Žuvis baltasis amūras: kuo naudinga organizmui, paruošimo receptai

Baltasis amūras arba žolinis karpis – tai viena vertingiausių verslinių žuvų rūšių. Riebi šio gėlavandenio vandens telkinių gyventojo mėsa dietologai rekomenduoja įtraukti į racioną sveikatos stiprinimui suaugusiesiems ir vaikams. Dietinėje mityboje sergant įvairiomis ligomis baltasis amūras taip pat vaidina ne paskutinį vaidmenį, nes teigiamai veikia beveik visų biocheminių procesų eigą žmogaus organizme.

Nepaisant mėsos kaulingumo, žolinį karpį noriai perka šeimininkės, norėdamos pradžiuginti savo namiškius skaniais žuvies patiekalais. Žvejybos žinovai taip pat laiko didžiule sėkme, kai jiems ant kabliuko papuola šis vienintelis savo rūšies atstovas. Juk vieno didelio egzemplioriaus užtenka, kad keturių asmenų šeima galėtų pasilepinti žuvies savaite. Įvaldyti baltojo amūro apdorojimo ir paruošimo taisykles nesunku. O iš jo švelnios mėsos paruošti skaniausi žuvies delikatesai patiks net tiems, kurie anksčiau nejautė ypatingos meilės žuvies dietai. Tačiau prieš pradedant ieškoti geriausių receptų, verta pirmiausia arčiau susipažinti su žoliniu karpu, sužinoti jo povandeninio gyvenimo ypatumus, įvertinti turtingą sudėtį.

Baltasis amūras: kas tai per žuvis, kaip atrodo ir kur randasi

Baltasis amūras tikrai nusipelno ryškiausio karpinių šeimos atstovo statuso. Būdas, įpročiai ir išvaizda šio upės gyventojo neatitinka standartų, būdingų vandens gelmių gyventojams. Tačiau šios neįprastos gėlavandenės žuvies charakteristikų aprašymą norisi pradėti ne nuo išorinių požymių, o nuo jos gastronominių pomėgių.

Mitybos įpročiai

Amūras, kaip tikras vegetaras, minta išimtinai augaliniu maistu. Tačiau jis toks rijus, kad per dieną suėda jūrinių ir pakrančių augalų kiekius, viršijančius jo paties svorį. Dėl šios savybės baltasis amūras dažnai vadinamas vandens karve arba žoliniu karpu. Tiesa, toks palyginimas nė kiek netrukdo jam gyventi gana patogų gyvenimo būdą. Dėl puikaus apetito jis kasmet prie ūgio prideda po 10 cm. Žinoma, kartu su augimu didėja ir kūno masė, todėl iki suaugimo amūras pasiekia milžiniškus parametrus: esant 120 cm ūgiui, jo svoris gali siekti iki 40 kg ir daugiau. Tačiau tokių gabaritų žolinis karpis sutinkamas tik ten, kur yra gera maisto bazė. Šios gėlavandenės žuvies racioną sudaro nendrės, dumbliai, meldų lapai, nupjauta žolė.

Įdomus faktas: baltasis amūras mėgsta jaunus kukurūzus ir šviežius agurkus. Jis neatsisako pasimėgauti kopūstų ir burokėlių lapais. Išalkę individai ieškodami maisto iššoka iš vandens, kad pagriebtų viršvandeninių augalų žalumą. Šią savybę dažnai išnaudoja žvejai, bandydami pritraukti riebų karpį skaniu jauku.

Išoriniai požymiai

Nors amūras priklauso karpinių šeimai, jo išvaizda mažai primena pagrindinius šiai rūšiai būdingus bruožus. Tipiški šio gėlavandenio požymiai:

1. Pailgas kūnas primena torpedą. Kūnas suplotas iš šonų. Didelis pilvas nudažytas šviesiai geltona ar kreminė spalva, o šonai padengti sidabriniais dideliais žvynais su tamsiais kraštais.
2. Galva, palyginti su kūnu, atrodo neproporcingai maža, tačiau šį trūkumą kompensuoja didžiulė burna su tvirtais žandikauliais.
3. Baltojo amūro lūpos storos, o nosis buka. Fone plačiai išsploto į šonus galvos burna atrodo nedidelė.
4. Žolinio karpio akys yra žemai, jos vidutinio dydžio su auksiniu raineliu.
5. Uodeginis pelekas yra didelis ir tamsesnis už kitas kūno dalis. Dėl plataus pagrindo ir gilios išpjovos viduryje jis padeda žuviai greitai judėti upe.

Gyvenimo būdas

Kaip ir kiti šeimos nariai, baltasis amūras renkasi dieninį gyvenimo būdą. Nuo ankstyvo ryto jis eina tradiciniu maršrutu, per dieną aplankydamas visas mėgstamas vietas, kur galima pasistiprinti vandens augmenija. Neretai žolinis karpis sutinkamas sekliuose vandenyse, kur jis mėgsta šildytis saulės spinduliuose. Tačiau šio upių ir ežerų gyventojo aktyvumas susijęs su vandens temperatūra: kai ji nukrenta žemiau 10 laipsnių, amūras pereina į sustingimo būseną. Žiemoja vandens karvė kartu su giminaičiais dumblo ir smėlio duobėse. Žuvų sankaupas išduoda gleivės, kurias gamina odos liaukos. Baltasis amūras – migruojanti rūšis, kuri vasarą persikelia į upių intakus ir prisijungiančius vandens telkinius.

Naudinga žinoti: augalinis karpis pasižymi ištverme. Jis puikiai jaučiasi sūriame vandenyje.

Dauginimasis

Amūras lytinės brandos sulaukia 9–10 metų, esant patogioms gyvenimo sąlygoms. Žuvys neršia akmenuotose vietose, kur greita srovė. Patelė vienu metu išneršia iki 1,5 milijono ikrų. Jei sąlygos nepalankios arba trūksta maisto, nerštas nutrūksta, o padėti ikreliai suyra. Šis procesas vadinamas rezorbcija. Patelė, kuri kada nors patyrė šį procesą, gali visam laikui prarasti gebėjimą neršti. Mailius atsiranda po savaitės, tačiau nepaisant mikroskopinių dydžių, nuo pirmųjų gyvenimo minučių jie pradeda aktyviai ėsti vabzdžių lervas, smulkius vėžiagyvius ir dumblius. Pasiekę 3 cm ilgio, jaunikliai pereina prie augalinės mitybos.

Buveinės arealas

Baltojo amūro tėvynė yra Kinija, o garsųjį pavadinimą jis gavo nuo Amūro upės, kurioje dažniausiai sutinkamas. Šiandien ši rūšis sėkmingai veisiama ūkiuose, o natūraliomis sąlygomis amūras gyvena didelių upių užutėkiuose: Dono, Volgos, Jenisejaus. Jis puikiai jaučiasi tvenkiniuose, dirbtiniuose vandens telkiniuose prie elektrinių, rezervuaruose.

Tai įdomu! Šios žuvies pomėgis vandens augalams naudojamas vandens telkinių valymui. Todėl amūras dar dažnai vadinamas „valytoju“.

Kuo skiriasi kefalė nuo baltojo amūro

Atskirti kefalę nuo baltojo amūro nesunku, nes šios dvi žuvų rūšys turi mažai bendro. Supainioti jas gali tik biologijoje nieko nesuprantantis žmogus.

Siekiant tikslumo, pateiksime tik kelias skiriamąsias charakteristikas:

1. Parametrai. Kefalė neturi tokių gabaritų kaip baltasis amūras. Esant palankioms gyvenimo sąlygoms, šios žuvies kūno ilgis siekia 40–70 cm, o žolinis karpis yra daug kartų didesnis. Tas pats pastebima ir dėl svorio: net didelių kefalių svoris retai viršija 400 g.
2. Gyvenamoji vieta. Jei amūras teikia pirmenybę gėlavandenei buveinei, kefalė yra jūrų gyventoja. Ši žuvelė sutinkama šiltose jūrose: Azovo jūroje, Juodojoje jūroje ir Kaspijos jūroje. Tik kartais ji išeina į įlankas ir limanus.
3. Išvaizda. Kefalės korpuse yra dvi juodos juostelės, esančios šonuose. Dar vienas skiriamasis bruožas: kefalės maža burna ir didelės akys.
4. Amūro mėsa, kaip ir daugumos gėlavandenių žuvų, turi daug kaulų. Kefalės mėsa neturi šio trūkumo: ji balta ir sultinga.

Galima pridurti, kad kefalė pasižymi dideliu judrumu, nors ir baltasis amūras taip pat veda gana aktyvų gyvenimo būdą. Tačiau jo jūrinis giminaitis sugeba peršokti net per žvejybos tinklus, kas labai nuliūdina vandens medžioklės mėgėjus.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Kadangi žolinis karpis visą savo gyvenimą laikosi vegetariškos mitybos, jo mėsoje kenksmingų medžiagų pasitaiko tik išimtiniais atvejais. Užtat sveikatai naudingų medžiagų šioje žuvyje yra labai daug. Tarp pagrindinių sudėties komponentų:

1. Baltymų žuvies mėsoje yra didžiuliais kiekiais. Jie gerai įsisavinami žmogaus virškinimo sistemos.
2. Antioksidantai. Tai visa grupė medžiagų, kurios reguliuoja valymo procesus, pašalina iš audinių toksinus ir kenksmingus skilimo produktus. Dėl darnaus šių komponentų darbo, patiekalai iš amūro žuvies pagerina odos ir plaukų būklę, o tai atjaunina išvaizdą.
3. Retinolis arba vitaminas A skatina kai kurių hormonų sintezę, didina imuniteto atsparumą, gerina reprodukcines funkcijas.
4. B grupės vitaminai reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, stiprina nervų sistemą.
5. Askorbo rūgštis (vitaminas C) didina organizmo apsauginius gebėjimus. Ši savybė ypač naudinga greitam atsigavimui po operacijų ir sunkių ligų.
6. Vitaminas E (tokoferolis) dalyvauja lytinių hormonų sintezėje, stabilizuoja cukraus kiekį, pasižymi antikancerogeniniais gebėjimais.
7. Mineraliniai elementai amūro mėsoje taip pat atstovaujami solidžia grupe: magnis, selenas, fosforas, kalis, cinkas, jodas ir dar visa eilė medžiagų iš Mendelejevo lentelės.

Tačiau vertingiausiais komponentais laikomos riebiosios omega rūgštys. Žmogaus organizmas negali pats sintetinti šių gyvybiškai svarbių junginių, todėl baltojo amūro mėsa yra nepakeičiamas šių medžiagų šaltinis.

Energinė vertė
Nepaisant tokios turtingos sudėties, šimto gramų žuvies produkto porcijos kaloringumas sudaro 130–135 vienetus. Žinoma, šį svarbų rodiklį įtakoja patiekalo gaminimo būdas. Pavyzdžiui:

• kepto amūro kaloringumas yra 166 vienetai;
• orkaitėje keptos žuvies tik 109 kcal;
• mažiausias kaloringumas yra žuvienės – 33 vienetai;
• didelis – beveik 454 kcal yra patiekalų iš žuvies kepenų.

Kaip matome, įvairių žuvies patiekalų maistinės vertės rodikliai puikiai tinka žmonių, besirūpinančių savo figūra, dietiniam racionui. Tačiau, be šios savybės, baltojo amūro mėsa turi visą kompleksą savybių, kurios bus naudingos bet kokio amžiaus žmogaus sveikatai.

Kuo naudinga žuvis baltasis amūras

Bendroji nauda

Natūralus žolėdės žuvies maisto racionas teigiamai atsispindi mėsos skonio savybėse. Ji yra tanki, pakankamai riebi, su lengvu salstelėjusiu poskoniu. Bet kokiu gaminimo būdu patiekalai iš amūro puikiai įsisavinami, todėl amūro mėsa dietologų įtraukta į sergančiųjų diabetu ir daugeliu kitų patologijų maisto produktų sąrašą. Turtinga vitaminų ir omega rūgščių žuvies filė, reguliariai vartojama, apskritai daro palankų poveikį visam organizmui. Išvardinkime tik pačias naudingiausias savybes:

1. Mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, taip sumažindama aterosklerozinių plokštelių susidarymo riziką.
2. Skatina audinių regeneraciją, pagreitindama žaizdų gijimo procesą.
3. Dėl antioksidantų komplekso valo audinius nuo toksinių produktų.
4. Atjaunina odos dangą.
5. Dėl jodo buvimo sudėtyje normalizuoja endokrininės sistemos darbą.
6. Padidina kraujagyslių elastingumą ir stiprumą.
7. Daro teigiamą poveikį širdžiai ir smegenims.
8. Skatina medžiagų apykaitos procesus ląstelių lygmeniu.
9. Gerina kraujo sudėtį.
10. Normalizuoja arterinį kraujospūdį.
11. Stabilizuoja hormonų pusiausvyrą.

Dar ilgai galima vardinti teigiamus padarinius, kurie stebimi žmogaus organizme, kurio racione yra vietos žuvies delikatesams iš amūro. Pavyzdžiui, senovėje toks maistas buvo duodamas tuberkulioze sergantiems ligoniams, kad palaikytų nusilpusį organizmą. Tačiau ir visiškai sveikiems žmonėms verta pasinaudoti galimybėmis, kurias galima gauti į meniu įtraukus skanių ir maistingų patiekalų iš žolėdžio karpio mėsos. Panagrinėkime, kokius privalumus tokia dieta atneš skirtingoms gyventojų grupėms.

Moterims

Bet kokia žuvis yra naudinga moters organizmui. Baltasis amūras su nepakartojamu jo filė dalių skoniu šią naudą padvigubina. Didelis riebiųjų omega rūgščių kiekis lėtina senėjimo procesus ir jaunina išvaizdą. Šios žuvies antioksidacinės savybės padės išvalyti, pagerinti veido odos būklę, padidinti nagų tvirtumą. Juk bet kokio amžiaus moteriai svarbu išlaikyti patrauklumą. Be jaunystės ir grožio palaikymo, žuvies dieta turės teigiamą poveikį hormonų fono būklei, nuo kurios priklauso vaisingo amžiaus moterų reprodukcinis gebėjimas. Menopauzės laikotarpiu ši savybė padės lengviau ištverti nemalonius reiškinius, susijusius su organizmo pertvarka.

Vyrams

Vyrai labiau nei moterys yra veikiami fizinių ir psichoemocinių krūvių. Naudingųjų medžiagų kompleksas, esantis švelniame baltojo amūro filė, padės neutralizuoti neigiamus šiuolaikinio gyvenimo kaštus.

1. Sportininkams žuvies racionas padės greitai atsigauti po treniruočių ir priaugti raumenų masės.
2. Produkto sudėtyje yra elementų, reguliuojančių vyriškų lytinių hormonų sintezę, kurių trūkumas mažina potenciją ir reprodukcinį gebėjimą. Todėl, dalyvaujant šiai vertingai žuviai, stipriosios lyties atstovai galės išlaikyti seksualinį aktyvumą net ir garbingame amžiuje.
3. Atsižvelgiant į tai, kad baltojo amūro mėsos sudėtyje yra medžiagų, galinčių atsispirti onkologijos vystymuisi, žuvies vartojimas taps gera prevencija nuo šių sunkių ligų.
4. Kadangi amūre yra komponentų, gerinančių miokardo susitraukimo gebėjimą, žuvies patiekalų įtraukimas į meniu sumažins infarktų ir insulto būklių, kurios dažniau pasitaiko vyrams, riziką.

Pakanka į meniu įtraukti patiekalus iš baltojo amūro 2 kartus per savaitę, kad padidėtų darbingumas ir pagerėtų atmintis. O tai padės vyrui sutelkti jėgas sudėtingiausioms užduotims spręsti.

Nėštumo metu

Būsimoms mamoms žolėdis karpis taip pat duos dvigubą naudą, jei jį vartoti 2–3 kartus per savaitę. Kadangi ši žuvis yra žolėdė, jos mėsoje nėra moters ir būsimo kūdikio sveikatai pavojingų medžiagų. Priešingai, vertingas mineralų kompleksas tik prisidės prie visaverčio vaisiaus vystymosi, sumažindamas anomalijų riziką. Be to, nėštumo laikotarpiu moterims dažnai pasireiškia anemija, o amūro filėje yra pakankamai didelis geležies kiekis.

Žindymo laikotarpiu

Žindydamos krūtimi mamos neturėtų riboti savęs, norėdamos pasimėgauti žuvies delikatesu. Toks papildymas racione padės pačiai moteriai greičiau atsigauti po gimdymo. O kūdikiui naudinga žuvis taps patikimu vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltiniu, kurių reikia augančiam organizmui. Žinoma, tokius patiekalus maitinanti krūtimi mama turėtų labai atsargiai įtraukti į savo racioną, stebėdama kūdikio reakciją. Geriausia ruošti patiekalus garuose arba kepti orkaitėje. Idealus pasirinkimas maitinančios krūtimi mamos mitybai būtų baltųjų amūrų sriuba.

Vaikams

Bet kokia žuvis yra nepaprastai vertinga vaiko organizmo vystymuisi. Maistinėmis medžiagomis turtinga baltojo amūro filė minkštimas lengvai virškinamas dar ne visiškai susiformavusios vaikų virškinimo sistemos. Todėl, jei nėra alergijos, šią naudingą žuvį galima naudoti kaip papildomą maistą vaikui nuo 8 mėnesių.

Produkte esantis kalcis, fosforas ir kiti mineralai prisidės prie tinkamo kaulų griaučių ir dantų formavimo. Toks papildymas kūdikio mityboje pagerins protinį vystymąsi, taip pat padidins vaiko imuninės sistemos apsauginę funkciją. Nepamirškime, kad žuvies patiekalai yra veiksmingiausia profilaktinė priemonė prieš rachitą.

Žuvies delikatesus kūdikiui reikia ruošti garuose. Atsižvelgiant į baltojo amūro mėsos kaulingumą, ją reikia kruopščiai išvalyti nuo kaulų ir du kartus permalti per mėsmalę. Iš gautos faršo masės išeis skanūs kukuliai, kuriuos kūdikiui galima duoti mažomis porcijomis (30–50 g) du kartus per savaitę.

Papildymas: Pediatrai mano, kad žuvis yra daug naudingesnė vaikų mitybai nei mėsos produktai.

Metant svorį

Iš aukščiau pateikto baltojo amūro mėsos savybių ir unikalios sudėties aprašymo nesunku padaryti išvadą, kad tai idealus produktas dietinei svorio metimo programai. Greitas žuvies patiekalų virškinimas užtikrins medžiagų apykaitos pagerėjimą. O mineralais ir vitaminais praturtinta mėsa suteiks audiniams visavertę mitybą. Tačiau svarbiausia yra kalorijos, kurių šios skaniausios žuvies patiekalų grupėse yra labai nedaug. Namuose ruoštų amūro delikatesų buvimas racione užtikrins sistemingą riebalų deginimą, o tai teigiamai atsilieps figūros formoms. Verta pridurti, kad įtraukus į valgiaraštį žuvies patiekalų, galima žymiai sumažinti mėsos kiekį racione, o tai labai palengvins virškinimo sistemos apkrovą.

Įdomus faktas: Pagal nesočiųjų rūgščių kiekį baltojo amūro mėsą galima palyginti su linų sėmenų aliejumi.

Sergant pankreatitu

Yra žinoma, kad sergant pankreatitu, maisto produktų rinkinys tokiems ligoniams turi būti parenkamas ypač atsargiai. Mažas baltojo amūro mėsos riebumas puikiai tinka dietinei mitybai pacientams, sergantiems kasos uždegimu. Suprantama, kad maistas turi būti ruošiamas tik garuose arba verdamas.

Čia pateikta trumpa žolėdžio karpio naudingųjų savybių apžvalga patvirtina, kaip ši didelė upių ir ežerų gyventoja yra naudinga žmogui.

Ypač naudinga bus žuvies dieta iš amūro filė pagyvenusiems žmonėms ir diabetikams. Mat už vieno skanaus ir labai maistingo patiekalo galima vienu metu išspręsti tokias problemas kaip kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje mažinimas. O malonus tokios dietos „bonusas“ – elastinga oda, jaunatviška išvaizda ir proto aiškumas.

Žala ir kontraindikacijos

Iš esmės, skaniais ir sveikais patiekalais iš žolėdžio karpio gali mėgautis be apribojimų įvairaus amžiaus ir lyties žmonės. Žinoma, jūros gėrybių vartojimas turi būti saikingas. Kontraindikacijų sąrašą sudaro tik keli punktai:

1. Žuvies delikateso reikėtų atsisakyti lėtinių virškinimo organų ligų (pankreatito, opos, cholecistito) paūmėjimo laikotarpiu.
2. Esant alergijai jūros gėrybėms, žuvis taip pat neturėtų būti racione.

Besilaikantiems dietos nereikėtų į meniu įtraukti kepto amūro ir patiekalų iš jo kepenų, nes tokių delikatesų kaloringumas kelis kartus viršija virtos žuvies ir garuose ruoštų patiekalų energinę vertę.

Dėmesio! Žolėdis karpis, kaip ir bet kuri gėlavandenė žuvis, dažnai būna parazitų nešiotojas. Kad neužsikrėstumėte kirminais, visus žuvies patiekalus rekomenduojama ilgai termiškai apdoroti.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Šiandien baltojo amūro nesunku rasti paprastoje parduotuvėje ar maisto turguje. Daug sunkiau išsirinkti kokybišką egzempliorių. Tačiau keli naudingi patarimai palengvins šią procedūrą:

1. Gaminant žuvies patiekalus namų virtuvėje, geriau rinktis suaugusių, ne per didelių individų skerdenėles. Jei laikysitės šios taisyklės, žuvies išdarinėjimas pavyks sėkmingai, nes suaugusių individų mėsa gerai atsiskiria nuo kaulų.
2. Prieš pirkdami būtinai įvertinkite kvapą: senesni karpiai dažnai kvepia dumblu.
3. Žvynai ant kūno neturėtų atrodyti blankiai, o geros skerdenėlės pelekai išlaikys elastingumą.

Laikymo taisyklės
Baltojo amūro filė nelaikoma ilgai. Po išdarinėjimo ir fragmentavimo žuvies pusgaminį šaldytuve galima laikyti ne ilgiau kaip dvi paras atšaldytą. Užšaldytą žolėdį karpį leidžiama laikyti iki dviejų mėnesių.

Tačiau prieš gaminant maistą, žuvį būtina visiškai atšildyti, kad būtų galima įvertinti jos išvaizdą ir tekstūrą. Jei šie rodikliai toli gražu neatitinka normos, geriau atsisakyti nekokybiško produkto gaminimo. Priešingu atveju didelė apsinuodijimo tikimybė.

Baltojo amūro filė galima užšaldyti tik vieną kartą.

Žodžiu, geriau žuvį ruošti iškart po pirkimo arba perdirbti mėsą į faršą.

Kaip valyti ir išdarinėti baltąjį amūrą

Baltojo amūro skerdenėlės išdarinėjimas reikalauja tam tikrų įgūdžių ir žinių. Nemokšiški veiksmai gali sugadinti naudingą produktą. Keletas patyrusių virėjų rekomendacijų padės susidoroti su šia sudėtinga užduotimi.

1. Dorojant žuvies skerdeną, stenkitės pataikyti tarp slankstelių.
2. Labai atsargiai reikia pašalinti plėvelę iš žuvies pilvo ertmės. Jei valymas atliktas nekokybiškai ir liko mažas tos plėvelės fragmentas, patiekalas bus kartaus.
3. Uodeginę skerdenos dalį geriau palikti žuvienei. Riebų filė galima kepti keptuvėje arba kepti orkaitėje.
4. Jei planuojate kepti žuvį visą folijoje, stuburą pašalinkite per pilvo ertmę. Tokiu atveju oda ant nugaros liks nepažeista, o patiekalas bus sultingas.
5. Žuvies gabalai žuvienei turi būti stambūs, kad pirmasis patiekalas būtų skanus ir maistingas.
6. Jei jaučiamas dumblo kvapas, žuvį reikia išvirti arba patroškinti su daržovėmis. Toks paruošimo būdas visiškai neutralizuoja nemalonų aromatą.

Baltasis amūras kulinariniu požiūriu yra universalus produktas. Iš šios žuvies galima pagaminti daugybę kasdienių ir šventinių patiekalų. Šio gėlavandenio gyventojo mėsa užima garbingą vietą įvairių pasaulio šalių virtuvėje. Žolinį karpį įdaro, kepa ant grotelių, kepa keptuvėje ir troškina.

Kaip skaniai paruošti baltąjį amūrą: receptai

Žolinio karpio mėsa savaime yra skani. Dėl vegetariškos mitybos žuvis yra saikingai riebi ir sultinga, o jos švelnus kreminis atspalvis puikiai tinka salotoms ir lengviems žuvies užkandžiams pagardinti. Kalbant apie skonio savybes, šiuo atžvilgiu baltasis amūras pranoksta storagalvį ir veidrodinį karpį. Amūras skoniu nusileidžia tik šamui ir sazanui.

Šios žuvies mėsa puikiai dera beveik su visomis pagrindinėmis produktų grupėmis: kruopomis, daržovėmis, prieskoniais, kiaušiniais. Amūras yra universalus ir kulinarinio apdorojimo būdo atžvilgiu, t. y. šią žuvį galima kepti, sūdyti, džiovinti, virti, kepti orkaitėje. Iš švelnios žolinio karpio filė gaunamas geras faršas, iš kurio galima gaminti dietinius vaikiškus patiekalus arba naudoti kaip įdarą. Kaip pavyzdį siūlome keletą greito paruošimo skanių patiekalų iš amūro receptų.

Orkaitėje

Šis klasikinis receptas – bet kuriai šeimininkei pagal jėgas. Folijoje keptas amūras gali tapti pagrindiniu šventinio stalo patiekalu. Žinoma, geriau pasirinkti didelio dydžio individą.

1. Iš pradžių žuvies skerdeną nuvalykite nuo žvynų, pašalinkite kaulus ir stuburą.
2. Išvalytą ir gerai nuplautą žuvį pasūdykite, papiprinkite, apšlakstykite iš išorės ir vidaus citrinos sultimis. Galima dėti prieskonių žuviai (česnako, chmeli-suneli).
3. Dabar įvyniokite skerdeną į foliją ir pašaukite į orkaitę 45 minutėms (180-200 °C).

Pastaba! Šį algoritmą galima taikyti gaminant žuvį orkaitėje, bet be folijos. Tokiu atveju amūrą galima gaminti kartu su daržovėmis, gausiai pagardinus viską majonezu.

Keptuvėje

Keptas žolinis karpis bus sultingas ir skanus, jei žuvies mėsą, supjaustytą steikais, pirmiausia pamarinuokite. Marinadui reikia paimti:

• baziliką;
• krapų sėklas;
• maltą kalendrą;
• porą lauro lapų;
• juoduosius pipirus;
• prieskonių mišinį.

Biriu ingredientų kiekis nustatomas pagal žuvies svorį. 1 kg amūro kepsnių pakanka paimti po 1 arbatinį šaukštelį kiekvieno ingrediento. Kepsnius sudėkite į indą, pabarstykite prieskoniais, apšlakstykite pusės citrinos sultimis. Po trijų valandų marinavimo žuvį galima kepti augaliniame aliejuje. Prieš tai žuvies kepsnius reikia apvolioti miltuose. Šį receptą galima naudoti gaminant žuvies patiekalą ant grotelių.

Multivarkėje

Baltųjų amūrų patiekalai, pagaminti multivarke, puikiai tiks lieknėjančių žmonių racionui. Siūlome universalų skanaus ir maistingo patiekalo receptą su mažu kaloringumu – tik 139 kcal.

Produktų rinkinys 1 kg žuvies produkcijos:

• miltų ir augalinio aliejaus – po 2 valg. š.;
• citrinų sulčių – 2 valg. š.;
• pomidorų pastos – 1 valg. š.;
• šviežių žalumynų;
• druska;
• Provanso žolelės.
• Geriausia amūrą gaminti kartu su bulvėmis.

Žingsnis po žingsnio gaminimo procesas:

1. 2–3 valandoms žuvies gabalėlius pamarinuoti su prieskoniais ir citrinos sultimis.
2. Tada kiekvieną gabalėlį apvolioti miltuose, o po to sudėti į multivarkės dubenį.
3. Režimu „Kepimas“ laikyti fragmentus po minutę iš abiejų pusių.
4. Dabar 150 ml vandens ištirpinkite pomidorų pastą, įdėkite paprikų.
5. Aplieti žuvį paruoštu padažu ir įjungti režimą „Troškinimas“ 25 min.
6. Dar prieš įjungiant multivarkę sudėti žalumynus, lauro lapą. Tuo pačiu metu įdėti padėklą su supjaustytais bulvių gabalėliais.
7. Maždaug po 30–40 minučių žuvis ir garnyras bus paruošti. Liks tik mėgautis nuostabiu patiekalo skoniu.

Ant žarijų

Pagal šį paprastą receptą ant mangalo galima paruošti dietinį šašlyką iš baltojo amūro mėsos.

Kokių produktų reikės 1 kg žuvies:

• citrina – pusė;
• svogūnas – 2 vnt.;
• sojų padažas – 2 valg. š.;
• cukinija – 2 vnt.;
• jogurtas – 2 valg. š.;
• pomidorai – 3 vnt.;
• garstyčios – 1 arb. š.;
• druska, pipirai.

Gaminimo schema:

1. Paruoštus žuvies gabalėlius apšlakstyti citrinos sultimis.
2. Giliame inde paruošti marinatą: sumaišyti jogurtą, garstyčias, sojų padažą. Į gautą mišinį sudėti žuvies gabalėlius.
3. Supjaustyti daržoves. Jas taip pat pasūdyti, pipiruoti ir apšlakstyti citrinos sultimis.
4. Tada žuvies gabalėlius suverti ant medinių iešmelių pakaitomis su daržovėmis.
5. Kepti žuvies šašlyką ant grilio grotelių, bet geriau ant laužo ar mangalo.

Ant grilio

Šis žuvies patiekalo gaminimo būdas daugeliu atžvilgių primena ankstesnį variantą. Toks šašlykas puikiai tiks iškylai gamtoje.

Paruoštus žuvies filė gabalėlius (be odos) reikia pusvalandį pamarinuoti. Tada išdėlioti gabalėlius ant grilio grotelių. Kepti mėsą iš abiejų pusių po 10 minučių. Kad žuvis geriau iškėptų, kas 2 minutes groteles reikia pasukti. Taip paruoštą šašlyką geriau patiekti su daržovėmis ir žalumynais.

Ką galima paruošti iš baltojo amūro: receptai

Žuvienė

Pirmasis patiekalas iš amūro gaunasi aromatingas ir skanus. O jį paruošti paprasčiausia pagal klasikinį receptą. Sotiai žuvienei reikia imti galvą, uodegos dalį, stuburą, tai yra visus tuos fragmentus, kurie lieka po skerdenos išdorojimo.

1. Pirmiausia puodą su vandeniu pastatyti ant ugnies.
2. Po užvirimo į žuvienę pridėkite pjaustytas daržoves: morkas, svogūną, bulves. Svogūno pjaustyti nereikia, į žuvienę jis dedamas visas.
3. Kai daržovės bus pusiau iškepusios, į puodą sudėkite žuvies gabalus.
4. Gaminimo pabaigoje patiekalą pasūdykite, papipirinkite. Svogūną išimkite kiaurasamčiu.

Prieš patiekiant žuvienę galite papuošti smulkintais šviežiais žalumynais.

Kotletai

Esminių skirtumų ruošiant kotletus iš baltojo amūro faršo nėra. Šis patiekalas papildys dietinį racioną, taip pat tiks vaikų mitybai. Žinoma, prieskonių ir druskos tokiu atveju reikia naudoti minimaliais kiekiais. Geriau žuvinius kotletus gaminti multivarke garuose, bet galima kepti ir orkaitėje. Švelnūs kotletai ir kneliai patiekiami su bet kokiu garnyru: ryžiais, makaronais, daržovėmis.

Šaltiena

Labai skani želė gaunama iš baltojo amūro kartu su grybais. Toks patiekalas labiau tinka šventinei progai. 1 kg žuvies mėsos reikės:

• žemės riešutai – 400 g;
• pievagrybiai – 200 g;
• žalumynai;
• svogūnai;
• želatina.

Procesas:

1. Pirmiausia paruoškite sultinį. Tam 40 minučių virkite uodegą ir žuvies galvą.
2. Supjaustytus pievagrybius kartu su žemės riešutais apkepkite augaliniame aliejuje. Tada į šią masę pridėkite žalumynų.
3. Į želė formas sudėkite žuvies filė gabaliukus, o ant viršaus – grybų įdarą.
4. Viską užpilkite sultiniu. Formą su žuvimi 25 minutėms dėkite į orkaitę, kurioje kepkite 200°C temperatūroje.
5. Tuo tarpu ištirpinkite želatiną (40 g) ir pridėkite prie žuvies patiekalo. Svarbu neleisti sultiniui užvirti.
6. Formas su žuvimi išimkite iš orkaitės, o kai atvės, padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms.

Šašlykas

Žuvies šašlyką iš amūro filė galima greitai paruošti keliais būdais. Aukščiau jau aprašyti skanaus šašlyko ant mangalo ir griliaus receptai. Bet galima naudoti ir orkaitę. Kepta dietinė amūro mėsa turi mažą kalorijų kiekį, todėl tokiu patiekalu gali mėgautis diabetikai ir lieknėjantys žmonės.

Keptą orkaitėje šašlyką galima patiekti su grietine ir pomidorų padažu.

Balykas

Kad galėtumėte mėgautis vytinto baltojo amūro mėsos skoniu, reikia atsiminti keletą svarbių taisyklių:

1. Mažus egzempliorius galima džiovinti sveikus, pašalinus tik žiaunas ir vidurius.
2. Didelius individus reikia dalinti gabalais, nes didelė žuvis džiūs ilgai, o mėsa gali sugesti.
3. Galvas taip pat bet kuriuo atveju reikia pašalinti.
4. Žuvies minkštimą reikia supjaustyti 3 cm storio kepsniais, o uodeginę ir prie jos esančią dalį palikti sveiką (20–30 cm), šį didžiausią fragmentą įpjauti keliose vietose, bet džiovinti jį sveiką.
5. Po paruošimo visus žuvies gabalus nuplaukite po vandeniu, nusausinkite rankšluosčiu, pusgaminį pasūdykite sausuoju būdu 6–12 valandų.
6. Paskui žuvį mirkyti 6 valandas šaltame vandenyje, kad pašalintumėte druskos perteklių, per tą laiką du kartus pakeiskite vandenį.
7. Po to amūro dalis suverkite ant nerūdijančio plieno kabliukų.
8. Žuvį vytinti galima lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje.

Kad apsaugotumėte žuvies mėsą nuo vabzdžių, verta ją apvynioti marle. Džiovinimo laikas priklauso nuo oro sąlygų ir žuvies dydžio, tačiau vidutiniškai trunka 2–3 savaites. Baliko paruoštumą galite patikrinti įpjovę žuvį prie nugaros: jei mėsa įpjovos vietoje yra skaidri, gintarinio atspalvio, vadinasi, galite ragauti žuvies delikatesą.

Kaip marinuoti

Baltąjį amūrą lengva namuose pamarinuoti pagal siūlomą receptą.

Ingredientai 1 kg žuvies:

• dideli svogūnai – 3 vnt.;
• kmynai su juodaisiais maltais pipirais – po 1/2 a.š.;
• sojos padažas – 3 v.š.;
• druska – 2 a.š.;
• cukrus – 1 valg. š.;
• actas – 4 v.š.;
• augalinis aliejus – 3 v.š.

Visi kulinariniai veiksmai susiveda į kelis žingsnius:

1. Supjaustytą gabalėliais amūro kūną pasūdykite, įpilkite sojos padažo. Tokiame sūrimo tirpale palikite žuvies filė marinuotis 2 valandas.
2. Tada supjaustykite svogūną žiedeliais. Paimkite stiklinį indelį, ant kurio dugno suberkite kmynus ir pipirus. Tada sluoksniuokite žuvį ir svogūnų žiedelius.
3. Tada įpilkite acto, aliejaus, cukraus.
4. Paruoškite sūrimo tirpalą iš 1 a.š. druskos, ištirpintos vandenyje (kiekis priklauso nuo talpos tūrio).
5. Paruoštu sūrimo tirpalu užpilkite žuvį stiklainyje, indą uždenkite dangčiu, padėkite į šaldytuvą 48 valandoms.

Taip paprastai paruošta žuvies filė puikiai tiks prie virtų bulvių.

Ar galima sūdyti baltojo amūro ikrus

Amūro ikrai, kaip ir bet kurios kitos žuvies, turi didžiulę maistinę vertę. Todėl pjaustant žuvį reikia stengtis atsargiai juos išimti, kad nepažeistumėte tulžies pūslės. Vėliau ikrus galima kepti arba troškinti bet kokiame aliejuje. Tačiau daugelis šeimininkių mėgsta juos sūdyti. Yra keletas žuvies ikrų sūdymo variantų. Pateikiame paprasčiausią iš jų – sausąjį metodą. Nors ikrų sūdymas be sūrymo laikomas gana rizikingu būdu, gurmanai renkasi būtent šį žuvies užkandžio paruošimo variantą.

Ingredientai 1 kg gryno produkto:

• druska – 60 g;
• cukrus (kristalinis) – 20 g.

Gaminimo schema:

1. Gerai nuplautus ikrus nuvalykite nuo plėvelių. Tačiau ikrus galima sūdyti tiesiai maišeliuose. Tiesa, prieš tai juos reikia gerai nuplauti ir išdžiovinti.
2. Paruoštą produktą sudėkite į indą, iš viršaus pabarstykite druska ir cukrumi.
3. Visą masę gerai išmaišykite. Galima įpilti šiek tiek augalinio aliejaus, tada paruoštas užkandis bus skanesnis.
4. Tada sūdytą produktą perkelkite į sterilų indą ir palikite 12–18 valandų.
5. Jei ikrai sūdomi maišeliuose, po sūdymo juos pašalinkite peiliu, o ikrus atsargiai atskirkite šaukštu.

Žinoma, sūdyti galima tik kokybiškus ikrus. Pažeidimai ant maišelių neleidžiami. Galima sūdyti tiek šviežius amūro ikrus, tiek šaldytus. Tačiau produktas turi atitirpti kambario temperatūroje. Pagreitinti šį procesą mikrobangų krosnele ar kitomis priemonėmis nereikėtų, nes tokiu atveju ikrų grūdeliai tiesiog išvirs. Virtų ikrų sūdyti nėra prasmės.

Įdomūs faktai

1. Alkanais laikotarpiais amūras dažnai iš vegetariškos mitybos pereina prie kaimynų ikrų ėdimo. Todėl dirbtinai veisiant šią žuvį būtina nuolat atlikti papildomą šėrimą. Ūkininkų ūkiuose specialiai šiam tikslui kaupiami lapai, minkšta žolė, pašarų mišiniai.
2. Priebrežinių upių rajonų gyventojai, kuriose gyvena žolėdis karpis, pavasarį ir rudenį šeria darbščias žuvis nupjauta žole.
3. Amūras mėgsta sumuštinius. Tačiau ši mėgstama užkandžių rūšis šiai žuviai atrodo kitaip: patyrę žvejai kartu su šviežio agurko gabalėliais užkabina ant kabliuko kopūstų lapus ir dumblius. Tokį skanumyną žolėdis karpis mielai ima, o galiausiai tampa žvejo grobiu.
4. Dar vienas baltojo amūro charakterio bruožas – jis mėgsta ramybę ir tylą. Todėl norint pagauti šią skanią žuvelę reikia būti atsargiems ir netriukšmauti.

Baigiant norisi pasakyti, kad baltasis amūras – nuostabus povandeninio pasaulio atstovas. Jo vertinga mėsa gali suteikti didelę paramą organizmui. Belieka tik pasirinkti tinkamo patiekalo receptą.

Baltojo amūro nuotrauka