Putpelių mėsa: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Putpeliai nuo seno buvo laikomi išskirtiniu skanėstu caro stalui. Būtent jie buvo geidžiami dvaro medžiotojų trofėjai. Šiandien nereikia eiti į mišką, būti taikliu šauliu, nes paukštis labai mažas, užtenka nueiti į parduotuvę ir nusipirkti skerdenėlę. Tokio paukščio mėsa išlieka ypač naudinga, skani ir kartu dietinė. Ją galima valgyti virtą, troškintą, keptą arba gruzdintą, dėti į salotas, picas, išskirtinius sumuštinius ir suktinukus. Ypatingas aromatas ir neįprastas, bet itin įdomus skonis nustebins net išrankiausius svečius.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Putpelių mėsa yra patikimas mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Be to, joje gausu nepakeičiamų aminorūgščių, omega-6, cinko, chromo, geležies, fosforo ir kalio. Tačiau daugiausia šiuose paukščiuose yra kobalto. Tai dietiškiausias ir naudingiausias produktas, su kuriuo šis mikroelementas gali patekti į organizmą. 100 g mėsos yra šie vitaminai:

• PP – 8,3 mg arba 415 % paros poreikio;
• riboflavinas B2 – 0,26 mg arba 14,5 % paros poreikio;
• piridoksinas B6 – 0,6 mg arba 30 % paros normos;
• vitaminas A – 70 µg arba 8 % paros suvartojimo;
• cholinas B4 – 150 mg arba 30 % paros poreikio.

100 g putpelių mėsos yra šie mikro- ir makroelementai:

• fosforas – 190 mg arba 24 % paros normos;
• siera – 167 mg arba 16,5 % paros poreikio;
• kalis – 257 mg arba 10,3 % paros normos;
• kobaltas – 25 µg arba 250 % rekomenduojamos paros normos;
• cinkas – 3,5 mg arba 29 % paros suvartojimo;
• chromas – 19 µg arba 38 % paros normos;
• geležis – 3,2 mg;
• varis – 230 µg arba 23 % paros normos.

Mėsa gana turtinga baltymais, jie gerai įsisavinami, neapkraunant virškinimo sistemos. 100 g putpelės yra šios medžiagos:

• 230 kcal;
• baltymai – 18,2 g;
• angliavandeniai – 0,4 g;
• riebalai – 17,3 g;
• nedeganti liekana – 1 g;
• vanduo – 63,1 g.

Kuo naudinga putpelių mėsa

Bendroji nauda

Putpelių mėsa yra nepaprastai naudinga vaikams, nėščiosioms ir suaugusiems. Ji skiriama į racioną sergant įvairiomis ligomis, po operacijų ir traumų. Ypač verta paminėti, kad putpelių mėsa nesukelia alerginių reakcijų.

Mažas riebumas ir kaloringumas leidžia šį produktą priskirti rekomenduojamų įvairiose dietose kategorijai. Lengvas įsisavinimas tik padidina putpelių mėsos vertę, ypač esant virškinimo sistemos ligoms.

Didelis mineralų, ypač kobalto, vario, fosforo, kiekis normalizuoja medžiagų apykaitos procesus organizme, o kalis didina smegenų darbingumą. Nepakeičiamų rūgščių buvimas daro jį naudingą kremzliniam ir raumeniniam audiniui, todėl būtent putpelių, o ne vištienos mėsa skiriama profesionaliems sportininkams reabilitacijos po traumų metu.

Moterims

Putpelių mėsa – puikus produktas norintiems pagerinti ar išlaikyti figūrą. Tai nepakeičiamų medžiagų, kurios yra tik gyvūninės kilmės produktuose, tiekėjas. Be to, jis turi mažai kalorijų ir riebalų. Ypač verta paminėti mažą cholesterolio kiekį mėsoje.

Produktas įtraukiamas į profilaktines anemijos dietas, jis taip pat padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, dalyvauja ruošiant organizmą planuotam nėštumui.

Vyrams

Specialių riebalų rūgščių buvimas ir didelis kobalto kiekis skatina kremzlinių audinių atkūrimo procesus organizme. Todėl putpelių mėsą rekomenduojama vartoti žmonėms, užsiimantiems jėgos ir kontaktinėmis sporto šakomis, kovos menais, taip pat atsigavimo po traumų laikotarpiu.

Reguliarus putpelių mėsos vartojimas teigiamai veikia virškinimo sistemą ir kepenų būklę. Tai ypač svarbu vyrams, kurie dažnai vartoja daug sunkaus maisto ir alkoholio.

Nėštumo metu

Mėsa yra nepakeičiama nėštumo metu, ją kartu su kiaušiniais rekomenduojama įtraukti į dietas. Organizmas gauna būtinų mikro- ir makroelementų, o daugelis jų ypač svarbūs tinkamam vaisiaus vystymuisi. Didelis B grupės vitaminų kiekis leidžia stabilizuoti psichoemocinę būklę, palaikyti gerą nuotaiką ir sumažinti nėščiųjų psichozės priepuolius.

Mažas kaloringumas ir lengvas įsisavinimas neapkraus virškinimo sistemos, turės normalizuojantį poveikį. Rekomenduojama mėsą vartoti virtą, troškintą arba garuose ruoštą. Taip ji yra naudingiausia ir puikiai virškinama.

Žindymo laikotarpiu

Putpelių kiaušiniai ir mėsa rekomenduojami sistemingai vartoti žindymo laikotarpiu. Amerikos tyrimai parodė pieno kokybės pagerėjimą ir nedidelį, tačiau statistiškai patvirtintą jo kiekio padidėjimą. Be to, produktas palaiko maitinančios motinos organizmą, papildo būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių ir omega-6 poreikį.

Vaikams

Pediatrai ir vaikų mitybos specialistai ES reikalauja įtraukti putpelių mėsą į vaiko racioną. Ji yra minkštesnė ir lengviau virškinama mažyliui, palyginti su vištiena ar triušiena. Be to, mėsoje yra arginino ir histidino – amino rūgščių, kurių vaikas negali pasigaminti. Todėl šiandien putpelių mėsa yra svarbiausias produktas vaikų racione.

Nuo 20 mėnesių vaikams rekomenduojama įtraukti virtą arba garuose ruoštą mėsą, sumaltą blenderiu. Palaipsniui galima pereiti prie mažų gabalėlių, į meniu įtraukti orkaitėje keptą mėsą su lengvais prieskoniais.

Metant svorį

Dietinė mėsa, turtinga naudingų medžiagų, rekomenduojama saikingai vartoti metant svorį. Tai leidžia paįvairinti racioną, papildyti meniu organizmui reikalingais gyvūninės kilmės komponentais.

Tačiau nereikėtų priskirti perteklinių ir net stebuklingų savybių tokiai dietai. Putpelių mėsa yra labai lengvai virškinama, nesukelia jokių problemų virškinimo sistemai, padeda normalizuoti ėjimą į tualetą. Tačiau joje yra daugiau nei 15 % riebalų, todėl per didelis tokios mėsos vartojimas esant sėsliam gyvenimo būdui gali netgi lemti svorio augimą.

Žala ir kontraindikacijos

Putpelių mėsa nedaro jokios žalos organizmui. Be to, rizikos praktiškai nėra net ir ūkiniams paukščiams. Putpelės negali greitai priaugti svorio net veikiamos medicininiais preparatais. Jos nėra jautrios epidemijoms, kaip vištos. Todėl parduotuvėje įsigyta putpelių mėsa net ir šiuo aspektu bus žymiai palankesnė nei įprasta vištiena.

Saikingas arba nedidelis putpelių mėsos vartojimas leidžiamas net ir griežčiausiose ne vegetariškose dietose. Vaikams galima duoti šiek tiek sumaltos į košelę masės nuo 8 gyvenimo mėnesio, o į nuolatinį racioną įtraukti – nuo dvejų metų.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Pagrindinis kokybiškos putpelių mėsos kriterijus – šviežumas. Įvairių medicinos preparatų ir steroidų naudojimas tiesiog ekonomiškai nenaudingas ūkiui, todėl produkto kokybė visur yra maždaug vienoda.

Išoriškai skerdena turi būti švari, be matomų išorinių dėmių ar pažeidimų. Kvapas beveik nejuntamas. Po paspaudimo mėsa turi greitai atgauti pradinę formą. Tai nepaprastai svarbus testas. Jei putpelių mėsa lėtai atsistato arba visai lieka su įdubimu, vadinasi, jau vyksta produkto gedimo procesas.

Laikymo šaldytuve terminas ribojamas iki 14 dienų. Tačiau į šį laiką įeina ir mėsos buvimas parduotuvėje. Todėl būtina žiūrėti į galiojimo laiką. Kai kurios firmos naudoja užpildymą neutraliomis dujomis, tuo pagrindu terminas pratęsiamas iki 18, rečiau iki 21 paros.

Atvirą pakuotę būtina laikyti šaldytuve, būtinai uždengus lėkšte, pergamentiniu popieriumi ar folija. Leidžiama ilgai laikyti šaldymo kameroje. Tačiau mėsa šiek tiek praras skonį ir išvaizdą. Taip pat po atšildymo neleidžiamas pakartotinis užšaldymas.

Kaip paruošti putpelių mėsą: receptai

Bet koks terminis apdorojimas puikiai tinka putpelių mėsai, galima net gaminti nedidelius šašlykus ant žarijų, be to, išankstinis marinavimas nereikalingas. Produkto skonis puikiai atsiskleidžia su prieskoniais, česnaku, alyvuogių aliejumi ir grietinėlės padažais.

Kepta putpelė česnako-grietinės padaže

Klasikinis receptas su sviestiniu skoniu. Jis visiškai atskleis subtilų putpelių mėsos skonį ir aromatus. Papildomai galima pridėti daržovių arba naudoti kitą padažą. Prie mėsos, paruoštos pagal šį receptą, puikiai tinka mandarinų-medaus padažas. Paukštiena išeina šiek tiek saldoka, su fantastiška plutele. Produktai:

• du maždaug vienodo dydžio putpeliai;
• keturios česnako skiltelės;
• keturi šaukštai riebios grietinės;
• pusė citrinos;
• krapai;
• vienas valgomasis šaukštas rafinuoto aliejaus;
• kvapieji pipirai;
• paprika, galima rūkyta;
• druska.

Prieskonius galima varijuoti, lengvai suteikti kaukazietiškų natų su chmeli-suneli. Gerai tinka azijietiški prieskoniai, čiobreliai ir rozmarinas.

Putpelius reikia kruopščiai nuplauti, tada išdžiovinti popieriniais rankšluosčiais. Kiekvieną skerdenėlę lengvai įtrinti kvapiųjų pipirų ir druskos mišiniu, ypač viduje, apšlakstyti citrinos sultimis, palikti 15 minučių. To bus daugiau nei pakankamai švelniai mėsai.

Reikia nulupti česnaką ir sutrinti jį presu iki tyrės. Išpilti grietinę į lėkštę, tenai įdėti kvapiųjų pipirų, paprikos, druskos ir spausto česnako, viską išmaišyti. Kepimo skardą reikia patepti aliejumi arba pakloti folijos sluoksnį ir įlašinti aliejaus. Taip vėliau bus galima uždengti paukštį, kad išlaikytų sultingumą. Kiekvieną skerdenėlę reikia gausiai aptepti paruoštu padažu ir sudėti ant skardos. Kepti 180 laipsnių 40 minučių. Jei naudojama folija, po 20 minučių galima ištraukti skardą ir suvynioti paukštį. Taip išgaruos mažiau aromatų ir sulčių.

Keptos putpelės su garstyčių-medaus marinatu

Žymaus virėjo Gordono Ramsay receptas puikiai tinka šventiniam stalui arba kai reikia padaryti įspūdį išskirtiniu delikatesu. Nepaisant restoraniškos kilmės, patiekalas yra gana paprastas paruošti. Reikalingi šie produktai:

• du putpeliai;
• 250 ml vištienos sultinio;
• citrinos žievelės;
• pusantro desertinio šaukšto medaus;
• vienas arbatinis šaukštelis sojos padažo;
• vienas arbatinis šaukštelis Dižono garstyčių;
• nepilnas arbatinis šaukštelis sezamų aliejaus;
• čiobreliai;
• dvi šakelės rozmarino;
• vienas šaukštas alyvuogių aliejaus;
• druska;
• kvapieji pipirai.

Putpeliams reikia surišti kojas ir sparnus natūralaus pluošto virve arba naudoti medinius iešmelius.

Į puodą supilti vištienos sultinį, įdėti čiobrelių ir užvirti. Dabar į jį reikia įmerkti paukštį ir palaikyti ant silpnos ugnies 2 minutes. Putpelius geriau sudėti į kiaurasamtį arba didelį sietelį, kad nuvarvėtų skysčio perteklius, o tada nušluostyti popieriniais rankšluosčiais. Į kiekvieno paukščio vidų įdėti citrinos žievelės ir rozmarino šakelę. Galima šiek tiek papipirinti ir pasūdyti.

Pagaminti užpilą iš medaus, sojos padažo, garstyčių ir sezamų aliejaus. Viską reikia išplakti ir palikti pastovėti.

Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių, idealu naudoti grilį arba mikrobangų krosneles su orkaitės ir grilio funkcija. Lengvai patepti paukščius alyvų aliejumi ir pastatyti kepti. Per kitas 20–25 minutes reikia stebėti būklę. Mėsa neturi sudegti, bet gerai apskrusti ir visiškai iškepti. Jei naudojamas grilis, reikia kelis kartus apversti skerdenėles.

Po kepimo išdėlioti putpelius į gilų indą, atrišti kojas ir sparnus arba pašalinti iešmelius. Išimti citrinos žievelę ir rozmariną, o skerdenėles užpilti gautu padažu. Patiekti po penkių minučių, paukštis šiek tiek atvės ir persisunks medaus-garstyčių padažu.

Putpelė ant iešmų

Tai puikus receptas iškylai ar šašlykams. Be to, tai tikras karališkas patiekalas. Būtent taip rusų dvare mėgo gaminti sumedžiotą laukinį paukštį. Reikės šių ingredientų:

• trys putpelės;
• trys česnako skiltelės;
• du riekeliai ruginės duonos;
• sviestas;
• baziliką;
• juoduosius pipirus;
• kvapieji pipirai;
• druska;
• šoninė.

Paskutinis ingredientas – tai nukrypimas nuo recepto; anksčiau buvo naudojami rūkyti arba sūdyti lašiniai. Tačiau šiandien lengviausia gauti būtent šoninę. Taip pat galima eksperimentuoti su prieskoniais, įdėti sausų mišinių, krapų arba chmeli-suneli.

Skerdenas reikia nuplauti ir nusausinti popieriniais rankšluosčiais. Paruošti padažą iš susmulkinto baziliko, tarkuoto česnako ir sviesto.

Į kiekvieno paukščio vidų įdėti po vieną šoninės riekelę (jei norisi daugiau riebumo ir sultingumo, galima naudoti kelias) ir gautą sviestinį-česnakinį padažą su baziliku. Pipirų ir druskos taip pat reikia įberti į skerdenos vidų.

Mėsa labai švelni ir nereikalauja ypatingo marinavimo. Kad neišbėgtų sultys, veriant paukščius ant iešmo reikia kaitalioti juos su storais ruginės duonos riekelėmis, kurios viską sugers. Kepti iki iškepimo, apverčiant paukštį. Geriau iš pradžių sukurti plutą ant didelės kaitros, o paskui baigti kepti ant mažų anglių. Gali prireikti 20–35 minučių, priklausomai nuo kepimo technikos ir karščio.

Kepta putpelė su svogūnais

Tai paprastas receptas, paruošimui net nereikia orkaitės. Be to, gaunama švelni, sultinga kepta mėsa. Reikalingi ingredientai:

• vidutinio dydžio putpelė;
• vienas svogūnas;
• 4–5 šaukštų augalinio aliejaus;
• žiupsnelis džiovinto rozmarino.

Skerdeną reikia gerai nuplauti, o tada išdžiovinti popieriniais rankšluosčiais. Tada reikia išskleisti paukštį. Tam reikės padaryti pjūvį išilgai pilvelio ir keletą pjūvių išilgai stuburo, kad geriau išlaikytų išskleistą formą.

Pusę aliejaus reikia sumaišyti su rozmarinu, įberti pipirų ir druskos pagal pageidavimą ir šiuo tirpalu aplieti skerdeną iš vidaus ir išorės. Po to palikti marinuotis 20 minučių.

Įpilti šiek tiek aliejaus ir sudėti putpelę į įkaitintą keptuvę ant maksimalios ugnies, kad susidarytų apetitiška plutelė iš abiejų pusių. Dabar galima sumažinti kaitrinimo intensyvumą ir įdėti smulkiai pjaustytų svogūnų. Paprastai pakanka 15 minučių kepti ant mažos ugnies, kad gležnas paukštis būtų iškepęs ir gautųsi šiek tiek traškūs, bet jau saldūs svogūnai.

Aromatinga putpelių sriuba

Labai aromatingą ir sočią putpelės sriubą galima mėgautis net ir laikantis griežčiausios dietos. Užtenka tik pačių prieinamiausių ingredientų:

• viena putpelė;
• vienas nedidelis svogūnas;
• viena morka;
• du šaukštai virtų perlinių kruopų;
• lauro lapas;
• kvapieji pipirai;
• druska;
• vanduo – 1,5 l;
• žalumynai papuošimui.

Į puodą įpilti šalto vandens ir pastatyti ant didelės ugnies. Įdėti nuplautą ir paruoštą putpelę. Kai vanduo užvirs, susidarys putos, jas reikia nugriebti. Po to galima sumažinti ugnį ir toliau virti silpnai verdant. Įdėti lauro lapą, svogūną, keliuose vietose įpjautą, ir visą morką. Bendras šio paruošimo etapo laikas – pusvalandis.

Iš sultinio reikia išimti svogūną ir morką. Minkštą morką supjaustyti smulkiais gabalėliais ir sudėti atgal į puodą. Pagardinti pipirais, pasūdyti ir įdėti išvirtas perlinių kruopų košės. Pavirti dar 5 minutes ir išpilstyti į lėkštes. Beje, tokią sriubą galima papildyti bulve, česnaku ar gabalėliu saldžiosios paprikos.

Putpelės lėtoje viryklėje

Tai labai paprastas receptas, kaip paruošti skanias, sultingas ir aromatingas putpeles lėtoje viryklėje. Bus naudojamas nelabai dietinis, bet reikiamą skonį suteikiantis majonezo marinatas. Tačiau jį galima pakeisti medaus, alyvuogių ar grietinės marinatu. Česnakinėms-majonezinėms putpelėms paruošti reikės šių ingredientų:

• trys putpelės;
• viena bulvė;
• dvi česnako skiltelės;
• majonezas;
• pusė arbatinio šaukštelio paprikos;
• augalinis aliejus;
• pipirai;
• druska.

Skerdenėles reikia labai kruopščiai nuplauti iš vidaus ir išorės, o tada nusausinti popieriniais rankšluosčiais. Paukščius sudėti į gilią lėkštę ar indą. Ant kiekvienos reikia išspausti maždaug šaukštą su kaupu majonezo, įberti šiek tiek paprikos, tarkuoto česnako ir pipirų. Geriausia maišyti skerdenėles po vieną, taip paprasčiausia užtikrinti vienodą mišinio kiekį visoje partijoje. Marinatas turi įmirkyti paukštį ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, todėl svarbu kruopščiai paminkyti kiekvieną skerdenėlę. Optimalus laikas, per kurį mėsa prisigers visų aromatų, – maždaug valanda šaldytuve.

Vieną bulvę reikia nulupti ir supjaustyti į tris lygias dalis. Į kiekvieną sumarinuotą skerdenėlę įdėti po bulvės gabalėlį. Jis sugers sultis ir užtikrins putpelių aromatų išsaugojimą. Paukščius galima dėti į lėtą viryklę, prieš tai įpylus ant dugno turimo augalinio aliejaus. Nustatyti kepimo režimą, ir pusvalandį galima užsiimti savo reikalais.

Apverčiant paukščius reikia įvertinti sulčių kiekį, jei jų mažai, įpilti 30–50 ml vandens. Tada paukščiai neperdžius. Dar po pusvalandžio galima atidaryti ir išdėlioti aromatingą putpelę viliojančia kepta plutele.

Įdomūs faktai apie putpelius

1. Paukštis pasižymi nuostabia medžiagų apykaita. Jauniklis sveria vos 6–8 g. Jau po mėnesio putpelė sveria iki 100 g, o sulaukus dviejų mėnesių pasiekia didžiausią savo masę.
2. Naminės putpelės kilusios iš Japonijos, ten susikūrė pirmosios fermos. Vėliau jos greitai paplito po visą Aziją, o atsiradus europiečiams migravo į Ameriką. Beje, šiuolaikinė naminė putpelė vadinama japoniška.
3. Putpelės – vienos pagrindinių kandidatų ilgalaikėms kosmoso misijoms. Geras kiaušinių išsilaikymas, greitas augimas, mažas jautrumas ligoms, nedidelis reikalingas plotas normaliai gyvybinei veiklai – visa tai patraukė mokslininkų dėmesį. Kosmoso stotyse jau lankėsi embrionai ir jaunikliai. Ekspedicijos į Marsą numato kompaktiškos putpelių fermos įrengimą.
4. Net laukinėje gamtoje putpelės labai prastai skraido. Jos geba migruoti, bet juda itin mažame aukštyje, reguliariai darydamos pertraukas. Ypač pražūtingi skrydžiai virš ežerų, sąsiaurių ir jūrų.

Putpelių mėsos nuotrauka