Abrikosų kauliukai: naudingosios savybės ir kontraindikacijos

Abrikosų kauliukai laikomi atliekomis. Daugelis žmonių vartoja būtent šią formuluotę. Juk nuo vaikystės visi prisimena, kad vaisių kauliukų negalima valgyti, nes juose yra nuodingos ciano vandenilio rūgšties. Tačiau abrikosų branduoliai – tai valgomas produktas, pasižymintis naudingomis savybėmis. Senovės kinų gydytojai juos naudojo gydomosioms tinktūroms ruošti. Jie patarė vartoti abrikosų kauliukus imperatoriams, jų šeimoms. Dabar šis produktas naudojamas medicinoje, kosmetologijoje ir kulinarijoje.

Kaip atskirti migdolą nuo abrikosų kauliuko

Migdolas – tai vaisius, augantis ant migdolų medžių ar krūmų, priklausančių Amygdalus pošeimiui. Augalas priklauso slyvų genčiai. Jis vadinamas riešutu dėl kieto kevalo. Auga šilto klimato teritorijose (Viduržemio jūros šalys, Kinija, Azija, Himalajai). Rusijoje migdolai auginami Krasnodaro krašte ir Krymo pusiasalyje. Jis būna 2 rūšių: kartusis ir saldusis.

Saldųjį migdolą valgo žalią ar skrudintą, taip pat jį naudoja kulinarijoje. Iš šios rūšies gaminamas augalinis pienas.

Paprastai kartusis migdolas nevalgomas. Jis naudojamas medicininių preparatų ir kosmetologinių odos priežiūros priemonių gamybai.

Abrikosų kauliukas – tai to paties pavadinimo vaisiaus branduolys. Vaisiai auga ant medžių beveik visose pasaulio šalyse, turinčiose šiltą vidutinio klimato juostą (Rusija, Uzbekistanas, Ukraina, Armėnija, Kirgizija, Tian Šanis, Šiaurės Kaukazas). Abrikosas būna nuo šviesiai geltonos iki sodrios oranžinės spalvos atspalvių. Tai priklauso nuo medžio veislės. Patys vaisiai sultingi, minkšti, saldūs. Kauliukai sodriai rudos spalvos, sėklytės šviesios.

Migdolas ir riešuto kauliukas turi tam tikrą išorinį panašumą, tačiau dėl cheminės sudėties pasižymi skirtingomis naudingomis savybėmis.

Skiriamieji bruožai:

1. Forma. Migdolas yra pailgesnis, išgaubtas, jis didesnis už abrikoso kauliuką. Pastarasis yra suplotas, jo galai pailgi ir šiek tiek smailūs.
2. Skonis. Abrikoso kauliukas yra kartoko skonio, ne itin tankus. Migdolas yra saldus, turintis sausą riešutų poskonį.
3. Luobelė. Išimti kauliuką iš abrikoso lengva, nes jis labai minkštas ir greitai suskyla į skilteles. Migdolui geriau naudoti riešutų skutiklį arba peilį. Jo luobelė nėra kieta, bet gana tanki.

Geriausias būdas įsiminti skirtumus – padėti šalia migdolo ir abrikoso branduolius. Kartą pamatęs juos kartu, žmogus daugiau nebesusipainios.

Kiek galima suvalgyti abrikosų kauliukų per dieną

Kauliukų skonis yra kartokas. Tai lemia amygdalinas, kuris ir yra nuodingosios medžiagos šaltinis. Priklausomai nuo veislės, jo koncentracija skiriasi. Gana retai pasitaiko rūšių, kuriose amygdalino apskritai nėra.

Maža rūgšties dozė nesukelia jokių pasekmių žmogaus organizmui. Vaisių ir jų branduolėlių nauda įrodyta moksliniais metodais, tačiau juos reikia vartoti tinkamai ir saikingai. Vaikams nevalia suvalgyti daugiau kaip 20–25 g. Suaugusieji vienu kartu gali suvalgyti 5 kauliukus – tai maždaug 40–50 g. Per dieną leidžiama ne daugiau kaip 2 kartus.

Apskaičiuoti individualią dozę paprasta: 5 kg suaugusio žmogaus svorio tenka 1 kauliukas.

Ruošiant kompotą ar uogienę žiemai, branduolius iš vaisių galima nešalinti. Termiškai apdorojant, nuodingosios rūgšties savybės silpnėja. Tačiau tai nėra priežastis vartoti jų dideliais kiekiais; leidžiama norma – ne daugiau kaip 7–10 vienetų per dieną.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Abrikoso kauliukas turi nemažai naudingų medžiagų. Pagal savo cheminę sudėtį jis yra unikalus. Sėkloje yra šių medžiagų:

1. Vitaminai A, C, F, PP ir B grupės. Būtent pastarajai grupei priklauso amigdalinas (B17), sukeliantis tiek daug ginčų tarp mokslininkų ir baimių žmonėms. Vieni biologai tvirtina apie naudingas šio vitamino savybes, ypač žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis. Kiti laikosi nuomonės, kad amigdalinas skatina didelio kiekio cianidų išsiskyrimą, o tai dažnai sukelia ūmius apsinuodijimo atvejus.
2. Eteriniai aliejai. Jų yra didelis kiekis, todėl kauliukų riebumas siekia 50–60 %.
3. Mikro- ir makroelementai: kalcis, fosforas, natris, kalis, magnis.
4. Rūgštys. Sėkloje daugiausia yra oleino rūgšties – apie 30 %. Ji stiprina kraujagyslių sieneles, taip pat prisideda prie jaunystės išsaugojimo. Palmitino rūgšties, žinoma, yra ir kituose augalinės kilmės produktuose. Ji turi naudingų savybių, kurios naudojamos medicinoje ir kosmetikos priemonių gamyboje. Linoleno rūgšties žmogaus organizmas negamina pats, o gauna su maistu, vartodamas ja praturtintus produktus. Ji padeda kovoti su piktybiniais navikais. Nikotino rūgštis padeda mažinti cholesterolio kiekį.

Suaugusiojo paros normoje (50 g) yra:

• 13 g baltymų;
• 1,5–2 g angliavandenių;
• 23 g riebalų;
• 1,5–2 g sočiųjų riebalų rūgščių;
• 6 mg makroelementų;
• 20 mg nesočiųjų riebalų rūgščių;
• 2 mg vitaminų PP;
• 3 mg geležies.

Sėklų vartojimas maistui žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo arba laikantiems dietą, nerekomenduojamas, nes produkto kaloringumas yra gana didelis: 100 g – 470 kalorijų.

Kuo naudingi abrikosų kauliukai

Produktas gausus augalinių aliejų, todėl labai maistingas. Abrikosų kauliukai yra geras papildymas prie pagrindinio profesionalių sportininkų raciono. Gydytojai rekomenduoja juos vartoti maistui žmonėms, turintiems prastą apetitą, taip pat kenčiantiems nuo anoreksijos.

Vyrams

Abrikosų kauliukai daro teigiamą poveikį vyriškajai jėgai. Tai nustatė dar senovės gydytojai. Pagal dvaro gydytojų patarimus Senovės Kinijos imperatoriams juos įtraukdavo į dienos racioną. Ypač kauliukai naudingi planuojant vaikus.

Riebalai, baltymai, esantys produkte, skatina greitą jėgų atgavimą ir svorio augimą. Tai labai svarbu vyrams, užsiimantiems kultūrizmu, sunkia atletika ir dirbantiems sunkų fizinį darbą.

Moterims

Naudingų medžiagų kompleksas daro teigiamą poveikį moters organizmui, ypač hormoninių sutrikimų ir nervinių ligų laikotarpiu. Jos normalizuoja kraujotaką, neleidžiant susidaryti venų varikozei. Didelis oleino rūgšties kiekis kovoja su senėjimo procesu, todėl ji yra įvairiose kosmetikos priemonėse. Taip pat gražiosios žmonijos pusės atstovėms naudingas aliejus.

Nėštumo metu

Vitaminai ir mineralai, esantys natūraliuose produktuose, greičiau įsisavinami organizmo. Nėščioms moterims reikia papildomo vitaminų šaltinio, o abrikoso sėklose, be daugelio naudingų medžiagų, yra kalcio, fosforo ir folio rūgšties. Ji būtina būsimo vaiko visaverčiam vystymuisi. Geležis ir varis neleidžia atsirasti anemijai, didindamos hemoglobino kiekį. Šie elementai yra gana dideliu kiekiu.

Tačiau nėščiosioms geriau sumažinti suaugusiųjų paros dozę 2 kartus ir nevalgyti produkto dažniau nei 1 kartą per savaitę.

Žindymo laikotarpiu

Maitinančios mamos racione abrikosų buvimas yra būtinas, bet mažomis dozėmis. Vaisius gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą kūdikiui. Nuo vaisiaus kauliukų geriau visiškai atsisakyti, nes jie gali turėti neigiamą poveikį vaiko nervų sistemos vystymuisi.

Vaikams

Karotino buvimas sudėtyje padeda normalizuoti regėjimą ir neleidžia atsirasti akių ligoms. Ypač tai susiję su paaugliais. Abrikosų kauliukai pasižymi atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis, todėl ligos metu iš jų daromi užpilai vaikams.

Dažnai vartoti produktą vaikams nerekomenduojama. Svarbiausia – laikytis leistinų normų ir neduoti jo mažiems vaikams iki 3–4 metų amžiaus.

Metant svorį

Žmonėms, besilaikantiems dietos, tai yra nepakeičiamas produktas racione. Mat riebalai, baltymai, angliavandeniai, kurių čia yra pakankamai, gali atkurti trūkstamą pusiausvyrą. Be to, riebalai greičiau pasisavinami ir skaidomi organizme, nes tai natūralus produktas. Abrikosų kauliukus galima dėti į jogurtą, muslius, pieno košes. Tačiau nereikia pamiršti didelio produkto kaloringumo, todėl per dieną nereikėtų suvalgyti daugiau nei 5–7 vienetų.

Sėklas galima vartoti keptas arba žalias. Antrasis variantas yra efektyvesnis. Tačiau svarbiausia, kad jos būtų šviežios.

Urbečas iš abrikosų kauliukų: nauda ir žala

Sveika, be to, labai skani pasta su abrikosų kauliukais, turinti kreminį poskonį, vadinama urbeč. Šį patiekalą dagestaniečiai laiko nacionaliniu. Į sudėtį paprastai įeina linų sėklos, saulėgrąžų sėklos, abrikosų branduoliai, sviestas ir medus. Visi šie komponentai savaip naudingi, o derinyje sudaro unikalų baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų rinkinį.

Urbeč galima įsigyti parduotuvėje jau paruoštą arba pasigaminti patiems, bet tai ilgas ir sunkus procesas. Visus branduolius reikia kruopščiai sutrinti iki vientisos masės.

Urbečą galima naudoti gydymo tikslais, nes jis:

1. Ypač geras peršalimo ligoms – tai puikus atsikosėjimą skatinantis vaistas, be to, stiprinantis imunitetą.
2. Šalina toksinus ir normalizuoja medžiagų apykaitą.
3. Gerina žarnyno darbą, šalindamas pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą.
4. Normalizuoja širdies darbą, šalina nervų sutrikimus.
5. Kliudo vėžinių ląstelių formavimuisi.

Šį produktą galima naudoti ne tik ligos metu, bet ir kaip desertą ar saldų padažą. Juo galima užtepti skrebutį. Šis sumuštinis bus puikus papildymas prie kavos ar arbatos puodelio pusryčiams. Taip pat į jį merkiami švieži vaisių gabalėliai. Geriau naudoti rūgščiai saldžius vaisius, kad skonis nebūtų per saldus.

Urbeč – nepakeičiamas produktas žaliavalgiams ir vegetarams. Jis suteikia organizmui trūkstamų naudingų elementų, įskaitant baltymus ir riebalus. Jį rekomenduojama valgyti esant dideliam fiziniam krūviui.

Tačiau su urbeč reikia būti atsargiems ir nepiktnaudžiauti. Nuo persivalgymo gali atsirasti pykinimas, galvos svaigimas, žarnyno sutrikimai. Kad šie simptomai nepasireikštų, reikia laikytis normos: suaugusieji – ne daugiau kaip 1 valgomasis šaukštas per dieną, vaikai – daugiausia 1 arbatinis šaukštelis. Šis produktas draudžiamas žmonėms, linkusiems į alergiją, nes jame yra medaus. Nerekomenduojama jo valgyti antsvorio turintiems ar besilaikantiems dietos asmenims, nes produktas yra labai kaloringas.

Abrikosų kauliukų aliejus: savybės ir naudojimas

Tolimoje senovėje naudingos abrikosų kauliukų aliejaus savybės jau buvo žinomos. Pirmieji jį gydymo ir kosmetiniais tikslais pradėjo naudoti išmintingi kinai. Europos šalyse apie stebuklingas šio produkto savybes tapo žinoma maždaug prieš du tūkstantmečius.

Jis plačiai paplito jau XVII amžiuje. Tuo metu aliejus buvo retas ir gana brangus. Jis buvo naudojamas opoms, įvairiems navikams gydyti ir net vietoj kvepalų. Jis pasižymi švelniu, maloniu kvapu su riešutų aromato natomis.

Abrikosų medžiai auga visame pasaulyje, tačiau aliejus iš jų vaisių kauliukų vis dar yra brangus, nes tai daug darbo ir išlaidų reikalaujantis procesas. Produktas gaunamas šaltojo spaudimo būdu iš kauliukų. Dėl to aliejus išsaugo visas unikalias savybes.

Pagrindą sudaro riebiosios rūgštys: oleino rūgšties yra 55–60%, o linoleno rūgšties – 25–30%. Jos geba apsaugoti organizmą nuo išorinio toksinio poveikio. B grupės vitaminai teigiamai veikia odą, gerindami jos spalvą. Vitaminas A normalizuoja riebalinių liaukų veiklą. Jis labai naudingas paauglių spuogams.

Abrikosų kauliukų aliejų galima naudoti kaip apsaugos nuo saulės priemonę dėl jame esančio vitamino F. Jis ramina odą paraudimų, pleiskanojimo ir seborėjos atvejais. Šis aliejus užima pirmaujančią vietą pagal šio naudingo elemento kiekį.

Grynu pavidalu produktas yra skystas, gelsvo atspalvio, takus ir skaidrus.

Jis dažnai naudojamas kosmetologijoje:

1. Padidėjęs riebiųjų rūgščių kiekis kartu su vitaminų kompleksu, magnio, cinko ir kalio druskomis skatina greitą įsisavinimą į odą.
2. Aliejus pasižymi šildančiomis savybėmis, todėl naudojamas įvairiose kūno įvyniojimo priemonėse, taip pat anticeliulitiniuose kremuose.
3. Grynu pavidalu jis naudojamas masažui. Jis greitai įsigeria į odą ir nepalieka pėdsakų, maloniai kvepia.
4. Drėkinančios ir jauninančios aliejaus savybės naudojamos gaminant veido kremus, kaukes. Tokios priemonės veiksmingai stangrina odą ir šalina mimines raukšles.
5. Jis yra vienas iš pleiskanų šampūnų komponentų, padeda pašalinti seborėją ir šveisti negyvas galvos odos ląsteles. Naudojant jį, atkuriama kraujotaka, plaukai įgauna gyvą išvaizdą ir blizgesį.

Medicinoje produktas dažnai yra tepalų nuo nudegimų, įbrėžimų, pjūvių sudėtyje, yra kremuose nuo pėdų įtrūkimų, naudojamas kaip kai kurių vaistų tirpiklis.

Abrikosų kauliukų aliejus užima pirmaujančią poziciją tarp maitinančių ir drėkinančių priemonių.

Kulinarijoje jis naudojamas kaip likerių, desertų, salotų kvapioji medžiaga. Italų virėjai mėgsta jo dėti į paruoštus patiekalus.

Abrikosų kauliukai medicinoje

Pirmą kartą gydomosios abrikosų kauliukų savybės buvo atrastos senovės Tibeto gydytojų. Vėliau stebuklingos šio produkto savybės buvo pradėtos naudoti visur. Dabar abrikosų branduolių nauda ir žala yra gerai ištirta, todėl jų gydomosios savybės pritaikytos liaudies medicinoje.

Onkologinėms ligoms gydyti

Iki šiol mokslininkai oficialiai nepatvirtino žalingo abrikosų kauliukų poveikio vėžinėms ląstelėms, tačiau kai kurie rekomenduoja pacientams vartoti šį produktą kaip priedą prie pagrindinio gydymo metodo.

Ryte prieš valgį reikia suvalgyti po vieną abrikoso branduolį. Kad veiksmingumas padidėtų, iš raciono reikia pašalinti cukrų ir kavą. Gydymo laikotarpį nustato gydytojas.

Nuo peršalimo ligų, lydimų kosulio

Ingredientai:

• Abrikosų branduoliai – 20 g.
• Paukštinis gyslotis (žolė) – 10 g.
• Dirvinis asiūklis – 10 g.
• Čiobrelis – 10 g.
• Pelkinio gailio ūglis – 10 g.
• Vanduo – 200 ml.
• Ugniažolė – 10 g.

Abrikosų branduolius sutrinti grūstuvėje. Galima naudoti kavamalę arba blenderį. Sumaišyti su visomis žolelėmis ir užvirti (galima tiesiog užpilti verdančiu vandeniu). Kai tik mišinys užvirs, nuimti nuo viryklės. Palikti ant stalo 30–40 minučių. Perkošti. Vartoti prieš valgį 3 kartus per dieną po 50 ml.

Nuo konjunktyvito

Ingredientai:

• Abrikosų kauliukai – 10 g.
• Vanduo – 100 ml.

Kauliukus sutrinti kuo smulkiau, užpilti verdančiu vandeniu. Palikti 4–5 valandoms. Perkošti ir daryti kompresus ant akių 4–5 kartus per dieną.

Nuo bronchito ir plaučių uždegimo

Ingredientai:

• Abrikosų kauliukai – 125 g.
• Vanduo – 250 ml.
• Graikinis riešutas – 125 g.
• Medus – 250 ml.

Apkepti riešutų ir abrikosų branduolius sausoje keptuvėje (2–3 minutes). Smulkiai sutrinti. Sudėti į puodą, užpilti vandeniu ir užvirinti. Sumažinti ugnį, virti, kol išgaruos vanduo. Tada įdėti medų, viską išmaišyti ir 2 minutes palaikyti ant ugnies. Vartoti prieš valgį ryte ir vakare po ½ arbatinio šaukštelio. Laikyti masę šaldytuve.

Imunitetui stiprinti

Riešutų ir vaisių mišinį sudaro šie ingredientai:

• Džiovinti abrikosai – 100 g.
• Džiovintos figos – 100 g.
• Juodosios razinos – 100 g.
• Citrina – 1 vnt.
• Džiovintos slyvos be kauliukų – 100 g.
• Abrikosų kauliukai – 3 vnt.
• Graikinių riešutų branduoliai – 100 g.
• Medus – 100 ml.

Sumalti visus komponentus blenderiu. Užpilti medumi ir palikti brinkti 1 valandą. Vartoti ryte prieš valgį po 1 arbatinį šaukštelį. Laikyti šaldytuve.

Sąnarių skausmams malšinti

100 g susmulkintų abrikosų kauliukų užpilti 200 g degtinės. Galima naudoti medicininį spiritą, bet atskiestą vandeniu: 150 g spirito ir 50 ml vandens. Indą uždenkite virtuvine servetėle arba audeklo gabalėliu. Tinktūra turi stovėti 2–2,5 savaites. Įtrinti sąnarius 1 kartą per dieną. Po to apvynioti linine servetėle, ant viršaus skarele iš grynos vilnos. Taip vaikščioti ne ilgiau kaip 30 minučių.

Abrikosų kauliukai įeina į kai kurių biologiškai aktyvių priedų sudėtį, kurie naudojami kaip pagalbinė priemonė sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, vidurių užkietėjimu, pūtimu.

Abrikosų kauliukų naudojimas kosmetologijoje

Abrikosų kauliukai pasižymi unikaliomis savybėmis, prailginančiomis jaunystę ne tik organizmo, bet ir veido, rankų bei kūno odos. Kosmetikos priemonių gamintojai juos deda į visų kūno dalių šveitiklius. Jie puikiai tinka raguotoms ląstelėms šalinti.

Veidui reikia švelnesnio valymo, todėl valomuosiuose produktuose naudojamos smulkiai sumaltos kauliukų dalelės. Priemonės tinka mišriai ir riebiai odai valyti. Vidutinio dydžio branduolių dalelės naudojamos kūno šveitikliuose. Pėdų priemonėse yra stambiai maltų kauliukų dalelių. Tokie šveitikliai šalina nuospaudas ir sukietėjusią odą nuo kulnų. Po naudojimo pėdos tampa švelnios ir minkštos.

Namuose galima pasigaminti natūralių kaukių ir kremų iš abrikosų kauliukų arba aliejaus.

Šveitiklis veido spalvai gerinti

Ingredientai:

• 3 valg. šaukšt. abrikosų minkštimo.
• 1 valg. šaukšt. maltų kauliukų.

Kauliukus iš anksto sumalkite blenderiu arba kavamale. Galima iš karto paruošti žaliavos 2 porcijoms priemonės, bet ne daugiau, nes laikui bėgant ji praranda savo naudingąsias savybes. Abrikosus sutrinkite šaukštu arba naudokite blenderį. Sumaišykite komponentus. Užtepkite ant veido masažuojamaisiais judesiais, švelniai įtrindami šveitiklį. Palikite 7–10 minučių, tada nuplaukite.

Riebiai odai valomoji priemonė

Ingredientai:

• 1 valg. šaukšt. maltų abrikosų branduolių.
• 1 valg. šaukšt. avižinių miltų.
• 1 arb. šaukštel. medaus.
• Vanduo.
• Pienas.

Kauliukus sumalkite. Užpilkite vandeniu ir palikite pastovėti 5–15 minučių. Vandenį nupilkite, suberkite avižinius miltus. Išmaišykite šaukštu, palaipsniui įpildami pieno. Jo reikės nedaug: mišinys turi virsti tiršta mase. Tada įdėkite medų. Užtepkite ant veido sukamuoju masažuojamuoju judesiu. Palikite 3–5 minutes, nuplaukite šiltu vandeniu.

Priemonė nagams stiprinti

Ingredientai:

• 2 valg. šaukšt. abrikosų kauliukų aliejaus.
• 2 valg. šaukšt. jojobos aliejaus.
• 2 valg. šaukšt. kviečių gemalų aliejaus.

Trinkite kasdien savaitę. Tada padarykite 14–20 dienų pertrauką, kursą pakartokite. Laikykite tamsioje vietoje, stikliniame inde su dangteliu.

Kaukė probleminei ir riebiai odai

Ingredientai:

• 2 valg. šaukšt. abrikosų kauliukų aliejaus.
• 2 lašai levandų eterinio aliejaus.
• 3 lašai citrinos sulčių.
• 2 lašai arbatmedžio aliejaus.

Sumaišykite visus komponentus, užtepkite ant veido, vengdami srities aplink akis. Priemonės galima nenuplauti.

Jauninantis šveitiklis dekoltė ir veido sričiai

Ingredientai:

• 3 valg. šaukšt. abrikosų minkštimo.
• 1 arb. šaukštel. smulkintų kauliukų.
• 3 valg. šaukšt. papajos minkštimo.

Sumaišykite visus ingredientus. Prieš naudojimą nuvalykite veidą ir kaklą. Užtepkite ant odos ir palikite 5–10 minučių. Nuplaukite, po šio šveitiklio geriau nenaudoti kremo.

Abrikosų kauliukai kulinarijoje

Indijos genčio Hunza atstovai maitinasi vegetarišku maistu. Privalomas produktas kasdienėje racione yra abrikosas, kuris valgomas kartu su kauliuku. Gentis pripažinta ilgiausiai gyvenančia tauta planetoje, gyvenimo trukmė – 115–120 metų. Tyrėjų teigimu, ne paskutinį vaidmenį čia atlieka abrikosų kauliukai. Tačiau šis produktas vartojamas maistui ne tik žaliu pavidalu.

Kulinarai ir virėjai visame pasaulyje naudoja abrikosus šviežius arba džiovintus patiekalų gamybai, tačiau branduolių neišmeta. Jiems taip pat randamas pritaikymas. Jie puošia įvairius desertus, tortus. Taip pat jų dedama į torto kremą, vaflius ir įvairius sirupus.

Maisto pramonėje abrikosų branduoliai naudojami kaip skonio ir aromato stiprikliai ledams, jogurtams, sausainiams.

Jie taip pat naudojami kaip priedas gaminant įvairius skanėstus namų sąlygomis. Abrikosų uogienė su kauliukais arba įvairūs kompotai pasižymi dar didesniu aromatu ir naudingomis savybėmis. Termiškai apdorojant branduoliai nepraranda savo naudingųjų savybių.

Žala ir kontraindikacijos

Abrikosų branduoliuose yra pavojinga nuodinga medžiaga, kuri gali turėti žalingą poveikį visam organizmui. Todėl prieš vartojant reikėtų atidžiai išstudijuoti leistinas paros dozes ir visas kontraindikacijas.

Siekiant išvengti rizikos, produktą galima paskrudinti arba padžiovinti orkaitėje. Visas vitaminų ir mineralų kompleksas išliks, o kenksmingos B17 (vandenilio cianido) savybės sumažės.

Nepataisomą žalą sveikatai gali padaryti ir ilgiau nei numatyta laikyti branduoliai, nes laikui bėgant kenksmingos medžiagos koncentracija juose didėja.

Vartoti abrikosų kauliukus draudžiama žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat:

• esant individualiam produkto netoleravimui;
• sergant kepenų patologijomis, ypač paūmėjimo laikotarpiu;
• sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa;
• esant endokrininės sistemos problemoms;
• sergant cukriniu diabetu.

Ar galima apsinuodyti abrikosų kauliukais

Apsinuodyti galima net ir pačiu saugiausiu produktu, o abrikosų kauliukais – juo labiau. Nemalonumas gali atsitikti, jei žmogus suvalgė branduolių, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, arba kelis kartus viršijo leistiną paros normą. Švieži abrikosų kauliukai yra sausi, vienodos šviesiai rudos spalvos ir kvapu primena migdolus.

Pirmieji apsinuodijimo simptomai pasireiškia gana greitai:

• bendras silpnumas, lydimas raumenų ir sąnarių skausmo;
• gerklės užgulimas, pagreitėjęs kvėpavimas;
• pilvo skausmas, pūtimas, meteorizmas;
• pykinimas ir vėmimas;
• stiprus galvos svaigimas;
• netikėta panikos baimė.

Išoriniai apsinuodijimo ciano rūgštimi požymiai:

• netolygus pulsas;
• ryškiai raudona gleivinės spalva;
• traukuliai, greitai plintantys po visą kūną;
• pertraukiamas kvėpavimas (laikui bėgant tampa vis sunkiau kvėpuoti).

Esant tokiems simptomams, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą. Būtinai pasakykite gydytojams, kad valgėte abrikosų kauliukus.

Kaip laikyti abrikosų kauliukus

Branduolius galima laikyti kietame apvalkale arba iš anksto jį nuėmus. Jei produktas šiek tiek drėgnas, reikėtų jį išdžiovinti, nes ant drėgnų branduolių greitai susidaro pelėsis. Tokiu atveju juos teks išmesti.

Branduolius reikėtų laikyti stikliniame inde su sandariai uždaromu dangteliu. Galima naudoti lininį maišelį su raišteliais. Antrasis būdas netgi geresnis, nes taip branduoliai nesudrėks.

Stiklainį ar maišelį reikia laikyti sausoje vietoje, į kurią nepatenka saulės šviesa. Paprastai tai virtuvės spintelė. Svarbiausia, kad ji nebūtų virš viryklės.

Tinkamai laikant, nuluptų abrikosų kauliukų tinkamumo laikas yra 1 metai.

Įdomūs faktai apie abrikosus

1. Europiečių abrikosas ilgą laiką buvo vadinamas armėnišku obuoliu, nes buvo atvežtas iš Armėnijos.
2. Abrikosas turi savo asmeninę šventę. Amerikiečiai švenčia Abrikosų dieną sausio 9 d., priskirdami ją prie nacionalinių švenčių.
3. Pasaulyje žinoma daugiau nei 20 šios kultūros veislių. Neįprasčiausi yra juodieji abrikosai. Jie gauti selekcininkų kryžminant abrikosų sodinukus ir vyšnines slyvas.
4. Viduramžiais abrikosas buvo laikomas vienu stipriausių afrodiziakų.
5. Bizantijos rūmų gydytojai rekomendavo šiuos sultingus vaisius savo valdovams ir jų žmonoms. Imperatoriai juos vartojo vyriškajai jėgai sustiprinti, o moterys – jaunystei pratęsti. Abrikosų sultys buvo imperatoriškosios šeimos kasdienio raciono dalis.
6. Abrikosas – unikalus vaisius. Pats vaisius, kauliukai, lapai ir net medžio žievė pasižymi gydomosiomis ir naudingomis savybėmis.
7. Karolis I, pirmą kartą paragavęs abrikoso, buvo sužavėtas. Jis įsakė visiems prekybininkams tiekti vaisius tik į karališkuosius rūmus. Paprastiems žmonėms jis buvo neprieinamas, nes karalius uždraudė prekybą.
8. Pirmosios žinios apie abrikosų medžius pasirodė istorinėse Maskvos kronikose 1654 m. Tais metais į Izmailovo parką buvo atvežti 19 medžių iš įvairių šalies vietų, 2 iš jų buvo abrikosai.

Abrikosų kauliukų nuotrauka