Keta: nuotrauka, aprašymas, naudingos savybės ir receptai
Keta – ryškus lašišinių šeimos atstovas. Ji vertinama dėl švelnios mėsos ir ne mažiau skanių ikrų. Ji priskiriama praeivėms žuvims, nes pagrindinė jos buveinė yra jūros vandenys, bet neršti ji plaukia į upių žiotis. Keta turi keletą rūšių ir netgi veislių. Nepaisant įvairovės, išoriškai šios žuvys tarpusavyje beveik niekuo nesiskiria, turi panašų pobūdį ir arealą. Vienintelė išimtis – Sachalino rūšis.
- Keta: kas per žuvis, kaip atrodo ir kur randama
- Arealas
- Rūšys
- Kuo keta skiriasi nuo garbšės
- Sudėtis ir kalorijų kiekis
- Naudingos ketos savybės
- Bendroji nauda
- Moterims
- Vyrams
- Nėštumo metu
- Maitinant
- Vaikams
- Metant svorį
- Sergant pankreatitu
- Sergant gastritu
- Ar naudingi ketos ikrai
- Kaip pasūdyti
- Žala ir kontraindikacijos
- Kaip pasirinkti ir laikyti
- Laikymas
- Kaip skaniai paruošti ketą: receptai
- Ką verta žinoti apie mėsą
- Orkaitėje
- Keptuvėje
- Multivarkėje
- Ant grilio
- Ką galima paruošti iš ketos: receptai
- Kotletai
- Žuvienė
- Šašlykas
- Paštetas iš ketos kepenų
- Ar galima valgyti ketą žalią
- Įdomūs faktai
Keta: kas per žuvis, kaip atrodo ir kur randama

Keta – jūrinė rūšis, todėl jai būdinga įprasta tokių gyventojų spalva. Žuvies kūnas turi sidabrinę žvynų spalvą, kartais su melsvu atspalviu ar blizgesiu. Ant nugaros jie šiek tiek tamsesni ir ryškesni, ant pilvo – šviesesni. Tai leidžia lašišinių šeimos atstovui gerai užsimaskuoti nuo priešų ir likti nepastebėtam medžiojant grobį. Pažymime pagrindines ketos ypatybes:
- pailgas, šiek tiek ištįsęs, gana masyvus kūnas;
- šonuose suplotas, prigludęs liemuo;
- plaukmenys, kurių plunksnos nukeltos į uodegos dalį;
- tamsių dėmių ir juostelių nebuvimas burnoje;
- platus žandas su silpnai išsivysčiusiais dantimis;
- didelė kūgio formos galva;
- vidutinio dydžio žvynai ant kūno;
- didelė uodegos dalis su vientisu peleku be išpjovos.
Verta žinoti! Neršto laikotarpiu keta visiškai pakeičia savo išvaizdą. Liemuo sutankėja, išsiplečia, padidėja. Ant nugaros dalies susidaro kupra. Didesni tampa ir žandai, ir net dantys, kurie pailgėja ir šiek tiek užsilenkia.
Neršto metu žuvis visiškai pakeičia savo spalvą. Vietoj sidabrinės žuvies galima pamatyti rudą, žalią, geltoną ar net alyvuogių spalvos lašišinių atstovą. Ant jo šonų yra avietinės arba violetinės spalvos juostos, tačiau laikui bėgant jos patamsėja.
Atskiri individai pasiekia didelius dydžius, kurių ilgis siekia iki 80 cm, o svoris gali peržengti 10 kg ribą. Oficialiais duomenimis, maksimalus ketos dydis – 1,5 m, svoris – 16 kg. Tačiau retai pavyksta išgauti tokią žuvį. Paprastai neršti išplaukiančios žuvys būna ne ilgesnės kaip 60 cm. Verta paminėti, kad vasarą jos dydžiai yra mažesni nei žiemą.
Arealas
Keta teikia pirmenybę sūriam jūros vandeniui, todėl gėluose vandenyse jos nesutiksite. Pagrindinė jos buveinė – jūros ir vandenynai arba pakrančių zonos. Pagrindinis „gyvenamasis“ regionas – Ramusis vandenynas. Ne veltui ji vadinama praeivine žuvimi. Neršto metu ji palieka įprastą sūrų vandenį ir išplaukia į gėlas upes, dažniausiai ieškodama tų žiočių, iš kurių pati išėjo mailiumi. Ji nemėgsta gylio, todėl retai kada nuplaukia giliau nei 10 m.
Ichtiologai pažymėjo, kad tik keta turi plačiausią arealą. Mūsų šalyje ji veisiama dirbtiniuose baseinuose, specialiai skirtuose vertingai žuvų rūšiai.
Rūšys
Kaip minėjome anksčiau, keta skirstoma į rases: rudens ir vasaros. Skirtumas tarp jų – neršto laiku, vaisingumu ir dydžiu. Rudens žuvis neršia rudenį. Neršto pradžia prasideda rugsėjį ir baigiasi lapkritį. Šios rasės žuvys yra didesnės, jų svoris siekia iki 20 kg, o ilgis viršija 100 cm. Jos įveikia didelius atstumus – iki 2000 km, ko negalima pasakyti apie vasarines. Akivaizdu, kad ši rasė yra vertingesnė verslui.
Vasarinės ketos nerštas prasideda rugpjūtį ir baigiasi rugsėjį. Jos yra nedidelės, retai viršija 50 cm ilgį.
Ichtiologai išskyrė dvi žuvų formas: azijinę ir šiaurės amerikiečių.
Priklausomai nuo arealo, žuvys skirstomos į 3 rūšis:
- šiaurinis;
- amūrinis;
- Ochotsko jūros.
Taip pat yra Sachalino rūšis, apie kurią jau kalbėjome aukščiau.
Verta žinoti, kad, pavirtusios iš mailiaus į suaugusias žuvis, jos keletui metų pasitraukia į sūrų vandenį ir ten priauga svorio. Iš pradžių jos laikosi nuošaliose vietose prie kranto, o vėliau, pasiekusios 35 cm ilgį ir šiek tiek sustiprėjusios, leidžiasi į „kelionę“ ieškodamos gausaus maisto. Tokios ketų migracijos gali trukti gana ilgai – iki kelerių metų. Tačiau negalima teigti, kad žuvys yra vienišos ir plaukioja atskirai. Jos susiburia į gausius būrius, kurie gali būti gana pavojingi, ypač neršto metu.
Jei jaunai žuviai pakanka zooplanktono, lervų ir negyvų žuvų liekanų, suaugusiai ketai reikia maistingesnio maisto, kuriuo gali tapti smulkios žuvelės, pavyzdžiui, silkės ar stintos, vėžiagyviai, moliuskai ir kt. Vidutinė gyvenimo trukmė – 7 metai.
Kuo keta skiriasi nuo garbšės
Gorbuša, kaip ir keta, priklauso lašišinių šeimai. Jos žvynai yra šviesaus atspalvio su melsvu atspindžiu. Neršto metu ji, kaip ir jos „giminaitė“, keičia spalvą. Būdinga savybė – tamsios dėmės ant nugaros ir uodegos.
Jos dydis nedidelis. Gorbušos mėsa yra tankesnė ir riebesnė nei ketos, o tai lemia jos mitybos racionas. Jis yra gausus ir kaloringesnis, nors ji nepasiekia didelių matmenų.
Išskirkime pagrindinius skirtumus tarp dviejų rūšių:
- Dydis: keta didesnė už gorbušą.
- Spalva: ketos – sidabrinis atspalvis, gorbušos – šviesus su melsvu.
- Žvynų dydis: gorbuša turi smulkesnius žvynus, palyginti su keta.
- Mėsa: gorbušos riebesnė ir tankesnė, o ketos – švelnesnė.
- Ikreliai: ketos jie stambesni nei gorbušos ir ryškesni.
- Ikro vertė: rožinės lašišos ikrai laikomi sotesniais ir švelnesniais, todėl jie vertinami aukščiau.
Sudėtis ir kalorijų kiekis
Bet kurio produkto nauda ir vertė priklauso nuo jo sudėties. Ketos mėsoje yra pakankamai mineralų, vitaminų, žmogaus organizmui reikalingų rūgščių, taip pat makro- ir mikroelementų.
Iš vitaminų verta išskirti grupes:
- A;
- PP;
- C;
- B;
- E ir kt.
Svarbu tai, kad žuvyje yra omega-6 ir -3 rūgščių, kurios leidžia sulėtinti senėjimo ir organizmo nusidėvėjimo procesus, taip pat palaiko normalų atskirų organų darbą.
Ypač norisi išskirti šias mėsoje esančias medžiagas:
- geležis;
- selenas;
- magnis;
- kalis;
- fosforas;
- cinkas;
- molibdenas;
- fluoras ir kt.
Ketos kaloringumas nėra didelis. 100 g produkto tenka tik 127 kcal. Tačiau kaloringumas gali keistis priklausomai nuo jos paruošimo būdo. Pavyzdžiui, sūdytos ketos kaloringumas bus maždaug 184 kcal, o keptos – jau padidės kelis kartus ir taps 225 kcal. Tai būtina žinoti tiems žmonėms, kurie stebi savo figūrą ir kovoja su antsvoriu.
Be to, energetinė vertė gana didelė:
- baltymai – 19 g;
- vanduo – 74 g;
- riebalai – 5,5 g.
Naudingos ketos savybės
Bendroji nauda
Ketą drąsiai galima priskirti prie dietinių produktų, kuriuose visiškai nėra angliavandenių, tačiau yra daug baltymų. Ketus mėsa naudinga tiems, kuriems dėl sveikatos būklės taikomi maisto apribojimai.

Išskirkime pagrindinius ketos mėsos privalumus:
- Stimuliuoja smegenų ir centrinės nervų sistemos darbą.
- Sudėtyje yra antioksidantų, todėl ji turi jauninantį poveikį organizmui, o tai neabejotinai pagerina plaukų, nagų plokštelių ir odos struktūrą.
- Teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.
- Gerina žmogaus regėjimo funkcijas.
- Dėl fosforo stiprina dantis, kaulus, plaukus ir nagus.
- Padidina hemoglobino kiekį, todėl naudinga sergantiems anemija.
- Padeda organizmui kovoti su infekcinėmis, peršalimo ir kitomis infekcijomis bei kenksmingomis bakterijomis.
- Gerina medžiagų apykaitos procesą organizme.
- Rekomenduojama trombozių ir aterosklerozės išsivystymo profilaktikai.
- Valo organizmą nuo šlakų ir nereikalingo cholesterolio.
- Gerina bendrą būklę, o tai lemia nuotaikos ir savijautos pagerėjimą, mažina stresą.
- Valo kepenis ir padeda organo ląstelėms greičiau atsistatyti.
- Teigiamai veikia reprodukcines funkcijas.
Čia išvardinta tik dalis naudingų ir svarbių žmogui savybių, tačiau jų yra kur kas daugiau. Todėl nagrinėsime jas atskirai kiekvienai grupei.
Moterims
Ketos mėsa ir ypač jos ikrai moteriai suteiks antrą jaunystę. Jie atjaunins odą, atstatys prarastą plaukų ir nagų blizgesį. Atsižvelgiant į tai, kad žuvis yra mažai kaloringa, nereikia baimintis dėl papildomų kilogramų ir sugadintos figūros.
Nemaža svarbus veiksnys moterims yra tai, kad žuvies mėsoje yra omega rūgščių, žinomų dėl savo gebėjimo sulėtinti senėjimą ir atjauninti organizmą. Dėl metionino pagerėja žarnyno ir kepenų veikla, taip pat pašalinamos depresinės būsenos, pagerėja nuotaika.
Ketinė ikra, turinti vitamino E, yra naudinga moterims, nes padeda pagerinti reprodukcines funkcijas. Žinoma, kad ji padeda esant nevaisingumui, o tai ypač svarbu tiems, kurie svajoja turėti vaikų.
Vyrams
Stipriosios lyties atstovams, ypač sportininkams, ketė teigiamai veikia raumenų masę. Dėl pakankamo baltymų kiekio raumenys sustiprėja ir padidėja. Įvairių negalavimų atveju ši žuvis gali greitai pastatyti žmogų ant kojų, o tai vyrams ypač svarbu.
Dietologai ketės filė laiko idealiu produktu širdies ir kraujagyslių veiklos palaikymui. Dėl omega-3 ir omega-6 rūgščių bei magnio ši žuvis gali sumažinti insulto ir infarkto riziką.
Vyrams naudinga ne tik mėsa, bet ir ikra, nes ji laikoma nepakeičiamu afrodiziaku, galinčiu padėti esant seksualinei impotencijai.
Nėštumo metu
Ketė įeina į leidžiamų žuvų nėščiosioms sąrašą. Dėl savo sudėties ji padeda atgauti jėgas ir suteikti vaisiui viską, ko reikia tinkamam vystymuisi. Vertingi elementai, tokie kaip omega-3, stiprina imunitetą ir kaulus. Žuvyje esančios medžiagos yra gyvybiškai svarbios būsimam kūdikiui tinkamam smegenų ir nervų sistemos formavimuisi ir veiklai. Mokslininkai įrodė, kad vaikai, gimę moterų, kurios nėštumo metu valgė raudoną žuvį, lenkia savo bendraamžius vystymesi.
Tačiau reikia atsiminti, kad sūdyta, vytinta ar rūkyta žuvis neduos tiek naudos, kiek kepta orkaitėje ar garuose ruošta. Leidžiami ir konservai, jei jie yra puikios kokybės.
Maitinant
Žinoma, kad laktacijos laikotarpiu, t. y. po gimdymo, moters organizme trūksta baltymų. Kadangi raudona žuvis lengvai įsisavinama, naudingų elementų trūkumą galima greitai papildyti.
Kūdikiui žuvies mėsoje esančios vertingos maistinės medžiagos bus ne tik naudingos, bet ir būtinos. Dėl jodo, seleno, kalcio ir fosforo sustiprės vaiko skeletas, pagerės smegenų kraujotaka, normalizuosis miegas. Kitaip tariant, žuvies filė leis pačiai motinai atgauti jėgas, o kūdikiui – greičiau augti ir aktyviai vystytis.
Prieš įtraukiant ketę į savo racioną, būtina stebėti kūdikio reakciją. Jei nebus alergijos požymių, žuvies delikatesą galima vartoti saikingais kiekiais. Aišku, kad rūkytos ar sūdytos ketės geriau atsisakyti arba vartoti mažomis dozėmis. Geriau valgyti virtą, keptą orkaitėje ar garuose ruoštą žuvį.
Vaikams
Vaikams duoti ketos yra naudinga. Mėsos sudėtyje yra visi vaikui reikalingi naudingi elementai ir mineralai. Pavyzdžiui, žuvies filė esantis tiaminas aktyvina smegenų veiklą, didina darbingumą ir imunitetą. Dėl fosforo stiprėja kaulinis audinys. Dėl vitamino A, kurio žuvyje pakanka, gerėja regėjimas.
Reguliarus žuvies vartojimas stiprina organizmo atsparumą įvairioms kenksmingoms bakterijoms ir infekcijoms, įskaitant peršalimo ligas.
Metant svorį
Žmonėms, siekiantiems atsikratyti papildomų kilogramų, galima virti ketą arba garinti. Pastaruoju būdu mėsa taps sultinga ir labai švelni. Norint suteikti pikantišką skonį, geriausia naudoti šviežios citrinos sultis ir žalumynus. Galima kepti žuvį, sudėjus visus išvardintus ingredientus į foliją. Reikės pusvalandžio, kol kepta žuvis bus paruošta.
Dietologai tvirtina, kad jūros produktai yra ne tik naudingi, bet ir būtini norint sumažinti antsvorį. Keta įtraukta į leidžiamų produktų sąrašą metant svorį dėl mažo kaloringumo ir greito mėsos įsisavinimo.
Sergant pankreatitu
Sergančiam pankreatitu reikėtų atsargiai vartoti jūros gėrybes. Draudžiama valgyti jas bet kokia forma paūmėjus ligai! Tačiau remisijos metu leidžiama įtraukti į racioną vidutinio riebumo žuvį, kuriai priklauso keta. Jos nereikėtų vartoti nuolat, nepaisant vertingų savybių. Geriau rečiau lepinti save mažais delikateso gabalėliais, nei paskui kentėti mėnesį nepakeliamus skausmus.
Sergant gastritu
Keta sergant gastritu nerekomenduojama. Tačiau jei pakeisti mėsos paruošimo būdą, šiek tiek jos galima pavalgyti. Negalima valgyti filė, paruoštos tešloje arba prieš kepant apvoliotos džiūvėsėliuose. Ypač tai liečia sergančius diabetu. O virtą, keptą folijoje arba garuose paruoštą filę leidžiama vartoti sergantiems gastritu, tačiau tik ne paūmėjimo laikotarpiu.
Ar naudingi ketos ikrai

Be abejo, jie naudingi. Toks delikatesas – mineralų, makro- ir mikroelementų, vitaminų, žmogui svarbių rūgščių lobynas. Išvardinkime tik keletą svarbių ikrų savybių žmogui:
- Papildo ir prisotina organizmą reikalingomis medžiagomis;
- Stimuliuoja smegenų veiklą, gerina atmintį;
- Šalina kenksmingą cholesterolį, taip pat išvalo nuo atliekų;
- Pagreitina audinių gijimo procesus ląsteliniu lygiu;
- normalizuoja kraujospūdį;
- Užkerta kelią trombo formavimuisi, stiprina kraujagyslių sieneles;
- Padeda sureguliuoti širdies veiklą;
- Užkerta kelią vėžinių navikų atsiradimui ir vystymuisi;
- reguliuoja cukraus kiekį kraujyje;
- Užkerta kelią varikozinėms ligoms;
- Pagreitina žaizdų, įbrėžimų, pjūvių ir pan. gijimo procesus ant žmogaus odos;
- stiprina kaulinį audinį;
- Turi kitų naudingų savybių dėl savo vertingos sudėties.
Kaip pasūdyti
Siūlome paprasčiausią receptą. Mums reikės ketos ikrų, kuriuos iš pradžių išimame iš skerdenos. Plėvelėje maišeliuose yra ikreliai. Juos reikia iš ten ištraukti. Tam reikia nuplauti maišelius atvėsintame vandenyje. Jis turi būti sūdytas, nes gėlame skystyje ikreliai gali sukietėti. Imame 30 g druskos litrui. Po plovimo rankomis triname plėvelę, kad ji riedėtų delnuose, ir ją suplėšome. Išimame ikrelius į atskirą dubenį.
Dabar pradedame ruošti sūrymą. Mums reikės 200 ml pašildyto vandens, bet ne karšto, o šilto! Sumaišome jį su druska. Druskos kiekis individualus. Norint patikrinti sūrymo paruošimą, galima įmesti ten nedidelį nuluptą bulvę. Jei ji išplaukia, druskos užtenka.
Ikimirkome ikrus sūryme ir paliekame juos sūdytis. Sūdymui reikia ne mažiau kaip 3 valandų. Pasibaigus laikui, skystį nupilame. Paruošiame kitą sūrymą, panašų į ankstesnį, ir juo nuplauname ikrelius. Sterilizuojame stiklainius su dangteliais ir sudedame į juos ikrus. Geriau naudoti stiklinę tarą. Užpilame ikrelius augaliniu aliejumi (150 ml), uždarome dangteliais ir dedame laikyti į šaldytuvą.
Žala ir kontraindikacijos
Žuvis beveik neturi kontraindikacijų, tačiau žmonės, linkę į alergiją, turėtų elgtis atsargiai arba visiškai pašalinti ją iš savo raciono. Pavyzdžiui, jei buvo pastebėta reakcija į baltymą arba konkrečiai į jūros gėrybes. Nereikėtų vartoti ketos, jei yra individualių produkto netoleravimo požymių.
Kepta aliejuje žuvis draudžiama sergantiems, turintiems problemų su kraujagyslėmis, širdimi, kepenimis ar inkstais. Geriau išvirti mėsą arba garinti. Taip taip pat bus skanu, o svarbiausia – saugu.
Kaip pasirinkti ir laikyti
Nepatyrusiems pirkėjams yra keletas patarimų, kaip išsirinkti „tinkamą“ ketos skerdeną. Ją nėra taip paprasta atskirti nuo pigesnių žuvų rūšių, pavyzdžiui, kuprotosios lašišos, todėl verta įsiklausyti į profesionalų patarimus, kad nebūtumėte apgauti nesąžiningų pardavėjų.

- Keta yra daug didesnė už kuprotąją lašišą pagal dydį ir svorį. Jei vidutinis pastarosios svoris yra tik 3 kg, tai ketos bus 5–6 kg ir daugiau.
- Šviežios jaunos ketos mėsa visada yra ryškiai rožinė.
- Jei yra galimybė, reikia užuosti mėsą. Šviežias žuvies aromatas parodys, kad keta buvo sugauta neseniai.
- Verta atkreipti dėmesį į akis. Jos neturėtų būti drumstos.
- Nepageidautina rinktis skerdeną su mėlynėmis, dėmėmis ar įbrėžimais.
- Reikia pabandyti patikrinti mėsos elastingumą. Jei paspaudus skerdeną įdubimas greitai išnyksta ir žuvies kūnas grįžta į pradinę formą, ją galima imti. Jei įdubimas lieka, vadinasi, keta nėra pirmo šviežumo.
- Šviežia keta turi slidų kūno paviršių.
Laikymas
Priklausomai nuo žuvies būklės, naudojami skirtingi laikymo variantai.
Šviežia
Šviežia keta šaldytuve gali būti laikoma ne ilgiau kaip dvi paras, vėliau reikia skubiai kažką iš jos gaminti, antraip žuvis suges. Prieš dedant ją laikyti, būtina atlikti parengiamuosius darbus, kurie apima valymą nuo žvynų ir vidurių pašalinimą. Tada žuvį gerai nuplauti, nusausinti popieriniais rankšluosčiais, sudėti į atskirą indą ir uždengti dangčiu. Galima naudoti maistinę plėvelę arba švarų polietileninį maišelį. Laikymo konservantu gali būti druska arba šviežios citrinos sultys.
Sūdyta
Sūdytą ketą namuose galima laikyti gerokai ilgiau nei šviežią. Pavyzdžiui, mažai sūdytos žuvies galiojimo laikas – 3 dienos, o supakuotos vakuume sūdytos – 1 mėnuo. 30 dienų leidžiama laikyti stipriai sūdytą žuvį.
Norint pratęsti ketos galiojimo laiką, galima naudoti augalinį aliejų, į kurį įdėti žuvies gabaliukus arba visą skerdeną. Tada laikas pailgėja iki 3 mėnesių.
Galite patys pasūdyti žuvį, laikydamiesi visų taisyklių ir atsargumo priemonių. Tinkamai pasūdyta keta, paruošta savo rankomis, šaldytuve gali būti laikoma iki 25 dienų.
Rūkyta
Raudonosios žuvys dažniausiai rūkomos karštuoju arba šaltuoju būdu. Karštai rūkyta žuvis tinka 3 dienas, ne daugiau, o šaltai rūkyta keta – iki 10 dienų. Tokius produktus patartina laikyti popieriniuose maišeliuose šaldytuve.
Džiovinta
Džiovintas variantas yra patikimiausias. Jo galiojimo laikas praktiškai neribotas. Ištisus metus galite džiuginti namiškius džiovintu delikatesu. Kad tinkamai laikytumėte, žuvį reikia suvynioti į storą popierių ir padėti šaldytuve į vidurinę lentyną.
Pagaminta keta
Virta, troškinta ar kitaip paruošta žuvis laikoma ne ilgiau kaip 2 paras. O suši ir ritinėliai su raudonąja žuvim tinka dar trumpiau – 1 dieną.
Užšaldymas
Norint užšaldyti, žuvį reikia paruošti: išvalyti vidurius ir paskirstyti į maišelius. Galima naudoti foliją. Tokiu pavidalu ją galima laikyti šaldiklyje keletą mėnesių. Atšildyti reikia tik prieš vartojimą, natūraliu būdu. Jokio karšto vandens ar mikrobangų krosnelės, kitaip žuvis praras dalį naudingųjų savybių ir skonio. Viską reikia daryti palaipsniui:
- Iš šaldiklio perkelkite į šaldytuvą.
- Laikykite ten keletą valandų, priklausomai nuo jos būklės.
- Kai žuvis pradės rodyti atšilimo požymius, išimkite iš šaldytuvo ir leiskite jai atitirpti kambario temperatūroje.
- Pakartotinis užšaldymas nerekomenduoamas, todėl prieš užšaldant reikia iš pradžių suskirstyti žuvį į mažas dalis. Tada išimkite tik tą kiekį, kurio reikia konkrečiam patiekalui.
Kaip skaniai paruošti ketą: receptai
Yra daugybė gaminimo būdų. Tačiau pirmiausia norėtume duoti šeimininkėms keletą rekomendacijų, kad jų patiekalai iš ketos mėsos visada būtų sėkmingi:

- Žuvis gerai kepa arba orkaitėje, kai nustatoma aukšta temperatūra. Tai taikoma kepimui ant grotelių, taip pat tešloje.
- Kepant žuvies gabalėlius, verta naudoti įvairias žoleles, prieskonius ir pan., galinčius pagerinti mėsos aromatą ir suteikti jai ypatingo išskirtinio skonio. Tokie priedai yra citrinos griežinėliai, sezamo sėklos, bazilikas, čiobreliai, rozmarinas ir kt.
- Pirkdami sūdytą ketą maisto prekių parduotuvėje, geriau ją iš karto išmirkyti. Gamintojas visada naudoja daug įvairių priedų, įskaitant druską, kad prailgintų produkto galiojimo laiką. O žmogui tai neduos jokios naudos, tik pakenks sveikatai.
- Rekomenduojama prieš gaminant marinuoti ją su alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis ir prieskoniais, kuriuos mėgsta šeima.
Ką verta žinoti apie mėsą
Bet kokia žuvis, ypač raudonoji, yra puikus produktas kuriant neprilygstamus kulinarinius patiekalus. Jas galima ruošti įvairiais būdais, įskaitant kepimą, apkepimą orkaitėje, troškinimą, marinavimą, sūdymą, virimą ir t. t. Jos gali tapti vienu iš ingredientų salotoms, daržovių patiekalams, sriuboms ir kt. Žuvį galima patiekti prie stalo kaip atskirą patiekalą arba kaip priedą prie garnyro.
Verta paminėti, kad keta pasižymi puikiomis gastronominėmis savybėmis. Kad mėsa išliktų naudinga ir neprarastų vertingų savybių, svarbu tinkamai pasiruošti jos gaminimo procesą. Keta yra viena iš nedaugelio jūrų žuvų, kurių mėsos (filė) nerekomenduojama kepti. Kepant ne tik prarandamos naudingosios savybės, bet ir pats produktas tampa beskonis ir išsausėjęs. Jei labai norisi kepti, geriau naudoti tešlos apvoliojimą. Idealus gaminimo būdas – žuvis folijoje arba uždarytame inde, pavyzdžiui, moliniuose puodeliuose.
Ketą galima įsigyti skirtingomis formomis: šviežią, užšaldytą, atšaldytą, rūkytą, sūdytą ir t. t. Šviežia ji tinka sriuboms, ypač žuvienei. Iš jos galima ruošti kitus karštuosius patiekalus. Sūdyta keta geriausiai tinka kaip savarankiškas patiekalas arba ingredientas salotoms ar bet kokiam šaltam užkandžiui. Sūdytą žuvį reikia gerai nuplauti nuo druskos pertekliaus, o geriau šiek tiek išmirkyti.
Verta žinoti! Ne tik ketos mėsa laikoma delikatesu. Žuvies ikrai niekuo nenusileidžia mėsai. Jie taip pat yra naudingi, maistingi ir skanūs. Palyginti su kitomis raudonųjų žuvų rūšimis, ketos ikreliai visada yra tankūs, elastingi, ryškiai oranžinės spalvos.
Orkaitėje
Reikės:
- ketos filė – 250 g;
- alyvuogių aliejus – 2 šaukštai;
- citrinos sultys – 2 šaukštai;
- druska, prieskoniai, žalumynai ir pipirai – pagal šeimininkės skonį.
Paruošimas:
- Pirmiausia paruošiame marinatą: citrinos sultis sumaišome su aliejumi, įdedame prieskonių ir žalumynų. Viską pasūdome ir papipiriname.
- Marinatu aptepame žuvies gabaliukus ir paliekame juos tokius maždaug 10 minučių. Tuo metu įkaitiname orkaitę iki 180°C.
- Marinuotą ketą išdėliojame ant pateptos skardos ir dedame į orkaitę. Ant skardos galima iškloti kepimo popierių.
- Laukiame ne ilgiau kaip 15 minučių, kol žuvis iškeps.
Keptuvėje
Iš anksto reikės paruošti produktus:
- ketos mėsa – 700 g;
- svogūnas – 1 vnt.;
- sultinys (žuvies) – 200 ml;
- miltai – 3 valg. š.;
- pomidorų pasta – 2 šaukštai;
- sausas vynas – 50 ml;
- citrinos rūgštis – 5 g;
- augalinis aliejus – 100 g;
- pipirai – 1 arbatinis šaukštelis;
- cukrus – 2 a.š.;
- druska – 1 arb. š.;
- žalumynai – pagal šeimininkės nuožiūrą.
Paruošimas:
- Žuvį supjaustome nedideliais gabaliukais, juos pasūdome, papipiriname ir sudedame į atskirą dubenį. Filė apvoliojame miltuose ir paliekame.
- Keptuvę statome ant didelės ugnies, pilame aliejų ir apkepame. Kepimo laikas – 10 min.
- Svogūną supjaustome pusžiedžiais, apvoliojame miltuose ir apkepame keptuvėje su aliejumi. Į svogūnus dedame pomidorų pastą, supilame sultinį ir viską išmaišome.
- Čia pat supilame vyną, citrinos rūgštį ir cukrų. Išmaišome.
- Apkeptus filė gabaliukus sudedame į įkaitintą mišinį, uždengiame keptuvę dangčiu ir pradedame troškinti mėsą ant silpnos ugnies. Gaminimo laikas – ne daugiau 15 min.
- Žalumynus smulkiai supjaustykite.
- Išimkite ketą, dėkite ant lėkštės, pabarstykite žalumynais ir patiekite ant stalo.
Multivarkėje
Gaminkite kepsnį. Reikės:
- ketos kepsnys – 1 vnt.;
- tarkuotas kietasis sūris – 100 g;
- augalinis aliejus – 30 ml;
- druska ir pipirai – šeimininkės nuožiūra.
Paruošimas:
- Nuplaukite kepsnį ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
- Patepkite aliejumi, pasūdykite ir, jei reikia, pagardinkite pipirais.
- Iš viršaus pabarstykite tarkuotu sūriu ir dėkite ant daugiafunkcinio puodo dugno.
- Nustatykite kepimo režimą 35–40 min.
Ant grilio
Reikės:
- ketos mėsa (filė) – 1 kg;
- imbieras – 45 g;
- mango – 2 vnt.;
- česnakas – 3 skiltelės, galima 4;
- pipirai – 2 arb. š.;
- alus – 400 ml;
- alyvuogių aliejus – 2 šaukštai;
- druska – pagal šeimininkės nuožiūrą;
- citrina – 1 vnt.
Paruošimas:
- Ketos mėsą supjaustykite vidutinio dydžio gabaliukais.
- Paruoškite marinadą: smulkiai susmulkite mangus ir imbierą, sumaišykite juos, dėkite smulkintą česnaką (galite išspausti per česnako spustuvą), paplakite viska blenderiu, kad gautumėte vienodą mišinį. Įpilkite alaus, pasūdykite, „pagyvinkite“ pipirais ir gerai išmaišykite.
- Paruoštus filė gabaliukus įmerkie į marinadą ir palikite 1,5–2 valandom šaldytuve.
- Išimkite marinuotą ketą, dėkite po gabaliuką ant folijos, apšlakstykite aliejumi, supakuokite. Folijoje kepkite mėsą ant grotelių maždaug 25 minutes, ne mažiau.
- Išimkite gabalus iš folijos ir vėl dėkite ant grotelių. Kepkite kiekvieną pusę po 10 min.
- Parudavusią filė dėkite ant lėkštės, apšlakstykite citrinos sultimis ir patiekite svečiams.
Ką galima paruošti iš ketos: receptai
Kotletai

Gaminimui prireiks:
- ketos mėsa – 500 g;
- kiaušiniai – 2 vnt.;
- svogūnas – 1 vnt.;
- majonezas – 3 valg. š.;
- kietasis sūris – 100 g;
- krakmolas – 3 valg. šaukšt.;
- prieskoniai – pagal šeimininkės nuožiūrą;
- druska – 1 arb. š.
Paruošimas:
- Mėsą supjaustykite gabaliukais.
- Svogūną sutarkuokite arba sumalkite mėsmale ar kombainu. Įdėkite į smulkiai supjaustytus ketos gabaliukus.
- Įdėkite majonezą, suformuokite faršą, palikite pastovėti porai valandų. Sūrį sutarkuokite stambia tarka.
- Išimkite pastovėjusį faršą, įdėkite kiaušinius ir gerai išminkykite kaip tešlą. Tada pagardinkite pipirais ir pasūdykite. Jei nusprendėte naudoti prieskonius, galite juos iškart įdėti į faršą su druska. Maišykite masę iki vienodos konsistencijos ir palikite „pailsėti“ dar 10 minučių.
- Padėkite keptuvę ant viryklės, supilkite aliejų ir smarkiai jį kaitinkite.
- Šaukštu dėkite faršą ant keptuvės ir pradėkite kepti iš abiejų pusių. Ugnis turėtū būti vidutinė.
Visa paruošta! Patiekite ant stalo, prieš tai papuošę žalumynais. Būkite sveiki!
Žuvienė
Paruošimui reikės:
- ketos mėsa – 500 g;
- svogūnas – 1 vnt.;
- bulvės – 4 vnt.;
- morka – 1 vnt.;
- petražolės ir krapai – po vieną ryšelį;
- pipirų žirneliai – 3 vnt.;
- druska – pagal Jūsų nuožiūrą.
Paruošimas:
- Paruoškite žuvį: nuvalykite žvynus, pašalinkite vidurius, nuplaukite ir supjaustykite gabaliukais. Sudėkite į puodą su vandeniu ir uždėkite ant vidutinės ugnies.
- Nuplautą ir nuluptą bulvę supjaustykite kubeliais.
- Nuluptą ir nuplautą morką supjaustykite apskritimais.
- Svogūną nuvalome nuo lukštų, nuplauname ir smulkiai supjaustome.
- Kai vanduo su žuvimi užvirs, dėkite ten morką, svogūną ir bulvę.
- Uždenkite indą dangčiu ir toliau virkite ant silpnos ugnies 15–20 min.
- Likus kelioms minutėms iki paruošimo, įdėkite smulkiai pjaustytų žalumynų.
Šašlykas
Reikės:
- ketos mėsa – 500 g;
- svogūnai – 4 vnt.;
- Bulgarinė paprika – 1 vnt.;
- citrina – pusė;
- druska – pagal šeimininkės nuožiūrą;
- prieskoniai – 2 arb. š.;
- sojos padažas – 2 arb. š.;
- alyvuogių aliejus – 2 valg. š.;
Paruošimas:
- Nuplaukite daržoves ir leiskite joms apdžiūti.
- Paruoškite marinatą: išspauskite sultis iš citrinos ir sumaišykite jas su sojos padažu. Įdėkite citrinos žievelės, smulkiai pjaustyto svogūno, prieskonių, aliejaus ir druskos. Viską išmaišykite.
- Iš ketės mėsos išimkite kaulus, pašalinkite odą ir supjaustykite filė vidutinio dydžio gabalėliais, kad juos būtų galima uždėti ant iešmelių.
- Supjaustykite bulgarinę papriką nedideliais kvadratėliais, svogūną – žiedais.
- Paruoštu marinatu užpilkite ketę, viską išmaišykite ir leiskite filė pasimarinuoti. Palikite žuvį marinate 60 min. Įkaitinkite orkaitę iki 230°C.
- Ant iešmelių suverkite žuvies gabalėlius, kaitaliodami juos su bulgarinės paprikos gabalėliais ir svogūnų žiedais.
- Išdėliokite šašlyką ant formos ar kepimo skardos, svarbiausia, kad gabaliukai nesiliestų su paviršiumi. Pašaukite į orkaitę.
- Kepimo metu iešmelius apverskite, kad mėsa tolygiai apskrustų iš visų pusių. Po pusvalandžio išimkite šašlyką iš ketės.
Paštetas iš ketos kepenų
Reikės šių produktų:
- ketės kepenėlės – 500 g;
- svogūnas – 1 vnt.;
- Morkos – 2 vnt.;
- augalinis aliejus daržovėms kepti;
- sviestas – 150 g;
- druska – pagal Jūsų nuožiūrą.
Paruošimas:
- Nuplaukite kepenėles, pašalinkite plėvelę, atsikratykite gyslų. Tada supjaustykite jas nedideliais gabalėliais.
- Uždekite vidutinę ugnį, įdėkite keptuvę su augaliniu aliejumi ir labai įkaitinkite.
- Į įkaitintą aliejų sudėkite kepenėlių gabalėlius ir kepkite juos ant stiprios ugnies iš abiejų pusių. Pageidautina, kad susidarytų plutelė.
- Morką supjaustykite griežinėliais. Svogūną smulkiai supjaustykite.
- Į keptuvę su kepenėlėmis įdėkite gabalėliais sviestą ir paruoštas daržoves. Jei norite, pagardinkite pipirais ir druska. Uždenkite indą dangčiu ir troškinkite apie 20 minučių.
- Kai viskas bus paruošta, nuimkite keptuvę nuo ugnies ir leiskite atvėsti. Sudėkite troškintus produktus į blenderį ir sutrinkite. Galite naudoti kombainą arba mėsmalę.
- Sudėkite paštetą į dubenį ir gaminkite sumuštinius.
Ar galima valgyti ketą žalią

Žinoma, nepatartina valgyti žalios žuvies, nepriklausomai nuo to, kur ji anksčiau gyveno ir ką valgė. Šiaurės tautos iš žalios žuvies gamina stroganiną, t. y. mėsą veikia vadinamuoju „šoko“ apdorojimu, kurio metu žūva visi mikrobai.
Ketė – jūrinė žuvis, o sūriame vandenyje, kaip žinoma, yra nedaug kenksmingų bakterijų ir parazitų. Jie joje neišgyvena. Tačiau vis tiek geriau apsidrausti ir prieš kelias valandas iki valgymo pamarinuoti žuvį. Receptas paprastas: sumaišykite vandenį su actu ir citrinos sultimis, pasūdykite ir įdėkite žuvies gabalėlius 2 valandoms.
Įdomūs faktai
- Moterys iš ketės ikrelių gamina jauninančias kaukes. Tačiau verta žinoti, kad kaukes galima gaminti tik iš šviežių ikrų, be prieskonių ir druskos. Supermarketuose pirktos žuvies tam geriau nenaudoti.
- Jei planuojate triukšmingą vakarėlį, užsakykite svečiams ketės arba pasigaminkite žuvį patys. Yra žinoma, kad mėsoje esantis tiaminas padeda neutralizuoti žalingą alkoholio ir tabako poveikį organizmui.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
