietus ir vakare (bet ne naktį).

Sergant cistitu

Tai uždegiminė šlapimo pūslės liga, paprastai sukelta bakterinės infekcijos. Varnalėša mažina uždegimą ir padeda pašalinti ligas sukeliančius organizmus. Be to, ji turi diuretinį poveikį, kuris leidžia greičiau pašalinti toksinus ir palengvina būklę. Tačiau ji vartojama ne vietoje antibiotiko, o kartu su gydytojo paskirtais vaistais. Tokiu atveju rekomenduojama gerti nuovirą, paruoštą pagal toliau pateiktą receptą.

Sergant prostatitu

Priešuždegiminės varnalėšos šaknies savybės leidžia ją naudoti ir kaip priemonę nuo prostatito. Tam ruošiamas užpilas – 2 valg. š. smulkiai supjaustytos šviežios šaknies stiklinei kambario temperatūros vandens. Priemonė užpilama dvi valandas, užvirinama, atšaldoma, perkošiama per smulkų sietelį ir geriama po 100 ml tris kartus per dieną. Šis receptas laikomas veiksmingu ir sergant priešinės liaukos adenoma.

Esant kosuliui

Varnalėšų šaknų užpilas, paruoštas pagal toliau pateiktą receptą, laikomas veiksminga priemone gargaliavimui sergant angina ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Šią procedūrą galima kartoti kas dvi valandas.

Sergant bronchitu ir kitomis ligomis, kurias lydi kosulys, taip pat vartojamas nuoviras – 1 arbatinis šaukštelis džiovintų šaknų stiklinei verdančio vandens. Prieš vartojant priemonę perkošti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną. Nuoviras skystina skreplius ir padeda greitai juos pašalinti iš kvėpavimo sistemos.

Nuo alergijos

Kaip žinoma, alergija yra autoimuninė liga. Jos išgydyti neįmanoma, tačiau galima sumažinti stiprios reakcijos atsiradimo riziką, ir šią užduotį varnalėša puikiai atlieka. Tam rekomenduojama gerti arbatą, paruoštą pagal toliau aprašytą receptą. Taip pat varnalėšų šaknų nuoviras padeda pašalinti odos alerginės reakcijos požymius sergant diateze.

Sąnariams

Sergant artritu, reumatu, uždegiminėmis sąnarių ligomis, varnalėšų šaknis yra naudinga, nes mažina tinimą ir karščiavimą, taip pat turi baktericidinį poveikį (o artrito priežastimi gali būti ir patogeninių mikroorganizmų sukeltos infekcijos). Be to, augalas turi priešuždegiminį poveikį.

Sergant šiomis ligomis galima vartoti viduje nuovirą, paruoštą vandens vonelėje, kaip buvo aprašyta anksčiau. Taip pat rekomenduojama gaminti aliejinį ekstraktą, juo įmirkyti marlę ir dėti kompresą ant probleminio sąnario.

Sergant mastopatija

Ši liga dažnai būna sukelta hormoninių sutrikimų. Varnalėšų šaknyse esantys fitosteroliai padės normalizuoti situaciją. Ne veltui šis augalas įeina į daugelio gatavų preparatų sudėtį. Tačiau prieš jį vartojant vis tiek reikia atlikti tyrimus ir pasitarti su gydančiu gydytoju.

Sergant mastopatija, vartojamas paruoštas vaistinėje perkamas varnalėšų šaknų ekstraktas, vadovaujantis gamintojo instrukcija. Tačiau geriau pasigaminti užpilą pačiam – tam imamas 1 valgomasis šaukštas džiovintų varnalėšų šaknų, užplikoma stikline ką tik užvirusio vandens, paliekama atvėsti pusvalandį, o po to išgeriama per dieną.

Nuo onkologinių ligų

Varnalėšų šaknų veiksmingumas prieš onkologines ligas neįrodytas, tačiau daugelis tyrėjų laiko ją perspektyvia profilaktine priemone. Liaudies medicinoje šiems tikslams siūlomas toks receptas – 10 g džiovintų varnalėšų šaknų susmulkinama, įdedama 1 arbatinis šaukštelis gėlių medaus, užpilama stikline degtinės ir 10 dienų laikoma tamsioje ir sausoje vietoje, periodiškai sukratant talpyklą su gėrimu. Pasibaigus šiam laikui, tinktūra laikoma paruošta vartoti. Profilaktiniais tikslais rekomenduojama kasdien gerti po 15 ml priemonės, praskiestos puse stiklinės vandens.

Nuo parazitų

Varnalėšos šaknis padeda atsikratyti ir kirmėlių. Imama 1 valg. š. susmulkintų varnalėšos šaknų ir suberiama į puodą (emaliuotą, kad metalas nereaguotų su augaline žaliava), o tada užpilama stikline verdančio vandens ir mišinys kaitinamas 10 minučių, tačiau neužvirinama. Tada puodas nuimamas nuo ugnies ir apvyniojamas kilpiniu rankšluosčiu ar antklode, kad neišgaruotų šiluma. Tokiomis sąlygomis priemonė paliekama brinkti pusvalandį, po to nukošiama. Nuoviras geriamas po 50 ml tris kartus per dieną nepriklausomai nuo valgio. Maksimalaus veiksmingumo galima pasiekti, jei kasdien tuo pačiu nuoviru prausiamasi.

Širdžiai

Varnalėšos šaknyje esančios medžiagos padeda normalizuoti širdies ritmą ir pagerinti širdies darbą. Tam išdžiovinta jauna varnalėšos šaknis sumalama kavamale iki miltelių. Tada imamas 1 arb. š. šios žaliavos ir užpilama stikline verdančio vandens ar karšto pieno. Priemonė atvėsinama, nukošti jos nebereikia. Vartojama po 1 arb. š. tris kartus per dieną prieš valgį. Šis užpilas vartojamas kursu, 10–14 dienų, po to daroma savaitės pertrauka. Norimam efektui pasiekti kursas kartojamas 2–3 kartus. Be kita ko, varnalėšos šaknis padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, kuris dažnai yra širdies ir kraujagyslių ligų priežastis.

Esant disbakteriozei

Varnalėšos šaknyje esančios maistinės skaidulos yra prebiotikai. Tai yra, jos sukuria palankias sąlygas naudingos mikrofloros vystymuisi, o jos nebuvimas ir provokuoja disbakteriozę. Todėl labai naudinga į savo racioną įtraukti jaunas varnalėšos šaknis, ypač žalias ar virtas.

Tačiau iš jų galima gaminti tik rudenį, o džiovintos kaip maisto priedas jos nebėra tokios naudingos. Todėl kitais laikais disbakteriozei gydyti naudojamas varnalėšos ir kiaulpienės šaknų nuoviras. Imamos šios sudedamosios dalys vienodomis proporcijomis, sumaišomos, sutrinamos į miltelius, atrenkamas 1 valg. š. žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens, dar kartą užvirinama ir virinama 5 minutes. Ši priemonė geriama vietoj arbatos ryte ar vakare (tik reikia atsižvelgti, kad ji turi diuretinių savybių).

Esant kraujagyslių ligoms

Varnalėšos šaknis laikoma puikia priemone tromboflobito profilaktikai ir gydymui. Tačiau tokiais atvejais naudojamas jos aliejinis ekstraktas. Jis ruošiamas taip: imama 40 g šviežiai iškastų šaknų ir parą mirkoma ½ stiklinės augalinio aliejaus (saulėgrąžų ar alyvuogių). Tada gauta priemonė 15 minučių kaitinama ant silpnos ugnies, nukošiama ir tepama ant probleminės vietos paruoštu ekstraktu. Taip pat daromi kompresai – imama marlės servetėlė, pamirkoma ekstrakte ir pridedama naktį prie skaudamos vietos, fiksuojant tvarsčiu.

Gydomųjų mišinių rūšys

Iš varnalėšos šaknies gaminamas spiritinis užpilas, aliejinis ir vandeninis ekstraktas, nuoviras. Egzistuoja daugybė panašių receptų, žemiau pateikiami veiksmingiausi iš jų.

Užpilas

Vandens antpilas ruošiamas labai paprastai – imama 10–25 g susmulkintų džiovintų šaknų (priklausomai nuo to, kokios koncentracijos norima gauti), užpilama 2 puodeliais verdančio vandens ir paliekama pritraukti termose vieną valandą. Ši priemonė padeda sergant gastritu, nefritu, kai kuriomis kitomis inkstų patologijomis, cholecistitu ir netgi skrandžio bei žarnyno opalige. Tokiais atvejais ji geriama po 100 ml ne daugiau kaip 3–4 kartus per dieną po pagrindinių valgymų. Gydymo kursas trunka 20–50 dienų.

Be to, antpilas naudojamas ir kaip išorinė priemonė. Jis mažina odos uždegimą sergant eksudacine diatene, gydo žaizdas, dezinfekuoja problemines vietas sergant furunkulioze. Tokiu atveju juo tepama pažeista oda arba mirkomi kompresai.

Tinktūra

Vaistinėse galima rasti paruoštą spiritinį šio augalo ekstraktą, o namuose ruošiama tinktūra. Tam naudojamos arba šviežiai spaustos ką tik iškastos šaknies sultys, šviežia arba džiovinta žaliava, kuri iš anksto susmulkinama. Antras variantas laikomas patogesniu. Varnalėšos šaknis ir spiritinis tirpalas imami santykiu 1:5. Tuomet susmulkinta šviežia šaknis užpilama degtine arba 40 % spiritiniu tirpalu ir indas su šia priemone pastatomas į tamsią vėsią vietą. Ten jis laikomas dvi savaites, periodiškai pakratant, po to perkošiamas.

Jei imama džiovinta šaknis, joje jau yra didesnė vaistinių medžiagų koncentracija. Čia proporcija bus tokia – 20 g žaliavos vienai stiklinei degtinės ar spiritinio tirpalo. Paruošimo algoritmas bus toks pat. Siekiant pagerinti skonį, į tinktūrą dedama medaus.

Nuoviras

Varnalėšos šaknų nuovirą galima paruošti dviem būdais. Pirmame variante imama 15–20 g džiovintos šaknies, susmulkinama, užpilama stikline vandens, užvirinama ir dar papildomai verdama ant silpnos ugnies dar 20 minučių. Po to priemonė atšaldoma per pusvalandį, perkošiama ir geriama po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną po valgio. Tai puiki priemonė ne tik nuo cholecistito, bet ir nuo podagros, raumenų ir kaulų sistemos ligų (pvz., osteochondrozės), cistito.

Antrame variante imama 100 g susmulkintos šviežios žaliavos, užpilama 1 l šalto vandens, užvirinama ir laikoma ant ugnies tiek, kad išgaruotų maždaug pusė pradinio tūrio. Ši priemonė perkošiama, dedama medaus pagal skonį ir vartojama sergant tokiomis ligomis kaip reumatas ir podagra. Kai kurie žolininkai rekomenduoja ją ir sergant eksudacine diatene. Bet tuomet medaus dėti neverta, nes jis skatina organizmo jautrinimą ir pablogina situaciją.

Arbata

Iš esmės tai yra žolelių arbatos rūšis. Jai paruošti imama 1 arbatinis šaukštelis džiovintos šaknies, užplikoma stikline verdančio vandens ir paliekama pritraukti 15 minučių. Vaistinių ingredientų koncentracija tokiame gėrime yra nedidelė. Tačiau jis laikomas gera prevencine priemone nuo peršalimo ligų.

Tepalas

Ši priemonė ruošiama taip: imama 25 g varnalėšų šaknų ir tiek pat jos lapų, susmulkinama, užpilama stikline vandens, užvirinama, tada laikoma ant silpnos ugnies dar 20 minučių. Po to tiek augalinė žaliava, tiek skystis sutrinami su 100 g nesūdyto sviesto arba kito riebalinio pagrindo. Ši priemonė gerai gydo žaizdas, ja gydomos opos, nudegimai ir net nušalusios odos.

Aliejus

Nepaisant paties pavadinimo, kalbama ne apie eterinius ir riebiuosius aliejus, gautus iš šaknies, o apie jos aliejinį ekstraktą. Tam imama 75 g šviežios žaliavos, užpilama stikline bet kokio rafinuoto augalinio aliejaus ir paliekama parai. Po to priemonė virinama 15 minučių ir perkošiama. Ji daugiausia naudojama kaip išorinė priemonė, įskaitant kosmetologiją.

Naudojimas kosmetologijoje

Naudingosios medžiagos, esančios varnalėšos šaknyje, leidžia ją naudoti ir kosmetologijoje, be to, ji bus naudinga tiek odai, tiek plaukams.

Varnalėšos šaknis odai

Yra daug veiksmingų namų kosmetologijos receptų. Pavyzdžiui:

1. Tonikas riebiai odai su išsiplėtusiomis poromis. Jam paruošti imama 10–20 g šviežios varnalėšos šaknies, užpilama stikline verdančio vandens, infuzuojama 20 minučių, po to perkošiama. Šiuo toniku nuvaloma oda po plovimo. Jis taip pat naudojamas losjonams – juo impregnuojama marlės servetėlė, kuri pridedama prie veido odos 10–15 minučių – gaunamas veiksmingas analogas šiuo metu populiarių audinių kaukių.
2. Losjonas riebiai odai. Jam paruošti imama 2 valg. šaukštai susmulkintos džiovintos žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens ir paliekama ant silpnos ugnies 10 minučių. Priemonė atšaldoma iki kambario temperatūros ir perkošiama. Tada imama 1 valg. šaukštas gauto antpilo 100 ml degtinės arba spiritinio losjono. Šia priemone nuvaloma veido oda du kartus per dieną, vietoj plovimo įprastais geliais. Kurso trukmė – 2 savaitės, kitaip yra rizika perdžiovinti odą.
3. Kaukė probleminei odai, linkusiai į uždegimus ir spuogų išbėrimus. Paprastai tam naudojami varnalėšų lapai, kurie tiesiog pridedami prie uždegimo vietų. Tačiau galima paruošti košę iš užplikytų miltelių, gautų iš varnalėšos šaknies, ir naudoti ją kaip kaukę.

Taip pat galima paruošti tepalą nuo spuogų bėrimų. Jis veiksmingas, kai formuojasi pavieniai pūlinukai. Jis ruošiamas taip – imama 1 valg. šaukštas sausos šaknies stiklinei vandens, užvirinama ir tada tiesiog laikoma ant silpnos ugnies, kol išgaruoja pusė skysčio. Po to įdedamas nesūdytas lydytas sviestas (4 dalys 1 daliai skysčio) ir kruopščiai išmaišoma. Gautas tepalas tepamas ant probleminių odos vietų.

Varnalėšos šaknis plaukų sveikatai

Senovėje varnalėšos šaknies nuoviras buvo laikomas geriausia priemone nuo plaukų slinkimo. Ši jos savybė įrodyta ir šiuolaikinės kosmetologijos – ne veltui varnalėšos šaknies ekstraktas dedamas į daugelį šampūnų, balzamų ir kaukių. Šis augalas taip pat padeda kovoti su tokiomis problemomis kaip plaukų trapumas ir sausumas.

Iš esmės nuoviras naudojamas skalavimui po plovimo. Sausiems ir normaliems plaukams jokių apribojimų šiai procedūrai nėra, ją galima taikyti net kasdien, nors norint pasiekti norimą efektą, visiškai pakanka tai daryti du kartus per savaitę. Svarbu tik šią procedūrą atlikti kursu ne trumpiau kaip mėnesį, po to padaryti pertrauką.
Riebiems plaukams apribojimai yra – nuovirą galima naudoti ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Varnalėšos šaknį užplikoma taip – imami džiovinti žaliavą, susmulkinama (bet ne iki miltelių pavidalo), imama 2 valg.š. tokių šaknies gabalėlių ir užpilama 0,5 l karšto vandens. Priemonė užvirinama, tada paliekama ant silpnos ugnies dar 15 minučių. Po to nuimama nuo viryklės, atvėsinama ir perkošiama.

Pagal šį receptą paruoštą nuovirą galima naudoti ir kitaip – vietoj eliksyro ar toniko. Tam priemonė kasdien įtrinama į galvos odą masažiniais judesiais. Geriausia tai daryti naktį, kad vėliau nereikėtų nuplauti. Čia gydymo schema bus kitokia – savaitę masažas atliekamas kasdien, kitą savaitę daroma pertrauka. Gydymas tęsiamas tol, kol pastebimas pagerėjimas.

Aliejinis ekstraktas padės išgydyti seborėją. Be to, jis žinomas kaip varnalėšų aliejus, kuris leidžia pagerinti plaukų būklę. Jo paruošimui imama 100 g susmulkintos šviežios šaknies ir užpilama stikline rafinuoto alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus. Priemonė infuzuojama parą, tada užvirinama, o atvėsus įtrinama į galvos odą 2–3 kartus per savaitę. Priemonė paliekama pusvalandžiui, tada kruopščiai nuplaunama. Norint pažadinti plaukų svogūnėlius, į ją dedama šiek tiek raudonųjų aštriųjų pipirų (maltų).

Varnalėšos šaknies naudojimas kulinarijoje

Kulinarijoje taip pat naudojamos pirmamečių varnalėšų šaknys. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Japonijoje) varnalėšos net specialiai auginamos būtent kulinariniams tikslams. Taip, šaknys, sumaltos iki miltelių, dedamos į miltus, iš kurių kepama duona.

Varnalėšų šaknis galima virti, kepti, gruzinti. Į salotas jos dedamos šviežios. Taip pat iš jų gaminama tyrė ir uogienė su rūgštokai saldžiu skoniu. Daugelyje patiekalų varnalėšų šaknys gali pakeisti bulves. Iš jų netgi gaminami paplotėliai ir kotletai. O keptos šaknys pakeičia trūkažolę ir tarnauja kaip kavos pakaitalas.

Kai kurie patiekalai padės paįvairinti rudens meniu (juk šaknys iškasamos rugsėjį):

1. Daržovių troškinys. Imama 1 didelė varnalėšos šaknis, verdama 10 minučių. Nulupama morka ir svogūnas, supjaustoma ir pakepinama augaliniame aliejuje iki pusiau iškepimo, tada dedama šiaudeliais pjaustyta saldžioji paprika. Varnalėšos šaknis taip pat supjaustoma šiaudeliais, sumaišoma su kitomis daržovėmis, pagal skonį dedama druskos, pipirų ir kvapiųjų žolelių ir užvirinama storadugniame puode. Troškinys patiekiamas kaip garnyras prie mėsos ir žuvies patiekalų.
2. Džemas. 1 kg varnalėšų šaknų imama 1 l vandens ir 50 ml acto esencijos. Cukraus dėti nereikia – tame ir yra jo pranašumas. Acto esencija praskiedžiama vandeniu pagal gamintojo instrukciją, po to užvirinama, įdedami blenderiu sumalti varnalėšų šaknys ir verdama ant silpnos ugnies 2 valandas. Paruoštas džemas tepamas ant skrebučių, taip pat iš jo gaminamas marmeladas ir kiti naudingi saldumynai.

Kalbant apie kavos pakaitalą, jis ruošiamas taip: imamos jaunos šaknys, nuplaunamos, bet ne džiovinamos, o skrudinamos orkaitėje, kol įgauna rudą atspalvį. Tada jos sumalamos kavamale iki miltelių. Norint paruošti gėrimą, imama 1–2 arbatiniai šaukšteliai tokių miltelių stiklinei verdančio vandens. Skonis primena cikorijos gėrimą labiau nei natūralią kavą, tačiau jis taip pat žvalgina, be to, be tų šalutinių poveikių, kuriuos sukelia kofeinas.

Kontraindikacijos vartojimui

Vienas iš varnalėšų šaknies, kaip vaistinės priemonės, privalumų yra tai, kad ji praktiškai neturi kontraindikacijų vartojimui. Vienas iš jų yra padidėjęs jautrumas jos sudėtyje esančioms medžiagoms. Todėl pirmus kelis kartus ją reikia vartoti atsargiai.

Varnalėšų šaknis draudžiama nėštumo metu, nes joje yra fitosterolių, o jų poveikis motinos organizmui šiuo laikotarpiu nėra ištirtas. Žindymo laikotarpiu jos negalima vartoti, kad nesukeltų alergijos kūdikiui. Dvejų metų vaikams preparatų, kurių pagrindą sudaro varnalėšų šaknis, taip pat neduodama, kad būtų išvengta alerginių reakcijų.

Varnalėšų šaknies nuotrauka