Kiaulienos mėsa: naudingos savybės ir gaminimo receptai

Kad ir ką kas sakytų, kiauliena turbūt yra viena populiariausių mėsos rūšių. Be to, kad ji yra gana malonaus skonio ir nepaprastai aromatinga, ji taip pat turi daug įvairių naudingų savybių. Nepaisant to, dauguma dietologų ir gydytojų vis dėlto nerekomenduoja vartoti kiaulienos mėsos dėl kelių reikšmingų trūkumų, kuriuos ji turi. Tačiau pateikti konkretų atsakymą į klausimą, ar verta įtraukti šį produktą į savo racioną, yra gana sunku. Todėl žmogus pirmiausia pats turi nuspręsti, kuriai mėsai teikti pirmenybę, atsižvelgdamas į savo skonio pageidavimus ir sveikatos būklę.

Kuo skiriasi kiauliena nuo jautienos

Pagal išvaizdą atskirti kiaulieną nuo jautienos yra gana paprasta, net jei žmogus nėra labai susipažinęs su mėsa. Kiekviena rūšis turi savo ryškias specifines savybes, kurias lengva pastebėti. Pagrindinis jautienos, įskaitant veršieną, skirtumas yra mėsos skaidulų struktūra. Kadangi karvė iš prigimties yra stambūs galvijai, nenuostabu, kad jos mėsos skaidulos taip pat yra gana didelės, gerokai didesnės nei kiaulės.

Kitas išraiškingas skirtumas yra mėsos spalva. Kiauliena yra švelniai rožinės spalvos su šiek tiek rausvu atspalviu, o jautiena yra išskirtinai tamsiai raudona. Taip pat spalva gali būti mažiau ar daugiau ryški, nes tai priklauso nuo gyvūno amžiaus. Tamsus atspalvis atsiranda dėl didelio geležies kiekio mėsoje, ir kuo jos daugiau, tuo ryškesnė ir sodresnė bus spalva. Pastebėtina, kad labai mažų paršelių mėsa gali būti visai blyški, nes jie dar nespėjo sukaupti reikiamo geležies kiekio.

Taip pat yra skirtumas tarp kiaulienos ir jautienos kvapo. Jautiena turi būdingą pieno kvapą, nes maži veršeliai nuo gimimo maitinami pienu, o kiauliena pasižymi šiek tiek saldoku ir šviežiu aromatu. Be to, pagrindinis skirtumas tarp jautienos ir kiaulienos, dėl kurio jautiena laikoma dietine, yra minimalus riebalų sluoksnių ir pačių riebalų kiekis. Tai paaiškinama tuo, kad galvijai a priori nesukaupia maistinių medžiagų tokiais kiekiais kaip kiaulės, nes visos jos atitenka raumenims. Kiaulėse maistinės medžiagos daugiausia keliauja į riebalinę masę, todėl mėsa yra riebesnė.

Kuri mėsa naudingesnė: kiauliena ar jautiena

Daugelis dietologų jau seniai ginčijasi, kuri mėsa yra sveikesnė – kiauliena ar jautiena. Tačiau dauguma vis dėlto laikosi nuomonės, kad jautiena yra daug sveikesnė už kiaulieną, nes tai gryna mėsa, turtinga įvairių naudingų medžiagų ir mikroelementų. Be to, būtent jautiena laikoma dietine, nes joje yra minimalus kenksmingų riebalų ir cholesterolio kiekis.

Be abejo, kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs posakį, kad kiauliena yra nešvari mėsa. Iš esmės tai tiesa, nes kiaulės pačios savaime yra maitėdžiai gyvūnai, tai yra, jos valgo viską iš eilės. Taip pat visiems gerai žinoma, kad šiame produkte yra daug riebalų, todėl jį gana sunkiai virškina virškinimo sistema. Tyrimų duomenimis, kiaulienoje gali būti iki 25% riebalų, o jautienoje šis skaičius siekia ne daugiau kaip 13%.

Svarbus faktas yra tai, kad kiaulės riebalų skaidymas organizme prasideda tik esant aukštesnei nei 35°C temperatūrai, po to prasideda tiesioginis jų virškinimas. Toks procesas organizmui yra gana natūralus ir nesukelia didelės apkrovos virškinimo traktui. Tuo tarpu jautienos skaidymas pradeda vykti 45–50°C temperatūroje, o tai sukelia sustiprintą kepenų, kasos ir tulžies latakų darbą. Šie procesai skatina greitą kenksmingų ir toksiškų medžiagų pašalinimą iš organizmo ir padeda numesti antsvorį.

Be riebumo ir virškinimo sistemos įsisavinimo lengvumo skirtumo, šių dviejų gyvūnų mėsa labai skiriasi naudingų mikro- ir makroelementų rinkiniu. Pavyzdžiui, kiaulienoje, daugiau nei bet kurioje kitoje mėsoje, yra B grupės vitaminų, taip pat lizino – amino rūgšties, tiesiogiai dalyvaujančios kaulų audinių formavimosi procese. Šios savybės daro kiaulieną produktu numeris vienas vaikų mitybos racione.

Kalbant apie jautieną, ji labiau tinka žmonėms, kurie gyvena aktyvų gyvenimo būdą, ypač sportininkams. Ši mėsa gausi mažaverčių baltymų, ypač kolageno ir elastino, kurie yra atsakingi už tarpsąnarinius raiščius. Taip pat jautiena stiprina imunitetą dėl didelio cinko ir hemo geležies kiekio.

Kuri kiaulienos dalis yra naudingiausia

Švelniausia, dietiškiausia ir atitinkamai naudingiausia kiaulienos skerdenos dalis yra nugarinė. Tai sultinga mėsa su plonu riebalų sluoksniu. Paprastai nugarine vadinamas filė su stuburu arba šonkauliais, arba vientisa mėsa (karbonadas). Dėl plono riebalų sluoksnio ši mėsa yra tanki ir sultinga, o tai lemia puikios skonio savybės ir didelis kaloringumas.

Antroji, ne mažiau naudinga, paklausi ir labai brangi kiaulienos skerdenos dalis yra išpjova, esanti stuburo viduryje po lašininių sluoksniu. Įdomu tai, kad būtent išpjova yra mažiausiai kaloringa, todėl nepakeičiama dietinėje mityboje.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Jei lygintume skirtingas mėsos rūšis, tai kiauliena, skirtingai nuo paukštienos ar jautienos, laikoma kaloringiausia, nes joje yra nepaprastai daug baltymų. Jie yra gana svarbi aukštos molekulinės masės organinė medžiaga, kuri tiesiogiai dalyvauja raumenų pagrindo formavime, padeda pakeisti mirusias svarbių organų daleles ir padeda atkurti hormonų pusiausvyrą. Baltymai yra gryni baltymai, todėl jų vartojimas labai svarbus sportininkams ir žmonėms, turintiems didesnį fizinį aktyvumą.

Kiaulienoje yra beveik visi B grupės vitaminai, kurie labai svarbūs žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, B1, esantis sudėtyje, padeda didinti imunitetą ir gerinti nervų sistemos darbą, o B2 dalyvauja medžiagų apykaitoje ir skaido riebalų molekules. B3 pripildo organizmą jėga ir energija, o B5 apsaugo nuo infekcinių pažeidimų gleivinės ir odos. Dėl cholino (B4) kraujo ląstelės yra apsaugotos nuo sunaikinimo ir deformacijų, be to, šis vitaminas, kaip bebūtų keista, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Biocheminė analizė parodė, kad 100 g šios mėsos yra beveik 25% baltymų ir daugiau nei 12% riebalų, tuo tarpu angliavandeniai ir maistinės skaidulos visiškai nėra. Kaloringumo atžvilgiu, 100 g mėsos yra 170 kilokalorijų, o lašiniuose – beveik 550.

Kuo naudinga kiauliena

Apie kiaulienos naudą yra daug ginčų, tačiau yra keletas patikimų faktų. Ji teigiamai veikia daugumą gyvybiškai svarbių organizmo sistemų, įskaitant regėjimo gerinimą, vidurių užkietėjimo šalinimą, padeda pašalinti iš kepenų sunkiųjų metalų druskas, taip pat skatina kraujo ląstelių vystymąsi. Be to, kiauliena padeda kovoti su plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, ypač plaučių uždegimu (pneumonija).

Moterims

Kadangi kiauliena gausi įvairių vitaminų ir mikroelementų, tinkamai vartojama ji gali būti labai naudinga moters organizmui. Kadangi ši mėsa yra viena lengviausiai virškinamų, ji gerina medžiagų apykaitą, o tai labai svarbu moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Dėl to, kad liesoje kiaulienoje yra minimalus baltymų ir riebalų kiekis, ji labai naudinga metant svorį, o B grupės vitaminai palankiai veikia moters reprodukcinę funkciją. Taip pat liesa kiauliena padeda esant nerviniams sutrikimams, nes sutvarko nervų sistemos veiklą ir normalizuoja miegą.

Vyrams

Moksliškai įrodyta, kad kiaulieną gana naudinga vartoti vyrams, nes ji stiprina jų sveikatą. Reguliarus kiaulienos buvimas vyro racione padeda išvengti impotencijos, taip pat didina erekciją. Be to, kiauliena yra produktas numeris vienas tiems vyrams, kurie aktyviai sportuoja ir augina raumenų masę, nes joje yra specialių mikroelementų – lipidų, skatinančių ląstelių augimą. Dietinė kiaulienos dalis, būtent nugarinė, yra labai naudinga vyrams po infarkto, nes padeda gana greitai atstatyti organizmą po patirto streso.

Nėštumo metu

Labai dažnai daugelis gydytojų ir dietologų rekomenduoja moterims nėštumo laikotarpiu įtraukti kiaulieną į savo kasdienį racioną. Tai pagrįsta tuo, kad šis produktas turi daug naudingų medžiagų, kurios teigiamai veikia vaisiaus augimą ir pilnavertį vystymąsi. Be to, kiauliena gerina nėštumo eigą, daro jį ramesnį, taip pat padeda palengvinti pačius gimdymus. Dėl padidėjusio lipidų kiekio pogimdyminiu laikotarpiu kiauliena padeda moters organizmui gana greitai atsigauti.

Žindymo laikotarpiu

Labai naudinga vartoti kiaulieną ir moterims žindymo laikotarpiu, nes šis produktas puikiai skatina motinos pieno gamybą. Tai pagrįsta tuo, kad kiaulienoje yra daug reikalingų vitaminų ir mikroelementų, pavyzdžiui, geležies, kuri yra viena iš hemoglobino sudedamųjų dalių. Esant pakankamam hemoglobino kiekiui kraujyje, žindančios moters pieno gamyba pagerėja.

Vaikams

Nors kiauliena laikoma nešvaria mėsa, vaikų gydytojai ir dietologai primygtinai rekomenduoja ją vartoti vaikams nuo ankstyvo amžiaus. Joje yra daug kalio, geležies ir fosforo, ji labai teigiamai veikia jauną augantį organizmą. Todėl pradėti duoti vaikui kiaulienos galima nuo aštuonių iki devynių mėnesių. Iš pradžių ją galima sumalti į tyrę ir duoti mažomis porcijomis, pageidautina derinant su daržovių tyrėmis arba šviežiais daržovėmis.

Po dvejų metų į vaiko racioną jau galima įtraukti kiaulienos kotletus ir juos derinti su įvairiomis košėmis. Tačiau tėvai turėtų būti ypač atidūs ir atsargūs, nes šis produktas gali sukelti alerginių reakcijų. Jei po nedidelės kiaulienos porcijos vaikas jaučiasi gerai ir jokių išorinių apraiškų nepastebima, mėsos porciją galima palaipsniui didinti.

Metant svorį

Daugelis mano, kad metant svorį pirmiausia iš raciono reikia pašalinti kiaulieną, tačiau mažai kas žino, kad kiaulienos nugarinė padeda mažinti svorį, nes jos kalorijų kiekis yra minimalus. Be to, didelė vitaminų ir mikroelementų įvairovė, esanti šioje mėsoje, gerina medžiagų apykaitą ir normalizuoja virškinimo sistemos, ypač virškinimo trakto, darbą. Siekiant kuo geriau išsaugoti visas naudingas medžiagas kiaulienoje ir tinkamai atlikti terminį apdorojimą, geriausia ją virti garuose arba kepti orkaitėje.

Kiauliena medicinoje

Šiandien daugelis gydytojų ir dietologų iš esmės persvarstė savo požiūrį į kiaulieną. Jei anksčiau jos nebuvo rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems įvairiomis sunkiomis ligomis, tai dabar moksliškai įrodyta, kad ši raudonos mėsos rūšis yra daug saugesnė nei visos kitos. Nors kiauliena yra daug riebesnė nei, pavyzdžiui, ėriena ar jautiena, savo chemine sudėtimi ji yra daug naudingesnė. Taip pat verta paminėti, kad kiaulienoje esančios polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys yra beveik idealiai tinkamos žmogaus organizmui.

Sergant cukriniu diabetu

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, rekomenduojama vartoti kiaulieną, tačiau prieš tai būtina pasitikrinti pas endokrinologą ir dietologą, nes produktas yra alergenas. Pagrininė taisyklė – vartoti liesą mėsą su minimaliu riebalų kiekiu, taip pat būtinai derinti su daržovių garnyrais. Griežtai draudžiama dėti įvairių padažų, ypač pomidorų pagrindu.

Dėl didelio cinko ir magnio kiekio kiaulienoje pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.

Svarbu: kiaulienos glikemijos indeksas — 0 vienetų.

Sergant pankreatitu

Pagal visuotinai priimtas normas, medicina draudžia žmonėms, sergantiems pankreatitu, vartoti kiaulieną. Tačiau ne visi žino, kad šis tabu taikomas tik asmenims, sergantiems ūmine ligos forma. Visais kitais atvejais liesa kiaulienos mėsa būtų labai naudinga įtraukti į sergančio žmogaus racioną. Nepaisant to, žmonėms, sergantiems pankreatitu, vartojant kiaulieną būtina būti ypač atsargiems, nes dėl didelio ekstrakcinių medžiagų kiekio ji gali būti pagrindinis alergenas, esant bet kokiems uždegiminiams procesams.

Taip pat gydytojai rekomenduoja apriboti šio produkto kiekį sergant lėtiniu pankreatitu. Į racioną jį reikia įtraukti gana atsargiai ir griežtai apribotu kiekiu. Valgyti galima tik virtą arba keptą nugarinę, derinant ją su daržovių garnyrais.

Sergant gastritu

Gastritu sergantys žmonės turėtų teikti pirmenybę liesoms mėsos rūšims. Nors kiauliena lengvai virškinama, geriausia vartoti nugarinę, nes joje riebalų kiekis yra minimalus. Svarbus niuansas sergantiesiems gastritu yra ir tai, kaip tiksliai paruošta mėsa. Raciono favoritais turėtų tapti garuose ruošti kiaulienos patiekalai – tai gali būti įvairūs maltiniai, kotletai ar zrazai.

Nereikėtų pamiršti ir virtos mėsos, tačiau ji turi būti paruošta naudojant minimalų prieskonių kiekį, geriausia jų visai nedėti, net ir druskos. Jokiu būdu negalima valgyti keptos ar konservuotos mėsos – tai sudirgins skrandžio gleivinę ir atitinkamai paaštrins ligą. Šių rekomendacijų nepaisymas gali sukelti ne tik gastrito paūmėjimą, bet ir tokią ligą kaip skrandžio opa, kuri sukelia žymiai daugiau diskomforto.

Sergant podagra

Podagra yra labai klastinga ir skausminga liga, kuri žmonijai žinoma jau nuo senų laikų. Kadangi ši liga veikia medžiagų apykaitą organizme, yra visiškai racionalu susidaryti tinkamą mitybą. Tikras išgelbėjimas sergančiam podagra tampa tinkama dieta, kuri apima daug naudingų vitaminų, mineralų ir mikroelementų. Kiauliena šiuo atveju yra optimaliai tinkama vartoti, nes ji turtinga B grupės vitaminais bei kitomis naudingomis medžiagomis. Tačiau verta prisiminti, kad naudinga bus vartoti dietinę nugarinę su minimaliu riebalų kiekiu.

Sergant cholecistitu

Cholecistitas yra labai pavojinga kepenų liga, kurios metu kepenys prastai atlieka savo tiesioginę funkciją – šalinti toksinus iš organizmo. Todėl žmonėms, sergantiems šia liga, ypač atidžiai reikia stebėti savo mitybos racioną ir, jei įmanoma, pašalinti iš jo visus kenksmingus produktus. Kalbant apie kiaulieną, gydytojai primygtinai nerekomenduoja žmonėms, sergantiems cholecistitu, vartoti šio produkto, nes net dietiniame kepsnyje gali būti įvairių kenksmingų bakterijų ir mikroorganizmų, kurie neigiamai paveiks bendrą sveikatos būklę.

Žala ir kontraindikacijos

Nors kiauliena yra gana naudinga, nes joje yra daug vitaminų ir mikroelementų, šis produktas turi ir neigiamų pusių. Daugybė tyrimų patvirtino, kad, palyginti su kitomis mėsos rūšimis, kiauliena yra pati kenksmingiausia ir pavojingiausia. Todėl teiginys, kad kiauliena yra nešvari, nėra tik religiniai išankstiniai nusistatymai, o moksliškai įrodytas faktas.

Visų pirma, tai pagrįsta tuo, kad kiaulienoje yra daug kenksmingų medžiagų, kurios gali sukelti žmogaus organizme uždegiminius procesus, ypač jei mėsa nebuvo pakankamai termiškai apdorota. Be to, ši mėsa yra turtinga augimo hormonais, o jų perteklius skatina hipertrofiją ir įvairius uždegiminius procesus organizme. Taip pat mokslininkai ne kartą įrodė, kad būtent augimo hormonų perteklius lemia įvairių navikų atsiradimą, kurie gali būti tiek piktybiniai, tiek gerybiniai.

Dar vienas liūdnas faktas kiaulienos mėgėjams – per didelis augimo hormonų kiekis kartu su padidėjusiu cholesterolio lygiu, kuris gali atsirasti dėl per didelio šio produkto vartojimo, lemia vėžinių ląstelių atsiradimą žmogaus organizme. Tokios ląstelės gali gana greitai išsivystyti į dideles neoperuotinas navikas, jei žmogus neatsisako kiaulienos iš savo raciono. Įrodyta, kad rūkaliai, kurie kasdien vartoja kiaulieną, daug dažniau suserga plaučių ar kvėpavimo takų vėžiu.

Be to, kiaulienoje yra histamino, kuris, patekęs į organizmą dideliais kiekiais, gali sukelti apendikso, tulžies pūslės ar kraujagyslių uždegimą, taip pat provokuoja furunkuliozę, abscesą ir kitas odos ligas. Ne mažiau žalingas gali būti ir kiaulienos atsisakymas. Pavyzdžiui, moterims, kurios pereina prie sveiko gyvenimo būdo ir visiškai pašalina šią mėsą iš savo raciono, gali visiškai „išsijungti“ reprodukcinė funkcija, dėl ko gali išnykti menstruacijos.

Tačiau pagrindinis kiaulienos trūkumas, dėl kurio ji yra gana pavojinga ir nerekomenduojama dažnai vartoti, yra gripo virusas, kurį labai dažnai perneša kiaulės. Kaip parodė daugybė analizių, įvairūs gripo štamai visada yra kiaulių plaučiuose, ypač daug jų vasaros laikotarpiu. Įdomu tai, kad šis viruso tipas yra gana atsparus terminiam apdorojimui, nes daugumoje kiaulienos dešrų gaminių vienokiu ar kitokiu kiekiu yra jo dalelių. Verta paminėti, kad musulmoniškose šalyse, kur kiauliena yra draudžiamas produktas, gana retai pasitaiko masinių gripo protrūkių.

Kaip pasirinkti ir laikyti kiaulienos mėsą

Bet kuriai mėsai taikomi tam tikri atrankos ir laikymo reikalavimai. Ypač atsargiai reikia elgtis renkantis kiaulieną, nes joje yra daug patogeninių bakterijų ir medžiagų. Be to, teisingas mėsos pasirinkimas ir jos laikymo sąlygų laikymasis padės šiam produktui maksimaliai išlaikyti visas teigiamas savybes ir puikias skonio savybes ateityje.

Pirmiausia, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis mėsą, yra jos išvaizda, nes prastą produktą galima lengvai nustatyti net vizualiai. Taip pat verta žinoti, kad kuo tamsesnė mėsos spalva, tuo senesnis buvo gyvūnas, o tai reiškia, kad tokia kiauliena bus kieta ir beskonė. Tačiau per šviesios mėsos taip pat nereikėtų pirkti, nes reikiamos spalvos nebuvimas rodo, kad per gyvenimą gyvūnas buvo šeriamas hormoniniais preparatais. O kadangi kiaulė negali pašalinti iš savo organizmo kenksmingų medžiagų, kurios į jį patenka, tai reiškia, kad tokioje mėsoje jų yra gana daug. Gera kiaulienos mėsa turėtų būti vidutiniškai šviesiai rožinio atspalvio.

Antrasis kokybiškos kiaulienos požymis – jos elastingumas. Jei mėsa nėra elastinga ir įgauna bet kokią jai suteiktą formą, tai reiškia, kad ji nėra šviežia, todėl joje gali būti kenksmingų bakterijų. Be to, nebūtų nereikalinga apžiūrėti kiaulės odą, jei įmanoma, kad būtų galima įvertinti jos būklę ir patikrinti, ar nėra įtartinų dėmių.

Kiaulieną būtina laikyti tik šaldytuve arba šaldiklyje, priklausomai nuo tolesnio jos naudojimo tikslo. Negalima jos pakuoti į hermetiškus indus ar vynioti maistine plėvele – mėsa turi „kvėpuoti“. Įprastame šaldytuve, esant 0–+5 °C temperatūrai, kiauliena gali būti laikoma iki savaitės, o šaldiklyje nuo –10 iki –17 °C – apie šešis mėnesius.

Dar vienas geras būdas laikyti kiaulieną yra rūkymas. Tačiau tokiu būdu galima laikyti tik keletą kiaulės skerdenos dalių – pirmiausia šoninę, kuri apima krūtinėlę ir šonkaulius su kaulais, arba pilvo dalį, taip pat kumpį, įskaitant šlaunį ar visą blauzdą. Rūkytą kiaulieną galima užšaldyti, tačiau nerekomenduojama, nes atšildžius ji gali pradėti kartėti.

Ką galima pagaminti iš kiaulienos: receptai

Kiauliena yra viena iš labiausiai paplitusių ir populiariausių mėsos rūšių, todėl nenuostabu, kad pasaulyje egzistuoja begalė jos paruošimo receptų. Nepaisant kai kurių ypatumų, kiaulieną galima gaminti visais prieinamais būdais: kepti, garinti, kepti orkaitėje ir virti. Svarbiausia, kad terminis apdorojimas būtų kokybiškas, nes visiems gerai žinoma, kad žalios kiaulienos valgyti negalima.

Šašlykas

Yra daug įvairių kiaulienos šašlykų receptų. Kiekvienas gali rasti būtent tą, kuris jam labiausiai patinka, tačiau optimaliausias yra šašlykas iš kiaulės sprandinės vyno marinate. Pagal šį receptą mėsa išeina švelni ir sultinga, taip pat turi sodrią spalvą ir aromatą. Šiam šašlykui paruošti reikės pusantro kilogramo kiaulės kaklo, trijų–keturių didelių svogūnų, ryšulėlio šviežio baziliko, pusės litro sauso raudono vyno, taip pat druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo būdas gana paprastas. Pradžioje reikia supjaustyti mėsą nedideliais porciniais gabalėliais, kurie gerai tilptų ant iešmo. Svogūnus reikia supjaustyti pusžiedžiais, o baziliką stambiai sukapoti, juos šiek tiek paminkyti pirštais, kad išsiskirtų jų sultys ir aromatas. Supjaustytą kiaulieną sudėti į gilų indą, galima puodą, gausiai pagardinti druska ir pipirais, tada į mėsą įdėti svogūnų ir baziliko mišinį. Viską gerai išmaišyti ir užpilti raudonu vynu, kad mėsa būtų visiškai apsemta. Tada palikti mėsą marinuotis kelioms valandoms kambario temperatūroje, o praėjus šiam laikui galima pradėti kepti, kol visiškai iškeps, ir patiekti ant stalo.

Kokią kiaulienos dalį geriausia rinkti šašlykui
Skaniausias kiaulienos šašlykas išeina iš kaklo, nes ši skerdenos dalis pasižymi optimaliu mėsos ir riebalų deriniu, be to, yra gana minkšta. Dėl teisingo riebalinio audinio pasiskirstymo šašlykas iš kaklo gana greitai ir gerai iškepa, o išlieka sultingas. Reikia rinktis ne per riebią mėsą, kad šašlykas neišdžiūtų arba neperkeptų.

Be kaklo, taip pat galima naudoti šonkaulių dalį, nugarinę arba išpjovą. Tačiau naudojant išpjovą reikėtų skirti ypatingą dėmesį marinatui, kad šašlykas neperdžiūtų. Taip pat šašlykui galima naudoti kumpį, tačiau tokia mėsa ilgai marinuosis, nes ji daug tankesnė už viršutinę skerdenos dalį ir ilgiau įsigerkia.

Guliašas

Kiaulienos guliašo, kaip ir kiaulienos šašlyko, receptų yra labai daug. Tačiau labiausiai paplitęs yra guliašas su pomidorais ir svogūnais. Jam paruošti reikės pusės kilogramo kiaulienos, geriausia kumpio arba šlaunies, vieno vidutinio svogūno, poros šaukštų pomidorų pastos, šaukšto miltų, stiklinės paprasto vandens ir augalinio aliejaus kepimui.

Toks guliašas gaminamas gana greitai: svogūną ir mėsą reikia supjaustyti, tada šiek tiek pakepinti ant vidutinės ugnies keptuvėje su augaliniu aliejumi, kol įgaus auksinę spalvą. Tada reikėtų įdėti prieskonių pagal skonį ir miltų, gerai išmaišyti keptuvės turinį ir pačioje pabaigoje įdėti pomidorų pastos. Dar kartą viską išmaišyti, pakepinti 1–2 minutes, įpilti stiklinę vandens, sumažinti ugnį iki minimumo. Tada uždengti keptuvę dangčiu ir palikti troškintis valandą, po to guliašas bus paruoštas vartoti.

Kotletai

Gana sultingi ir skanūs kiaulienos kotletai išeina ne iš faršo, o iš kapotos mėsos, nes taip išsaugoma mėsos struktūra ir aiškiai išreikštas būdingas skonis. Be to, tokių kotletų paruošimas užtruks nedaug laiko ir pastangų. Kapotiems kiaulienos kotletams paruošti reikės pusės kilogramo mėsos, geriausia mentės arba kaklo, vieno nedidelio svogūno, poros skiltelių česnako, vieno vištienos kiaušinio, po du šaukštus grietinės ir krakmolo, prieskonių pagal skonį.

Paruošimo būdas gana paprastas: pirmiausia reikia susmulkinti mėsą į mažus gabalėlius (maždaug 5 mm). Po to smulkiai supjaustyti svogūną ir sumaišyti su mėsa. Tada įdėti grietinę, kiaušinį ir prieskonius, gerai išmaišyti, tada suberti krakmolą ir dar kartą išmaišyti. Paruoštą masę uždengti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą kelioms valandoms. Kai masė pastovės, iš jos formuoti kotletus, kuriuos reikia kepti ant vidutinės ugnies maždaug po 5–7 minutes iš kiekvienos pusės, kol susidarys auksinė plutelė.

Karbonadai

Kiaulienos kepsniai ruošiami labai paprastai ir greitai, jie gali tapti vertu šventinio stalo papuošimu arba tiesiog skanėstu namiškiams.

Norint pagaminti skanius ir sultingus šnicelius, reikės 700 g kiaulienos išpjovos, trijų vištų kiaušinių, miltų apvoliojimui, taip pat prieskonių pagal skonį. Mėsą reikia supjaustyti skersai pluošto piršto storio gabalėliais. Kiekvieną gabalėlį reikia išmušti ir pagardinti iš abiejų pusių. Tada šią mėsą padėti į šaldytuvą maždaug valandai. Per tą laiką paruošti tešlą šniceliams, išplakti kiaušinius su druska ir pipirais, o tada įdėti porą šaukštų vandens.

Kai mėsa pastovės, išimkite ją ir apkepkite ant įkaitintos keptuvės su augaliniu aliejumi. Pirmiausia kiekvieną gabalėlį reikia apvolioti miltuose, tada panardinti į tešlą iš abiejų pusių ir sudėti į keptuvę. Kepkite iš kiekvienos pusės maždaug 7–9 minutes, kol susidarys auksinė plutelė.

Kepta kiauliena

Optimaliausias būdas paruošti kiaulieną, kad ji išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių ir maistinių medžiagų, – tai kepti ją orkaitėje. Receptų yra gana daug, populiariausias iš jų yra kepta kiauliena su baltuoju padažu. Jai paruošti reikės kilogramo kiaulienos išpjovos, pusės kilogramo svogūnų, po šimtą gramų sojų padažo ir obuolių acto, poros skiltelių česnako, augalinio aliejaus ir prieskonių pagal skonį. Taip pat atskirai padažui reikia paruošti šiuos komponentus: šaukštą majonezo, grietinės ir kaparėlių, svogūną ir grietinėlės pagal skonį.

Paruošimo būdas gana paprastas: mėsą supjaustykite nedideliais gabaliukais, o svogūnus šiaudeliais, viską sumaišykite giliame dubenyje arba puode. Palikite pusvalandžiui, per tą laiką paruoškite marinatą, sumaišydami aliejų, actą, sojų padažą ir prieskonius. Tada sumaišykite marinatą su mėsa ir svogūnais ir palikite marinuotis maždaug penkioms valandoms. Po to išimkite paruoštą mėsą, sudėkite ant kepimo skardos taip, kad svogūnai būtų apačioje, o mėsa – viršuje, įdėkite į įkaitintą orkaitę ir kepkite maždaug valandą-pusantros. Kol mėsa orkaitėje, paruoškite padažą. Tam reikia sumaišyti majonezą, grietinėlę, grietinę ir kaparėlius, pagardinti pagal skonį. Kai mėsa bus paruošta, patiekite, apliedami grietininiu padažu.

Kaip marinuoti

Kiaulieną reikia marinuoti ne mažiau kaip 3 valandas, priklausomai nuo skerdenos dalies, paties marinato ir mėsos paskirties. Taigi, pavyzdžiui, šašlykui kiaulieną geriausia marinuoti su svogūnais, prieskoniais ir vynu nuo 3 iki 6 valandų, priklausomai nuo to, kokia mėsa naudojama. Kuo mėsa minkštesnė, tuo trumpiau ją reikia marinuoti. Taip pat rekomenduojama į marinatus įpilti augalinio aliejaus, nes jis padeda prieskoniams giliau įsiskverbti į mėsos skaidulas.

Kad mėsa geriau ir greičiau sumarinuotųsi, rekomenduojama ją pjaustyti nedideliais vienodais gabalėliais (maždaug 5 x 5 cm). Kuo didesnis gabalas, tuo sunkiau marinatui įsiskverbti į vidų. Be to, kepimui prireiks daug daugiau laiko.

Kaip kepti

Skirtingai nei kitų rūšių mėsa, kiaulieną reikia kepti labai gerai, kad viduje ji nebūtų žalia. Kad kiauliena gerai iškep, gabaliukus reikia pjaustyti ne storesnius nei 2 cm. Jei mėsa bus patiekiama iškart po kepimo, be papildomo terminio apdorojimo, ją reikia gerai išmušti, kad suminkštėtų mėsos pluoštai. Tai padeda didesniam gabaliukui geriau iškepti.

Reikia kepti ant vidutinės arba silpnos ugnies po 20–30 minučių iš kiekvienos gabaliuko pusės arba apkepti ant stiprios ugnies po kelias minutes iš kiekvienos pusės, kol susidarys auksinė plutelė. Po to mėsą sudėti į iš anksto įkaitintą groteles arba orkaitę 10–15 minučių, kad ji gerai iškep.

Kiek laiko virti kiaulieną, kol ji iškeps

Virti kiaulieną yra daug paprasčiau nei kepti keptuvėje ar orkaitėje, tačiau laiko atžvilgiu šis procesas trunka daug ilgiau. Priklausomai nuo to, koks galutinis tikslas ir gabaliukų dydis, mėsa gali virti nuo vienos iki dviejų valandų. Pavyzdžiui, geram sodriam sultiniui naudojama mėsa ant kaulo, kurią reikia virti mažiausiai pusantros valandos. Jei planuojama virti lengvą sriubą su kiaulienos nugarine, pakaks mėsą pavirti maždaug 40–50 minučių.

Su kuo dera?

Pagrindinis kiaulienos privalumas yra tai, kad ji harmoningai dera beveik su bet kokiu standartiniu garnyru, pavyzdžiui, bulvių košė ar įvairios grūdų košės. Tačiau dauguma dietologų, atsižvelgdami į šios mėsos specifiką, primygtinai rekomenduoja ją derinti su gaiviais produktais, pavyzdžiui, tai gali būti saldžiarūgštis daržovių garnyras. Taip pat kiauliena gana gerai dera su makaronais, tačiau šiuo atveju geriau naudoti dietinę nugarinę, kad sumažintumėte apkrovą skrandžiui.

Kodėl negalima valgyti žalios kiaulienos

Žalios kiaulienos negalima valgyti, nes joje, visų pirma, yra labai didelis kiekis parazitų lervų, tarp kurių yra helmintai, kiaulių kaspinuočiai ir trichinelės. Norint visiškai sunaikinti visas lervas, mėsa prieš vartojimą būtinai turi būti ilgai termiškai apdorota, nes trichinelės lervos yra ypač atsparios.

Antra svarbi priežastis atsisakyti valgyti žalią kiaulieną yra tai, kad pati kiaulė yra visaėdis gyvūnas su labai greitu virškinimo procesu. Tai reiškia, kad net jei ji suvalgo ką nors kenksmingo, tai neišvengiamai lieka jos mėsoje.

Kodėl musulmonai nevalgo kiaulienos

Pagrindinė priežastis, dėl kurios musulmonai nevalgo kiaulienos, yra religiniai įsitikinimai. Korane draudimas valgyti „nešvaraus gyvūno“ mėsą paminėtas 4 kartus, o pagal musulmonų tikėjimą šis skaičius yra šventas. Tačiau kai kurios išimtys vis dėlto egzistuoja. Pavyzdžiui, jei musulmonas atsiduria situacijoje, kai nėra jokio kito maisto, išskyrus kiaulieną, jos valgymas nelaikomas nuodėme.

Ar krikščionims galima valgyti kiaulieną

Visi krikščionys, išskyrus žydus, gali visiškai laisvai vartoti kiaulieną, ir tai nelaikoma nuodėme. Tai pagrįsta tuo, kad judaizmo dogma yra Senasis Testamentas, kuriame draudžiama valgyti kiaulieną, nes ji nėra košerinė. Be žydų, yra dar keletas krikščioniškų religinių krypčių, kuriose draudžiama vartoti kiaulieną, tačiau šie draudimai nėra griežti ir plačiai paplitę.

Ar galima duoti gyvūnams kiaulienos mėsą

Virtą kiaulieną galima duoti gyvūnams, tačiau tai reikia daryti ribotais kiekiais ir ne per dažnai. O kalbant apie žalią mėsą, dauguma veterinarų griežtai nerekomenduoja to daryti, nes joje, be didelio kiekio parazitų, taip pat gali būti įvairių bakterijų ir net maro viruso.

Įdomūs faktai apie kiaulieną

1. Liesoje kiaulienoje yra mažai riebalų, iš tiesų jų mažiau nei jautienoje ir jaunoje ėrienoje.
2. Geriausia šią mėsą kepti ant grotelių – taip iš jos išsilydys visi riebalų perteklius.
3. Standartinė kiaulienos porcija, sverianti 180–200 g, turi apie 40 g baltymų. Todėl ši mėsa laikoma idealiu baltymų šaltiniu sportininkų raumenų aparatui palaikyti.

Kiaulienos mėsos nuotrauka