Kalnų medus: iš ko sudaryta, nauda ir žala, naudojimas

Medus – auksinis, saldus produktas, visiems žinomas. Jis laikomas senoviniu saldumynu, turinčiu daugybę gydomųjų savybių.

Kalnų medus priklauso rūšims, kurios pagamintos iš įvairių augalų nektaro, t. y. poliflorinėms. Bitės renka nektarą iš gudobelių, čiobrelių, melisų, levėjų, radiolų ir raudonėlių, kad vėliau jį perdirbtų į saldų skanėstą. Daugelis medingų augalų auga tik kalnuotose vietovėse ir yra gydomieji, todėl ši veislė yra unikalus produktas.

Ši veislė laikoma viena naudingiausių, nes gaminama kalnuose – vietoje, kurioje mažiausiai teršiama gamta. Bitininkystės produkto spalva gali būti nuo auksinės iki sodrios gintarinės. Ši medaus veislė renkama pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Kalnų medus savo sudėtyje turi:

• angliavandeniai – gliukozė, sacharozė, fruktozė;
• mikroelementai – kalcis, kalis, geležis, magnis, fosforas, varis, chloras;
• fermentai – fosfatazė, invertazė, amilazė;
• aminorūgštys – glicinas, leucinas, lizinas, cistinas;
• rūgštys – nikotino, askorbo, pantoteno, folio rūgštys;
• vitaminai – B, C, K, PP, E grupės.

100 gramų kalnų medaus sudaro 99,6% angliavandenių, 0,4% baltymų ir 0% riebalų, o kaloringumas yra apie 304 kcal.

Kuo naudingas kalnų medus

Bendroji nauda

Naudingos kalnų medaus savybės priklauso nuo sudėties komponentų.

Vitaminai – tai nepakeičiami maistiniai elementai, palaikantys medžiagų apykaitą žmogaus organizme. Kiekviena vitaminų grupė atlieka savo vaidmenį kūno darbe:

1. B – dalyvauja medžiagų apykaitoje ir pagreitina gijimo procesus.
2. C – tai antioksidantas, kuris taip pat padeda nervų sistemos darbui.
3. K – normalizuoja kraujo krešėjimą ir apsaugo kaulinį audinį.
4. PP – užtikrina ląstelinį kvėpavimą, normalizuoja virškinimo trakto veiklą.
5. E – pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ir kraujagysles plečiančiomis savybėmis.

Mikroelementai – tai cheminiai junginiai, kurių žmogaus kūne yra nedideliais kiekiais. Tačiau kiekvienas iš jų turi didelę įtaką vidaus organų darbo greičiui. Pavyzdžiui, trūkstant geležies sutrinka kraujo krešėjimo funkcija ir išsivysto anemija, trūkstant magnio – kenčia raumenys, prasideda mėšlungis ir atrofija.

Angliavandeniai, arba kitaip cukrūs, – tai organiniai junginiai, suteikiantys energijos organizmui. Tai svarbi audinių ir ląstelių dalis.

Fermentai yra būtini tinkamam virškinamojo trakto darbui, pilnam maisto skaidymui ir įsisavinimui.

Aminorūgštys ir rūgštys yra reikalingos pilnavertei nervų sistemos ir smegenų veiklai.

Atsižvelgiant į įvairią sudėtį ir kiekvieno komponento terapines savybes, kalnų medus yra naudingas:

1. Esant peršalimui ir ūminėms kvėpavimo takų ligoms, pavyzdžiui, anginai, laringitui, tonzilitui.
2. Esant nervų sistemos problemoms, lėtiniam nuovargiui, išsekimui.
3. Esant miego sutrikimams, pavyzdžiui, nemigai.
4. Esant uždegiminėms ligoms.
5. Esant dažnam galvos svaigimui, galvos skausmui, migrenai.
6. Esant širdies ir kraujagyslių sistemos patologijoms.
7. Esant virškinamojo trakto veiklos sutrikimams.

Organizmui nereikia hormono insulino kalnų medaus įsisavinimui. Todėl jį rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems diabetu, norint patenkinti angliavandenių, cukraus ir naudingų medžiagų poreikį.

Kalnų medus pasižymi stiprinamuoju, antivirusiniu, antibakteriniu, nuskausminamuoju ir regeneruojančiu poveikiu.

Moterims

Dėl antioksidacinių savybių ir gebėjimo atkurti audinius, kalnų medaus nauda moterims pasireiškia kosmetiniu efektu. Naudojant kaukes, šveitiklius medaus pagrindu, oda tampa elastinga, stangri, sumažėja arba išnyksta uždegiminiai bėrimai ant veido. Reguliariai vartojant medų viduje, taip pat pagerėja nagų ir plaukų būklė.

Jei daromas masažas su kalnų medumi arba įtrinamos į odą priemonės jo pagrindu, galima atsikratyti strijų, randų ir celiulito.

Nuolatinis medaus vartojimas teigiamai paveiks moters reprodukcinę sistemą dėl priešuždegiminių ir antibakterinių poveikių. Hormoninis fonas ir moters ciklas normalizuojasi dėl į organizmą patenkančių vitaminų, mikroelementų ir maistinių medžiagų. Kalnų medus sustiprina moters libido ir padeda pastojant.

Vyrams

Kalnų medus yra pagalbininkas gydant vyrų šlapimo ir lytinių organų sistemos ligas. Bet kokios uždegiminės ligos taip pat išnyksta reguliariai vartojant šį produktą.

Dėl priešuždegiminio poveikio ir kraujotakos normalizavimo organizme, kalnų medus padeda gydyti prostatitą (uždegiminę prostatos ligą). Dėl poveikio hormoniniam fonui produktas yra nepakeičiamas esant prostatos hipofunkcijai.

Kalnų medus veikia ne tik moters, bet ir vyro libido. O nuolatinis vartojimas veikia sėklinio skysčio kokybę, o tai padidina pastojimo tikimybę.

Nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelį krūvį. Visos maistinės medžiagos atitenka būsimo vaiko formavimuisi. Kalnų medus bus ypač naudingas nėštumo metu. Su juo gaunamų vitaminų, mineralų, aminorūgščių kompleksai padės teisingam ir sveikam vaisiaus vystymuisi. Sudėtyje yra folio rūgšties, kuri privalomai skiriama visoms nėščiosioms ir planuojančioms kūdikį moterims. Ji padeda tinkamai susiformuoti vaiko nervų sistemai, taip pat stiprina motinos nervus.

Moterims, kurios nėštumo metu greitai priauga svorio, taip pat bus naudingas medus kaip „kenksmingo“ cukraus pakaitalas.

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu daugiau nei pusė moterų kenčia nuo toksikozės, kuriai būdingas nuolatinis pykinimas ir vėmimas. Visavertiškai maitintis nepavyksta. Reguliarus kalnų medaus ar saldaus vandens su juo vartojimas padės papildyti maistines ir naudingas medžiagas bent minimaliais kiekiais.

Vėlesniu nėštumo laikotarpiu, kuo didesnis tampa vaikas, tuo labiau jis apsunkina būsimos mamos vidaus organų darbą. Didėjanti gimda spaudžia žarnyną, tulžies ir šlapimo pūsles bei organus jungiančius latakus, o tai sukelia šių sistemų normalaus darbo sutrikimus. Kalnų meduje esantys fermentai ir rūgštys normalizuoja virškinamojo trakto darbą, o tai tiesiogiai susiję su teisingu maistinių medžiagų įsisavinimu.

Peršalus nėščiosioms negalima vartoti įprastų vaistų. Medus padės atsikratyti kvėpavimo takų infekcijos nepakenkiant vaiko organizmui dėl savo antivirusinių savybių.

Žindymo laikotarpiu

Viskas, ką valgo jauna mama, patenka į motinos pieną, kuriuo maitinasi naujagimis. Todėl moters mityba yra ribota, nes mažo vaiko silpnas skrandis ne visada gali priimti „suaugusiųjų“ maistą.

Pirmą mėnesį po vaiko gimimo medus moters racione yra visiškai kontraindikuotinas. Bitininkystės produktą į jaunos mamos mitybą įtraukia atsargiai, kai vaikui yra 3 mėnesiai, mažomis dozėmis, kad būtų galima stebėti reakciją.

Medaus kiekio norma mamai žindymo laikotarpiu pagal vaiko gyvenimo mėnesius:

• 3 mėnesiai – 5 g per savaitę;
• 4 mėnesiai – 5 g per savaitę;
• 5 mėnesiai – 5 g per savaitę;
• 6 mėnesiai – 20 g medaus 3 kartus per savaitę.

Jei alergijos nėra, ir medų tiek mama, tiek kūdikis gerai toleruoja, tai jo nauda žindant yra didelė:

1. Motinos pieno skonio sustiprinimas, maistingumo ir kaloringumo padidėjimas.
2. Raminamasis poveikis vaikui.
3. Naudingų vitaminų, mikroelementų, būtinų organizmo vystymuisi ir augimui, patekimas į vaiko organizmą.
4. Hormoninio fono normalizavimas.
5. Virškinamojo trakto darbo reguliavimas.

Vaikams

Vaiko imuninė sistema dar nėra ideali – ji tik formuojasi ir vystosi. Todėl vaikai dažnai serga peršalimo ligomis. Kad palengvintų skausmingą būklę, gerklės skausmą ir padėtų vaiko organizmui susidoroti su virusais, jam galima duoti medaus pagal amžiaus normą:

• nuo 1 metų iki 6 metų – 30 g per parą;
• nuo 6 metų iki 9 metų – 50 g per parą;
• nuo 9 metų iki 15 metų – 80 g per parą;
• vyresniems nei 15 metų vaikams duodama suaugusiųjų dozė – 100–150 g per dieną.

Gydytojai sutaria, kad iki vienerių metų medaus vaikams duoti nerekomenduojama, siekiant išvengti alerginės reakcijos. Prieš pirmąjį vartojimą verta patepti vaiko riešą medumi ir per parą stebėti odos reakciją. Jei atsiranda paraudimas ir niežulys, vadinasi, vaikas yra alergiškas šiam produktui, būtina kreiptis į alergologą diagnozei patikslinti.

Medaus nauda vaikui:

• vystymasis ir augimas;
• imuniteto stiprinimas;
• nervų sistemos formavimasis;
• kaulinio audinio stiprinimas;
• virškinimo trakto darbo pagerinimas.

Esant regėjimo, šlapimo ir lytinių organų sistemos patologijoms arba tokioms ligoms kaip peršalimas, gripas, angina, tonzilitas, inkstų uždegimas, kalnų medus turės gydomąjį poveikį.

Metant svorį

Medus yra kaloringas produktas, kurį 99 % sudaro angliavandeniai (cukrūs). Tačiau cukrūs skirstomi į dvi rūšis – su aukštu ir žemu glikemijos indeksu. Medus priskiriamas produktams su žemu glikemijos indeksu, todėl po jo vartojimo sotumo jausmas ilgai neišnyksta, jis nesukelia staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių, kurie kenkia organizmui, nepatenka į riebalinį audinį, dėl to ir nepadidina svorio. Būtent dėl to šis bitininkystės produktas metant svorį padeda ne tik kompensuoti angliavandenių trūkumą, bet ir papildyti racioną vitaminais, mineralais, aminorūgštimis, kurių organizmui reikia, kai dietos metu trūksta kalorijų.

Kalnų medus padeda:

• normalizuoti virškinimo trakto darbą;
• sumažinti norą valgyti saldumynus;
• kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje;
• kovoti su nuovargiu, kuris gali atsirasti pirmosiomis dietų dienomis.

Vienintelis niuansas – metant svorį rekomenduojama sumažinti bendrą medaus dozę iki 50–80 g per dieną, kas atitinka 3 arbatinius šaukštelius.

Kalnų medaus naudojimas medicinoje

Suaugusio žmogaus medaus suvartojimo norma yra 100–150 g, priklausomai nuo svorio ir ūgio. Nurodytą kiekį reikia vartoti ne vienu kartu, o padalyti į 5–6 kartus per dieną. Daugiau nei 200 g medaus per dieną gali turėti neigiamą poveikį, todėl rekomenduojama stebėti šio deserto kiekį, ypač jei žmogus jį valgo reguliariai.

Norint palaikyti bendrą būklę ir profilaktiškai apsisaugoti nuo peršalimo ligų, rekomenduojama kiekvieną rytą per pusryčius suvalgyti 1 arbatinį šaukštelį medaus. Tai universalus receptas. Medų taip pat galima dėti į košę, varškę, gėrimus arba derinti su uogomis, siekiant bendro stiprinamojo poveikio ir imuniteto didinimo.

Kalnų medus liaudies medicinoje naudojamas įvairiuose receptuose:

Sergant peršalimu, kosuliu, gripu ar angina

1. Arbata su medumi: paimti 25 g kalnų medaus, įdėti į karštą arbatą su pienu. Papildomai galima įdėti šiek tiek aviečių ir citrinos. Arbatą gerti mažais gurkšneliais, ne daugiau kaip 6 puodelius per dieną.
2. Pienas su medumi: paimti 25 g kalnų medaus ir išmaišyti 300 ml šilto pieno. Išgerti prieš miegą.
3. Riešutai su medumi: paimti riešutų ir medaus santykiu 1:1, pavyzdžiui, pusę kilogramo medaus ir pusę kilogramo riešutų. Riešutus susmulkinti, sudėti į medų, gerai išmaišyti ir laikyti vėsioje vietoje. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną mėnesį.
4. Pienas su sviestu ir medumi nuo nepaliaujamo kosulio: paimti 300 ml pieno, 30 g kalnų medaus ir 20 g sviesto. Pašildyti pieną, bet neužvirti. Įdėti medų ir sviestą, viską gerai išmaišyti ir išgerti.
5. Medus su česnaku: paimti česnako ir medaus vienodomis proporcijomis, pavyzdžiui, po 1 valgomąjį šaukštą. Sumaišyti ingredientus ir suvalgyti prieš miegą, užgeriant šiltu vandeniu.
6. Šildantis, vitamininis medaus gėrimas: paimti 300 ml vandens, 150 g kalnų medaus ir vieną citriną. Pašildyti vandenį, įdėti citriną ir medų, išmaišyti ingredientus ir išgerti.

Sergant ateroskleroze

1. Medus su alaviju: paimti 25 g kalnų medaus, 1 valg. š. alavijo sulčių ir 2 valg. š. degtinės. Sumaišyti visus ingredientus ir iš gauto mišinio padaryti kompresą. Dėti ant skausmingų sąnarių, kol skausmas išnyks.
2. Medaus tinktūra su žolelėmis: paimti po 25 g širdažolės, pelkinės drignės, takažolės, dobilų žiedų, 500 g kalnų medaus ir 500 ml degtinės arba spirito. Termose užpilti visas žoleles verdančiu vandeniu ir leisti pastovėti 30–40 minučių. Gautą antpilą perkošti. Po to žolelių priemonę sumaišyti su medumi ir degtine (arba spiritu), sandariai uždaryti ir leisti pastovėti 5 dienas tamsioje, vėsioje vietoje. Tada medaus tinktūrą gerti po 1 valg. š. tris kartus per dieną.

Sergant onkologinėmis ligomis

Paimti po 300 ml konjako, kalnų medaus, alavijo augalo sulčių, erškėtuogių uogų, 1 valg. š. kraujažolės žolės ir 3 l vandens.

Visus komponentus, išskyrus medų, konjaką ir alavijo sultis, susmulkinti, sudėti į puodą, užpilti vandeniu ir įjungti ugnį. Palaukti, kol užvirs, nuimti nuo ugnies, leisti pastovėti 24 valandas, po to gautą priemonę perkošti. Į gautą nuovirą įpilti konjako, kalnų medaus ir alavijo sulčių, po to vėl palikti pastovėti 5 dienas. Vartoti 6 mėnesius po 40 ml prieš pusryčius, pietus ir vakarienę.

Priemonę laikyti vėsioje vietoje, +2–3°C temperatūroje.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos patologijomis

Paimti 25 g erškėtuogių uogų, medaus ir 500 ml vandens. Vandeniui užvirinti, į verdantį vandenį sudėti erškėtuogių uogas ir virti dar 8–10 minučių. Po to indą su nuoviru padėti į šiltą vietą, apvynioti antklode ar skarele ir palikti 30 minučių. Į gautą priemonę įdėti kalnų medaus, gerai išmaišyti. Nuovirą gerti 3 mėnesius po pusę stiklinės prieš pusryčius, pietus ir vakarienę.

Sergant stomatitu

Paimti 25 g ramunėlių, kalnų medaus ir 300 ml vandens. Vandens pašildyti ir užpilti ramunėles. Leisti atvėsti, po to filtruoti. Įdėti kalnų medaus. Gautą priemonę naudoti burnos ertmės skalavimui.

Naudojimas kosmetologijoje

Medus vartojamas ne tik viduje kaip vaistinė priemonė, bet ir išorėje, kaip kaukės, šveitikliai, įvyniojimai ar tonikai. Vitaminų sudėtis, platus aminorūgščių, rūgščių ir antioksidantų spektras padeda odai tapti elastinga, stangria ir tamprusia. Naudingos medžiagos, esančios bičių produkto sudėtyje, lengvai prasiskverbia į viršutinių odos sluoksnių ląsteles ir jas maitina. Kalnų medus naudojamas ne tik ruošiant namų receptus, bet ir profesionalioje kosmetologijoje.

Reguliariai naudojant kosmetinėje priežiūroje:

• poros sumažėja;
• aktyviau atsistato (regeneruojasi) odos ląstelės;
• vanduo odoje išlieka ilgiau nei įprastai;
• žymiai sumažėja arba visai išnyksta visi uždegiminiai bėrimai (spuogai, inkštirai);
• oda įgauna šviesesnį, tolygesnį atspalvį;
• dingsta raukšlelės ir nelygumai.

Prieš gaminant kosmetikos priemones iš bičių produkto, rekomenduojama įsitikinti, kad nėra alerginės reakcijos. Tam reikia užlašinti šiek tiek kalnų medaus ant riešo, palaikyti apie 10 minučių, o po to nuplauti. Jei per parą toje vietoje atsiranda dirginimas, paraudimas ir niežėjimas, greičiausiai tai yra alergija.

Veido kaukės iš kalnų medaus

1. Riebiai odai: paimkite vieną kiaušinį, 25 g medaus, 25 g avižinių miltų. Kiaušinį sudaužkite, atskirkite trynį nuo baltymo, pastarąjį gerai išplakite. Į kiaušinį įdėkite medaus ir miltų. Vėl viską išmaišykite ir tolygiai paskirstykite ant veido. Palikite kaukę 15 minučių, o po to nuplaukite.
2. Normaliai odai: paimkite kalnų medaus, pašildykite vandens vonelėje, kad jis taptų šiek tiek skystas, ir užtepkite ant veido odos. Kaukę laikykite 20 minučių, o po to nuplaukite.
3. Sausai odai: paimkite 25 g kalnų medaus, 25 ml grietinėlės ir vieną kiaušinį. Medų pašildykite vandens vonelėje, kad jis taptų skystas. Kiaušinį sudaužkite ir atskirkite baltymą nuo trynio. Trynį, skystą medų ir grietinėlę kruopščiai sumaišykite, paskirstykite gautą mišinį ant veido odos ir po 15 minučių nuplaukite vandeniu.

Rankų kaukė

Tokia kaukė dažnai naudojama žiemą, kai oda yra vėjo nudžiūvusi, sausa ir trūkinėja. Reikia paimti 25 g kalnų medaus, 25 g trintų avižinių dribsnių košės ir vieną kiaušinį. Kiaušinį sudaužkite, atskirkite baltymą nuo trynio. Sumaišykite trynį, medų ir košę, užtepkite mišinį ant rankų ir laikykite 30 minučių, o po to nuplaukite. Galite užsimauti specialias rankų pirštines.

Plaukų kaukės

1. Plaukų stiprinimui ir blizgesiui: paimkite 30 g kalnų medaus ir du kiaušinius. Kiaušinius sudaužykite ir atskirkite baltymus nuo trynių. Jei plaukai ilgesni už pečių ašmenis, ingredientų kiekį galite didinti tokiu pačiu santykiu. Medų kruopščiai sumaišykite su tryniais, kad gautumėte maždaug vienalytę konsistenciją. Gautą priemonę tolygiai paskirstykite per visą ilgį. Plaukus apvyniokite polietileniniu maišeliu ir rankšluosčiu 60 minučių. Po valandos kaukę visiškai nuplaukite ir plaukus išskalbkite šiltu vandeniu.
2. Plaukų augimo pagreitinimui: paimkite 25 g cinamono, 50 ml alyvuogių aliejaus ir 25 g medaus. Cinamoną suberkite į alyvuogių aliejų ir šiek tiek pakaitinkite, kad jis ištirptų aliejuje. Po to sumaišykite su medumi ir gerai išmaišykite. Gautą masę tolygiai paskirstykite, palaikykite 30 minučių, o tada plaukus išskalbkite šiltu vandeniu.

Odos įvyniojimas

Reikia paimti medaus ir pieno arba jogurto pagrindui santykiu 1:1. Ingredientus kruopščiai sumaišykite ir plonu sluoksniu užtepkite ant kūno odos. Vietas, ant kurių užtepta kaukė, apvyniokite plastikine plėvele ir palikite valandai. Po įvyniojimo išsimaudykite šiltame duše, kruopščiai nuplovę nuo odos visą priemonę.

Masažo priemonė

Reikia paimti kalnų medaus, šiek tiek pašildyti jį vandens vonelėje, kad jis įgytų skystą konsistenciją, sušiltų ir būtų malonus liečiant kūną. Prisirinkite į rankas šiek tiek medaus ir tapšnojančiais judesiais masažuokite pasirinktą zoną. Tikslas – tarsi įkalti medų į odą, pasibaksnojant ir patapšnojant. Masažą atlikite ne ilgiau nei valandą, rekomenduojamas laikas – 20 minučių.

Priedas į vonią iš kalnų medaus

Paimkite 1 l pieno, apie 300 ml kalnų medaus ir 50 ml rožių aliejaus. Pieną pašildykite, bet neužvirkite. Įdėkite medų ir aliejų, išmaišykite ir supilkite į karštą vonią. Gulėkite vandenyje 15–20 minučių, po to perbraukite kūną šveitikliu ir gerai nuplaukite odą.

Žala ir kontraindikacijos

Kalnų medus, kaip ir bet kuri kita veislė, yra alergeninis produktas. Prieš vartojimą būtina atlikti alergijos testą arba atlikti tyrimą pas gydytoją, kad įsitikintumėte, ar jos yra, ar ne. Jei žmogus yra alergiškas žiedadulkėms, bitininkystės produktą taip pat reikia vartoti atsargiai – didelė tikimybė, kad medui taip pat bus alerginė reakcija.

Kalnų medų draudžiama vartoti vaikams iki vienerių metų. Iki trejų metų reikia duoti atsargiai ir mažomis dozėmis. Pilnai pratinti prie kalnų medaus vartojimo galima, kai vaikas jau pilnai maitinasi „suaugusiųjų“ maistu ir neturi virškinimo bei maisto įsisavinimo problemų.

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, ir nėščioms moterims verta pasitarti su savo gydytoju ir individualiai nuspręsti, ar jie gali valgyti medų ir kokiais kiekiais.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Kad neįsigytumėte klastotės, verta žinoti apie kalnų medaus fizines savybes:

1. Jis turi būti skystas, auksinės arba tamsiai gintarinės spalvos su raudonu atspindžiu.
2. Natūralus kalnų medus niekada nėra skaidrus, jame turi būti žiedadulkių intarpų.
3. Jei kalnų medų semiate lazdele, jis turi tekėti nenutrūkstamai, sudarydamas juostelę ant medaus paviršiaus, kuri kurį laiką išlaiko formą.
4. Produktas neturi putoti, o viduje neturi būti burbuliukų.

Jei įmanoma, rekomenduojama atlikti keletą kokybės testų, pvz., su jodu ar actu. Pirmu atveju šaukštą kalnų medaus reikia ištirpinti vandenyje ir stebėti reakciją – nenatūralus produktas sudarys nuosėdas. Jei įlašinus porą lašų jodo jis tampa mėlynas, geriau jo nepirkti. Antram testui reikės į arbatinį šaukštelį medaus įlašinti lašą acto. Kokybiškas produktas su actu niekaip nereaguoja.

Kalnų medų rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip +10°C temperatūroje, tamsioje vietoje. Tiesioginiai saulės spinduliai ir didelė oro drėgmė pakenks produkto sudėčiai.

Indą verta rinktis stiklinį, o ne plastikinį. Puikiai tiks stiklinis indas iš tamsaus stiklo. Prieš tai jį reikia gerai išplauti ne standartinėmis plovimo priemonėmis, o įprastu muilu, papildomai apdorojant vandens vonioje. Jei indas bus nepakankamai švarus, netrukus ten atsiras ligas sukeliančios bakterijos, o medus bus sugadintas. Indo dangtelis turi būti sandarus, nes produktas lengvai sugeria bet kokius kvapus.

Kalnų meduje yra natūralių konservantų, todėl laikantis laikymo sąlygų jis išsaugos savo savybes keletą metų.

Tai natūralus, skanus produktas su daugybe gydomųjų savybių. Tinkamai ir dozuotai vartojant medų, galima žymiai pagerinti savo sveikatą ir išvaizdą.