Halva: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Vargu ar atsiras žmogus, kuris nėra ragavęs halvos. Galima drąsiai teigti, kad šį saldumyną mėgsta beveik kiekvienas. Šio deserto tėvynė yra Iranas, o pažodinis vertimas – „saldumas“. Halvos istorija siekia daugiau nei 7 tūkst. metų. Produkto sėkmė slypi tame, kad jis turi ilgą galiojimo laiką ir nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų.

Tai įdomu! Leisdamiesi į tolimas keliones, senovės iraniečiai būtinai pasiimdavo halvą, nes ji maistinga ir greitai numalšina alkį.

Kas yra halva ir kaip ji gaminama

Kalbant apie tai, kas yra šis nuostabus desertas, tai iš esmės yra įvairių sėklų ir riešutų mišinys. Pagrindas – aliejinių kultūrų baltyminė masė ir karamelizuotas cukrus. Pastarasis naudojamas pramoninėje gamyboje, o namuose jį galima pakeisti medumi.

Sudėtis:

1. Baltyminė masė, kuri yra pasta iš maltų sėklų ar riešutų.
2. Karamelinė masė, paprastai tai karamelizuotas cukrus, melasa ar medus.
3. Putodaris, naudojamas halvai suteikti poringumą ir struktūrą. Dažniausiai tai altėjos šaknis ar saldymedis.

Kaip gaminama halva
Halvos gamyba vyksta keliais etapais:

1. Sėklų ar riešutų valymas.
2. Džiovinimas ir skrudinimas iki auksinės spalvos. Drėgmės kiekis neturi viršyti 2%.
3. Smulkinimas. Sėklos sumalamos iki pilkos pastos konsistencijos.
4. Karamelės gaminimas. Iš melasos, cukraus ar medaus gaminama karamelė, į kurią dedama saldymedžio šaknies.
5. Karamelės ir sėklų pastos sujungimas.
6. Atvėsinimas. Po to produktas paruoštas vartojimui.

Rūšys

Baltyminė masė gali būti pagaminta iš maltų saulėgrąžų sėklų, žemės riešutų ar sezamų. Todėl egzistuoja kelios halvos rūšys, priklausomai nuo naudojamo produkto:

1. Sezamai – iš maltų šio augalo sėklų gaminama tahini halva, paplitusi Artimųjų Rytų ir Balkanų šalyse, iš dalies buvusios SSRS pietuose.
2. Saulėgrąžų sėklos – iš šių sėklų gaminama halva, kuri yra žinoma beveik kiekvienam, gyvenančiam Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos teritorijoje, taip pat kai kuriose Rytų Europos šalyse.
3. Žemės riešutai – aišku, kad tokia halva vadinama žemės riešutų halva. Neretai pasitaiko žemės riešutų-tahini halva, kuri yra žemės riešutų ir sezamų mišinys. Taip pat vietoj karamelizuoto cukraus joje dažnai naudojamas medus.
4. Riešutai – būtent jie yra riešutinės chalvos pagrindas. Tai gali būti graikinių riešutų branduoliai, pistacijos, migdolai ir t.t.

Kiek halvos galima suvalgyti per dieną

Visų pirma, atsakant į šį klausimą, reikia atsiminti svarbiausią: chalva – tai desertas. Todėl, nepaisant jos skonio savybių ir naudingų savybių, nereikėtų jos vartoti kaip pagrindinio patiekalo, kitaip galima padaryti tam tikrą žalą organizmui. Juk joje yra apie 25 % riebalų nuo savo masės.

Taip pat nereikėtų jos valgyti reguliariai, o tik karts nuo karto – 20–30 g per dieną. Tai padės išvengti papildomų kalorijų ir įvertinti nuostabų rytietišką saldumyną.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Jei kalbėtume apie saulėgrąžų chalvą, jos energinė vertė yra maždaug 500–550 kcal.

Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis 100 g produkto:

• Baltymai – 10–12 g.
• Riebalai – 27–32 g.
• Angliavandeniai – 50–60 g.

Kalbant apie kitas rūšis, sudėtis ir energinė vertė bus maždaug tokia pati.

Pagrindinė chalvos vertė yra maistinės skaidulos. Daugumos mieste gyvenančių žmonių problema, ypač žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, yra būtent maistinių skaidulų trūkumas, kuris iš esmės veikia virškinimo trakto ir kitų organų darbą.

Taigi, suaugusio žmogaus paros norma yra maždaug 40 g, o tam reikia kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 500 g daržovių ir vaisių. 100 g chalvos yra maždaug 10 g maistinių skaidulų, kas sudaro maždaug 1/4 paros normos. Be to, jos nesuvirškinamos skrandyje, o perdirbamos žarnyne, taip pagerindamos virškinimo procesą ir maistinių medžiagų įsisavinimą.

Maistinių skaidulų trūkumas gali sukelti šias problemas:

• vidurių užkietėjimui ir polipų susidarymui;
• kepenų funkcijų sutrikimui;
• navikų susidarymui virškinimo trakte;
• venų išsiplėtimui;
• disbakteriozei;
• akmenų susidarymui tulžies pūslėje;
• hemorojui.

Periodiškai vartojant chalvą saikingomis dozėmis, viso to galima lengvai išvengti.

Kadangi deserto sudėtyje yra sėklų ir riešutų, kurie nėra smarkiai termiškai apdorojami, chalvoje yra gyvybei svarbių elementų ir vitaminų.

Vitaminai

1. Vitaminas PP. Šios medžiagos svarba yra ta, kad ji tiesiogiai dalyvauja daugumoje oksidacinių procesų. Taigi, ji skatina normalų virškinimą, apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą, plečia kraujagysles ir mažina trombozės riziką. Be to, vitaminas PP užkerta kelią tokiai pavojingai ligai kaip pelagra, kurią lydi sumišimas, haliucinacijos ir vėmimas. Šiandien vitaminą PP arba nikotino rūgštį gydytojai priskiria prie vaistų, be jos neįmanomi atstatomieji procesai žmogaus organizme.
2. Vitaminas B1. B1 arba tiaminas dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje ląstelėse. Be to, jis teigiamai veikia smegenų veiklą, padeda susikaupti, formuotis kauliniam audiniui, gerina raumenų darbą ir apsaugo ląsteles nuo toksinio poveikio.
3. Vitaminas B2. B2 arba riboflavinas dar vadinamas „jaunystės vitaminu“. Jo trūkumas turi įtakos gyvenimo trukmei ir gali pabloginti regėjimą, sutrikdyti virškinamojo trakto ir nervų sistemos veiklą. Pakankamas vitamino B2 kiekis teigiamai veikia odos būklę, jis degina cukrų ir dalyvauja energetiniuose procesuose.

Mikro- ir makroelementai

1. Geležis. 100 g chalvos yra apie 30 mg geležies – elemento, kuris yra labai svarbus kiekvienam žmogui. Reikalas tas, kad jis dalyvauja kvėpavimo procese, būtent – oksidacijoje ir deguonies tiekime kiekvienai ląstelei. Būtent todėl sveikatai tai yra elementas numeris vienas. Jo trūkumo simptomai yra vangumas ir nuolatinis nuovargis. Dienos norma – 10–15 mg.
2. Kalis. Šis elementas yra beveik visose organizmo ląstelėse, ir be jo normali veikla tiesiog neįmanoma. Jis dalyvauja širdies ir kraujagyslių sistemos darbe, tinkamoje smegenų veikloje, malšina spazmus ir raumenų skausmą, taip pat reguliuoja vandens balansą organizme. Jo trūkumas gali sukelti širdies ir antinksčių veiklos sutrikimus, spazmus ir aterosklerozės vystymąsi. Nepaisant to, kad jo yra daugelyje produktų, reikia atidžiai stebėti subalansuotą mitybą, nes vartojant daug druskos ar konservantų, jo kiekis organizme gali žymiai sumažėti.
3. Magnis. Kaip ir kalis, magnis yra organizmo ląstelėse ir audiniuose. Jo trūkumą žmogus greitai pajunta, tai pasireiškia nuovargiu ir galvos svaigimu, greitu išsekimu, naktinių košmarų atsiradimu ir kt. Be pakankamo šio elemento kiekio negali normaliai funkcionuoti imuninė sistema, o tai gana pavojinga.
4. Fosforas. Šis elementas yra nepaprastai svarbus maistinių medžiagų apykaitai ląsteliniame lygmenyje. Jis taip pat tiesiogiai dalyvauja dantų ir kaulinio audinio formavimesi. Jo trūkumas gali sukelti artritą, jėgų praradimą ir depresinę būseną.
5. Natris. Šis elementas yra labai svarbus, nes palaiko normalų vandens balanso lygį žmogaus organizme. Jo ypatumas tas, kad jis gana lengvai ir greitai pasišalina, todėl jo palaikymas tam tikrame lygyje yra svarbus normaliam vystymuisi ir augimui.

Kuo naudinga saulėgrąžų halva

Moterims

Bet kurio produkto nauda moterims yra vitaminų ir naudingų elementų, kuriuos organizmas lengvai įsisavina, buvimas. Šia savybe pasižymi chalva iš saulėgrąžų sėklų.

1. Taigi, joje yra maistinių skaidulų, kurios padeda įsisavinti maistą, taip pat baltymų ir jaunystės vitaminų.
2. Dėl to, kad chalvoje yra medžiagų, tiesiogiai dalyvaujančių oksidaciniuose procesuose, ji padeda pasiekti sveiką ir gražią odą, taip pat skatina plaukų ir nagų augimą. Reguliarus vartojimas prisidės prie odos elastingumo, plaukai taps lygūs ir minkšti, o nagai nustos lūžinėti.
3. Ją galima įtraukti į dietų sudėtį. Chalva gali pakeisti daugybę „kenksmingų“ desertų, nes nėra perteklinių kalorijų šaltinis.
4. Vitaminas E, kurio šiame deserte yra pakankamai, padės susidoroti su pastojimo sunkumais. Šią savybę pastebėjo jau senovėje. Tada daugelis sultono sugulovių stengėsi valgyti kuo daugiau chalvos, kad pagimdytų įpėdinį.

Remiantis visa tai, kas pasakyta, geriausias „užkandis“ kiekvienai moteriai bus mažas chalvos gabalėlis. Ji padės pagerinti išvaizdą, smegenų veiklą, dėmesį, pagerinti nuotaiką.

Vyrams

Kalbant apie chalvos naudą vyrams, verta paminėti, kad joje yra kalio, kuris teigiamai veikia žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Ne paslaptis, kad po 40 metų daugeliui stipriosios lyties atstovų kyla širdies ligų, infarktų ir insultų rizika. Reguliariai vartojant chalbą saikingais kiekiais, galima žymiai sumažinti šių negalavimų ir jų pasekmių tikimybę.

Taip pat ji „maitina“ raumenis dėl vitamino D, o vitaminas E užtikrina vešlius plaukus. Be to, chalva yra puikus afrodiziakas, ir vyrams, kurie reguliariai valgo šį desertą, nekyla problemų su potencija.

Nėštumo metu

Bet kuris gydytojas pasakys, kad nėštumo metu į racioną būtina įtraukti kuo daugiau maistingųjų medžiagų turinčių produktų. Būtent todėl chalva kaip desertas bus tokia naudinga būsimoms mamoms dėl joje esančių daugybės svarbių vitaminų, makro- ir mikroelementų. Ypatingą vaidmenį atliks folio rūgštis, kuri taip reikalinga normaliam būsimo kūdikio vystymuisi.

Tačiau, kaip ir visur, yra keletas ypatumų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

1. Nereikėtų vartoti chalvos, jei mamai pasireiškia alerginė reakcija į jos sudėtyje esančius produktus.
2. Verta prisiminti, kad chalva yra gana kaloringas produktas, ir jos negalima valgyti daug. Taip pat ją verta kaitalioti su kitais desertais ir nevartoti kasdien.
3. Vėlyvuose nėštumo etapuose chalvos, kaip ir kitų saldumynų, vertėtų susilaikyti, nes ji gali išprovokuoti virškinimo trakto sutrikimus, perteklinį svorį ir pilvo pūtimą.

Žindymo laikotarpiu

Maitinant krūtimi, motinos organizmui naudingi produktai teigiamai veiks ir vaiko sveikatą. Ypač chalva pasižymi gydomosiomis ir sveikatinimo savybėmis, taip pat ji padidina motinos pieno energetinę vertę. Tačiau saulėgrąžų sėklose yra alergenų, todėl reikia būti atsargiems.

Gydytojai rekomenduoja maitinant krūtimi į racioną įtraukti chalvos nedideliais kiekiais ir stebėti kūdikio būklę. Jei atsirado alergijos simptomų, jos vartojimą reikia nedelsiant nutraukti. Taip pat verta prisiminti, kad produktas yra gana „sunkus“ kūdikiui pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Vaikams

Halva vaikams – puikus skanėstas, ją galima duoti ir kaip desertą, ir kaip užkandį. Yra daug nuomonių, nuo kokio amžiaus galima duoti halvą vaikui: vieni tėvai pradeda ją įtraukti į vaiko racioną nuo 2 metų, kiti – daug vėliau. Tačiau pediatrai rekomenduoja duoti ją valgyti nuo 3 metų.

Halvos nauda vaikams:

• gana lengvai įsisavinama;
• turi daug naudingų elementų ir vitaminų;
• gerina smegenų veiklą ir dėmesingumą;
• atstato energiją;
• gerina kraujagyslių būklę ir širdies veiklą;
• atnaujina ląsteles;
• gerina bendrą odos, plaukų ir dantų būklę;
• gerina nuotaiką ir suteikia žvalumo;
• gerina virškinimo trakto veiklą ir šalina toksinus.

Sezamų halva: nauda ir žala

Sezamų halva yra tas pats, kas tahini halva, tačiau daugelis jas suvokia kaip du atskirus produktus. Išskirtinis sezamų halvos bruožas yra tai, kad joje yra daugiau kaip 30% riebalų rūgščių, todėl ji nusipelno ypatingo dėmesio.

Naudingos sezamų halvos savybės:

1. Sudėtyje esantis natris, kalis ir geležis prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos darbo normalizavimo. Riebalų rūgštys neleidžia kauptis cholesteroliui.
2. Kalio, fosforo ir kalcio buvimas daro halvą nepakeičiamą esant kaulinio audinio problemoms. Pakanka suvalgyti apie 30 g, kad būtų užtikrintas ketvirtadalis dienos normos reikalingų elementų. Vaikams šis produktas yra labai naudingas, nes padeda formuotis kaulams, kremzlėms ir dantims.
3. Dėl didelio geležies kiekio gydytojai rekomenduoja vartoti sezamų halvą sergant anemija.
4. Galingo antioksidanto – vitamino A – buvimas prisideda prie kompleksinės organizmo sveikatos.

Galima žala
Nepaisant naudingų savybių, kartais halva gali pakenkti sveikatai ir net sukelti ligą. Todėl į racioną ją reikia įtraukti atsargiai.

Ką reikia žinoti:

1. Sezamų sėklos ir muilo šaknis gali sukelti alerginę reakciją, todėl esant individualiam šių produktų netoleravimui, nuo vartojimo vertėtų susilaikyti.
2. Halvoje yra daug cukraus, o tai gali sukelti diatezę.
3. Esant medžiagų apykaitos sutrikimams, nuo halvos varto jimo vertėtų atsisakyti, nes ji yra pakankamai kaloringa.
4. Jei šiuo desertu piktnaudžiaujama, jis gali tapti metabolizmo sutrikimo priežastimi.

Žemės riešutų halvos nauda ir žala

Žemės riešutų halva laikoma rytietišku saldumynu, nes būtent žemės riešutai naudojami gaminant jos tėvynėje.

Šios halvos vertė slypi pačiuose žemės riešutuose, kurie perduoda jai visas savo naudingas savybes:

1. Žemės riešutų halvoje yra labai mažai cholesterolio. Be to, jos sudėtyje yra riebalų rūgščių, kurios šalina iš organizmo cholesterį ir neleidžia jam kauptis.
2. Žemės riešutuose yra daug stiprių antioksidantų, kurie daro kompleksinį teigiamą poveikį viso organizmo sveikatai.
3. Žemės riešutai labai naudingi smegenų veiklai, nes linolo rūgštis užtikrina naujų ląstelių susidarymą.
4. Žemės riešutai teigiamai veikia bendrą hormonų foną bet kurios moters organizme ir didina galimybę pastoti.

Galima žala
Svarbu pažymėti, kad žemės riešutų chalva gali pakenkti, jei ji vartojama neribotais kiekiais. Nereikėtų pamiršti ir pačių žemės riešutų, kurie patys savaime yra gana kaloringi: 100 g šio produkto yra apie 500 kcal.

Ar galima valgyti halvą lieknėjant

Dietologai vieningai laikosi nuomonės, kad chalva, bet kokia, yra sveikiausias desertas. Tačiau nereikėtų klysti dėl lieknėjimo. Kaip jau minėta, chalva yra gana kaloringas produktas, todėl jį reikia vartoti itin atsargiai, nes pavadinti jį dietiniu sunku. Tuo pačiu joje yra daug maistinių skaidulų ir ląstelienos, todėl ji puikiai tinka užkandžiui net ir laikantis griežtos dietos.

Jei kalbėti apie tai, kuri chalva yra dietiškiausia, tai, žinoma, migdolų. Joje yra minimalus riebalų kiekis, o skonio savybės daug aukštesnės nei sezamo ar saulėgrąžų chalvoje.

Taip pat reikia pažymėti, kad chalva puikiai įsisavinama organizmo. Remiantis tuo, kas pasakyta, galima drąsiai teigti, kad ją galima valgyti lieknėjant, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti produktu. Tokiu atveju dienos norma neturiėtų viršyti 40–60 g.

Halva medicinoje

Sergant cukriniu diabetu

Cukrinis diabetas – negalavimas, kuriam būdingas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje dėl sumažėjusios insulino gamybos organizme. Gydant ligą, be gydymo kurso, reikia laikytis griežtos dietos. Draudžiami gali būti daugelis angliavandenius turinčių produktų.

Kalbant apie chalvą, jos taip pat negalima vartoti sergant cukriniu diabetu. Tačiau jei vietoj cukraus, melasos ar medaus gaminant buvo naudota fruktozė, tada ją diabetikams ne tik galima, bet ir reikia valgyti. Tokiu atveju ligoniai gaus tą patį vitaminų ir naudingųjų medžiagų kompleksą, kaip ir vartodami įprastą chalvą, o tai svarbu gydymo kurso metu ir laikantis griežtos dietos.

Svarbu: saulėgražų chalvos glikeminiis indeksas — 70 vienetų.

Sergant pankreatitu

Sergant pankreatitu, kasa praktiškai neatlieka savo funkcijos, todėl valgyti chalvą ūminėje ligos fazėje griežtai draudžiama. Organizmas tiesiog nesusitvarkys su angliavandenių skaidymu ir įsisavinimu. Taip pat riešutai ar sėklos skatina kasos sulčių gamybą, o tai labai nepageidautina sergant. Pavojų šiuo atveju kėlia ir ląsteliena.

Remisijos fazėje chalvą reikia valgyti nedideliais kiekiais, nes ji gausi įvairių naudingų elementų, kurie taip reikalingi šiuo laikotarpiu. Tačiau reikia būti labai atsargiems ir prieš vartojant vertėtų pasitarti su gydytoju, nes chalva gali sukelti ligos paūmėjimą ir net hospitalizaciją.

Sergant gastritu

Terminas „gastritas“ medicinoje reiškia negalavimų, kurie sukelia skrandžio gleivinės dirginimą, visumą. Kalbant apie chalvą, atskirai jos sudėtyje esantys produktai nepadaro jokios žalos pacientui. Tačiau kartu jie sukelia dirginimą, kuris gali lemti ligos paūmėjimą.

Žarnynui

Chalvos vertė žarnynui yra dėl maistinių skaidulų. Ilgą laiką jų vertė buvo ignoruojama, laikytos savotišku nereikalingu balastu. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad maistinės skaidulos teigiamai veikia žarnyno peristaltiką, o tuo pačiu – ir vidurių užkietėjimą bei viduriavimą.

Maistinių skaidulų ypatybė – jos neapdorojamos plonojoje žarnoje, o tik storosios žarnos, taip stimuliuodamos skrandžio motoriką. Be to, jos jį prisotina, o tai slopina alkio jausmą.

Esant vidurių užkietėjimui

Vidurių užkietėjimas organizme dažniausiai atsiranda dėl lengvai virškinamo maisto vartojimo, ko negalima pasakyti apie chalvą. Maistinės skaidulos stimuliuoja virškinamojo trakto darbą ir veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė.

Sergant podagra

Podagra – liga, kurios metu pažeidžiami sąnariai dėl šlapimo rūgšties druskų sankaupos. Todėl sergant šia liga svarbu ne tik išgerti gydymo kursą, bet ir laikytis tam tikros dietos.

Saldumynai, ypač chalva, iki šiol yra mokslininkų ginčų objektas, todėl tikslaus atsakymo nėra. Sergant šia liga nerekomenduojama vartoti tik šokolado ir produktų, kuriuose yra purinų.

Sergant kolitu

Dėl daugelio naudingų medžiagų ir vitaminų chalvoje, sergant kolitu ją galima ir reikia valgyti. Visų pirma, šiuo atveju netirpios maistinės skaidulos teigiamai veikia virškinamąjį traktą.

Tačiau čia yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, chalvai gaminti naudojamos saulėgrąžų sėklos, kurios gali sukaupti įvairių kancerogeninių medžiagų. O ilgai laikant kenksmingų medžiagų padaugėja daugiau nei naudingų, o tai pavojinga sergant tokia liga kaip kolitas.

Sergant hemorojumi

Hemorojus – tai liga, susijusi su kraujotakos sutrikimu apatinėje tiesiosios žarnos dalyje. Paprastai liga atsiranda dėl netinkamos mitybos ir aštrių bei prieskoninių patiekalų, taip pat alkoholio vartojimo. Be gydymo kurso, pacientui skiriama dieta, kuri turėtų apimti grūdus ir maistinių skaidulų turinčius produktus. Todėl sergant šia liga chalvą būtina įtraukti į meniu.

Kepenims

Nepaisant to, kad chalva yra gana riebus produktas, galintis daryti spaudimą kepenų darbui, apskritai ji yra labai naudinga. Pavyzdžiui, saulėgrąžų sėklos padeda išvalyti kepenų kraujagysles ir užkirsti kelią trombozių susidarymui jose. Taip pat dėl antioksidantų jos saugo jų ląsteles ir mažina cholesterolio kiekį.

Sergant cholecistitu

Sergant cholecistitu, kai pažeista skrandžio gleivinė, chalvos vartoti kategoriškai nerekomenduojama. Tai gana sunkus produktas, ir net mažas gabaliukas gali sukelti ligos paūmėjimą.

Žala ir kontraindikacijos

Specialių kontraindikacijų vartoti chalvą nėra. Problemų gali kilti per daug vartojant, nes produktas turi didelį kaloringumą.

Nevartokite saldumyno, jei netoleruojate sudedamųjų dalių, taip pat esant nutukimui ir aterosklerozei.

Kaip tinkamai pasirinkti ir laikyti

Halva gali būti realizuojama dviem būdais – fasotoje ir pagal svorį. Jei perkate ją prekybos centre, geriau rinktis tą, kuri parduodama skaidrioje pakuotėje. Prieš perkant reikia atkreipti dėmesį į šiuos momentus:

1. Ant paviršiaus neturi būti cukraus dėmių.
2. Pagal spalvą bet kokia halva turi būti šviesi; jei yra tamsių dėmių, gamybos technologija buvo pažeista.
3. Ant produkto paviršiaus neturi būti riebių dėmių.

Jei halva perkama pagal svorį, būtina atkreipti dėmesį į saulėgrąžų arba žemės riešutų lukštų buvimą. Jų buvimas ar nebuvimas geriausiai parodys kokybę. Jei yra galimybė paragauti, neatsisakykite – geras produktas trupėja ir neprilimpa prie dantų.

Halvą galima laikyti sandėliuke ar patalpoje, kurioje temperatūra neviršija 12°C, o šaldytuve – 7°C temperatūroje. Atidarytą produktą būtina sudėti į bet kokią talpyklą ir uždaryti dangteliu; priešingu atveju jis sugers visus pašalinius kvapus.

Kaip pasigaminti halvą namuose

Pasigaminti saldumyną iš saulėgrąžų sėklų nesudėtinga. Tam prireiks sėklų, miltų ir cukraus. Iš pradžių reikia išdžiovinti pusę kilogramo saulėgrąžų sėklų – jas reikia pakepinti iki auksinės spalvos, tada gerai sumalti trintuvu. Toje pačioje keptuvėje reikia apkepti pusę stiklinės miltų, dėti juos į sėklas ir dar kartą gerai sumalti. Pasta turi tapti vienalytė ir įgyti pilką spalvą.

Po to reikia paruošti sirupą: 70 ml vandens stiklinei cukraus. Virti reikia maždaug 5 minutes ant vidutinės ugnies. Pabaigoje reikia įpilti 120–150 ml saulėgrąžų aliejaus.

Paruoštą sėklų pastą išdėti į indą ir užpilti gautu sirupu. Halvai leisti atvėsti iki kambario temperatūros.

Ar galima valgyti halvą per Didžiąją gavėnią

Kadangi halvos sudėtyje yra tik augalinės medžiagos, ją galima valgyti daugumos pasninkų metu, įskaitant Didįjį stačiatikių pasninką.

Įdomūs faktai apie halvą

Halva – vienas garsiausių saldumynų, todėl kai kurie faktai apie ją yra gana įdomūs:

1. Pirmą kartą halva buvo pagaminta dabartinio Irano teritorijoje V a. pr. m. e.
2. Manoma, kad skaniausią pasaulyje saldumyną gamina jos tėvynėje – Irane.
3. Irane halva gaminama tik rankomis; ši profesija laikoma garbinga ir perduodama paveldėjimo būdu.
4. Graikijoje šį saldumyną gamina iš manų kruopų, alyvuogių aliejaus ir graikinių riešutų, taip pat prideda cinamono ir razinų.

Halvos nuotrauka