Daržinis portulakas: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Iš beveik 200 portulako rūšių ir veislių, kaip vaistinė priemonė, kulinarijoje ir kosmetologijoje naudojama tik viena – daržinė. Likusiomis galima tiesiog grožėtis gėlyne ar net auginti vazone ant namų palangės.

Cheminė sudėtis

Tradicinė oficiali medicina daržinio portulako plačiai nenaudoja, tačiau biologai mokslininkai gerai ištyrė jo cheminę sudėtį. Jie nustatė, kad žalioje, antžeminėje augalo dalyje yra baltymų, reikalingų žmogui raumenų vystymuisi, odos ir plaukų, nagų ir skeleto sudėčiai bei išvaizdai gerinti.

1. Augalo sudedamosios dalys – cukrūs, esantys energijos šaltiniu žmogui.
2. Mikroelementai portulake pateikiami variu, cinku, nikeliu, manganu ir geležimi.
3. Makroelementai – kalis, kalcis, natris ir magnis.

Visi jų mikrodozėmis yra žmogaus organizme, o jų nebuvimas ar trūkumas iš karto atsiliepia širdies ir kraujagyslių, endokrininės, reprodukcinės ir nervų sistemų darbo pablogėjimu, imuniteto sumažėjimu.

1. Augale esančios organinės rūgštys naudingos gebėjimu palaikyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą, o vitaminai – tokoferolis, karotinas, askorbo (C) ir nikotino rūgštys (PP), filochinonas (K1) – paleidžia organizmo veiklos procesą ir užpildo jį energija.
2. Portulako sudėtyje taip pat yra alkaloidų – pavojingų medžiagų, tačiau gydant kai kurias širdies ir onkologines patologijas, nervų ir kvėpavimo sistemų ligas būtini.
3. Dar viena medžiagų grupė portulake – glikozidai ir su jais susiję saponinai, su kuriais reikia būti atsargiems. Jie veikia širdies darbą ir sukelia dirginantį poveikį.
4. Žaliojoje dalyje yra dervingų medžiagų ir gleivių, taip pat turinčių naudingų savybių.
5. Augalo sėklos pasižymi gausiu aliejaus kiekiu, kurį savo ruožtu sudaro riebalų rūgštys – tokios kaip oleino, linolo, palmitino ir kitos.

Kaip atrodo ir kur auga

Daržinė portulaka yra vienmetis sukulentas. Jos šaknų sistema yra liemeninė, pagrindinė šaknis įsiskverbia į žemę ne mažiau kaip 20 cm gylyje, ji yra tvirta, sultinga, nuo jos atsišakoja kelios šoninės šaknys. Nepaisant išorinės tvirtybės, šaknis yra gana trapi, o viršutinė, antžeminė dalis gali lengvai atplyšti. Kadangi augalas yra gana atkaklus, maždaug per pusantros paros atplyšusi dalis jau prigyja naujomis šaknelėmis prie dirvožemio.

Šios žolės stiebas yra rausvos spalvos ir gali siekti nuo 10 iki 30 ar net 40 cm ilgio, be to, jis toks lygus, kad atrodo šiek tiek poliruotas. Stiebas šakojasi nuo pat pagrindo ir paprastai guli ant dirvos paviršiaus, todėl vadinamas gulsčiuoju. Jo viršūnės siekia saulę ir todėl pakyla aukštyn.

Augalo lapai be lapkočių, jie yra tiesiai ant stiebo, botanikai juos klasifikuoja kaip pražanginius. Kaip ir visi sukulentai, kiekvienas lapas yra sultingas ir mėsingas, formos arba paprastai ovalios, arba kiaušiniškos, arba menturiškos. Apatinėje stiebo dalyje lapai tvirtinasi pakaitomis spirale, viršutiniai – poromis vienas priešais kitą.

Nepastebimi geltoni smulkūs žiedeliai susitelkę po du tris į nedidelius kekelius, sėdi neįžiūrimose vietose – arba lapų prisitvirtinimo taškuose – pažastyse, arba ten, kur stiebas išsišakoja. Portulakos žydėjimo laikotarpis – nuo birželio iki rugpjūčio.

Pasibaigus žydėjimui, augalas suformuoja vaisiukus – mažas apvalias arba kiaušiniškas dėžutes, ne didesnes nei centimetro skersmens, kurių viduje yra daug smulkių blizgančių juodų sėklų. Dėžutės atsiveria plyšiu skersai, į skirtingas puses – kaip maži varteliai. Iš to ir kilo augalo pavadinimas, nes lotyniškai „portula“ reiškia „maži varteliai“. Visą vaisiuką botanikai pavadino „ąsotėliu“. Vaisiai subręsta rudens pradžioje.

Laukinėje gamtoje portulaka auga šiltuose Šiaurės pusrutulio regionuose. Dalis mokslininkų yra įsitikinę, kad jos tėvynė – Indija, iš ten ji pradėjo plisti į kitas šalis. Šiltame klimate portulaka gali augti nuo vienos šaknies keletą metų, nes yra daugiametė. Vidutinėje juostoje rudenį nukritus oro temperatūrai, jos augimas smarkiai sulėtėja, o žiemos šalčių ji kategoriškai nepakenčia ir neišgyvena net po papildoma danga, todėl laikoma vienmete, kasmet iš sėklų išdygstančia.

Portulaka mėgsta šviesą, mėgsta saulėtas vietas, tačiau tuo pačiu metu drėgnas. Dirvožemį renkasi smėlingą. Ją lengva sutikti palei upelius ir upes, aplink tvenkinius ir karjerus, daržininkai tikrai yra susidūrę su ja savo sklypuose, soduose. O daugelis sodininkų, žinodami naudingąsias portulakos savybes, specialiai ją augina savo sklype, sodindami į saulėtas lysves su gerai drenuojama, organika gausiai patręšta dirva. Po žaliųjų ūglių nupjovimo nauji atželia gana greitai, todėl per vieną sodininkystės sezoną realu gauti iki šešių–septynių žaliosios masės derlių.

Rinkimas ir laikymas

Liaudies gydytojai naudoja žaliąją, antžeminę augalo dalį. Ją renka žydėjimo metu, būtent šiuo laikotarpiu portulaka yra turtingiausia naudingosiomis medžiagomis.

Ūglius galima nupjauti prie pat žemės, tačiau ruošiniams imti tik jaunas ir elastingas šakeles. Seni ūgliai džiovinimo metu pradeda greitai pūti.

Kadangi portulakos stiebai dažniausiai guli ant žemės, jie būna nešvarūs, dulkėti, todėl po nupjovimo juos reikia nuplauti tekančiu vandeniu: iš pradžių šiltu, paskui sumažinti temperatūrą ir atvėsinti. Po plovimo išdėlioti žalumynus ant rankšluosčio, kad vanduo nutekėtų, o tada surišti nedideliais ryšulėliais ir pakabinti lauke, pavėsyje – taip, kad ant jų nepatektų lietus, jei staiga pradėtų lyti.

Po džiovinimo portulaką sudėti į medvilninius maišelius ir laikyti sausoje ir vėsioje patalpoje. Tokiomis sąlygomis jis nepraranda naudingųjų savybių pusantrų metų.

Vaistinio augalo sėklos renkamos arčiau rugsėjo pabaigos, kai jos jau prinokusios. Žolė nupjaunama, iškulama, o sėklos džiovinamos buitinėse džiovyklose, nustatant ne aukštesnę kaip 50 laipsnių temperatūrą. Jei ruduo šiltas, oras saulėtas, sėklas galima džiovinti ir gryname ore – ten, kur į jas nepateks tiesioginiai saulės spinduliai. Sėklos išlaiko naudingas savybes ilgiau nei žolė – iki dvejų metų.

1. Norint naudoti portulaką kulinariniais tikslais, jis ruošiamas marinuojant arba sūdant.
2. Marinavimui surinktą žolę nuplauna ir 5 minutėms panardina į verdantį vandenį. Po to ji sukraunama į stiklinius indelius. Marinatui į litrą vandens įberiami 2 šaukštai druskos, šaukštas cukraus ir prieskoniai – pipirai, petražolės, krapai, lauro lapas, česnakas, bazilikas. Į užvirusį mišinį įpilamas didelis šaukštas acto, tuoj pat išpilama į indelius su portulaka ir hermetiškai užsukama dangteliais.
3. Sūdymui galima naudoti tiek sūrymo būdą, tiek sausąjį.
4. Sūrymo būdu nuplautas portulakas supjaustomas gabalėliais, išverdamas iki minkštumo ir sudėliojamas į indelius. Sūrymas ruošiamas iš pusės šaukšto druskos vienai stiklinei vandens. Mišinys užvirinamas, juo užpilama portulaka ir užsukama dangteliais.
5. Sausajam sūdymui supjaustomas 1 kg augalo ir sumaišomas su 200 g druskos, kol ji ištirps. Žalumynai išdėliojami į indelius ir uždaromi plastikiniais dangteliais, laikomi rūsyje. Prieš naudojimą juos geriau nuplauti, kad pašalintų druskos perteklių.

Daržinio portulako gydomosios savybės

Kaip vaistinį augalą portulaką naudojo jau Hipokrato laikais. Jo savybes aprašinėjo ir senovės romėnų, ir arabų gydytojai bei mokslininkai. Jau tada jį naudojo ne tik ligonių gydymui, bet ir grožiui puoselėti.

Kaip manė senovės gydytojai, jo sėklomis galima išvalyti organizmą, o lapais gydyti žaizdas ir gelbėti tuos, kuriuos įkando gyvatė ar nuodingas vabzdys. Šiuo vaistiniu augalu gydė avitaminozę, skorbutą, stabdė viduriavimą sergant dizenterija.

Iki šiol liaudies medicina laiko portulaką vienu vertingiausių vaistinių augalų. Jis, kaip ir senovės Graikijos laikais, vis dar naudojamas kaip priešuždegiminė ir žaizdas gydanti priemonė. Jam būdingos antitoksinės ir kraują stabdančios savybės, taip pat diuretinis, kraujagysles plečiantis, skausmą malšinantis poveikis. Diuretinis poveikis iki šiol laikomas vienu švelniausių, bet efektyviausių tarp panašių savybių vaistinių augalų, todėl jis rekomenduojamas sergant inkstų ligomis, ypač jei jos susijusios su šlapimo susidarymo sutrikimais. Taip pat jis naudojamas sunkiai gyjančioms, pūliuojančioms žaizdoms, opoms gydyti. Be to, portulakas garsėja kaip puiki bendrą organizmą stiprinanti priemonė.

1. Vaistinis augalas rekomenduojamas tiems, kurie kenčia nuo žemo kraujospūdžio, nes net ir vienkartinis vartojimas gali pakelti kraujospūdį, o gydymo kursas leidžia visiškai atsikratyti problemos.
2. Portulaka taip pat pasižymi unikaliu gebėjimu mažinti gliukozės kiekį kraujyje, padidindama jos skaidymo greitį, kas naudojama gydant lengvas cukrinio diabeto formas. Žolė gali pagerinti paciento savijautą jau po kelių dienų nuo gydomųjų mišinių jos pagrindu vartojimo pradžios, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
3. Žolininkai rekomenduoja portulaką taip pat tiems, kuriems stebimas širdies susitraukimų nepakankamumas. Ji stimuliuoja širdies raumenį ir padeda normalizuoti bei užpildyti pulsą.
4. Stipriosios lyties atstovams vaistinis augalas padeda išspręsti keletą subtilių problemų. Priemonės portulakos pagrindu atkuria vyrišką jėgą ir pašalina impotenciją, aktyvina spermos gamybą, gerina jos kokybę. Galiausiai vyrams, gydomiems nuo nevaisingumo portulakos priemonėmis, spermatozoidų skaičius padidėja, o jų aktyvumas išauga.
5. Kompleksinės lytiniu keliu plintančių ligų terapijos sudėtyje portulaka atlieka organizmo imuninių jėgų stimuliatoriaus vaidmenį, sutrumpina gydymo laiką ir priartina pasveikimą.
6. Kadangi portulaka gali paveikti centrinę nervų sistemą, pašalinti nepagrįstą nerimą ir pagerinti nuotaiką, ji sėkmingai naudojama gydant depresiją, nemigą ir kitus nervų sistemos veiklos sutrikimus. Priemonės iš vaistinio augalo gerina nuotaiką ir gyvenimo kokybę.

Kaip priemonė, skirta gydyti žarnyno veiklos sutrikimus, portulaka gerai susidoroja ne tik su viduriavimu, bet ir pašalina vidinius kraujavimus. Viena svarbių portulakos savybių yra jos antibakterinis poveikis dizenterijos sukėlėjams – šigelių ir salmonelių bakterijoms. Todėl ji gali ne tik apsaugoti nuo šių žarnyno infekcijų, bet ir išgydyti jas.

Ji taip pat naudojama kaip antihelmintinė priemonė. O dėl augalo sudėtyje esančių vitamino A ir beta karotino – medžiagų, būtinų regėjimui palaikyti, – reguliarus portulakos vartojimas maistui gali tapti kataraktos profilaktikos priemone.

Daržinis portulakas liaudies medicinoje

Inkstų gydymui

Šviežiai nupjautas portulakas nuplaunamas, supjaustomas gabalėliais ir permetamas per mėsmalę. Iš gautos masės išspaudžiamos sultys. Sultys laikomos šaldytuve, geriamos 3 kartus per dieną prieš pusryčius, pietus ir vakarienę. Gydymas tęsiamas iki visiško pasveikimo, paprastai tai trunka ne mažiau kaip dvi savaites.

Užpilas vyrams

Impotencijai ir nevaisingumui gydyti šaukštas sausų žaliavų užpilamas stikline verdančio vandens, uždengiamas dangčiu ir paliekamas pritraukti dvi valandas. Tada priemonė nukošiama ir geriama keturis kartus per dieną po 2 valgomuosius šaukštus. Gydymo kursas trunka ne mažiau kaip 21 dieną.

Lytiniu keliu plintančių ligų gydymui

Šią priemonę galima įtraukti į kompleksinį venerinės ligos gydymą. Imama 50 g sausos portulako žolės ir užpilama 250 ml virinto vandens, kuris turi būti šiltas. Po 2 valandų priemonė nukošiama, masė išgręžiama. Į skystį įdedami 2 kiaušinių baltymai, gerai išmaišoma. Išgeriama per dieną, padalijus po lygiai į keletą porcijų. Gydymas tęsiamas 10 dienų.

Augalo lapai nuo vabzdžių įkandimų

Kad atsikratytumėte tinimo ir skausmo, ypač po vapsvų ir bičių įkandimų, naudojami švieži portulako lapai. Keletas augalo lapų nuplaunami švariu vandeniu, šiek tiek paminkomi rankose ir pridedami prie pažeistos vietos. Paprastai nemaloniems simptomams pašalinti pakanka vienos procedūros. Prireikus lapai uždedami iki 5 kartų per dieną.

Sergant cukriniu diabetu

Į 400 ml verdančio vandens reikės 2 valgomųjų šaukštų susmulkintos žolės. Žaliava užpilama vandeniu ir paliekama per naktį. Nukošta priemonė geriama tris kartus per dieną po valgio, vienkartinė dozė – 3–4 valgomieji šaukštai.

Nuo hemorojaus

Portulako klizmos rekomenduojamos kaip papildoma priemonė prie gydytojo paskirtos terapijos. Klizmai paruošti reikės po 2 valgomuosius šaukštus šilto vandens ir šviežiai spaustų vaistinio augalo sulčių. Tokia klizma daroma ryte ir vakare. Siekiant kokybiško rezultato, gydymas tęsiamas dvi savaites.

Nuospaudų ir karpų gydymui

Portulako žalumynai permetami per mėsmalę, gauta masė uždedama ant nuospaudos ar karpos, pritvirtinus pleistru. Tai variantas be tvarsčio. O galima masę užtepti ant tvarsčio ir pritvirtinti prie probleminės vietos.

Svorio metimui

Į puodelį su verdančiu vandeniu įberiamas valgomasis šaukštas smulkiai pjaustytos žolės, ant silpnos ugnies pavirinama dar 5 minutes. Nuimama nuo ugnies, supilama į termosinį indą, sandariai uždaroma ir paliekama pusantros–dviejų valandų. Tada nuoviras nukošiamas ir geriamas ketvirtį valandos prieš valgį 3 kartus per dieną. Norma – valgomasis šaukštas vienam gėrimui. Šis mišinys naudingas ir kaip priemonė, palengvinanti sergančių sąnarių būklę.

Sėklos skrandžiui

Ši priemonė padeda ne tik nuo skrandžio problemų, bet ir kaip karščiavimą mažinanti priemonė bei esant pustulinėms odos ligoms. Jai paruošti į stiklinę verdančio vandens suberiamas arbatinis šaukštelis augalo sėklų ir verdama apie 2–3 minutes. Gautas nuoviras padalijamas į 3 dalis ir išgeriamas per visą dieną trimis kartais.

Tepalas nuo psoriazės

Portulakos sėklos (arbatinis šaukštelis) susmulkinamos grūstuvėje iki miltelių, sumaišomos su vazelinu arba bet kokiais riebalais (valgomasis šaukštas). Įtrinama į odą sergant psoriaze, taip pat naudojama odos navikams gydyti. Kartu geriamas augalo sėklų nuoviras.

Gydomųjų mišinių rūšys

Užpilas

Išoriniam naudojimui portulakos užpilas rekomenduojamas kompresui ar losjonui sergant kerpe, psoriaze ar įvairiomis odos opomis. Viduje jis vartojamas esant virškinimo trakto problemoms – pavyzdžiui, opoms gydyti, įvairiems virškinimo sutrikimams.

Norint paruošti užpilą, susmulkintą žolę (valgomasis šaukštas) užpilama stikline verdančio vandens. Mišinys paliekamas brinkti 1,5 valandos. Viduje geriama po 2 valgomuosius šaukštus nuo 4 iki 5 kartų per dieną.

Tinktūra

Portulakos tinktūra yra universali priemonė. Ją galima vartoti tiek esant nemigai, tiek sergant kepenų ar inkstų ligomis, taip pat esant kitiems negalavimams. Standartinė dozė – 30 lašų tinktūros 3 kartus per dieną.

200 ml spirito imamas valgomasis šaukštas susmulkintos portulakos žaliavos, viskas dedama į tamsaus stiklo butelį, sandariai uždaromas dangteliu ir paliekamas brinkti 3 savaites dienos šviesai ir saulės spinduliams nepasiekiamoje vietoje. Tuo tarpu butelio turinys kasdien purtomas. Po 21 dienos tinktūra perkošiama ir laikoma tamsioje vėsioje vietoje.

Nuoviras

Portulakos nuoviras yra geras kaip šlapimą varanti ir tulžį varanti priemonė. Juo valomos kepenys, vyrai gydo impotenciją, moterys atsikrato hormoninių sutrikimų. Kaip išorinė priemonė nuoviras rekomenduojamas sudėtingoms, sunkiai gyjančioms pūlingoms žaizdoms ir kitoms odos problemoms gydyti.

Norint paruošti nuovirą, į puodelį pilama stiklinė verdančio vandens ir įberiamas valgomasis šaukštas susmulkintos vaistinės žolės. Puodelis statomas ant mažos ugnies ir mišinys kaitinamas 10 minučių. Nuimama nuo viryklės, suvyniojama į antklodę ir paliekama brinkti dar porą valandų. Perkošiama ir geriama po 2 valgomuosius šaukštus 5 kartus per dieną.

Naudojimas kosmetologijoje

Kosmetikos tikslais naudojamos priešuždegiminės, raminančios, priešmikrobinės, priešgrybelinės ir niežulį malšinančios portulakos savybės, taip pat gebėjimas mažinti alergijos apraiškas, todėl jos priemonės naudojamos gydymo tikslais.

Be to, kosmetologai pažymėjo, kad portulaka prisideda prie perdžiūvusios odos drėkinimo ir minkštinimo, o dėl antioksidacinio aktyvumo, pagrįsto augale esančiu natūraliu antioksidantu glutationu ir vitaminu C, atjaunina odą, išlygina raukšles ir užkerta kelią naujoms atsirasti, todėl augalą galima įtraukti į sudėtingas jauninimo programas.

Portulakos priemones taip pat galima naudoti odos dirginimams, paraudimams, niežuliui šalinti ir odos uždegimams – tokiems kaip rozacėja ir aknė – gydyti.

Taip pat žolė naudojama kaip plaukų priežiūros priemonė, po kelių procedūrų jie nustoja lūžinėti ir slinkti, pradeda atrodyti žymiai sveikesni, išnyksta pleiskanos.

Veido kaukė

Rekomenduojama, jei oda sausa, jautri arba sudirginta.

Norint paruošti tokį mišinį, 2–3 šaukštus blenderiu susmulkintų žolelių sumaišykite su tokiu pat kiekiu varškės arba grietinės. Užtepkite ant veido ir kaklo storą kaukės sluoksnį ir palikite 15–20 minučių. Geriau šį laiką ramiai pagulėti, kad masė gerai įsigertų. Tada nuplaukite vandeniu arba ramunėlių nuoviru, pašildytu iki 38–40 laipsnių, ir patepkite bet kokiu maitinamuoju kremu.

Sistemingas kaukės naudojimas (maždaug kas 7–10 dienų) išlygina raukšles, pašalina odos lupimąsi, šalina įvairius bėrimus ir uždegimus.

Kaukė normaliai ir riebiai odai

Mėsmale arba blenderiu portulakos žalumynus paverskite tyrele. Paimkite 2 šaukštus masės ir sumaišykite su arbatiniu šaukšteliu po pusryčių likusių, vandenyje arba piene virtų avižinių dribsnių košės. Užtepkite kaukę ant veido odos ketvirtį valandos, po to nuplaukite vėsiu vandeniu.

Kaukė sausai odai

Blenderiu arba mėsmale portulakos žalumynus sumalkite iki tyreles konsistencijos. Paimkite 2 šaukštus gautos masės, įdėkite arbatinį šaukštelį medaus ir atsargiai, po lašą, augalinio aliejaus – tiek, kad paruošta priemonė neišsiskirstytų. Užtepkite ją ant veido odos 15–20 minučių. Pašalinkite mišinį vatos diskeliu, suvilgytu šiltoje žaliosios arbatos užpiltėje, po to nuplaukite veidą vėsiu vandeniu.

Plaukų losjonas

Norint paruošti gydomąjį mišinį, stikline užvirusio vandens užpilkite 2 šaukštus supjaustytos žolės. Palikite brinkti 50–60 minučių, po to naudokite plaukų šaknims skalauti ir įtrinti į galvos odą. Mišinio nenuplaukite.

Dėl reguliaraus losjono naudojimo plaukų folikulai stiprėja, dingsta pleiskanos, pagerėja plaukų struktūra, jie tampa blizgūs.

Nuo riebios seborėjos

Siekiant kovoti su pleiskanomis ir riebiąja seborėja, šaukštą susmulkintos portulakos užpilkite maža stikline (200 ml) vandens ir virkite 10 minučių. Palikite brinkti tris valandas, po to praskieskite paprastu vandeniu iki reikiamo tūrio skalavimui.

Veido kremas

Įlašinkite 1–2 lašus iš portulakos išspaustų sulčių į kremo porciją, kurią paprastai naudojate rytinei ar vakarinei priežiūrai. Tai leis papildomai pamaitinti odą naudingomis medžiagomis ir pagerins įprasto kremo veikimą.

Portulako naudojimas kulinarijoje

Sodinis portulakas pradėtas vartoti maistui Apšvietos Europoje XVII amžiuje. Pirmieji jį „perprato“ prancūzai, o paskui jau ir visose kitose valstybėse pradėta gaminti išskirtinius patiekalus iš madingo augalo.

Dėl cukrų ir baltymų kiekio sudėtyje sodinis portulakas tampa ypač maistingas, be to, šios organizmui naudingos medžiagos yra lengvai įsisavinamų junginių pavidalu. Ir tai nėra atradimas Rusijos kulinarijoje – konservuoto portulako receptas užrašytas dar net garsiojoje ir legendinėje „Skanaus ir sveiko maisto knygoje“.

Jauną žalumyną naudojama kulinarijoje žalią ir virtą. Jauni lapeliai ir švelnūs sultingi stiebai yra malonūs, žadina apetitą, gali numalšinti troškulį, jie netgi naudojami vitamininiam gėrimui gaminti, juos užpilant vynu. Vidurinės Azijos, Užkaukazės ir Viduržemio jūros šalių gyventojams portulaka yra ne tik populiari, bet ir mėgstama. Iš augalo gaunamos skanios sriubos, salotos, iš jų gaminama tyrė, dedama į mėsos patiekalus kaip prieskonis, o gauti valgiai įgyja malonų, šiek tiek aštrų skonį su nedideliu rūgštelėjimu. Sūdyta arba marinuota žiemai portulaka netgi pakeičia kaparėlius. Augalas puikiai dera su mėsa, žuvimi, kiaušiniais, varške ir daržovėmis, išskyrus bulves.

Prieš pradedant gaminti, portulaką reikia gerai nuplauti, kad pašalintumėte smėlį ir vabzdius iš lapų pažastų.

Portulakas su padažu

Šiam patiekalui paruošti paimkite 250 g portulakos, nuvalykite 1–2 vidutinio dydžio morkas, vidutinį svogūną, stiklinę pomidorų sulčių, po ryšelį petražolių ir krapų. Druskos ir cukraus pridėkite pagal savo skonį.

Portulaką kruopščiai nuplaukite, supjaustykite smulkiais gabalėliais ir virkite 2–3 minutes pasūdytame vandenyje. Keptuvėje ant mėgstamo augalinio aliejaus apkepkite tarkuotas morkas ir smulkiai pjaustytą svogūną, įdėkite pomidorų sulčių ir smulkintų krapų su petražolėmis. Troškinkite 5 minutes. Gautu padažu užpilkite virtą portulaką. Patiekite karštą.

Kiaušinienė su portulaku

Supjaustykite portulakos ryšelį ne didesniais kaip 2 cm gabalėliais, vidutinio dydžio pomidorą – žiedeliais. Portulaką apkepkite saulėgrąžų aliejuje, kol įgis auksinę spalvą, sudėkite pomidorus. Dubenyje išplakite 4 kiaušinius su 2 šaukštais majonezo arba grietinės, pasūdykite, pipiruokite, supilkite šį mišinį į keptuvę su portulaka ir pomidorais, uždenkite dangčiu ir ant silpnos ugnies troškinkite 10 minučių. Patiekdami į lėkštę su kiaušiniene įdėkite rukolos, supjaustykite šviežią agurką ir pomidorus, pabarstykite patiekalą smulkintomis žolelėmis – galite naudoti krapus, bazilikus, petražoles, kalendras.

Daržovių salotos

Nuplėškite 2 puodelius portulakos lapų, nuplaukite juos ir leiskite vandeniui nuvarvėti. Jei lapai dideli, juos galima supjaustyti, mažus – palikti sveikus. Supjaustykite žiedeliais didelį pomidorą, raudonąjį svogūną ir supjaustykite kubeliais 2 kietai virtus kiaušinius. Sudėkite paruoštus produktus į salotinę, įdėkite pusę puodelio konservuotų kukurūzų, pasūdykite (geriau jūros druska), pipiruokite ir apšlakstykite augaliniu aliejumi – tuo, kuris paprastai naudojamas salotoms – saulėgrąžų, alyvuogių, garstyčių arba riešutų. Patiekite iškart po paruošimo.

Pesto padažas iš portulako

450–500 g jaunų šviežių portulako žalumynų (lapų ir ūglių) sutrinkite virtuviniu kombainu su dviem česnako skiltelėmis, ne pilna stikline tarkuoto kietojo sūrio – geriausia parmezano, ketvirtadaliu stiklinės keptų migdolų. Procedūros pabaigoje plona srovele įpilkite pusę stiklinės alyvuogių aliejaus (nerafinuoto) ir po 15–20 sekundžių išjunkite kombainą. Perkelkite padažą į stiklinį arba porcelianinį indą ir padėkite į šaldytuvą, kur jį galima laikyti iki dviejų savaičių.

Prieskonis mėsai

Gerai nuplaukite ir išvirkite 100 g portulako. Sutrinkite jį trintuvu, įdėję česnako (nuo 4 iki 6 skiltelių), maltų pipirų ir didelį šaukštą acto. Pasūdykite. Paruoštą prieskonį laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip pusę mėnesio, patiekite prie karštų ir šaltų mėsos produktų.

Užkandis iš portulako ir česnako

Reikia paimti po lygiai – po 500 g – portulako ir česnakų strėlių. Dar reikės po vieną didelę morką ir svogūną, o kepimui – augalinio aliejaus.

Svogūną supjaustykite pusžiedžiais ir sudėkite kepti ant karštos keptuvės. Morką, sutarkuotą ilgomis juostelėmis korėjietiška morkų tarka, sudėkite prie kepamo svogūno.

Portulaką ir česnakų strėles supjaustykite 3–4 cm gabalėliais ir sudėkite į tą pačią keptuvę. Pasūdykite, pabarstykite pipirais ir kepkite daržoves iki auksinės spalvos. Kad užkandis būtų sotesnis, įdėkite mėsos faršo. Su faršu patiekalas patiekiamas tik karštas, be faršo – galima ir šaltas, tai nė kiek nepablogina skonio savybių. Jei vartojate tokį pavidalą, galite įdėti majonezo.

Salotos su petražolėmis ir portulaku

400 g portulako žalumynų imkite 2 ryšulius petražolių ir tiek pat vyšninių pomidorų. Jei pomidorai dideli, perpjaukite juos pusiau. Portulaką supjaustykite 3–4 cm gabalėliais, petražoles – smulkiai, įdėkite vidutinio dydžio svogūną, supjaustytą pusžiedžiais. Sudėkite daržoves į gilų salotų dubenį, išmaišykite, pabarstykite pipirais, pasūdykite, užpilkite šaukštu šviežiai spaustų citrinų sulčių ir 3 šaukštais augalinio aliejaus (geriau alyvuogių).

Sumuštiniai

Portulako stiebus minutei dviem panardinkite į verdantį vandenį. Išimkite, nusausinkite popierine servetėle ir smulkiai supjaustykite. Portulaku galite pabarstyti bet kokius sumuštinius – su sūriu, žuvimi, sviestu, įdėti smulkintų petražolių, česnako, krapų, salierų.

Lengva sriuba

Išspauskite per česnako spaudą 2 česnako skilteles ir supjaustykite vidutinį svogūną. Apkepkite juos keptuvėje su bet kokiu augaliniu aliejumi, tada įdėkite 2 mažus pomidorus, supjaustytus kubeliais. Viską kartu patroškinkite. Nuplaukite ir supjaustykite ryšulį portulako, sudėkite į keptuvę ir suberkite stiklinę lęšių. Įpilkite vandens, kad jis būtų bent dviem pirštais aukščiau turinio lygio. Jei gaminant vanduo išgaruos, galite įpilti virinto vandens. Pasūdykite patiekalą pagal skonį ir virkite, kol lęšiai iškeps.

Plovas su portulaku

Užpilkite pusę stiklinės ryžių stikline vandens ir virkite ant silpnos ugnies. Tuo pat metu smulkiai supjaustykite svogūną ir pakepinkite keptuvėje su augaliniu aliejumi iki auksinės spalvos. Į keptuvę įdėkite šaukštą pomidorų pastos ir 150–200 g portulakos, supjaustytos 1–1,5 cm gabalėliais.

Kai ryžiai jau išvirs, įdėkite į juos keptuvėje pakepintą masę, pasūdykite ir įpilkite 2–3 šaukštus grietinės arba nesaldaus jogurto.

Kontraindikacijos vartojimui

Nors daržinė portulaka naudinga sveikatai, kaip ir su bet kokiu produktu, su ja nereikėtų persistengti. Leidžiama paros norma – 200 g, daugiau valgyti neverta.

Žindančioms mamoms su augalo vartojimu verta palaukti. Kai gims ir užaugs kūdikis – galima valgyti savo malonumui! Nėščios moterys taip pat turės atidėti portulakos naudojimą. Reikalas tas, kad ji gali padidinti gimdos tonusą, o to pasekmės gali būti labai liūdnos.

Augalas draudžiamas žmonėms, sergantiems hipertenzija ir patiriantiems bradikardijos priepuolius. Atsargiau su juo reikia elgtis esant stipriam nerviniam įtempimui. Portulakos negalima valgyti ir ja gydytis tiems, kurie yra linkę į traukulių priepuolius.

Kadangi antžeminėje portulakos dalyje yra noradrenalino – medžiagos, panašios į hormonus, gaminamus žmogaus antinksčiuose, jos veikimas skatina nervų sistemos darbą ir didina bendrą tonusą, suteikia energijos. Ir tai liečia ne tik sergančius žmones, bet ir sveikus. Tačiau esant padidėjusiam jaudrumui, portulaka padarys meškos paslaugą. Galimi per didelis susijaudinimas ir nervinis išsekimas, todėl jos vartoti nepageidautina.

Be to, kiekvienam, net ir pačiam sveikiausiam žmogui, gali pasireikšti alerginė reakcija į augalo komponentus.

Daržinės portulakos nuotrauka