Pušų sakai: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Pušis yra vienas iš labiausiai paplitusių spygliuočių medžių. Ji turi didžiulę reikšmę nacionalinėje ekonomikoje. Šio medžio mediena pasižymi geromis techninėmis savybėmis. Palyginti su maumedžiu, pušies mediena yra lengva ir lengviau apdirbama. Tuo pačiu metu ji yra labai tvirta. Pušies mediena plačiai naudojama statybose, baldų gamyboje. Dėl apdirbimo lengvumo iš jos galima pagaminti neįprastų, įmantrių formų baldus ir interjero daiktus.

Pušį dar galima pavadinti gintaro medžiu. Būtent ji laikoma šio unikalaus ir gražiausio gamtos kūrinio pirmtake. Gintaras – tai suakmenėjusi spygliuočių medžių, daugiausia pušų, derva. Šis akmuo naudojamas ne tik juvelyrikoje, bet ir pramonėje izoliatorių, lakų ir net kai kurių fizinių bei medicinos prietaisų gamybai.

Sausoje medienos distiliacijoje gaunamas degutas, naudojamas žaizdoms gydyti. Medžio anglis naudojama techninėje srityje dujoms ir skysčiams sugerti. Perdirbant gaunama aktyvintoji anglis, kuri naudojama medicinoje apsinuodijimų atvejais.

Nesusiformavusių pumpurų nuovirai naudojami kaip atsikosėjimą lengvinanti ir dezinfekuojanti priemonė. Spyglių užpilai laikomi profilaktine ir gydomąja priemone nuo skorbuto. Jūreiviai spyglius naudojo kaip vienintelį vitamino C šaltinį ilgose kelionėse. Dabar iš jų gaminami vitaminų miltai, naudojami žemės ūkyje ir gyvulininkystėje. Spyglių ekstraktas pritaikytas medicinoje, kosmetologijoje, parfumerijoje.

Tačiau stebuklingiausia, išlaisvinanti nuo daugybės negalavimų, laikoma pušų derva arba sakai.

Sakais, arba terpentinu, vadinama dervinga aromatinė medžiaga, kurią išskiria spygliuočiai medžiai dėl metabolizmo ir pažeidus žievės vientisumą. Sukietėjusi ši medžiaga apsaugo pažeistą vietą nuo patogeninių organizmų ir kitų kenkėjų patekimo, nes joje yra antibakterinių ir priešgrybelinių medžiagų. Būtent jos iš pradžių nulėmė sakų gydomąsias savybes.

Tai įdomu! Karo metais, kai smarkiai trūko vaistų, būtent sakų dėka buvo išgelbėta tūkstančiai sužeistųjų.

Vaikystėje daugelis kramtė kvapnius gumuliukus, net neįtardami, kokią naudą jie teikia organizmui.

Cheminė sudėtis

Sakuose yra vitaminų A, C, D, E, K grupių, mineralų: geležies, fosforo, mangano, jodo, kalio, kalcio, silicio, cinko. Be to, dervoje yra riebalų rūgščių, gintaro rūgšties, karotino, dervingųjų eterių, alkoholių (rezinolių).

Sakai sudaro 75 % dervingųjų rūgščių. Jos yra kietos, tačiau natūralių tirpiklių, vadinamų terpenais, pagalba derva, panašiai kaip kraujas žmogaus organizme, gali laisvai judėti medžio kamiene. Neutralios medžiagos, dėl kurių spygliuočių derva yra gydomoji priemonė, sudaro iki 20 % visos sakų masės.

Rinkimas ir laikymas

Nuo senų laikų žmonės rinko sakus. Pramoniniais kiekiais juos pradėta rinkti ir perdirbti praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje Altajuje. Iš jų buvo gaminamas terpentinas ir kanifolija.

Iš terpentino, gaunamo iš spygliuočių dervos, distiliuojant gaunama kamparas. Jis yra sudedamoji daugelio medicininių preparatų dalis. Kanifolija, gaminama verdant dervą 170 °C temperatūroje, naudojama litavimui, plastiko, gumos, linoleumo, klijų, muilo gamyboje. Terpentinas ir kanifolija – puikios pradinės medžiagos, o kai kuriems gaminiams – ir vienintelė galima žaliava.

Spygliuočių medžių sakai renkami ir asmeniniam naudojimui. Rinkti galima ištisus metus. Žiemą sakai yra sukietėję. Kietajai dervai rinkti reikės stiklainio su dangteliu, peilio ir augaliniu aliejumi suvilgytos šluostės. Nerekomenduojama rinkti sakų prie kelių ar pramonės įmonių, nes medžiai geba kaupti kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus. Reikia rasti pušį su dervos lašais arba nuvarvėjimais. Tada peiliu, nuvalytu aliejumi, atsargiai nupjauti sakus ir įdėti į stiklainį. Peilį reikia nuvalyti po kiekvieno naudojimo, nes derva labai lipni.

Šviežią skaidrią saką geriausia rinkti nuo ankstyvo pavasario, kai prasideda sulų tekėjimas, iki rudens. Ruošiantis į mišką, reikia apsiginkluoti peiliu, virve ir stiklainiu su dangteliu. Ant jauno medžio po šaka reikia padaryti pjūvį iki žievės storio gylio. Pjūvio ilgis turi būti ne didesnis kaip 5–6 cm. Po pjūviu virve pritvirtinti stiklainį. Į jį galima įpilti šiek tiek saulėgrąžų aliejaus, kad saka liktų skysta. Greitesniam sakų rinkimui geriau padaryti kelis pjūvius maždaug 45 laipsnių kampu iš abiejų pusių, kurie susilieja į vieną liniją. Pirminis sakų išsiskyrimas paprastai būna gana menkas. Po savaitės pjūvius reikia nuvalyti, sukelti kitą išsiskyrimą, kuris yra daug intensyvesnis. Per vasarą iš kiekvieno medžio galima surinkti apie 0,5 l sakų.

Patogumui galima iš turimų priemonių pagaminti nesudėtingą lataką, pavyzdžiui, iš plastikinio butelio. Jį reikia tvirtai pritvirtinti po pjūviu, o po juo pririšti stiklainį. Taip saka neištekės pro stiklainį. Talpa sakoms rinkti turi būti stiklinė arba keraminė. Metalas jokiu būdu neturi liestis su saka nei renkant, nei vėliau gaminant įvairius vaistus. Reikalas tas, kad saka reaguoja su metalu, taip pakeisdama savo cheminę sudėtį. Tai gali paveikti jos darinių kokybę.

Sakas geriausia rinkti šiltu saulėtu oru. Kuo aukštesnė atmosferos temperatūra, tuo geriau medžiai atiduoda saką, nes ji būna skystesnė. Tokia saka yra naudingesnė.

Sakas taip pat renka praduriant kišenes su saka. Pušis skiriasi nuo kitų spygliuočių medžių ir beveik nesudaro tokių kišenių.

Kai kas mano, kad sakų rinkimas labai kenkia medžiams. Taip nėra. Pjūvis greitai užsitraukia savo paties saka, todėl kenkėjai negali patekti į žaizdą. Atnaujintos sakos susidarymas vyksta greitai, panašiai kaip kraujodara žmogaus organizme, ir netrukus grįžta į normalią būseną.

Sustingusią saką galima laikyti gana ilgai. Jei neplanuojama iš šviežios skystos sakos iš karto kažko gaminti, galima išpilti ją į mažas formas ir leisti sustingti. Tada, išėmus mažus gabalėlius iš formos, sudėti juos į indą saugojimui. Tokiu atveju nereikės atskelti nuo sustingusio didelio gabalo reikiamo kiekio sakos, užtenka paimti mažą gabalėlį ir iš jo pagaminti priemonę.

Tačiau dažniausiai iš sakų iš karto gaminamas balzamas, kaitinant juos vandens vonioje kartu su bet kokiu augaliniu aliejumi, kol gaunama vienalytė konsistencija. Aliejaus pasirinkimas priklauso nuo norimo efekto. Pavyzdžiui, šaltalankių aliejus dar labiau pagreitins gijimą, varnalėšų aliejus dar labiau sustiprins plaukus ir paspartins jų augimą. Visą balzamą galima pagaminti su saulėgrąžų aliejumi, o prieš naudojimą įdėti reikiamus. Koncentraciją taip pat kiekvienas pasirenka pats. Jei imama 100 g sakų ir 100 g aliejaus, gaunamas 50% balzamas, o 50 g sakų – 25% balzamas. Balzamą būtina laikyti stikliniuose indeliuose su dangteliais, esant maždaug 200°C temperatūrai. Balzamo laikymo trukmę riboja tik aliejaus galiojimo laikas. Kietos formos sakų grynu pavidalu laikymo laikas neribojamas.

Gydomosios pušų sakų savybės

Pagrindinė žinoma gydomoji sakų savybė yra jų gydomieji gebėjimai. Jie padeda gydyti pjūvius, nudegimus, ypač veiksmingi pūliuojančioms žaizdoms, gali ištraukti pūlius ir dezinfekuoti pažeistą vietą. Tačiau vien gydomuoju poveikiu spygliuočių sakų savybės neapsiriboja. Jų gydomojo veikimo spektras yra labai platus:

1. Kvėpavimo takų uždegimas, peršalimo ir virusinės ligos. Dėl priešuždegiminių savybių sėkmingai gydo plaučių uždegimą, gripą, bronchitą, nuo kosulio padeda atsikosėti skrepliams.
2. Burnos ertmės ir dantenų ligos. Naudojamas burnos skalavimui. Jis dezinfekuoja ir mažina gleivinės uždegimą.
3. Radikulitas ir sąnarių uždegimas. Sergant artritu, osteochondroze, artroze, tepalai ir kremai, kurių sudėtyje yra pušų sakų, įtrinami į skaudamą uždegtą vietą. Jie mažina uždegimą, skausmą ir nemalonius pojūčius.
4. Virškinimo trakto organų patologijos. Sakų vartojimas teigiamai veikia žarnyno florą, normalizuoja kepenų ir kasos darbą, tulžies susidarymo procesą, atkuria skrandžio gleivinę, reguliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, gydo uždegimus ir opas. Siekiant maksimalaus efekto gydant virškinimo trakto ligas, rekomenduojama naudoti sakų ir šaltalankių aliejaus balzamus.
5. Širdies ir kraujagyslių ligos. Pušų sakų balzamai skystina kraują, neleidžia susidaryti trombams, stiprina kraujagyslių sieneles ir didina jų elastingumą, normalizuoja venų kraujotaką, gerina smegenų aprūpinimą krauju, reguliuoja kraujospūdį.
6. Nervų sistemos sutrikimai. Sakai didina protinį ir fizinį darbingumą, mažina dirglumą, padeda nuo galvos skausmo, normalizuoja miegą, veikia kaip antidepresantas, pašalina nuolatinio nuovargio jausmą.
7. Šlapimo ir lytinių organų ligos. Sergant inkstų ligomis, šlapimo takų uždegimu, prostatitu, vartojamas sakų balzamas su kedrų aliejumi. Pušų sakai ir jų turintys medicininiai preparatai pagreitina sveikimo procesą dėl diuretinio ir priešuždegiminio poveikio.
8. Odos ligos. Sakai yra natūralus antibiotikas ir antiseptikas, valo ir dezinfekuoja traumuotą arba ligų pažeistą odą. Jie pagreitina epitelio atsistatymo procesus, kai jis pažeistas dėl ligos. Oda gyja be matomų liekamųjų randų ir žymų.
9. Endokrininės sistemos ligos. Esant skydliaukės uždegimams, taip pat naudojami sakai. Be to, jie mažina cukraus kiekį sergant diabetu – tam padeda gintaro rūgštis.

Pušų sakai liaudies medicinoje

Pati gamta parodė žmonėms, kad spygliuočių sakai yra gydomoji priemonė. Bet koks medžio pažeidimas ar įpjovimas kelia grėsmę augalo egzistavimui, augimui ir normaliam vystymuisi. Medžiai patys apsisaugo ir gydosi gydomąja derva, išskirdami ją iš pažeidimo. Žmonės tai pastebėjo ir taip pat pradėjo naudoti spygliuočių dervą savo gydymui.

Liaudies medicinoje yra du spygliuočių sakų naudojimo būdai: vidinis ir išorinis. Išoriniam naudojimui naudojami įvairūs aliejai, losjonai, kompresai, tepalai, įtrynimai. Viduje vartojami paruošti balzamai, nuovirai, užpilai. Dervą galima tiesiog čiulpti kaip saldainį.

Yra daugybė rekomendacijų ir receptų, kaip naudoti pušų sakus. Štai keletas jų.

Tepalas nuo egzemos ir trofinių opų

Imama 100 g bičių vaško, 100 g vidinės kiaulienos taukų ir 50 g sakų. Pašildoma vandens vonelėje ir sumaišoma. Dedama ant probleminės vietos vieną kartą per parą. Geriausia tai daryti naktį, prieš tai apdorojus ligos pažeistą vietą vandenilio peroksidu.

Įtrynimas varikozinei venų ligai gydyti

Pušų sakai ir bet koks augalinis aliejus sumaišomi santykiu 1:10. Mišinys gerai pašildomas ir atvėsinamas. Vieną kartą per parą tepamos skaudamos vietos, geriausia prieš miegą.

Tepalas nuo nudegimų

Imama lygiomis dalimis pušų dervos, vidinių kiaulienos taukų, šaltalankių aliejaus. Viskas sumaišoma iki vientisos konsistencijos. Tepalas dedamas vienai valandai, uždengiamas tvarsčiu. Pageidautina kartoti ne mažiau kaip tris kartus per parą.

Gydomasis mišinys nuo radikulito ir sąnarių ligų

Lygios dalys degtinės, alyvuogių aliejaus ir pušų sakų sumaišomos iki vientisumo. Mišinys savaitę palaikomas vėsioje vietoje. Užpilu trinamos uždegimo vietos.

Užpilas nuo impotencijos

1 arbatinį šaukštelį susmulkintos spygliuočių dervos užpilama 0,5 l degtinės. Mišinys palaikomas 5–7 dienas. Užpilas geriamas po 2–3 valgomuosius šaukštus per pietus ir vakare.

Opaligės gydymas

Gaminamas 10% balzamas ant šaltalankių aliejaus. Ryte, prieš valgį, geriamas po 1 arbatinį šaukštelį.

Priemonė tarpslankstelinei išvaržai gydyti

Prireiks 500 g šunažolės šaknų, 70 g pušų dervos, 350 g kiaulienos vidinių riebalų ir 300 g degtinės. Kruopščiai išplauta šaknis kelis kartus sumalama mėsmale, sumaišoma su riebalais, troškinama 40 minučių. Tada įdedama skystos dervos, degtinės ir troškinama dar 5 minutes. Atvėsinama ir tepama ant skaudamos vietos.

Nuo furunkulų

Grynu pavidalu sakai padės nuo furunkulų. Jie užtepami ant nedidelio tvarsčio ar marlės gabalėlio, pridedami prie furunkulo ir pritvirtinami pleistru. Gydymas trunka 2–4 dienas. Furunkulas išnyksta be pėdsakų.

Imunitetui ir sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis (ŪKVI)

Rekomenduojama sakų gabalėlį gerai atvėsinti, kruopščiai sumalti ir gerti tris kartus per dieną, užsigeriant šaltu vandeniu. Tai sustiprins imunitetą, padės peršalus.

Esant kosuliui ir slogai, reikia sakų balzamu patepti nosies sparnelius ir nosies tiltelį, įtrinti krūtinės ląstą ir pėdas.

Kiti receptai

Jei sakų gabalėlį čiulpsite kaip saldainį, išnyks rėmuo, sumažės skrandžio skausmai. Tokiu būdu galima palengvinti danties skausmą, sugydyti žaizdas ant dantenų ir gleivinės, gaivinti kvapą.

Yra mokslinių duomenų apie sakų poveikį sergant onkologinėmis ligomis: jie mažina navikų atsparumą spindulinei ir chemoterapijai.

Nuo seno pušų sakai laikomi efektyvia priemone svorio mažinimui. Vartojant 10% balzamą naktį, valomas organizmas nuo šlakų. Įtrynimas sakų aliejumi pirtyje skatina riebalų deginimą. Labai gerų rezultatų rodo vadinamoji Sibiro dieta (apie ją dabar daug rašoma ir kalbama).

Įtrindami pušų sakų balzamą į odą, galite kelioms valandoms apsisaugoti nuo kraujasiurbių vabzdžių. Įkandus balzamas pašalins deginimo pojūtį ir niežėjimą.

Preparatai sakų pagrindu

Ištyrus visas spygliuočių sakų savybes, mokslinė medicina pripažino jų gydomąsias savybes. Farmacininkai naudoja sakus gamindami medicininius preparatus.

Po valymo terpentinas gana plačiai naudojamas tradicinėje medicinoje, jis yra tepalų nuo sąnarių ir stuburo skausmų sudedamoji dalis, naudojamas terpentino vonioms ruošti, su juo daromos inhaliacijos esant kvėpavimo takų uždegimui. Kanifolija naudojama tik pramonėje.

Iš sakų aliejaus gaminamas olimetinas – tai medžiaga, naudojama tulžies akmenų ligai gydyti.

Vaistinėje galima nusipirkti sakų grynu pavidalu. Siekiant sustiprinti gydomąjį poveikį, į sakus dedama vaistinių žolelių ir augalų, įvairių aliejų:

1. Artišokas. Naudojamas sergant inkstų, kepenų ligomis, mažina intoksikaciją, tinimą, normalizuoja medžiagų apykaitą.
2. Alavijas. Palankiai veikia odą, gydo uždegimus ir žaizdas.
3. Barsuko riebalai. Naudojami peršalus, sergant bronchitu. Įtrinama į krūtinės ląstą prieš miegą.
4. Mumija. Gydo kaulinį audinį lūžių metu, padeda esant hematomoms. Vartojant per burną, pašalina virškinimo trakto problemas.
5. Propolis. Tonizuoja, saugo imunitetą, šalina depresiją.
6. Jonažolė. Skalavimai padeda sergant stomatitu. Išoriškai naudojama odos ligoms gydyti. Viduje vartojant kovojama su pervargimu.
7. Pelkinė sidabražolė. Stiprina raumenis ir sąnarius, mažina skausmą judant.

Naudojimas kosmetologijoje

Veido odai rekomenduojama naudoti sakų balzamą, kuriame yra 15–20% dervos. Bet kokio tipo oda balzamą įgeria vienodai gerai. Jis suteikia odai elastingumo, ją minkština. Be to, balzamas išlaiko drėgmę, gydo smulkias žaizdeles, malšina niežulį ir paraudimą, ramina dirginimą. Naudojant pušies sakų balzamą galima lengvai nuvalyti makiažą – jis švelniai pašalina nuo odos visus nešvarumus ir kosmetiką.

1. Pušies sakų balzamą galima naudoti vietoj naktinio veido kremo. Odą rekomenduojama tepti likus vienai–dviem valandoms iki miego, kad balzamas spėtų įsigerti.
2. Su saka maišomas persikų arba jojobos aliejus. Viskas priklauso nuo to, kokio efekto norima konkrečiu atveju.
3. Kad atsikratytų spuogų ir inkštirų, naudojamas sakų balzamas su arbatmedžio aliejumi (pakanka įlašinti kelis lašus). Veidas nuvalomas 3 kartus per dieną. Efektas netruks pasireikšti.
4. Naudojant sakas pastebimai sumažėja raukšlių, oda išsilygina. Natūrali mityba suteikia odai sveiką išvaizdą. Jei sunku staiga atsisakyti savo mėgstamo kremo, galima įlašinti į jį kelis lašus sakų balzamo. Rezultatas bus matomas beveik iš karto.

Veidui taip pat daromos kaukės:

1. Paimkite 2 valgomuosius šaukštus medaus ir tiek pat 5% sakų balzamo, viską išmaišykite. Užtepkite ant nuvalytos odos, palikite 5 minutėms. Tada nuplaukite šiltu vandeniu.
2. Galima šiltą (jokiu būdu ne karštą) 5% pušies balzamą užtepti ant kaklo ir veido srities, uždengti šiltame vandenyje suvilgyta medžiagine servetėle arba rankšluosčiu. Po 7–10 minučių nuplauti vandeniu. Šiltoje būsenoje saka geriau įsiskverbia į odą ir ją maitina.
3. Blakstienoms taip pat verta pasidaryti kaukę: 1 dalį pušies sakų ištirpinti vandens vonelėje su 3 dalimis varnalėšų aliejaus. Atsargiai tepti blakstienas. Po 30 minučių nuplauti šiltu vandeniu. Blakstienos taps pastebimai tankesnės ir ilgesnės.
4. Lūpoms naudinga įtrinti 5% terpentino aliejaus, prieš tai reikėtų pamasažuoti lūpas šepetėliu lengvais sukamaisiais judesiais. Taip pat naudinga ant lūpų užtepti kaukę iš sakų aliejaus ir medaus santykiu 1:1 10–15 minučių.

Silpnus ir trapius plaukus taip pat galima lengvai išgydyti. Prieš plovimą reikėtų pamasažuoti šaknis pirštais, suvilgytais 5% pušies balzamu. Po to užtepti balzamą per visą plaukų ilgį. Kad balzamas geriau įsigertų, galima palaikyti plaukus virš garų ir patrinti juos. Plaukus rekomenduojama plauti po 20 minučių. Saka atnaujina plaukų ląsteles per visą jų ilgį, balzamas maitina ir drėkina galvos odą. Plaukai tampa sveikesni ir geriau auga. Teigiamai veikia plaukus kaukė iš pušies balzamo ir alavijų sulčių. Ji stabdo slinkimą, mažina trapumą ir stiprina plaukus.

Losjonas, pagamintas iš gyvos dervos balzamo, efektyviai pasirūpins kaklo grožiu. Jį galima kurį laiką laikyti šaldytuve. Reikia sumaišyti 5 šaukštus 5% terpentino balzamo, citrinos sultis, kiaušinio trynį ir 1 šaukštą degtinės. Losjoną vatos diskeliu užtepkite ant kaklo ir aplink jį 15–20 minučių, tada nuplaukite vandeniu.

Rankų oda reikalauja ypatingo dėmesio, nes ji nuolat veikiama ploviklių ir valiklių, vėjo, lietaus, šalčio. Prieš naudojant balzamą, būtina padaryti rankoms kontrastines voneles, kaitaliojant šaltą ir karštą vandenį. Tada įtrinkite į rankų odą 5% terpentino balzamą masažiniais judesiais, pradedant nuo pirštų galiukų. Po įtrynimo naudinga atlikti rankų masažą. Jei ant pirštų atsirado smulkių įtrūkimų, naktį reikia juos ištepti 25% pušų balzamu ir užsimauti medvilnines pirštines.

Esant trapiais nagams, rekomenduojama įtrinti į juos 25% terpentino balzamą. Kuo dažniau tai bus daroma, tuo geriau.

Pėdų priežiūrą galima atlikti pagal įprastą schemą, kaip kas yra įpratę, tik priemones vertėtų pakeisti terpentino balzamu. Balzamą reikia įtrinti po bet kokių vandens procedūrų tol, kol pėdų oda galės jį sugerti. Nuo kulnų įtrūkimų atsikratoma taip: reikia sumaišyti 25% gyvos dervos balzamą su medumi santykiu 1:1, užtepti jį ant audinio servetėlės, pridėti prie kulno, uždengti celofanu ir pritvirtinti tvarsčiu. Po plaukų šalinimo rekomenduojama tepti odą 5% pušų balzamu.

Vonios su balzamu taip pat naudingos organizmui. Reikia pripildyti vonią vandens, kurio temperatūra 36–37°C, ir įpilti į ją 10–15 lašų terpentino balzamo, išmaišyti. Temperatūra turi būti patogi kūnui, ne karšta ir ne per šalta. Maudymasis su pušų balzamu ne tik teiks malonumą. Užgis smulkūs odos pažeidimai, ji taps minkštesnė, įsisavins naudingas medžiagas. Vonia sustiprins nervų sistemą, normalizuos miegą. Kartu su balzamu galima naudoti druskas ir įvairias žoleles.

Tokią pačią vonelę galima padaryti atskirai pėdoms ar rankoms. Tik pėdoms reikėtų pripilti vandens šiek tiek vėsesnio, o rankoms – šiltesnio.

Kontraindikacijos vartojimui

Pušų sakai, kaip ir jų pagrindu pagaminti preparatai, praktiškai neturi kontraindikacijų. Vienintelė kontraindikacija yra netoleravimas sakų ir jų sudedamųjų dalių. Norint sužinoti žmogaus reakciją į sakus, reikia užtepti nedidelį kiekį jų ant dilbio užpakalinės pusės. Jei po kurio laiko neatsiras paraudimo ir niežėjimo – vadinasi, alergijos nėra. Galima be baimės naudoti pušų sakus ir jų produktus išoriškai ir vartoti vidui.

Nerekomenduojama naudoti sakų vaikams iki 10 metų, nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms.

Esant įvairiems inkstų susirgimams, sakai taip pat yra kontraindikuotini.

Pramoninis sakų perdirbimas

Iš gyvų sakų pramonėje gaunamas terpentinas ir kanifolija. Pušų sakai perdirbami pagal standartinę technologiją. Yra tik nedidelis parametrų skirtumas dėl gyvų sakų sudedamųjų dalių tankio ir klampumo skirtumų.

Rinkimo metu pušų sakai 35% sudaro terpeno angliavandeniliai, vadinami terpentinu. Terpentino kiekio sumažėjimas įvyksta susilietus su oru ruošiantis pakrovimui ir gabenant iki perdirbimo įmonės. Praradus terpentiną, gyvi sakai sukietėja ir tampa barrasu. Tai apsunkina perdirbimo procesą, neigiamai veikia galutinių produktų kokybę. Barrasą stengiamasi perdirbti kartu su gyvais sakais, pridedant jo nedideliais kiekiais.

Gyvų sakų perdirbimas vyksta dviem etapais. Pirmajame etape sakai išvalomi nuo priemaišų ir vandens, gaunamas sakų terpentinas. Antrajame etape vyksta sakų terpentino atskyrimas į dervingąsias rūgštis ir lakiuosius terpeno angliavandenilius, arba terpentiną. Šiame procese rūgštys sulydomos su kitais nelakiaisiais gyvų sakų komponentais. Gautas produktas vadinamas kanifolija.

Valymas

Gyvuose sakuose yra vandens ir įvairių stambių bei smulkių priemaišų. Esant nekokybiškam valymui, kanifolija ne tik pakeičia savo spalvą, bet ir pablogina kokybę. Vidutinėje temperatūroje atskirti priemaišas nuo sakų neįmanoma. Jų klampumas sumažinamas kaitinant. Tada priemaišos filtruojamos, vanduo pašalinamas nusodinant.

Gyvi sakai, kuriuose yra apie 14% terpentino, turi didesnį tankį, todėl vanduo nusės viršuje. Esant 25% terpentino daliai, bet kokioje temperatūroje gyvi sakai yra lengvesni, o vanduo atsidurs apačioje. Jei gyvuose sakuose terpentino yra daugiau nei 25%, vandens ir sakų terpentino tankis yra beveik vienodas, jie atsiskiria labai ilgai.

Gyvuose sakuose, kurie atvežami į gamyklą, terpentino kiekis sudaro apie 18%, todėl atskirti vandenį nusodinant neįmanoma. Reikia pakelti temperatūrą ir padidinti skirtumą tarp sakų ir vandens tankio. Vandens tankį lengva padidinti pridedant druskų, o gyvų sakų tankis sumažinamas pridedant terpentino ar kito tirpiklio. Tada nusodinimo procesas padės atskirti vandenį.

Išvirinimas

Lakiųjų ir nelakiųjų pušų sakų komponentų atskyrimo procesas vadinamas suvirinimu.

Terpentino atskyrimą nuo sakų terpentino reikia atlikti kuo mažiausiomis galimomis temperatūromis. Sakų terpentine po valymo gali likti šiek tiek priemaišų. Aukštoje temperatūroje jos pradės skilti. Kanifolijos sudedamųjų dalių skilimo procesas prasidės esant aukštesnei nei 200°C temperatūrai. Skilimo produktai suteiks terpentinui aštrų kvapą ir pakeis jo spalvą, o kanifolijai – tamsią spalvą ir lipumą. Grynas terpentinas užverda esant 156°C, bet dervingųjų rūgščių kiekis padidina šią temperatūrą.

Skipidaro atskyrimas padidins rūgščių koncentraciją ir virimo temperatūrą likusiame terpentine. Todėl skipidaro išskyrimas iš terpentino nėra įmanomas esant įprastam atmosferos slėgiui. Iš skirtingų metodų buvo pasirinktas tas, kuris lengviausiai įgyvendinamas: atskyrimas vandens garais. Jis pagrįstas tuo, kad tarpusavyje nereaguojančių skysčių mišinio virimo temperatūra yra žymiai žemesnė nei atskirų skysčių virimo temperatūra. Vandens ir skipidaro mišinys užverda 96°C temperatūroje. Kanifolija gaunama aukštesnės kokybės ir turi šviesią spalvą.

Naudojimas

Kaip anksčiau, taip ir dabar kanifolija naudojama lituojant. Lituojant įvairias detales iš vario ir jo lydinių, ypač cinko, ji yra veiksminga. Ištirpusi kanifolija ištirpina oksidų plėveles. Ji nėra atspari drėgmei, todėl po litavimo ją būtina nuplauti, kad nebūtų sustiprinta korozija tų dalių ir junginių, kurie liečiasi su ja.

Po pramoninio kanifolijos perdirbimo gaunami produktai, kurie naudojami klijavimui popieriaus ir kartono gamyboje. Kanifolija naudojama gaminant gumą, dirbtinę odą, dažus, klijus, mastikas, izoliacinius kompaundus. Kanifolija, sujungta su glicerinu, plačiai naudojama ir muilo gamyboje.

Be pramonės, kanifolija pritaikoma ir kitose srityse. Muzikantai ja trina styginių muzikos instrumentų strykus. Biliarde, naudojant kanifoliją, sumažinamas biliardo lazdos galiuko slydimas. Sporte šis produktas naudojamas treniruojantis ant lygiagrečių ir skersinio, kad būtų geriau fiksuojamas rankų suėmimas ir rankos neslystų. Sunkiaatlečiai ja trina rankas, kad geriau sukibtų su sviediniu. Baleto šokėjų puantai taip pat trinami kanifolija, kad sumažėtų slydimas. Alpinistai taip pat dažnai naudoja kanifoliją.

Pušynai jau seniai tapo mėgstamomis piliečių poilsio vietomis. Juose, nepažeidžiant nusistovėjusios ekologinės padėties, statomos sanatorijos, poilsio namai ir turistinės bazės. Sanatorijos skirtos žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų. Oras ten yra šviežias ir švarus, jame yra fitoncidų medžiagų, naikinančių mikrobus. Pušys sodinamos parkuose ir skveruose. Visžaliai spygliai labai gražiai atrodo geltonų ar dar neišsiskleidusių medžių fone.

Šio medžio nauda yra neginčytina. Stebuklinga sakų derva gali išgydyti daugelį ligų, padeda pakeisti gydytojus ir kosmetologus bei išlikti gražiems ir sveikiems daugelį metų.

Pušų sakų nuotrauka