Apynių spurgos: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Apyniai daugeliui asocijuojasi su alaus gamyba. Tačiau iš tikrųjų paprastasis apynys yra ir vaistinis augalas, o jo unikalios savybės buvo žinomos dar senovėje, tačiau tik neseniai jos buvo patvirtintos moksliniais tyrimais.

Botaninis augalo aprašymas

Mokslinis paprastojo apynio pavadinimas – Humulus lupulus L., tai daugiametis žolinis augalas, kuris botaniniu požiūriu yra vijoklinė liana. Apyniai turi galingą ir stipriai išsišakojusį šliaužiantį šakniastiebį storomis, greitai augančiomis šaknimis. Šios lianos požeminė dalis puikiai žiemoja ir apskritai vienoje vietoje gali augti iki 20 metų.

Antžeminė dalis yra vienmečiai keturkampiai ūgliai, padengti mažais kabliškais spygliais. Jie išauga iki 3–6 m. Ūgliai auga labai greitai. Per parą stiebas gali paaugti 20 cm. Ūgliai padengti šiurkščiais lapeliais su liaukutėmis.

Apyniai yra dvinamis augalas, tai yra, pasitaiko vyriškų ir moteriškų individų. Ir žiedai ant jų formuojasi skirtingi. Apynių spurgos – tai būtent žiedai, kurie susiformuoja ant moteriškų augalų (o ne vaisynas, kaip daugelis įpratę manyti). Šios tankios spurgos vidutiniškai sudarytos iš ne mažiau kaip 20 žiedų (kartais jų būna iki 60). Apatinėje šių spurgų dalyje yra lupulino liaukutės, kuriose yra karčiųjų medžiagų (apie jas bus kalbama toliau).

Ant vyriškų augalų spurgų nėra, tik žiedynai be lapų šluotelės. Įdomu, kad labai dažnai pramoniniams poreikiams veisiami tik moteriški augalai. Tai daroma tam, kad jie neapsidulkintų ir ant jų nesusidarytų vaisiai. Reikalas tas, kad vaisių atsiradimas sumažina apynių vertę, nes ant jų spurgų tokiu atveju sumažėja lupulino liaukučių kiekis.

Kur auga apyniai ir kaip jie naudojami

Paprastasis apynys laukinėje gamtoje plačiai paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikoje, sutinkamas ir kai kuriuose Afrikos regionuose. O Centrinėje Azijoje jo labai mažai. Gamtoje apyniai dažnai auga prie upių ir stepėse, taip pat miško zonose. Tačiau šiuo metu daug lengviau rasti jo kultūrines veisles.

Apyniai auginami pramoniniais mastais beveik visose Europos šalyse, Meksikoje ir JAV. Per ilgus šimtmečius buvo išvesta daugybė šio augalo veislių. Jos tarpusavyje skiriasi stiebo atspalviu, žydėjimo ir nokimo laiku, taip pat kartumo kiekiu spurguose. Apynius galima auginti ir sodybos sklype – jiems reikia derlingos dirvos ir apsaugos nuo šiaurės vėjų, tačiau apskritai jų auginimas neturėtų sukelti ypatingų sunkumų.

Sodyboje apyniai kaip vijoklinis augalas dažnai naudojami kraštovaizdžio dizaine – jie gerai atrodo ant šlaitų, pavėsinių stulpų ir pergolių. Apynių spurgai plačiai naudojami maisto pramonėje, ne tik alaus gamyboje, bet ir kepinių pramonėje – ten iš jų gaminamos skystos mielės kai kurioms duonos rūšims. Apynių spurgų sudėtyje yra rauginimo medžiagų – jos neleidžia raugti iš jų pagamintiems gėrimams ir produktams.

O senovėje apynių spurgais dažnai dažydavo audinius, o iš ilgų jų stiebų gamindavo pluoštą, iš kurio vėliau darydavo virves ir šiurkščią drobę.

Cheminė sudėtis

Apynių spurgais turi unikalių medžiagų – pavyzdžiui, lupulino ir kitų apynių rūgščių. Jų cheminė sudėtis yra gana įvairi. Į ją įeina:

1. Polifenoliniai junginiai, įskaitant flavonoidus, pasižyminčius antioksidaciniu ir priešuždegiminiu aktyvumu.
2. Fitohormonai, daugiausia – estrogeną primenančios medžiagos.
3. Šviesiai geltonos spalvos eterinis aliejus, kuris pats savaime turi gana sudėtingą cheminę sudėtį. Pagrindinės jo veikliosios medžiagos yra mircenas ir mircenolis, pasižymintys maloniu aromatu. Taip pat jame yra acto ir skruzdžių rūgščių esterių, linalolio, geraniolio ir kt.
4. Kartieji junginiai (arba dervingomis medžiagos). Iš viso spurgų sudėtyje yra apie 90 tokių junginių, įskaitant lupuliną, humuloną ir kt. Apynių spurguose gali būti iki 26% kartumo, jų kiekis priklauso nuo konkrečios veislės.
5. B grupės vitaminai, kurie teigiamai veikia nervų sistemą ir aktyvina medžiagų apykaitą.
6. Vitaminas PP, kuris palankiai veikia kraujagyslių būklę.
7. Askorbo rūgštis, kuri taip pat yra antioksidantas, be to, stiprina imuninę sistemą.
8. Į alkaloidą panaši medžiaga – tai humulinas.
9. Didelis kiekis geležies, kalio ir kalcio druskų, kurios dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių biocheminių procesų žmogaus organizme.

Būtent šių medžiagų buvimu ir paaiškinamos gydomosios apynių savybės. Pavyzdžiui, flavonoidai, taip pat vitaminai C ir PP stiprina kraujagysles ir pasižymi priešopiniu poveikiu. Kartieji junginiai palankiai veikia virškinimo procesus. Polifenoliniai junginiai neutralizuoja neigiamą laisvųjų radikalų poveikį ir stabdo oksidacinius procesus, kurie galėtų sukelti ne tik priešlaikinį senėjimą, bet ir įvairių uždegiminių procesų vystymąsi, netgi aterosklerozę ir įvairių rūšių navikų augimą.

Rinkimas ir laikymas

Medicininiais tikslais daugiausia naudojami apynių spurgai, t. y. moteriškų augalų žiedynai. Jų rinkimas daugumoje regionų atliekamas rugsėjį, kai žiedynai jau turėtų baigti augti – tuomet ant jų tampa pastebimi pirmieji pageltimo požymiai. Manoma, kad būtent šiuo metu kartumo ir ypač lupulino koncentracija pasiekia maksimumą. Derliaus nuėmimo nereikėtų atidėlioti, nes yra rizika, kad pageltę spurgai pradės byrėti, ir tai lems dalies lupulino praradimą.

Apyniai renkami tik rankomis. Spurgai skinami kartu su koteliais. Jie džiovinami kambario temperatūroje, gerai vėdinamoje patalpoje, išdėliojant ant popieriaus (bet ne ant laikraščių, kad nesigertų spaustuviniai dažai) arba ant šviesaus audinio. Galima džiovinti ir gryname ore, bet tik pavėsyje. Visas procesas trunka keletą dienų. Paruoštos žaliavos laikomos popieriniuose maišeliuose, kad aromatinės medžiagos neišgaruotų, esant normaliam drėgmės lygiui, spintoje, atokiau nuo saulės spindulių. Veikiant ultravioletiniams spinduliams prasideda oksidaciniai procesai, atsiranda nemalonus kvapas dėl kai kurių medžiagų suirimo, pablogėja skonis, bet svarbiausia – žaliava gana greitai praranda savo gydomąsias savybes.

Apynių spurgų gydomosios savybės

Apynių spurgų farmakologinės savybės yra labai įvairios. Visų pirma, jų pagrindu pagaminti preparatai:

1. Pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
2. Pagreitina audinių regeneraciją.
3. Normalizuoja kraujagyslių būklę ir gerina kraujo rodiklius.
4. Turim diuretinį poveikį (jo intensyvumą daugiausia lemia apynių veislė).
5. Padidina skrandžio sulčių gamybą, tuo pačiu nedidindami jų rūgštingumo.
6. Pagreitina medžiagų apykaitą.
7. Apsaugo nuo kepenų cirozės vystymosi (taip veikia karčios apynių rūgštys), apskritai augalas pasižymi hepatoprotekcinėmis savybėmis, saugodamas šį organą ir nuo neigiamo alkoholio poveikio.
8. Pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Spurguose esančios kartumėlės stabdo kai kurių grybų kultūrų vystymąsi ir naikina kitas, taip pat jos žalingai veikia daugelį gramneigiamų bakterijų ir net kai kuriuos rūgštims atsparius mikroorganizmus. Vis dėlto patys spurgų nuovirai negali pakeisti pramoniniu būdu gautų antibiotikų, tačiau sustiprina jų veikimą.
9. Darina raminamąjį poveikį centrinei nervų sistemai (už tai atsakinga ne tik lupulino kartumas, bet ir kiti eterinio aliejaus komponentai). Tačiau šio augalo raminamasis poveikis nėra labai stiprus, juolab kad jį lemia ir lakusis alkoholis, kurio koncentracija po džiovinimo palaipsniui stiprėja, maksimumą pasiekdama tik prie laikymo termino pabaigos. Todėl siekiant sustiprinti raminamąjį poveikį, apynių spurgai dažnai naudojami kartu su kitais augalais, pavyzdžiui, valerijonais.
10. Pasižymi spazmolitiniu poveikiu, be kita ko, teigiamai veikia žarnyno raumenyną.

Atlikti tyrimai taip pat parodė, kad apynių spurgai teigiamai veikia ne tik lipidų, bet ir vandens apykaitą.

Moterims

Be pirmiau išvardytų savybių, moteris domina apynių spurgos dėl šio augalo gebėjimo gydyti ginekologines ligas ir net padidinti krūtis. Reikalas tas, kad šiose spurgose gausu į hormoną panašios medžiagos – fitoestrogeno 8-PN. Ji naudojama vaistams ir įvairioms kosmetikos priemonėms gaminti. Medžiaga veikia taip pat kaip ir moteriškas hormonas estrogenas.

Matyt, šiuo jo poveikiu ir paaiškinamas apynių spurgų gebėjimas padidinti krūtis. Liaudies medicinoje šiam tikslui naudojamas užpilas – 1 valgomasis šaukštas apynių spurgų (jų galima nusipirkti vaistinėje) stiklinei vandens. Priemonė užvirinama ir paliekama ant silpnos ugnies 10–12 minučių. Po to gėrimas paliekamas inde po uždarytu dangčiu 6–8 valandoms. Paruošta priemonė geriama du kartus per dieną pusvalandį prieš valgį po 1/2 stiklinės. Kurso trukmė yra ne mažiau kaip 2–3 savaitės. Pasibaigus šiam terminui bus pastebimi pirmieji rezultatai.

Manoma, kad vartojant šį užpilą, per gana trumpą laikotarpį krūtis galima padidinti 1–2 dydžiais. Tačiau reikia suprasti, kad apynių spurgos nėra pati nekenksmingiausia priemonė, jos turi daug kontraindikacijų, ir iš anksto reikia pasitarti su gydytoju, nes svorio padidėjimas yra viena iš lengviausių tokio užpilo perdozavimo pasekmių, o blogiausiu atveju jo vartojimas gali sukelti hormoninį sutrikimą. Gydytojas greičiausiai nukreips tyrimams, ir jei estrogeno lygis jau yra aukštas, apynių spurgos bus kontraindikuotinos.

Palyginti neseniai buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad apynių spurgose yra tokios medžiagos kaip ksantohumolis. Verdant alų jis sudaro metabolitus. Pastarieji pasižymi priešnavikiniu aktyvumu. Šie metabolitai susidaro ir virškinimo procese. Pagrindinė jų savybė yra gebėjimas mažinti estrogeno sintezę ir užkirsti kelią piktybinių navikų vystymuisi pieno liaukose. Ksantohumolis trukdo vėžinių ląstelių dauginimuisi ir apsaugo nuo metastazių atsiradimo.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams apyniai kaip vaistinis augalas yra įdomūs pirmiausia dėl antibakterinių ir priešuždegiminių savybių (dėl to spurgos gali būti naudojamos prostatitui ir uretritui gydyti).

Tyrimais nustatyta, kad apynių spurgose esantys flavonoidai slopino piktybinių prostatos navikų vystymąsi. Be to, aukščiau aprašytas ksantohumolis vėžinėms ląstelėms darė slopinamąjį poveikį, tai yra lėtino tokių navikų vystymąsi.

Raminančios apynių spurgų savybės daro jas naudingomis esant dideliam stresui ir neurozėms, kurioms šiandien yra linkusi dauguma vyrų. Be to, raminamasis šio augalo poveikis naudojamas gydant priešlaikinę ejakuliaciją. Tuo pačiu metu apynių spurgų nuoviras skatina testosterono gamybą, o tai leidžia normalizuoti erekciją.

Apynių spurgaose esantys fitohormonai padeda sustabdyti plikimą, taip pat veiksmingai kovoja su kai kuriomis šlapimo išskyrimo sistemos ligomis.

Nėštumo metu

Kadangi apynių spurgaose yra fitoestrogenų, o besilaukiantčių mamų hormonų lygis nėštumo metu labai kinta, šiuo laikotarpiu negalima vartoti preparatų, kurių sudėtyje yra apynių spurgų. Tai taip pat taikoma laktacijos laikotarpiui. Reikalas tas, kad estrogenai slopina pieno gamybą.

Vaikams

Preparatai, pagaminti iš apynių spurgų, yra draudžiami mažiems vaikams. Apskritai jų geriau neduoti vaikams iki trejų metų, nebent galima šio augalo nauda viršytų galimas neigiamas pasekmes. Kai kurie specialistai mano, kad preparatai, pagaminti iš apynių spurgų, vaikams apskritai neturėtų būti vartojami.

Apynių spurgos liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje apynių spurgos vartojamos nuo seniausių laikų. Yra seni arabų traktatai, kurie rekomenduoja šią vaistinę žaliavą vartoti kaip tulžį varantį preparatą, taip pat kraujui valyti. Atsižvelgiant į diuretinį poveikį, skatinantį toksinų šalinimą iš organizmo, reikia pažymėti, kad rytų gydytojai buvo teisūs dėl apynių veikimo. O štai žymus europietis gydytojas Paracelsas manė, kad apyniai yra puiki priemonė skrandžio ligoms – ir šiuolaikinis mokslas taip pat įrodė jo teisybę.

Įvairių šalių liaudies medicinoje apynių spurgos rekomenduojamos vartoti sergant epilepsija, įvairiais neurologiniais sutrikimais (įskaitant neurasteniją, nemigą, galvos skausmą, neuralgiją). Šio augalo žiedynai vartojami ir kaip priemonė nuo širdies ir kraujagyslių ligų – pavyzdžiui, sergant aritmija, kardioneurozėmis, širdies nepakankamumu. Apyniai mažina patinimą, padeda sureguliuoti arterinį kraujospūdį.

Senovėje Rusijoje apynių spurgos buvo vartojamos gydant geltą. Tačiau iš tikrųjų ši liga yra virusinės kilmės, o augalas negali pašalinti jos priežasties (jis veiksmingas tik nuo bakterinių infekcijų). Taigi apynių spurgos sergant hepatitu nepakeis vaistinio gydymo, įskaitant šiuolaikinius preparatus. Tačiau jos palankiai veikia kepenis, todėl gali tapti kompleksinės terapijos dalimi.

Apynių spurgų užpilai ir nuovirai taip pat vartojami gydant ginekologines ligas, tiek uždegiminio pobūdžio, tiek susijusias su hormoninės pusiausvyros sutrikimais. Pavyzdžiui, menopauzės laikotarpiu, kai mažėja estrogenų gamyba, apynių spurgos gali padėti pakeisti hormoninę terapiją. Taip pat liaudies medicina rekomenduoja preparatus jų pagrindu esant mėnesinių ciklo sutrikimams.

Iš apynių spurgų gaminamos ir išorinio vartojimo priemonės. Tai nuovirai, užpilai ir tepalai, kurie padeda nudegimų, grybelinių odos ligų, pūlingų žaizdų ir net niežų atvejais.

Taigi, apynių spurgos vartojamos tiek gydymui, tiek ligų prevencijai. Be to, jų spektras yra gana platus, kaip buvo parodyta aukščiau. Žemiau bus pateikti konkretūs receptai. Pavyzdžiui, apynių spurgos vartojamos:

1. Esant centrinės nervų sistemos sutrikimams, kuriuos lydi padidėjęs jaudrumas, taip pat sergant epilepsija. Tokiais atvejais naudojamas arba apynių spurgų antpilas, paruoštas pagal toliau aprašytą receptą, arba mažiau koncentruota apynių arbata – 1 arbatinis šaukštelis džiovintos žaliavos stiklinei verdančio vandens. Jei per dieną išgeriama po 2 puodelius tokios arbatos, ji veiks kaip lengvas raminamasis vaistas. Jei naktį išgeriamas puodelis arbatos, jis išgelbės nuo nemigos.
2. Nuo peršalimo ir ligų, kurias lydi kosulys. Per dieną išgeriama po 2 puodelius arbatos, paruoštos pagal aukščiau aprašytą receptą. Nuo kosulio taip pat veiksmingi krūtinės ląstos trynimai arba eteriniu aliejumi, gautu iš apynių spurgų, arba augaliniu aliejumi, užpiltu ant šios žaliavos.
3. Sergant podagra, šviežios ar džiovintos apynių spurgos susmulkinamos ir sumaišomos su sviestu arba kitais medicininiams tikslams tinkamais riebalais. Gaunamas tepalas, kuriuo tepami skaudantys sąnariai. Jis nepašalina podagros priežasčių, kurios slypi druskų apykaitos sutrikimuose, bet malšina skausmą ir uždegimą. Taip pat sergant podagra ir reumatu rekomenduojamos vonios su apynių spurgų antpilu ar nuoviru. Jos trunka ne ilgiau kaip 15 minučių.
4. Sergant egzema, gaminamas apynių spurgų antpilas, kuris ruošiamas vandens vonelėje – imamas 1 valgomasis šaukštas žaliavos stiklinei verdančio vandens ir kaitinama 20 minučių ant silpnos ugnies, pastačius indą su šiuo skysčiu į puodą su vandeniu. Tada priemonė atšaldoma, filtruojama ir iš jos daromi kompresai, suvilgant vatos diskelius, kurie vėliau dedami ant probleminių odos vietų.
5. Sergant jūros liga, geriama apynių arbata – pakanka vieno puodelio per dieną, gerti reikia po truputį, mažais gurkšniais.
6. Esant galvos skausmams, gaminamas nuoviras iš barkūno ir apynių spurgų. Tam imama po 1 arbatinį šaukštelį kiekvieno komponento 1,5 stiklinėms verdančio vandens. Priemonė vėl užvirinama, palaikoma vieną valandą, filtruojama, tada geriama po 70 ml prieš pusryčius, pietus ir vakarienę.
7. Sergant inkstų uždegiminėmis ligomis, gaminamas antpilas. Imamas 1 valgomasis šaukštas džiovintų spurgų, susmulkinama, užpilama 1 litru verdančio vandens ir kaitinama vandens vonelėje 15 minučių. Gaunama silpnos koncentracijos priemonė, kuri geriama po 70 ml tris kartus per dieną, prieš pat valgį, užgeriant stikline vandens. Reikia atsižvelgti, kad antpilas veikia kaip diuretikas.
8. Gydant gastritą su sumažėjusiu rūgštingumu ir tulžies pūslės bei šlapimo pūslės uždegimines ligas, antpilas ruošiamas taip – imamas 1 valgomasis šaukštas spurgų stiklinei verdančio vandens, priemonė kaitinama vandens vonelėje 15–20 minučių, neužvirinant. Tada antpilas nuimamas nuo ugnies, atšaldomas, filtruojamas ir geriamas po 50 ml du kartus per dieną (bet ne naktį – atsižvelgiant į jo diuretinį poveikį).
9. Esant neuralgijai, gaminamas antpilas: susmulkinamas 1 valgomasis šaukštas džiovintų apynių spurgų, užpilama 0,5 l verdančio vandens ir paliekama valandai uždarytame inde. Po to paruošta priemonė filtruojama ir geriama po 100 ml prieš kiekvieną valgį.
10. Esant nugaros skausmui, kurį sukelia osteochondrozė ir kitos stuburo patologijos, taip pat sumušimams, ruoškite tokį nuovirą. Imkite 1 valgomąjį šaukštą sausų žaliavų, užpilkite 200 ml ką tik užvirusio vandens ir palaikykite vandens vonioje dar 15 minučių. Šio užpilo gerti nereikia. Iš jo daromi kompresai, kurie dedami ant probleminių vietų. Tokį kompresą laikykite, kol jis atvės.
11. Esant alergijai, priemonę ruoškite taip – imkite 2 arbatinius šaukštelius džiovintų apynių spurgų stiklinei verdančio vandens, tada, neužvirindami, tiesiog pašildykite ant silpnos ugnies 10–15 minučių, palikite, kol atvės iki priimtinos temperatūros, tada perkoškite ir vartokite 3–4 kartus per dieną po 50–70 ml.
12. Sergant kepenų ligomis, imkite 2 valgomuosius šaukštus sulčių, gautų iš šviežių apynių spurgų, sumaišykite su 200 ml karšto vandens ir tokiu pačiu kiekiu virinto pieno ir gerkite po 1 stiklinę priemonės per dieną. Žiemą sultis galite pakeisti apynių spurgų užpilu – 2 valgomieji šaukštai susmulkintų žaliavų tam pačiam vandens ir pieno kiekiui. Priemonę palikite brinkti 7–8 valandas, geriausia nakčiai termose.

O pati paprasčiausia fitoterapinė priemonė iš apynių spurgų gaunama net be kaitinimo ir užpilų bei nuovirų ruošimo. Norint susidoroti su nemiga, pakanka įdėti džiovintas apynių spurgas į lininį maišelį ir padėti jį miegamajame vietoje aromatinio maišelio. Raminamasis efektas pasiekiamas dėl lupulino ir valerijono rūgšties kiekio. Tokią priemonę gali naudoti tie, kuriems draudžiama gerti nuovirą.

Kai kurie liaudiški receptai siūlo kimšti apynių spurgomis pagalvėles, skirtas tiesiogiai miegui – tačiau taip organizmas gaus per didelę eterinio aliejaus dozę.

Gydomųjų mišinių rūšys

Liaudies medicinoje naudojamos įvairios priemonės iš apynių spurgų – tai užpilai, nuovirai ir tepalas. Konkretaus varianto pasirinkimas daugiausia priklauso nuo to, prieš kokią ligą jis bus naudojamas.

Užpilas

Ši vaistinė forma dažnai naudojama kovojant su nemiga arba gydant neurologines ligas. Receptų yra daugybė. Paprasčiausias variantas būtų toks – imkite 20 g susmulkintų spurgų 0,4 l verdančio vandens ir palikite užsitraukti 2 valandas. Po to priemonę perkoškite. Didžiausia užpilo koncentracija gali būti 1:10, ne daugiau, kitaip atsiras perdozavimas.

Užpilą galima naudoti tiek vidiniam, tiek išoriniam vartojimui. Pavyzdžiui, galite jo įpilti į vakarinę vonią su šiltu vandeniu. Jo poveikį sustiprins pora lašų levandų aliejaus. Tokią raminančią procedūrą rekomenduojama atlikti reguliariai, ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę, kad būtų pasiektas stabilus rezultatas.

Tinktūra

Ši priemonė ruošiama su degtine arba spiritu. Imama 1 valgomasis šaukštas sutrintų sausų apynių spurgų ir užpilama stikline degtinės arba 40 % stiprumo spirito tirpalo. Talpykla paliekama tamsioje vietoje 10 dienų. Periodiškai jos turinys sukratomas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, talpyklos turinys filtruojamas ir perpilamas į tamsaus stiklo butelį. Tokia tinktūra geriama tik po 10–15 lašų per dieną, užgeriant nedideliu kiekiu vandens. Senovėje ji buvo laikoma puikia antihelmintine priemone. Ji taip pat padeda sergant įvairiais ginekologiniais sutrikimais.

Nuoviras

Yra daugybė receptų. Veiksminiausia raminamoji priemonė yra nuoviras, paruoštas nekaitinant vandens vonelėje. Tam imama 1 arbatinis šaukštelis džiovintų apynių spurgų 100 ml verdančio vandens. Ši priemonė pilama į stiklainį ir 15 minučių pastatoma į puodą su karštu vandeniu, po to filtruojama ir geriama naktį, valandą prieš miegą. Pakanka vieno puodelio; jei išgersite daugiau, diuretinis poveikis trukdys miegui.

Arbata

Nuo įprasto užpilo ši priemonė skiriasi mažesne koncentracija. Imama 1 arbatinis šaukštelis be kaupo augalinės žaliavos stiklinei verdančio vandens ir paliekama pritraukti 15 minučių. Siekiant pagerinti skonį, į gėrimą dedama medaus, nes be jo skonis bus per kartus. Jei nesate tikri, kad apyniai nesukels alergijos, galite pradėti nuo silpnesnės koncentracijos – 1 apynio spurga stiklinei verdančio vandens.

Tepalas

Tepalui paruošti imama 2 valgomieji šaukštai apynių spurgų 100 g nesūdyto sviesto. Apynių spurgai iš anksto susmulkinami, tada labai kruopščiai sumaišomi su riebalais. Tokia priemonė laikoma tik šaldytuve. Ji laikoma veiksminga sergant įvairiomis odos ligomis.

Aliejus

Apynių eterinio aliejaus galima rasti vaistinėse ir parduotuvėse, prekiaujančiosė ekologiškais produktais. Tačiau liaudies medicinoje paplitęs apynių spurgų aliejaus receptas, kuris iš tikrųjų yra aliejinis ekstraktas, t. y. ištrauka, turinti didžiausią naudingųjų medžiagų koncentraciją.

Šiai priemonei paruošti imamas stiklinis stiklainis (pakanka pusės litro). Ši talpa pripildoma susmulkintų arba dar geriau – sutrintų apynių spurgų, kurios vėliau užpilamos augaliniu aliejumi. Geriausia imti rafinuotą alyvuogių aliejų, bet tinka ir sezamo, ir net saulėgrąžų aliejus. Po to aliejus paliekamas pastovėti, kad pritrauktų. Jis laikomas tamsioje vietoje, nes nuo saulės spindulių gali oksiduotis. Kai apyniai nusėda ant dugno, talpoje atsiranda šiek tiek laisvos vietos, įpilama dar aliejaus. Kartą per dieną stiklainio turinys sukratomas. Produktas paliekamas pritraukti 2 dienas. Po to jis perkošiamas ir paliekamas dar 3 dienoms. O pasibaigus šiam laikotarpiui, aliejus laikomas paruoštu.

Tokia priemonė dažniausiai naudojama krūtų didinimui. Ji tepama ant krūtinės ir dekoltė odos lengvais masažiniais judesiais. Paties aliejaus šildyti nereikia, tačiau geriau jį tepti ant iš anksto išgarintos odos. Kadangi, kaip ir bet kuri kita augalinė priemonė, jis gali sukelti alergiją, prieš tai reikia išbandyti jį ant mažo odos ploto. Jei po aliejaus užtepimo atsiranda diskomfortas, niežulys ar deginimas, jo naudoti negalima.

Aliejų galima naudoti ir odos priežiūrai. Kaip ir tepalas, jis turi žaizdas gydantį poveikį, gali būti naudojamas audinių regeneracijai, odos maitinimui (nes jame yra daug vitaminų ir aminorūgščių).

Naudojimas kosmetologijoje

Unikali apynių spurgų cheminė sudėtis daro jas puikia kosmetine priemone, kuri gali žymiai pagerinti odos ir plaukų būklę. Galima rasti paruoštą apynių spurgų ekstraktą arba pasigaminti jį patiems (pavyzdžiui, paruošti užpilą). Įprasto šampūno įpylus nedidelį kiekį užpilo, galima atsikratyti seborejos, o garbanos taps blizgėsnės ir šilkinės. Spiritinį užpilą galima įpilti į veido toniką, skirtą spuogams gydyti.

Ir, žinoma, apynių spurgų užpilai ir nuovirai gali būti naudojami kaip savarankiška priemonė. Pavyzdžiui, jie padės išgydyti aknę ir nuraminti sudirgusią odą. Tam imama 1 valgomasis šaukstas spurgų, užpilama stikline verdančio vandens ir palaikoma 60 minučių. Paruošta priemonė perkošiama per marlę ir naudojama kasdieniam prausimuisi. Šis užpilas taip pat naudojamas vietoj toniko – jis pašalina riebų blizgesį nuo odos, padeda susiaurinti poras.

Iš jo galima pasigamiti kosmetinį ledą ir trinti juo odą. Šiame nuovire esantys flavonoidai pašalins uždegimą ir grąžins odai gaivumą bei jaunatviškumą. Ledas ne tik susiaurina poras, bet ir pagerina kraujo mikrocirkuliaciją, o apynių spurgose esantys vitaminai, mineralai ir naudingos medžiagos daro procedūrą ypač veiksmingą.

Iš džiovintų apynių spurgų galima ruošti ir kosmetines kaukes, maišant šią žaliavą, pavyzdžiui, su kefyru ar grietine. Tokia kaukė balina odą, mažina uždegimą, skatina kolageno gamybą ir netgi kovoja su raukšlėmis.

Be to, apynių spurgos gali gerai derėti ir su kitais natūraliais ingredientais, plačiai naudojamais namų kosmetikoje – pavyzdžiui, su levandų, alyvuogių ir migdolų eteriniais aliejais.

Pagal klasikinį receptą paruoštas apynių spurgų užpilas (20 g spurgų 0,4 l verdančio vandens) gali būti naudojamas plaukų skalavimui po plaukų plovimo. Jame esantis lupulinas ramina galvos odos sudirgimą, pašalina nemalonų niežulį, pašalina pleiskanas, teigiamai veikia plaukus po dažymo, atstatydamas ir stiprindamas jų natūralią struktūrą.

Kovojant su pleiskanomis ir plaukų slinkimu kartais ruošiamas ir stipresnis tirpalas santykiu 1:3 (pavyzdžiui, 100 g augalinės žaliavos 300 ml verdančio vandens). Ši priemonė infuzuojama vieną valandą, filtruojama, o prieš plovimą įtrinama į galvos odą masažiniais judesiais – tai užtikrins kraujo pritekėjimą, o naudingosios medžiagos geriau įsisavins.

Kontraindikacijos vartojimui

Apynių spurgos gali sukelti alergiją, todėl jos yra kontraindikuotinos žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą šiam augalui.

Apynių spurgų naudojimas yra kontraindikuotinas sergant gastritu su padidėjusiu rūgštingumu, skrandžio opalige, refliuksiniu ezofagitu. Nors pačios savaime jos nesukelia rūgštingumo lygio padidėjimo, tačiau sergant šiomis ligomis padidėjusi skrandžio sulčių gamyba savaime gali sukelti nemalonių pasekmių.

Labai svarbu laikytis teisingos apynių spurgų dozavimo. Reikalas tas, kad dideliais kiekiais jos gali sukelti apsinuodijimą, kurį lydi ne tik bendras negalavimas, bet ir stiprus vėmimas bei galvos skausmas.

Be to, apynių spurgose yra fitoestrogenų. O pernelyg dideliais kiekiais tai gali sukelti nutukimą ir kitus nemalonius padarinius, tokius kaip endometriumo hiperplazija, kartais net su makšties kraujavimu.

Tarp apynių kankorėžių šalutinių poveikių yra ne tik hormoniniai sutrikimai, bet ir mieguistumas, padidėjęs apetitas, makšties išskyrų atsiradimas. Atsiradus bet kuriam iš išvardytų reiškinių, reikia nutraukti priemonės vartojimą ir kreiptis į gydytoją konsultacijos.

Apynių spurgų nuotrauka