Islandijos samanos: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Buvo 1918 metai, Rusijoje siautėjo pilietinis karas. Maisto padėtis visoje šalyje buvo itin sudėtinga, duonos katastrofiškai trūko, ypač dideliuose miestuose. Maskvoje išeitis iš šios sunkios situacijos buvo rasta netikėtoje vietoje – miesto vaistinėse, kurių sandėliai buvo užpildyti Islandijos samanomis. Jos buvo nedelsiant panaudotos: mirkytos sodos tirpale, kuris pašalindavo kartumą, išdžiovintos ir sumaltos iki miltelių pavidalo. Jos buvo sumaišytos lygiomis dalimis su ruginiais miltais ir iš šio mišinio kepta duona. Šis duonos kepimo būdas buvo perimtas iš Tolimosios Šiaurės gyventojų. Taip, dėl Islandijos samanų, sostinėje tūkstančiai gyvybių buvo išgelbėti nuo bado mirties.

Cheminė sudėtis

Islandijos samanos dar vadinamos duoninėmis samanomis, islandine kerpe, količniku, sausmiškių samanomis, skiautėtąja kerpe, plaučių samanomis, nors tikslus botanikų duotas pavadinimas yra islandinė cetrarija. Šis augalas yra gana gerai ištirtas, nes jį pradėta tyrinėti ir atitinkamai naudoti prieš daugelį šimtmečių. Šiaurės Europos šalyse jau XVII amžiaus pabaigoje pradėta naudoti Islandijos samanų ekstraktus kaip priešuždegiminę priemonę gydant žaizdas.

Antiseptines savybes augalui suteikia toks jo komponentas kaip natrio usnino rūgšties druska (arba natrio usninatas). Be to, Islandijos samanų sudėtyje yra dar kelios rūgštys, pasižyminčios aukštu gebėjimu kovoti su mikrobais – lichestearino, protolichestearino, fumarprotocetraro ir nedidelis kiekis kitų. Jos puikiai priešinasi streptokokams, stafilokokams ir kitiems mikrobams, turi tonizuojantį poveikį, bet taip pat suteikia augalui kartų skonį.

Maždaug 70–80% Islandijos samanų cheminės sudėties sudaro angliavandeniai, daugiausia tai polisacharidas licheninas, turintis savybę kontaktuodamas su vandeniu sudaryti gliukozę, ir izolicheninas. Be to, tarp cetrarijoje esančių angliavandenių yra monosacharidų: gliukozės ir galaktozės.

Islandijos samanose yra askorbino rūgšties (vitamino C), ir būtent tokios formos, kurią žmogaus organizmas lengvai pasisavina. Ši augalo savybė buvo naudojama jau prieš du šimtmečius. Be to, cetrarijoje yra kristalinis organinis junginys naftochinonas (juglonas), pasižymintis fungicidinėmis ir antibiotinėmis savybėmis. Taip pat nedideliais kiekiais (apie 0,5–2 %) yra baltymų, riebalų, vaško ir po 3 % pigmentų bei gumos, kurią chemikai vadina minkštąja ląsteliena, galinčia išvalyti organizmą nuo šlakų ir toksinų bei daryti palankų poveikį virškinimo sistemos darbui.

Kaip atrodo ir kur auga

Islandijos samanos iš tikrųjų visai ne samanos. Tai tipiškas parmelinių (Parmeliaceae) šeimos kerpių atstovas. Kaip ir visos kerpės, jos nėra vientisas organizmas, o yra neatskiriamo dviejų rūšių augalinių organizmų – grybų ir dumblių – sambūvio produktas. Botanikai šį susivienijimą vadina simbioze.

Augalo pagrindą sudaro grybų siūlų rezginys. Paviršiuje jie susipynę tankiai, o žemesniuose sluoksniuose – laisviau. Tuose sluoksniuose tarp grybo siūlų įsikuria dumbliai. Atrodo, tarsi dumblių ląstelės būtų apipintos grybų siūlais. Dėl šio glaudaus ryšio grybas ir dumbliai maitina vienas kitą: pirmasis aprūpina antruosius vandeniu su mineralinėmis druskomis, o pats už tai gauna organinių medžiagų – angliavandenių.

Atitinkamai, kovodamos dėl išlikimo, Islandijos samanos įgyja dviejų organizmų jėgą, padedančią joms išgyventi tokiomis sąlygomis, kokios neįsivaizduojamos kitiems augalams. Todėl Islandijos samanos auga nederlingose smėlio dirvose ir kopose, ant plikų uolų, senų medžių žievės. Joms nieko nereiškia nei stiprūs vėjai, nei atšiaurios gamtos sąlygos.

Iš pavadinimo aišku, kad pirmosios žinios apie augalą atsirado Islandijoje, kuri kartu su Šiaurės Škotija, Velsu ir Pietvakarių Airija yra pagrindinė jo buveinė. Tačiau jis taip pat aptinkamas Europos, Azijos, Afrikos ir Australijos pušynuose, pelkėse, miškatundrėse ir tundrose; Rusijoje dažniausiai – europinėje šalies dalyje, bet neretos jo kolonijos ir Altajaus bei Sajanų kalnuose, Tolimuosiuose Rytuose ir Kaukazo kalnagūbrio šlaituose. Būtent Islandijoje ši kerpė gali padengti visą teritoriją ištisiniais sąžalynais; kitose planetos vietose ji paprastai auga atskirais kuokštais ar net pavieniais egzemplioriais. Augalas vystosi lėtai, metų metus, ir tik esant būtinajai sąlygai – švariam orui ir visiškam pramoninių išmetimų nebuvimui.

Islandinės samanos kūnas, kaip ir visų kerpių, vadinamas gniužulu. Iš jo išvaizdos neįmanoma nustatyti, kur baigiasi vienas organas ir prasideda kitas, kaip tai būna kitiems augalams. Pavyzdžiui, žolės stiebo ir lapo arba stiebo ir žiedo ribos yra gana aiškios. Apie cetrariją to pasakyti negalima. Išoriškai visas augalas primena žemus (ne aukštesnius nei 10–15 cm) krūmelius, sudarytus iš plokščių šakelių, panašių į žalsvai rudas arba rudas skiautes. Šios skiautės šiek tiek užlinkusios į viršų, yra netaisyklingos juostos formos, liečiant labai minkštos, bet gana elastingos, odiškai kremzlinės struktūros. Pasitelkus vaizduotę, žvelgiant į augalą nesunku pastebėti, kad islandinė samana labai panaši į smarkiai išsišakojusius elnio ragus – tik miniatiūroje. Pačiuose šių „ragelių“ galuose vaisiakūniuose, turinčiuose lėkštutės formą, susidaro sporos. Rageliai gali būti ir matiniai, ir blizgūs.

Apatinė gniužulo dalis, prigludusi prie dirvos, uolos ir medžio kamieno, yra gerokai šviesesnė – nuo šviesiai rudos su baltais taškeliais iki beveik baltos spalvos. Ant jos matomi smulkūs plyšimai, pro kuriuos laisvai patenka oras.

Rinkimas ir laikymas

Islandinė samana renkama vasarą, sausomis šiltomis dienomis. Gniužulai paprastai tiesiog atplėšiami nuo pagrindo, prie kurio yra prisitvirtinę, kruopščiai išvalomi nuo visų šiukšlių, o tada išdžiovinami. Geriausia tai daryti, žinoma, džiovykloje, bet tinka ir kita vieta, galbūt netgi tiesiog po atviru dangumi, jei leidžia orai. Būtent gerai išdžiovintas gniužulas tinka tolesniam naudojimui. Įkvėpus galima pajusti nestiprų kvapą su lengva kartoka gaida; tokio pat skonio bus ir išdžiovinta islandinė samana.

Kai žaliava išdžiūsta, ji išdėliojama į kartonines dėžes, medines dėžes su ant dugno paklotu popieriumi, pintines dėžes arba sausus stiklainius. Tara dedama į tamsią, sausą, vėsią patalpą. Tokiomis sąlygomis žaliava laikoma ne ilgiau kaip dvejus metus.

Nustatyti, koks geras yra išdžiovintas produktas, nesudėtinga: tereikia užpilti nedidelį jo gabalėlį vėsiu vandeniu. Samana gana greitai išbrinksta, tampa ryškiai žalia ir pradeda skleisti malonų miško aromatą. Liečiant samanos gabalėlis turėtų pasidaryti šiek tiek slidus, o paruoštas nuoviras pradeda panašėti į drebučius.

Islandijos samanų gydomosios savybės

Liaudies medicina islandinę samaną naudoja jau kelis šimtmečius; apie tai žinoma iš Norvegijos, Švedijos ir Islandijos traktatų, kur ji plačiai naudota peršalimo ligoms ir kosuliui gydyti. Jos pagalba buvo stiprinamas organizmas, gydomos žaizdos ir nudegimai.

Mokslinis augalo potencialo tyrimas prasidėjo XX amžiaus penktajame dešimtmetyje. Būtent tada buvo nustatytos pagrindinės veikliosios medžiagos, paverčiančios cetrariją visateise gydymo proceso dalyve. Pirmuoju medikų ir farmacininkų atradimu tapo kerpės antibiotinės savybės.

Didžiojo Tėvynės karo metu buvo keletas ligoninių, kuriose cetrarija buvo naudojama gangrenai gydyti, ir labai sėkmingai. Gangreninių žaizdų apdėjimas samanomis leido išgelbėti daugybę kareivių gyvybių.

Šiandien cetrarija įtraukta į daugelio pasaulio šalių, įskaitant Rusiją, farmakopėją.

Gydytojai pirmąją vietą skiria jos gebėjimui susidoroti su rimtomis bronchopulmoninėmis ligomis dėl sudėtyje esančių baltymų, lipidų ir lakiųjų komponentų, turinčių analgetinį, atsikosėjimą lengvinantį ir raminantį poveikį.

Kitos paklausios islandinės kerpės savybės yra gydomosios ir atkuriamosios. Už tai atsakingos gydomosios gleivės, iš kurių augalas sudarytas 70%. Dėl to, kad cetrarijoje yra daug cetrarinės ir usninės rūgšties, ji turi antimikrobinių ir regeneracinių gebėjimų, gali sumažinti vėžinių ląstelių aktyvumą ir net pagreitinti jų žūtį, slopindama fermentus, skatinančius jų dauginimąsi.

Ryškiu priešuždegiminiu poveikiu kerpė apdovanota dėl polisacharido lichenino buvimo. Be to, ji turi galingų imunomoduliuojančių ir antivirusinių gebėjimų ir yra stiprus antioksidantas, stabdantis ląstelių oksidacijos ir priešlaikinio senėjimo procesus. Rauginės medžiagos ir mikroelementai suteikia augalui stimuliuojantį ir kraujavimą stabdantį poveikį.

Dėl tokio turtingo komponentų arsenalo gydytojai išmoko naudoti islandinę kerpę kovojant su visu spektru kvėpavimo takų ir nosiaryklės ligų, įskaitant infekcines ir virusines: laringitais ir pneumonijomis, bronchine astma ir sinusitu, bronchitais ir tuberkulioze.

Kerpėmis gydomos ir virškinimo trakto, tulžies latakų ligos, žarnyno infekcijos, viduriavimas, avitaminozė. Ji padeda žmonėms, turintiems nervinį išsekimą, nusilpusiems po operacijų ir sunkių ligų, taip pat kenčiantiems nuo odos ligų, tokių kaip psoriazė, egzema ir įvairūs dermatitai.

Moterims

Moterys visada nori būti gražios ir lieknos. Todėl daugumai jų priemonės su cetrarija yra įdomios kaip pagalba metant svorį ar sprendžiant kokias nors kosmetines problemas, su kuo augalas gerai susidoroja. Iš tiesų islandinė kerpė daro gilesnį poveikį moters organizmui, nes dalyvauja nustatant aiškų endokrininės sistemos darbą.

Taip pat gydomoji kerpė gali kovoti su mastopatija ir toksikoze. Pastebėta, kad kerpės nuovirų vartojimas žindymo metu didina laktaciją.

Kaip natūralus antibiotikas islandinė kerpė gali būti naudojama moterų, siekiant atsikratyti bakterinio makšties ir šlapimo takų uždegimo.

Vyrams

Vienas iš islandinės kerpės komponentų – usninė rūgštis, kuri vadinama galingu natūraliu antibiotiku, veiksmingai susidoroja su urogenitalinės srities problemomis. Jos poveikiui pasiduoda bakterijos, sukeliančios tokias infekcijas. Žiniuoniai pastebėjo, kad kerpės nuoviras kartu su citrininės melisos žole padeda gydant vyrų ligas – prostatitą ir prostatos adenomą.

Nėštumo metu

Vaistai, kurių sudėtyje yra cetrarijos, nėščiosioms nėra kontraindikuotini, nes juose nėra pavojingų, nuodingų ar kenksmingų komponentų, galinčių pakenkti kūdikio sveikatai. Be to, būsimos mamos, susirgusios angina ar peršalus, sintetiniams vaistinės antibiotikams renkasi natūralią kerpės sudėtį. Ji veikia švelniau ir augo ekologiškai švariuose rajonuose. Tačiau vaistų ir liaudiškų priemonių dozes reikėtų šiek tiek sumažinti.

Vienintelis dalykas, kurį reikia turėti omenyje – nesigydyti savarankiškai. Būtina pasitarti su gydytoju, nes kiekviena liga nėštumo metu turi vykti prižiūrint gydytojams. Yra dar viena pastaba – galimas individualus cetrarijos netoleravimas.

Vaikams

Istorija žino pavyzdžių, kai ištisos tautybės naudojo Islandijos samanas kūdikių priežiūrai – jos buvo naudojamos kaip sauskelnės. Dėl antiseptinių kerpės savybių mažyliai augo sveiki ir nežinojo, kas yra vystyklų bėrimai.

Šiandien Islandijos samanų pagrindu pagaminti vaistai ir priemonės dažniausiai naudojami gydant kokliušą, bronchitą ir peršalimo kosulį įvairaus amžiaus vaikams. Jos nerekomenduojamos tik vaikams iki vienerių metų, o kitiems drąsiai galima gaminti nuovirą ir duoti nuo kosulio. Kadangi šio augalo nuovirai yra kartūs, vaikams reikia įdėti medaus. Gydomuosius mišinius geriau ruošti ne su vandeniu, o su pienu ar kefyru, kad sušvelnintų skonį.

Pavyzdžiui, jei blenderiu sumaišysite stiklinę kefyro, 2 šaukštus medaus ir tiek pat sausos vaistinės žaliavos, vaikas nebus išrankus ir neatsisakys vaisto: jis malonaus skonio. Taip pat vaikams tiks sirupai, pagaminti iš kerpių: saldų vaistą jie geria su malonumu, o nauda iš jo yra neįtikėtina.

Be to, mišiniais, kurių pagrindą sudaro samanos, vaikams gydomi įbrėžimai, žaizdos, nubrozdinimai, nudegimai, įvairūs bėrimai.

Metant svorį

Cetrarijos gebėjimas pagreitinti medžiagų apykaitą ir paleisti metabolizmo procesus naudojamas vartojant jos pagrindu pagamintas priemones svorio metimui. Esant gerai medžiagų apykaitai, riebalai neturi šansų nusėsti kur nors šonuose ar sėdmenyse. Veiksmingiausiai šiuo atveju veiks kisielius, pagamintas iš šio augalo.

Norint jį paruošti, samanos iš vakaro mirkomos sūriame vandenyje, kad druska pašalintų iš jų kartumą. 5 litrams vandens prireiks 3 šaukštų druskos. Ryte vanduo nupilamas, puode sumaišomi 2 stiklinės šulinio vandens su puse stiklinės samanų ir uždedami ant ugnies. Ant viryklės šis mišinys verdamas ilgai, kol samanos praranda savo struktūrą, o puodo turinys tampa vienalytis. Atvėsinama ir geriama po 30 ml vieną kartą per dieną.

Natūralu, vien tik vartojant kerpę, svorio numesti nepavyks. Neapsieisite be sportinių treniruočių ir tinkamos mitybos organizavimo. Tačiau islandinė kerpė yra visiškai tų, kurie siekia sulieknėti, pusėje: padės sumažinti potraukį saldumynams, sumažins patinimą. Atitinkamai, taps lengviau užsiimti fiziniais pratimais, o tai padės išvalyti plaučius, o tai paskatins norą didinti sporto krūvius. Jei laikysitės visų šio plano punktų, jau po mėnesio veidrodyje galėsite pamatyti ryškių pokyčių, nes kerpė per šį laikotarpį leidžia numesti nuo 5 iki 10 kg.

Be kerpių kisieliaus gėrimo, galima tiesiogiai į maistą dėti susmulkintą augalą. Net mažas žiupsnelis per dieną pakaks, kad būtų pradėti riebalų deginimo procesai.

Taip pat galima vartoti nuovirą, paruoštą tokia proporcija: vienas šaukštas kerpės pusei litro vandens. Virti pusvalandį, perkošti, atvėsinti. Gerti po pusvalandį prieš valgį ryte ir vakare po stiklinę. O tinktūros, kaip alkoholio turintys preparatai, metant svorį nerekomenduojamos.

Islandijos samanos liaudies medicinoje

Islandinės kerpės naudojimo gydymo tikslais tradicijos siekia XVII amžių. Tuomet dar nebuvo antibiotikų ir kitų stiprių preparatų, o Islandijos ir Danijos vaistininkai jau naudojo šį augalą kosulio gydymui ir virškinimo sistemos problemų šalinimui.

Dėl atidesnio dėmesio ir kruopštaus kerpės veikimo tyrimo liaudies gydytojai sugebėjo atrasti joje nuostabių savybių, įskaitant gebėjimą susidoroti su tuberkulioze arba, kaip ji tada buvo vadinama, džiova, nuo kurios dar nebuvo išsigelbėjimo. Nuo to laiko gydomųjų mikstūrų receptai buvo kruopščiai saugomi žynių ir perduodami mokiniams. Ir iki šiol liaudies medicina laiko cetrariją vienu naudingiausių augalų.

Gleivinis nuoviras, gaunamas verdant kerpę, gali būti naudojamas gydant pažodžiui visas organizmo sistemas – nuo kvėpavimo ir virškinimo iki šlapimo ir lytinių organų, nuo paprasto slogos ar viduriavimo iki sudėtingiausių problemų, tokių kaip tuberkuliozė, onkologija, pneumonija, astma. Jis taip pat sėkmingai susidoroja su žaizdomis, nudegimais, pūlingais odos pūliniais.

Be gydomųjų užduočių atlikimo, islandinę kerpę liaudies gydytojai vartoja ir profilaktiniais tikslais: ji stiprina organizmą, suteikia jam jėgų, didina imunitetą. Ypač naudinga ji išsekusiems, nusilpusiems žmonėms.

Sergant cukriniu diabetu

Jakutijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad tautos, kurios šimtus metų nuolat vartojo islandinę kerpę, niekada nesirgo cukriniu diabetu.

Mokslininkai šį reiškinį aiškina kerpės gebėjimu pašalinti iš organizmo ne tik nuodus ir sunkiųjų metalų druskas, bet ir cholesterolį, taip pat gliukozės perteklių. Tiems, kurie gyvena toli nuo Islandijos samanų augaviečių ir todėl neturi galimybės jų įtraukti į kasdienį racioną, svarbu, kad ši kerpė ne tik padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje, bet ir turi šlapimą varantį poveikį. O tai yra reikšminga diabetikams, nes tokiu būdu mažėja edema, gerėja kraujotaka, atitinkamai mažėja rizika susidaryti šiai ligai būdingų trofinių opų ant kojų.

Tiems, kuriems susidarė tokios opos, kerpė padės jas užgydyti ir sumažins riziką, kad į šias žaizdas pateks streptokokinė ar stafilokokinė infekcija.

Sergant pankreatitu

Cetrarijos preparatus galima naudoti kompleksinėje lėtinio pankreatito terapijoje, tačiau to nereikėtų daryti ligos paūmėjimo metu. Naudinga naudoti šią priemonę kaip profilaktinę sudėtį, ypač tais atvejais, kai sumažėjusi skrandžio sulčių sintezė.

Norint paruošti tokią priemonę, 1 valgomąjį šaukštą sausos kerpės išmaišykite 250 ml kefyro, įdėkite 1 arbatinį šaukštelį medaus, dar kartą gerai išmaišykite ir palikite pastovėti 15 minučių. Gerkite kompoziciją vakarienės metu. Ji padeda pagerinti ne tik kasos, bet ir žarnyno mikrobiotos bei kepenų sveikatą.

Komplikuoto pankreatito metu kasoje gali susidaryti akmenys. Gydytojai šią būklę vadina pankreolitiaze. Jai būdingas stiprus juosiantis skausmas pilvo srityje, kuris jaučiamas ir kaip bukas, ir kaip aštrus. Jis gali, kaip dažniausiai sako pacientai, „atsiduoti“ į dešinįjį ar kairįjį šoną ar net į apatinę nugaros dalį.

Islandijos samanų užpilu galima skaidyti akmenis. Tam kelis šaukštus sausos žaliavos supilkite į stiklinę obuolių acto, išmaišykite ir palikite pastovėti vėsioje tamsioje vietoje dvi paras. Užpilą gerkite prieš miegą, atskiesdami 1 arbatinį šaukštelį priemonės stiklinėje vandens.

Sergant gastritu

Islandijos samanos be didelių pastangų padeda esant virškinimo sistemos problemoms, virškinamojo trakto ligoms. Tam galima naudoti tiek tradicinius augalo nuovirus, tiek skanius pusryčius jų pagrindu, kuriuos reikia vartoti 30–40 dienų kursais. Paruoštose kompozicijose kerpei būdingo kartumo nejaučiama.

1. Muslis su cetrarija. Į 1 kg įprastų parduotuvinių muslių (galima imti bet kokius, prie kurių esate pripratę ir kurie patinka) įmaišykite stiklinę džiovintos ir blenderiu susmulkintos vaistinės žaliavos, išmaišykite. Kiekvieną rytą tokią mišinio porciją užpilkite arba pienu, arba grietinėle, arba rūgpieniu ir valgykite pusryčiams.
2. Jogurtas su cetrarija. Norint paruošti gydomąjį jogurtą, valgomąjį šaukštą Islandijos samanų įdėkite į stiklinę kefyro, išmaišykite ir palaukite 5 minutes. Naudingas produktas paruoštas. Galite įdėti 1 arbatinį šaukštelį medaus arba penkių minučių uogienės iš mėlynių, serbentų – bus labai skanu! Gerkite vakarais, maždaug valandą prieš miegą. Beje, ši priemonė, be kasos sveikatinimo, dar padės ir lieknėti.

Nuo kosulio

Kosulio mišiniai ruošiami tiek iš vien islandijos samanų, tiek derinant jas su kitomis žolelėmis.

1. Priemonė nuo kosulio. Ji ruošiama emaliuotame puodelyje, į kurį įpilama stiklinė pieno. Statoma ant silpnos ugnies ir suberiama 1 valgomasis šaukštas sausos vaistinės žaliavos – kerpių. Pusvalandį mišinys laikomas ant viryklės, uždengtas lėkšte arba lėkštute (metalinis dangtelis nerekomenduojamas), prireikus pamaišant. Mišinys geriamas karštas, prieš miegą išgeriant po 2–3 gurkšnius.
2. Mišinys su čiobreliais. Imama visai nedaug (maždaug po pusę arbatinio šaukštelio) kerpių ir čiobrelių, užpilama 250 ml verdančio vandens. Šis mišinys paliekamas prisitraukti 5 minutes, po to perkošiamas ir geriamas 3 kartus per dieną po stiklinę.
3. Su medumi. Į puodą įpilama 200 ml šalto vandens ir suberiami 2 valgomieji šaukštai džiovintų samanų, užvirinama ir palaikoma ant silpnos ugnies valandą. Pasibaigus šiam laikui, puodo turinys turi būti panašus į kisielių. Kad mišinys nekartėtų, įdedamas 1 valgomasis šaukštas medaus. Gatavas vaistas geriamas šiltas, po 2–3 gurkšnius. Per dieną reikia išgerti visą paruoštą porciją.

Nuo tuberkuliozės

Esant tokiai rimtai ir pavojingai ligai, kaip tuberkuliozė, mišiniai iš islandijos samanų gali ne tik silpninti stiprų alinantį kosulį, bet ir turėti bendrą stiprinamąjį poveikį, palaikyti organizmo imunines jėgas. Tačiau šias priemones galima naudoti tik kaip papildomas ir visiškai laikantis gydytojo nurodymų.

1. Kavos malūnėliu arba blenderiu sausa vaistinė žaliava sumalama į miltelius, imama 30 g ir užpilama užvirintu vandeniu (250 ml). Tada 5–10 minučių mišinys verdamas ant mažos liepsnos. Nuimama nuo viryklės, sandariai uždengiama dangčiu, galima net uždengti viršų rankšluosčiu dėl didesnės šilumos. Paliekama prisitraukti pusvalandį. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus prieš kiekvieną valgį, 25–30 minučių prieš.
2. Stikline verdančio vandens užpilami 2 valgomieji šaukštai džiovintų susmulkintų islandijos samanų. Tada indas uždaromas ir pusvalandį laukiama, kol užpilas paruošiamas, po to perkošiama ir geriama. Norma – 2 valgomieji šaukštai vienu kartu, gerti reikia prieš valgį 4–5 kartus per dieną. Būtina atlikti tris tokius 10 dienų kursus, darant pertraukas po 4–5 dienas.

Nuo alergijos

Su alergija padės susidoroti nuoviras, kurį galima ir gerti, ir juo trinti sudirgintas odos vietas.

Gera sauja (maždaug 40–50 g) džiovintos vaistinės žaliavos užpilama vėsiu vandeniu 2 valandoms. Po to vanduo nupilamas ir į tą patį indą su išbrinkusia žaliava įpilama 500 ml verdančio vandens ir virinama 25–30 minučių ant silpnos liepsnos. Geriama ryte, tuščiu skrandžiu, po 100 ml.

Esant vidurių užkietėjimui

Esant vidurių užkietėjimui ir žarnyno problemoms, liaudies medicina rekomenduoja ruošti gydomąjį kerpių ekstraktą.

100 g susmulkintų sausų samanų užpilti 1 l vandens ir palikti parai. Po 24 valandų vandenį nupilti į emaliuotą puodą ir pastatyti ant vandens vonios. Laikyti tol, kol vandens tūris sumažės per pusę. Gautą ekstraktą laikyti šaldytuve, gerti po valgomąjį šaukštą pusvalandį prieš valgį.

Išmatas galima normalizuoti ir paprasčiausiu užpilu: susmulkintas samanas tereikia užpilti virintu vandeniu (stiklinei žaliavos – 2 l vandens). Gerti galima jau po paros – 3 kartus per dieną po nedidelę stiklinę (200 ml).

Sergant astma

Islandijos samanos rekomenduojamos ir sergantiesiems bronchine astma, bet ne paūmėjimo metu. Reguliarus kerpių nuoviro vartojimas padės stiprinti imunitetą, prisidės prie organizmo valymo, o tai galiausiai teigiamai paveiks astmos eigą.

Tokiam gydomajam mišiniui tereikia užpilti vaistinę žaliavą karštu vandeniu ir šiek tiek pavirinti. 3 valgomiesiems šaukštams džiovintų samanų imti 600 ml vandens. Gautas nuoviras – tai dienos norma, jį reikia išgerti per tris kartus per parą.

Peršalus

Peršalus, kai teka iš nosies, peršti gerklę, prasideda kosulys, laiku pavartotos Islandijos samanos gali paveikti visą simptomų kompleksą ir neleisti ligai išsivystyti. Norint išvengti komplikacijų po peršalimo, Islandijos samanos užplikomos piene: 1 arbatinį šaukštelį žaliavos verdant su stikline pieno 15 minučių ir geriant karštą. Per dieną šią procedūrą reikia pakartoti bent 2 kartus, ir jau ryte galima pasijusti daug geriau. Vaikams toks mišinys padės greičiau atsikratyti kosulio.

Sergant angina

Susidoroti su angina žmogui Islandijos samanos padeda dviem būdais. Pirma, jos pakelia imunitetą ir didina organizmo apsaugines jėgas. Antra, jos daro švelnų priešuždegiminį poveikį. Jei skauda gerklę, paprasčiausia įsidėti į burną nedidelį samanų gabalėlį ir lengvai jį kramtyti, o susidariusias sultis pamažu čiulpti ir nuryti. Liaudies medicina laiko cetrariją viena veiksmingiausių priemonių nuo anginos.

Sergant sinusitu

Norint gauti gerą, kokybišką priemonę lėtiniam slogui, kuriam būdingas sinusitas, gydyti, be Islandijos samanų, reikės japoninės soforos, jonažolės ir šalavijo. Šalavijo imama 2 valgomieji šaukštai, visų kitų augalų, įskaitant samanų, – po 1. Mišinys verdamas 1 l vandens pusvalandį, atšaldomas ir tik tada nukošiamas. Prieš miegą gauta priemone išplaunamos nosies ertmės gumine lempute.

Sergant prostatitu

Cetrarijos gebėjimas gydyti prostatitą žinomas seniai. Taip pat seniai ir liaudies medicina, ir oficialioji rekomenduoja Islandijos samanas ne kaip atskirą priemonę, o kaip kompleksinės ligos terapijos dalį, kuri padeda paspartinti normalių organizmo funkcijų atkūrimą. Šiuo tikslu nereikia vartoti didelių gydomojo nuoviro kiekių, užtenka 2 valgomųjų šaukštų prieš kiekvieną valgį. Paruošti nuovirą nesudėtinga: į 700 ml įberti 2 valgomuosius šaukštus kerpių ir pavirinti 10 minučių.

Nuo kirmėlių

Eskimai ir kitos šiaurės tautos naudojo Islandijos samanas ne tik žaizdoms ir nudegimams gydyti ar pūliniams šalinti, bet ir kovojo su uždegimais, netgi naudojo kerpes žarnyno kirmėlėms ir kitiems parazitams išvaryti. Tačiau šiuolaikiniai tyrinėtojai įsitikinę, kad pati cetrarija neturi lemiamo poveikio kiaušinėliams, lervoms ir suaugusiems kirmėlėms, kuris leistų teigti, jog ji geba išvaryti parazitus. Vis dėlto jas reikia vartoti šiam tikslui, nes kartu su gydytojo paskirtais antihelmintiniais vaistais samanos pagreitins „įsibrovėlių“ šalinimą, nes pasižymi apgaubiančiomis savybėmis, kurios pagerina žarnyno būklę.

Sergant cistitu

Cistitas yra žinomas kiekvienai moteriai. Daugelis žino, kaip sunkiai ši liga pernešama, kiek skausmo ir nemalonių akimirkų ji suteikia. Palengvinti būklei reikia pagaminti priemonę iš pieno ir Islandijos samanų. Troškinkite 1 stiklinę pieno su 1 valgomuoju šaukštu cetrarijos silpnoje ugnimi ant viryklės 10 minučių. Palikite valandai, tada perkoškite ir gerkite karštą. Po tokios priemonės naktis praeis ramiai, skausmas palaipsniui nurims, taip pat liausis nuolatiniai šlapinimosi potraukiai. Šis būdas padės ir sergant kitomis šlapimo lytinių organų sistemos ligomis – pielonefritu ir uretritu.

Gydomųjų mišinių rūšys

Užpilas

Gydant kvėpavimo sistemos ligas, įskaitant sunkias, pavojingas ir lėtines (tokių kaip bronchinė astma, tuberkuliozė, kokliušas ir pneumonija) tradicinė medicina siūlo kompleksinės terapijos sudėtyje naudoti Islandijos samanų užpilus.

Norėdami jį paruošti, stiklinėje verdančio vandens užplikykite 2 arbatinius šaukštelius džiovintų kerpių ir palikite prisitraukti po dangčiu 30 minučių. Vartokite po 1–2 valgomuosius šaukštus prieš valgį, maždaug 5–6 kartus per dieną. Geriau gydytis 10 dienų kursais, po kurių darykite 3–4 dienų pertrauką, o tada gydymą pakartokite. Atlikite tris kursus.

Tą patį užpilą galima naudoti ir išoriškai. Miškų ruošos organizacijų darbuotojai, atokiai nuo civilizacijos, išmoko jį sėkmingai naudoti opoms ir pūlingoms žaizdoms gydyti. Kad žaizdos greičiau gytų, jos plaunamos ir drėkinamos šio kerpės užpilu.

Tinktūra

Liaudies gydytojai siūlo vartoti alkoholinį Islandijos samanų antpilą ne tik kaip gydomąją, bet ir kaip prevencinę priemonę. Profilaktikai antpilas geriamas kursais. Per metus reikia atlikti 2 kursus, kurių kiekvienas trunka dvi ar tris savaites. Taip pat, anot žiniuonių, tai nepakeičiama priemonė gydant virškinamojo trakto ligas, gerinant apetitą, atsikratant stipraus, dusinančio kosulio. Norėdami paruošti gydomąjį antpilą, 40 g samanų supilkite į stiklinę 60 % spirito. Palikite tamsioje vietoje 7 dienas. Vartokite po 2 kartus per dieną: į 1 valgomąjį šaukštą lašinkite 10–15 lašų, praskiesdami vandeniu iki kraštų.

Nuoviras

1. Skrandžio tonusui atkurti. Pusvalandžiui uždėkite ant nedidelės ugnies 750 ml vandens, į kurį įdėkite 3 šaukštus sausos kerpės. Kai nuoviras atvės, jis bus panašus į kisielių. Išgerkite visą šią kisieliaus dozę vienu kartu. Pakartokite nuoviro vartojimą nuo 3 iki 5 dienų.
2. Universalūs nuoviras. Tokia priemonė tinka vartoti viduje esant bet kokioms sveikatos problemoms, kurias gali išspręsti islandinė kerpė. Be to, ją galima naudoti ir išoriškai – tepti odą. Reikia 5 minutes palaikyti vandens vonelėje 2 stiklines verdančio vandens, į kurį įdėta 1 valgomasis šaukštas džiovintos kerpės. Po nukošimo gerti po 30 ml nuo 3 iki 5 kartų per dieną.
3. Sergant onkologinėmis ligomis. Šis nuoviras skirtas kaip pagalbinė priemonė kompleksiniam onkologinių ligų gydymui ir onkologinių problemų profilaktikai. Reikės ugniažolės, takažolės, jonažolės, islandinės kerpės – šiuos augalus reikia susmulkinti ir sudėti į erdvų indą po dvi dalis. Papildykite indą įdėdami po tris dalis taip pat susmulkintų vandens pipiro, gysločio lapų ir dilgėlių. Į šią sausą masę suberkite žaliąją arbatą – 100 dalių. Sumaišykite visas žoleles, paimkite 4 arbatinius šaukštelius mišinio, užpilkite 1 l karšto vandens. Gausite paros normą nuoviro. Palikite brinkti valandą, po to nukoškite ir gerkite šiltą po stiklinę 4 kartus per dieną.

Arbata

Gerti po puodelį arbatos iš cetrarijos naudinga sergant peršalimo ligomis, sutrikus virškinimo trakto veiklai, sergant bronchitu ir astma (ne paūmėjimo metu). Šis gydomasis gėrimas padės atkurti apetitą, paskatins organizmo apsaugines jėgas. Jis pasižymi bendrą stiprinančiu poveikiu, todėl bus labai naudingas kaip profilaktinė priemonė. Norint jį paruošti, reikia į nedidelį metalinį arbatinuką užpilti 0,5 l vandens ir įberti 2 arbatinius šaukštelius susmulkintos cetrarijos. Pastatykite ant viryklės ir pavirkite ant silpnos ugnies 10 minučių. Nuimkite arbatinuką nuo viryklės, apvyniokite jį ir palaikykite taip ne mažiau ¾ valandos. Galima gerti kaip įprastą arbatą – kelis kartus per dieną mažais puodeliais.

Tepalas

Tepalus su islandine kerpe galima gaminti tiek hidrofilinius (t. y. vandenyje tirpius), tiek ant riebalų arba ant sudėtingesnio krakmolo-glicerino pagrindo. Tepalus ant riebalų pagrindo reikia naudoti greitai, nes jie linkę gesti. Vandenyje tirpūs tepalai iš esmės yra atvėsę ir dėl to įgiję drebučių konsistencijos nuovirai. Jie ant odos sukuria plonas elastingas plėveles, kurios gana gerai laikosi.

1. Drebučių pavidalo tepalas odos problemoms. Padaryti koncentruotą kerpės nuovirą paprasta: į 1 l vandens suberkite 1 kg susmulkintos (galima ne itin smulkiai) cetrarijos. Pavirkite apie 15 minučių, atvėsinkite. Tepkite įbrėžimus, nudegimus, pjūvius, galima dėti ant spuogų, inkštirų ir kitų probleminių odos vietų.
2. Tepalas krakmolo-glicerino pagrindu. Paimama po 7 g vandens ir kvietinių krakmolo, išmaišoma, įpilama 93 g vaistinio glicerino. Kaitinama vandens vonelėje nuolat maišant, kol gaunama šviesi permatoma vienalytė masė (jos svoris bus 100 g). Kai atvėsta, į šį tūrį įdedama 1–1,5 arbatinio šaukštelio smulkiai maltų islandinių samanų ir išmaišoma. Tepalas paruoštas. Jis lėtai įsigers, todėl gali veiksmingai spręsti problemas su kraujagyslinėmis žvaigždutėmis, nudegimais.

Sirupas

Rudens-žiemos laikotarpiu, kai dažnos peršalimo ligos, pagelbės sirupas su islandinėmis samanomis. Jis vartojamas nuo kosulio, o gaminamas iš cetrarijos ekstrakto, pridedant papildomų komponentų. Ekstraktas – tai sodrus gleivinis augalo nuoviras. Jis maišomas su medumi arba cukrumi. Galutinis produktas – malonaus skonio priemonė su didele naudingų medžiagų koncentracija, galinti išgydyti kosulį per 7–10 dienų. Medus gydomajai priemonei ruošti yra naudingesnis už cukrų, nes jis pats turi antimikrobinį poveikį. Tačiau jo negalima duoti vaikams iki dvejų metų.

Sirupas nuo kosulio
Norint paruošti sirupą su islandinėmis samanomis, reikia paruošti nuovirą: į 250 ml vandens įdėti 1 valgomąjį šaukštą sausų žaliavų ir pavirinti 15 minučių. Nuovirą perkošti karštą, šiek tiek atvėsinti ir sumaišyti su medumi: 1 daliai nuoviro imti 3 dalis medaus. Mišinį pašildyti vandens vonelėje nuolat maišant, kol medus taps visiškai skystas. Sirupas paruoštas!

Vaistiniai preparatai su Islandijos samanomis

Vaistinių lentynose yra daug preparatų, pagamintų islandinių samanų pagrindu. Apie tai, kaip teisingai ir kokia doze jį vartoti, būtinai nurodyta instrukcijoje. Nors šie preparatai išduodami be recepto, prieš einant į vaistinę, reikia pasiteirauti gydytojo nuomonės dėl jų vartojimo. Vaistinėse parduodama ir tikra sausa kerpė. Ji supakuota į kartonines dėžutes ir gali būti pateikiama kaip tiesiog džiovintas vaistinis augalas arba kaip to paties pavadinimo arbata.

Pavadinimu „Islandinės samanos“ galima nusipirkti priešuždegiminį, antiseptinį, šildantį ir nuskausminamąjį kremą, kuris skirtas kaip išorinė priemonė odos pažeidimams, sumušimams, išnirimams, žaizdoms, peršalimo ligoms, kosuliui, sąnarių skausmams.

Vyrai gali įsigyti vitaminų „Men's formula prostatos forte“, kurio vienas iš komponentų yra gydomoji kerpė. Jie skirti normalizuoti medžiagų apykaitos procesus priešinėje liaukoje, sumažinti prostatos uždegimą ir patinimą, pašalinti diskomfortą ir skausmingus pojūčius šlapinantis.

Tačiau didžiausia grupė preparatų islandinių samanų pagrindu – tai vaistai bronchų ir plaučių ligoms, peršalimui ir kosuliui gydyti. Tai ir sirupai, ir tabletės.

1. Sirupas „Herbion“ vartojamas sausam kosuliui, sausai gleivinei ir balso stygų apkrovai. Preparatą galima duoti vaikams nuo vienerių metų.
2. Sirupas „Pektolvan C“ gydo ūmines ir lėtines kvėpavimo takų ligas, veiksmingas, kai susidaro sunkiai atsiskiriančios klampios skreplės. Kvepia braškėmis. Negalima vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą dėl papildomų preparato sudedamųjų dalių.
3. „Pektolvan Fito“ – tai fitopreparatas, spiritinis ekstraktas. Jis vartojamas lašų pavidalu, kurie prieš vartojimą ištirpinami vandenyje. Veiksmingesnis nei ankstesnis preparatas, bet jo negalima duoti vaikams iki 12 metų.
4. Tabletės „Isla-moos“. Iš tiesų tai pastilės čiulpimui. Jos vartojamos sergant bronchitu, faringitu, laringitu, užkimus balsui. Taip pat jos naudingos dainininkams ir lektoriams – tiems žmonėms, kurių balso stygos yra labiau apkrautos. Galima duoti vaikams nuo 4 metų.
5. Sirupas „Bronchical plus vaikams“. Pavadinimas kalba pats už save. Be islandinės samanos, praturtintas vitaminu C. Vartojamas peršalus ir sergant gripu, bronchitu.
6. „Natrio usninatas“. Vaistinėse parduodamas įvairiomis formomis: milteliai, aliejinis ir spiritinis tirpalai, su glicerinu arba kaip kėnio balzamo sudedamoji dalis. Miltelius galima vartoti į vidų, tirpalai ir balzamas naudojami išoriniam žaizdų, nudegimų ir odos įtrūkimų gydymui.

Naudojimas kosmetologijoje

Naudoti kosmetikos tikslais islandines samanas gali visi, kontraindikacija čia gali būti tik viena – individualus netoleravimas. Retai pasitaiko, kai oda yra pernelyg jautri preparatams, kurių sudėtyje yra cetrarijos. Tokiu atveju jų naudojimo reikia atsisakyti.

Apskritai šis augalas nesukelia šalutinių poveikių, galinčių pakenkti žmogaus organizmui. Be to, jo antibakterinės ir priešuždegiminės savybės yra nepakeičiamos odos dirginimui nuraminti, labai veiksmingos atsikratant spuogų, inkštirų ir kovojant su odos infekcinėmis ligomis, gerai veikia gydant odos pažeidimus – vystyklų bėrimą, įbrėžimus, nubrozdinimus, nudegimus ir net žaizdas. Su paskutiniąja užduotimi padeda susidoroti taip pat airiškajai samanai būdingos kraujagysles siaurinančios savybės. Šiuo gebėjimu „sutraukti“ kraujagysles pagrįstas ir jos naudojimas mažinant vadinamųjų voratinklinių venų intensyvumą arba, moksliškai, kuperozės ir atskirų lėtinio veido paraudimo formų simptomų šalinimą, arba rožinės.

Šalindama veido patinimus ir pašalindama maišelius po akimis, airiškoji samana veikia kaip priešstazinis preparatas. Dėl šios pačios savybės augalas naudojamas po sužalojimų ir įpjovimų, siekiant sumažinti randinio audinio susidarymą. Dėl augalo sudėtyje esančių rauginių medžiagų jis naudojamas dantenų uždegimui mažinti ir burnos ertmės priežiūrai.

Cetrarija naudojama farmacijos įmonių, gaminant dermatologinius preparatus ir medicininę kosmetiką, siekiant išspręsti kraujagyslių problemas ir atsikratyti uždegiminių problemų. Taip pat islandinės samanos įeina į plaukų priežiūros priemones, dezodorantus ir antiperspirantus, naudojamos dušo geliuose. Pagal Europos Sąjungos reglamentą, cetrarija sudaro iki 5% gatavos kosmetikos sudedamųjų dalių tūrio.

Apvyniojimai

Namuose galima pasigaminti odai naudingos kompozicijos, o paskui ja apvynioti problemines zonas. Reikės tik 3 šaukštų islandinių kerpių, kurias reikia užplikyti nedideliu kiekiu verdančio vandens, kad gautųsi košelė. Nebūtų blogai į ją įdėti šiek tiek mėtų, taip pat porą lašų apelsinų ar citrinų aliejaus (jų galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje). Gautą mišinį užtepti ant odos, apvynioti maistine plėvele ir ramiai pagulėti pusantros valandos. Po to nusiprausti po dušu. Tokie įvyniojimai veiksmingi, jei atliekami kursais po 8–10 procedūrų. Oda tampa pastebimai lygesnė, tolygesnė, elastingesnė. Tie, kurie naudojo šį metodą, pažymi, kad iš audinių pasišalina skysčių perteklius, kūnas net sumažėja apimtimi.

Jaunystės eliksyras

Dauguma moterų svajoja rasti stebuklingo eliksyro receptą, kuris leistų išlikti jaunai ir gražiai daugelį metų. Atšiaurių šiaurinių šalių gyventojos nuo seno tam praktikavo gėrimą iš islandinių kerpių. Jam paruošti imdavo 1,5 šaukšto sausos žaliavos, užpildavo 0,5 l šalto vandens ir užvirindavo, bet nevirdavo, o iš karto išjungdavo. Nukošdavo atvėsus ir gerdavo tris kartus per dieną.

Nuo spuogų

Su spuogais galima kovoti naudojant islandinių kerpių nuovirą kaip išorinę priemonę, juo nuvalant problemines vietas, ir geriant į vidų. Tam 10 minučių virti stiklinėje vandens ant silpnos ugnies 2 šaukštus sauso augalo. Gautą nuovirą gerti šaltą – po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Nuo pleiskanų

Užplikyti 1 l verdančio vandens trečdalį stiklinės džiovintų islandinių kerpių, leisti pastovėti maždaug pusvalandį, nukošti. Įpilti vandens iki 3 l, išskalauti plaukus po plovimo. Jei šią procedūrą daryti bent kartą per savaitę, pleiskanos greitai išnyks.

Valomasis muilas

Sutarkuoti gabalėlį kūdikių muilo. Vandeninėje vonelėje ištirpdyti gautas drožles. Kol muilas tirpsta, padaryti nuovirą iš 0,5 stiklinės pieno ir saujos susmulkintos sausos cetrarijos, gautą nuovirą supilti į ištirpintas muilo drožles, išmaišyti. Paimti silikonines keksiukų kepimo formeles ir išpilti į jas gautą masę, prieš tai įlašinus po porą lašų kokio nors eterinio aliejaus ir glicerino. Iš viršaus masę formelėse šiek tiek apipurkšti spiritu. Kai atvės, galima naudoti odos valymui.

Kontraindikacijos vartojimui

Kontraindikacijų vidiniam vartojimui vaistinių preparatų ir liaudiškų gėrimų, pagamintų iš islandinės cetrarijos, nėra labai daug. Negalima gerti tokių priemonių, jei kūno temperatūra pakilo aukščiau 39 laipsnių, taip pat paūmėjus tokioms lėtinėms ligoms kaip cholecistitas, pankreatitas, opinis kolitas ir bronchų astma. Jų negali vartoti žmonės, sergantys skrandžio opa ir padidėjusio rūgštingumo gastritu, kepenų patologijomis.

Bet net jei žmogus neturi šių kontraindikacijų, reikia atsiminti, kad nerekomenduojama pernelyg dažnai vartoti islandinių kerpių preparatų. Patirtimi įrodyta, kad kasdienis 0,1–1 g augale esančio usninato natrio patekimas į organizmą nesukelia jokio neigiamo poveikio. Padidinus dozę iki 3 g, atsirasdavo skausmas kepenų srityje. Sumažinus dozę, skausmas išnykdavo.

Vaikams iki vienerių metų geriau neduoti islandinių kerpių priemonių į vidų. Išoriškai šios procedūros nekenksmingos.

Be to, negalima pamiršti, kad vien tik kerpėmis gydytis negalima. Būtina derinti jo pagrindu pagamintų priemonių vartojimą su gydytojo paskirtu gydymu, ypač sergant tokiomis sunkiomis ligomis kaip pneumonija, tuberkuliozė, onkologija.

Islandinės kerpės nuotrauka