Vilnotoji erva: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Vilnotoji erva – dvimetis augalas, pasižymintis ryškiomis gydomosiomis savybėmis. Jis naudojamas virškinimo trakto, širdies, inkstų, kraujo ligų gydymui. Augalas naudojamas kaip papildymas daugeliui arbatų, taip pat naudojamas natūralios priežiūros kosmetikos gamyboje.

Cheminė sudėtis

Vilnotoji erva oficialiai pripažinta vaistiniu augalu. Prie šios išvados priėjo mokslininkai, ištyrę jos sudėtį. Šakniastiebyje ir antžeminėje dalyje yra aktyvių komponentų, teigiamai veikiančių organizmo funkcionavimą. Cheminė analizė parodė, kad augale gausu šių medžiagų:

• ervolaninas;
• pektinai;
• fenolinės ir organinės rūgštys;
• karčiosios medžiagos;
• indolio grupės alkaloidų kompleksas;
• glikozidai;
• oleanolio rūgštis;
• ervozidas;
• organinės rūgštys;
• kumaroil-tilirizidas;
• triterpenoidai
• lupeolio junginiai;
• kalio nitratas;
• magnio ir vario junginiai;
• selenas;
• antioksidantai.

Kompleksiškai veikdami organizmą, išvardyti komponentai rūpinasi vidaus organų sveikata, atkuria kraujotakos sistemą, aprūpina kūną būtinais mikroelementais audinių regeneracijai ir atsistatymui. Žolės privalumas yra tas, kad visi ingredientai yra reikšmingomis dozėmis, todėl gali teigiamai paveikti sveikatos būklę, vartojant iš žolės pagamintus vaistus.

Kaip atrodo ir kur auga

Augalas paplitęs tropikuose – jo randama laukinėje Afrikos, Australijos, Pietų Amerikos gamtoje. Vilnotoji erva – viena iš rūšių, atstovaujanti Erva (Aerva) gentį, priklausančią Amaranthinių (Amaranthaceae) šeimai. Augalas turi dvejų metų vystymosi ciklą. Botaninės rūšies ypatybės aprašytos toliau.

1. Augalas turi galingą liemeninį šakniastiebį, kuris gilėja iki 80–100 cm.
2. Augalo stiebai labai šakoti, iki 1,5 m ilgio, su daugybinėmis atšakomis.
3. Lapai smulkūs, lancetiškos arba elipsinės formos, auga ant trumpų lapkočių ir dengia didžiąją stiebų dalį.
4. Augalo viršūnėse susidaro šluotelės arba varpiškos formos žiedynai, kuriuose yra dešimtys smulkių baltų žiedų.
5. Pasibaigus žydėjimo laikotarpiui, ant varpiškų žiedynų susidaro smulkūs vaisiai – pailgos dėžutės su sėklomis.

Erva vilnotoji neauga laukinėje gamtoje Eurazijos žemyne. Buvusiose NVS šalyse ji yra auginama nedideliais kiekiais kultūriškai, siekiant gauti vaistinės žaliavos. XX amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose mokslininkai bandė naturalizuoti šią žolę, bet bandymas nebuvo sėkmingas. Dėl to pavyko išauginti augalą dirbtinėmis sąlygomis – nuo 1977 m. jis yra pramoniniu mastu kultivuojamas Gruzijoje.

Rinkimas ir laikymas

Erva vilnotoji oficialiai pripažinta augalu, turinčiu gydomąjį poveikį. Jis naudojamas farmaciniams preparatams, užpilams ir arbatžolėms gaminti. Farmakopėja reglamentuoja rinkimo ir paruošimo taisykles. Vertingiausia augalo dalimi laikoma viršūnė – žiedynai. Mažiau aktyviųjų medžiagų yra stiebuose ir lapuose. Rinkimas atliekamas pagal šias taisykles.

1. Pradėti žaliavos ruošimą ne anksčiau nei prasideda žydėjimo fazė. Kai tik žiedynai pasidengia šiurkščiais, plaukuotais žiedais, galima pradėti juos pjauti.
2. Rinkti saulėtomis dienomis, pageidautina ryte, bet tik visiškai išdžiūvus rasai ant augalų.
3. Nupjauti ne daugiau kaip 30–40 cm viršūninės dalies.
4. Po nupjovimo žiedynus nugabenti į vietą, kur bus džiovinama, stengiantis jų nepažeisti.
5. Žaliavos nedrėkinti. Reikia be vandens pašalinti šiukšles ir pažeistas žolės daleles, o likusius žiedynus susmulkinti žirklėmis.
6. Išdžiovinti arbatžoles ant švaraus vatmano popieriaus lapo, ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
7. Kai žaliava visiškai išdžius, supakuoti ją tolimesniam saugojimui ir naudojimui – į kartoninę arba skardinę dėžutę, stiklinį indelį.

Augalinės žaliavos tinkamumo laikas neturi viršyti 3 metų, tačiau tik su sąlyga, kad žolė neprarado savo aromato ir išvaizdos. Jei atsirado pelėsio pėdsakų ir kvapo arba dingo ryškus ervos aromatas, arbatžoles reikia išmesti ir paruošti naują žaliavą.

Atsižvelgiant į tai, kad erva neauga Eurazijos pievose ir laukuose, kyla visiškai logiškas klausimas – kur rinkti ir ruošti žaliavą. Dauguma šio augalo mėgėjų jį augina namuose, savo sodo sklypuose. Ervą galima užsiauginti, tačiau ji gana reikli priežiūrai. Užduotį galima supaprastinti ieškant jau supakuotos žolės. Arbatžolių yra daugelyje vaistinių, taip pat parduotuvėse, kuriose prekiaujama augaliniais produktais. Žaliavos dėžutės kaina yra pakankamai žema, todėl savarankiškas auginimas nėra tikslingas. Ieškoti reikia pagal oficialų pavadinimą (arba pagal liaudišką – „pol-pola“).

Vilnotosios ervos žolės gydomosios savybės

Daugelyje šalių erva vilnotoji įtraukta į farmakopėjas, taip pat aktyviai naudojama tradicinėje medicinoje kaip papildomas komponentas gydant ligas. Ši žolė ne veltui taip vertinama – ji pasižymi 12 gydomųjų savybių, apie kurias žino visi, kurie turi ryšį su bet kuria iš medicinos sričių.

1. Žolė stiprina imunitetą, padeda atsispirti užsitęsusioms ligoms, perėjusioms į lėtinę stadiją.
2. Augalas turi komponentų, kurie reaguoja su šlapimo rūgšties druskomis sergant podagra. Nuovirai ir užpilai tirpdo druskų sankaupas.
3. Šlapimą varantis poveikis padeda greitai pašalinti toksinus ir atsigauti sergant šlapimo sistemos ligomis.
4. Alkaloidai ir organinės rūgštys kartu su mineraliniais junginiais sukuria apsauginį poveikį galvos ir nugaros smegenų ląstelėms, normalizuoja nervų sistemos veiklą.
5. Dėl aktyvių komponentų ervos vartojimas normalizuoja miegą, atkuria psichinę ir emocinę būseną, padeda greitai nurimti patyrus stresą.
6. Augalas skatina hormonų, atsakingų už gerą nuotaiką ir aktyvumą, gamybą, todėl padeda esant depresinėms būsenoms, apatijai, jėgų praradimui ir padidėjusiam nuovargiui.
7. Esant hormoniniams sutrikimams ir reprodukcinės sistemos veiklos pažeidimams, erva stabilizuoja būklę ir išlygina pusiausvyrą organizme.
8. Augalas veiksmingas sergant piktybiniais ir gerybiniais navikais. Jis mažina patologinių ląstelių dalijimosi greitį, atkuria audinius ir padeda greičiau susidoroti su toksinų šalinimu chemoterapijos metu.
9. Žolė apsaugo nuo neigiamo radiacijos poveikio, šalina sunkiuosius metalus ir trukdo neigiamam kancerogenų poveikiui organizmui.
10. Augalas normalizuoja kraujo krešėjimą, šalina trombus ir valo kraujagysles.
11. Erva palankiai veikia limfinės sistemos veiklą. Ji valo limfą, padeda atkurti limfmazgius.
12. Augalas normalizuoja vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, yra kalio druskų šaltinis, o tai palankiai veikia širdies raumenų būklę.

Žolė naudojama profilaktikai, organizmo valymui, taip pat gydant ligas. Reikia pasitarti su gydytoju. Nebijokite skeptiško medikų atsisakymo, kai prašoma paskirti vilnotosios ervos preparatus. Augalas aktyviai naudojamas tradicinėje medicinoje ir įtrauktas į terapines schemas sergant įvairiomis ligomis. Todėl specialistas tik padės tinkamai parinkti dozę ir duos vertingų rekomendacijų dėl augalinio vaisto vartojimo.

Vilnotoji erva liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje beveik nėra sričių ir krypčių, kuriose šis augalas nebūtų naudojamas. Vilnotoji erva yra universali žolė, galinti būti pagalbiniu komponentu vaistuose nuo daugelio širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Ją galima naudoti kaip bendrą stiprinančią, tonizuojančią ir atkuriančią priemonę. Tačiau kiekvienos ligos atveju naudojimo būdai ir vaistinių preparatų gaminimo metodai skiriasi.

Kepenų valymas

Netinkama mityba, sutrikusi dienos rutina, stresas, alkoholis – visi šie veiksniai lemia pagrindinio organizmo filtro funkcijos sutrikimą. Kepenys ilgą laiką gali susidoroti su toksine apkrova, tačiau vieną akimirką pradeda reikštis nerimą keliantys simptomai. Siekiant padėti kepenims atsigauti po didelių apkrovų, rekomenduojama periodiškai atlikti hepatoprotekcinį gydymo kursą erva.

Augalas švelniai valo kepenis, atnaujina ląsteles ir skatina jas kovoti su toksiškomis medžiagomis. Greičiau išvalyti organizmą padeda diurezinis poveikis – toksinų skilimo produktai, suskaidyti kepenyse, greitai pašalinami iš kūno dėl aktyvaus inkstų darbo. Kepenų atkūrimui naudojami trys receptų variantai.

1. Sumalta į miltelius žolė sumaišoma su ciberžole, džiovintu imbieru ir pipirmėte, įdedama grikių medaus (1:1). Gautas vaistas vartojamas po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį.
2. Ervos užpilas ruošiamas termose: į 1 l verdančio vandens dedama 20 g augalinės kolekcijos. Vaistas užpilamas 3 valandas. Paruoštas skystis nukošiamas ir geriamas po 100 ml 3 kartus per dieną, pageidautina prieš valgį.
3. Iš žolės ir augalo žiedynų mišinio ruošiamas stiprus nuoviras – į 500 ml vandens dedami 4 šaukštai žolės. Žolė turi virti skystyje 30 minučių. Paruošto nuoviro neskubama perkošti – leidžiama pastovėti, kol atvės, o tada išpilama į butelį ir geriama po 2 šaukštus prieš valgį.

Australijos aborigenai naudoja ervą kepenų gydymui sausame pavidale – jie tuščiu skrandžiu valgo sumaltą į miltelius kolekciją. Taip pat jie naudoja augalo šakniastiebį nuovirų ruošimui.

Erva vilnotoji pašalina pagrindinius kepenų ligų simptomus. Tačiau šis augalas negali padėti sergant ciroze, taip pat esant riebalinei kepenų ligai vėlyvose stadijose. Patartina gydymą derinti su dietine mityba ir gausiu skysčių vartojimu.

Nuo akmenų tulžies pūslėje

Australijos teritorijoje tulžies pūslės pašalinimo operacijos yra labai retos. Tuo tarpu NVS šalyse tulžies pūslės pašalinimas dėl akmenų susidarymo – ne retenybė. Australai tiesiog žino, kas gali padėti susidoroti su šia problema ir užkirsti kelią akmenų susidarymui arba pašalinti juos iš organizmo, jei jie jau pradėjo formuotis.

Tulžies akmenligės gydymui naudojama arbata iš ervos vilnotosios žiedynų. Ji turi ryškų tulžies varomąjį poveikį. Stimuliuojant tulžies rūgščių gamybą vyksta natūralus susidariusių akmenų ištirpimas. Augalo spazmolitinis ir tonizuojantis poveikis leidžia pagerinti tulžies pūslės motorinę funkciją, o dėl to tulžis ir suskaidyti akmenys greitai pasišalina natūraliai. Arbata iš žolės geriama prieš valgį, prieš kiekvieną valgymą. Šviežias gėrimas ruošiamas kiekvienam valgymui – ½ arbatinio šaukštelio puodeliui (200 ml), užpilama ir geriama be cukraus, galima su citrina. Gydymas tęsiamas ne mažiau kaip 1 mėnesį.

Nerviniai sutrikimai

Priklausomai nuo nervų sistemos būklės, galite naudoti skirtingus vaistinių preparatų ruošimo receptus. Erva vilnotoji bet kokia forma gerai ramina nervus, padeda susidoroti su depresiniais sutrikmais, apatija, stresu, perdėtu jautrumu ir užsitęsusia melancholija.

Galite pasigaminti spiritinį ekstratą, kad būtų patogiau ir paprasčiau naudoti vaistą. Tam jums prireiks šių ingredientų ir taros:

• medicininis spiritas 96% – 1 butelis (100 ml);
• 1 valgomasis šaukštas žolės;
• butelis su dangteliu (galima naudoti tą, kuriame buvo spiritas, jei jis pagamintas iš tamsaus stiklo).

Jums reikia užpilti žolę spiritu ir palaikyti 3 savaites, tada nukošti. Išspaudas išmesti, o spiritinę tinktūrą gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Vakare, esant nemigai, dozę galite padidinti iki 20–30 lašų, kad greičiau užmigti.

Antrasis gydomojo preparato variantas – arbatžolių mišinys, kuriame pagrindinis komponentas yra erva. Reikia paimti 20 g ervos, pridėti šių žolelių (po 5 g kiekvienos rūšies):

• melisa;
• širdažolė;
• kraujažolės;
• pipirmėtė.

Paruoštą mišinį sumaišyti, laikyti atskirai stiklainyje ir naudoti raminančios arbatos užplikymui. Jį galite gerti tik naktį, nes jis sukelia mieguistumą.

Inkstų ir šlapimo sistemos gydymas

Ervą galite naudoti sergant visomis su šlapimo sistema susijusomis ligomis, tačiau tik tuo atveju, jei inkstų funkcija nesutrikusi ir nėra kraujavimo. Tokiose situacijose žolė padeda veiksmingai kovoti su nefritu, cistitu, uretritu, infekcinėmis šlapimo takų ligomis. Sveikimui esant šioms diagnozėms naudojamas tik vandeninis antpilas.

Vaistą galite ruošti iš karto 2 dienoms. Reikia paimti 400 ml vandens, šalto supilti į kaušą ar puodą ir įdėti 1 valgomąjį šaukštą žolės. Virti šį mišinį ant mažos ugnies 20–30 minučių, tada atvėsinti ir perkošti. Sergant ūmiomis inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, gerti po 100 ml kas 3–4 valandas. Jei uždegimas slūgsta, vartojimo dažnumą galite sumažinti iki duiejų kartų.

Sergant podagra

Aukščiau buvo minėta, kad erva vilnotoji yra nepakeičiamas augalas gydant podagrą. Kaip jokia kita žolė, erva greitai susidoroja su druskų nuosėdomis, per trumpą laiką iš organizmo pašalina toksinius elementus.

Ervos preparatai skiriami daugelyje klinikų kaip papildoma priemonė prie pagrindinių kompleksų. Tačiau prieš tai būtina atlikti diagnostiką, kad įsitikintumėte tokio natūralaus gydymo metodo saugumu. Jei nėra priežasčių atsisakyti augalinių priemonių, galite juos pasigaminti pagal šiuos receptus.

1. Sumaišyti gilioje talpoje 2 valgomuosius šaukštus ervos ir 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų erškėtuogių vaisių. Užpilti šaltu vandeniu (2 l) ir užvirti ant mažiausios ugnies. Po to virti 2–3 minutes, palaikyti 2 valandas ir gerti vietoj vandens. Gydytis 1 savaitę.
2. Imkite saldymedžio šaknį (10 g), ciberžolę (5 g), ervą (20 g), viską užpilkite 1 l šalto išgryninto vandens. Kaitinkite ant mažos ugnies iki užvirimo, tada išjunkite ir palikite pritraukti. Paruoštą priemonę gerkite prieš valgį, tris kartus per dieną. Vaistą galima virti 2–3 dienoms, tačiau jį būtina laikyti šaldytuve.

Žolėje yra unikalių medžiagų derinys, būtent toks kompleksas padeda veiksmingai kovoti su podagra. Rūgščių, kurios kovoja su druskomis organime, derinys su diuretiniu poveikiu – dvigubas smūgis podagrai. Tačiau, kad nepakenktumėte organimui, gydytis reikia ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Svarbu stebėti sveikatos būklę, atlikti tyrimus ir lankytis pas gydytoją, kad laiku, jei reikia, pakeistumėte gydymo kursą.

Kasos gydymui

Erva sergant kasos ligomis padeda greitai pašalinti uždegimo židinius. Ji ramina organo audinius, slopina pernelyg didelę fermentų gamybą, taip apsaugodama kasą nuo savęs sunaikinimo proceso. Tačiau žolės negalima vartoti esant:

• nekrotiniams pakitimams;
• piktybiniams kasos navikams;
• ūminės stadijos uždegimui.

Kitais atvejais galima gydytis erva. Be to, gastroenterologai rekomenduoja šį augalą kaip profilaktinę priemonę tiems, kuriems diagnozuotas lėtinis pankreatitas. Žolė naudojama priešuždegiminei arbatai ruošti, normalizuojančiai kasos veiklą ir fermentų sekreciją. Siekiant užkirsti kelią paūmėjimui ir padėti kasai greičiau atsigauti, galima ruošti tokius vaistus:

1. Užpilas – po 1 arbatinį šaukštelį kiekvienai 250 ml, užplikyti termose ir gerti po stiklinę ryte ir vakare.
2. Nuoviras – garinti ir virti vandens vonelėje (1 valgomąjį šaukštą 500 ml), gerti po 1 stiklinę 2 kartus per dieną.

Gydymo veiksmingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau lemiamas niuansas – dietinės mitybos taisyklių laikymasis. Reikia atsisakyti bet kokių produktų, kurie gali neigiamai paveikti šio organo būklę. Taip pat svarbu stebėti mitybos režimą – per dideli laiko tarpai tarp valgymų gali pakenkti sveikatai.

Imunitetui

Bendras stiprinamasis žolės poveikis yra toks ryškus, kad ji dažnai naudojama organizmo apsauginėms jėgoms atstatyti po persirgtų ligų. Taip pat ją galima vartoti po gydymo antibiotikais, spinduline terapija ir vartojant cheminius, sveikatai pavojingus vaistus.

Profilaktiniais tikslais augalas naudojamas arbatai ruošti. Reikia užplikyti nedidelį kiekį mišinio (1–1,5 arbatinio šaukštelio) 300 ml vandens. Tokį vaistą reikia palikti pritraukti ne per ilgai – po 3–5 minučių arbata bus paruošta. Galima įdėti medaus, citrinos arba citrinos sulčių. Gerti vieną kartą per dieną, geriausia ryte. Tačiau jei dėl didelio mieguistumo nepavyksta šio gėrimo išgerti pirmoje dienos pusėje, galima užplikyti ir prieš miegą.

Ginekologijoje

Erva taip pat padeda sergant įvairiomis moterų reprodukcinės sistemos ligomis, susidoroja su gimdos kraujavimais. Ją galima naudoti plovimams (sprinčiavimui) sergant mioma, esant per dideliam epitelio audinio išvešėjimui (erozijai), cistoms, navikams, polipams.

Plovimams (sprinčiavimui) galima naudoti stiprų užpilą 2 kartus per parą. Tačiau procedūrą būtina atlikti steriliai, nes yra infekcijos rizika. Tačiau veiksmingiau užpilą vartoti viduje – sergant ginekologinėmis ligomis tai reikia daryti du kartus per parą po 50 ml. Gydymo kursas – nuo 10 iki 30 dienų.

Sergant viduriavimu

Erva šiurkščiavaisė naudinga sergant viduriavimu, kurį sukėlė žarnyno infekcijos ar virškinimo sistemos ligos. Augalo naudą sunku pervertinti, nes jis ne tik stabdo viduriavimą ir šalina uždegimą, bet ir papildo mineralinių junginių trūkumą. Viduriuojant dėl skysčių netekimo iš organizmo pasišalina daug mineralų, o tai sukelia bendrą silpnumą. Tačiau augalinio vaisto vartojimas padės greitai sugrąžinti organizmą į normalią būseną.

Nuo viduriavimo naudojama arbata ir vandeninis žolės užpilas. Paruošimo receptai:

• arbata – vienam kartui 200–250 ml vandens imti 1 arbatinį šaukštelį mišinio;
• užpilas – 2–3 dienoms, 1 l verdančio vandens imti 3 valgomuosius šaukštus žolės.

Arbatą reikia gerti 2–3 kartus per dieną, kol išnyks ligos simptomai, bet ne mažiau kaip 3 dienas. Esant stipriam viduriavimui, geriau gerti iki kambario temperatūros atvėsintą užpilą – po 50–100 ml kas pusvalandį, tačiau toks sustiprintas variantas galimas tik 24 valandas, kol stabilizuosis būklė.

Gydomųjų mišinių rūšys

Vaistus galima pasigaminti patiems, naudojant sausą žaliavą. Reikia žinoti paruošimo receptus, kurie padės atskleisti augalo terapinį potencialą ir kuo efektyviau jį panaudoti. Žolėje yra aktyvių komponentų, kurie bijo aukštos temperatūros, todėl ne visada nuovirų ruošimas ilgai veikiant šiluma yra geriausias sprendimas. Tačiau pagrindinius vaistinius preparatus vis tiek galima paruošti nežinant smulkmenų ir niuansų, naudojant pagrindinius vaistų iš žolių gaminimo būdus.

Užpilas

Ant pakuočių su žole gamintojai paprastai aprašo klasikinį recepto variantą – užplikyti stiklinėje verdančio vandens 2 arbatinius šaukštelius žolės. Pagal tokį receptą paruoštą užpilą reikia padalyti į 2 kartus, o po to paruošti naują porciją. Tačiau galima iš karto užplikyti kelioms dienoms – imti 3–4 valgomuosius šaukštus mišinio, užpilti 1 l verdančio vandens ir uždengti dangčiu. Jį galima laikyti iki trijų parų, bet pageidautina po uždaru dangčiu šaldytuve.

Nuoviras

Paruošti nuovirą yra šiek tiek sudėtingiau, nes reikia daugiau laiko. Jį galima ruošti vandens vonelėje arba puode ant ugnies. Rekomenduojamos proporcijos – 400 ml vandens 1 valgomasis šaukštas sausos žolės. Galima daryti stipresnį ar silpnesnį, tačiau norint gauti kokybišką gydomąjį nuovirą, mišinį reikia virti ant minimalios temperatūros ne mažiau kaip 30 minučių.

Naudojimas kosmetologijoje

Erva vilnonė yra labai vertinama ekologiškai saugios organinės kosmetikos kūrėjų. Ji naudojama ruošiant higienos ir priežiūros priemones. Jei nėra alergijos šiam augalui, galite pasigaminti veiksmingą priežiūros kosmetiką savo rankomis.

Plaukų balzamas

Jei plaukai prarado blizgesį, pradėjo lėčiau augti arba slinkti, yra sprendimas. Kiekvieną kartą po plovimo turite skalauti juos stipriu ervos vilnonės užpilu. Ji skatina augimą, stiprina plaukų folikulus. Tačiau efektas galimas tik tada, kai skalavimo skystis yra pakankamai koncentruotas – užtenka 30–40 g žolės 1 litrui vandens.

Užpilas probleminiam odos tipui

Išgydyti spuogus yra gana sunku, tačiau dar sunkiau užkirsti kelią jų atsiradimui, jei oda linkusi į bėrimus, poros išsiplėtusios ir užsikimšusios. Galite pataisyti situaciją, jei pradėsite kasdien valyti odą užpilu iš trijų žolelių:

• erva vilnonė;
• medetka;
• vaistinė ramunė;

Turite sumaišyti po vieną šaukštą kiekvienos žolės, užplikyti stikline verdančio vandens. Užpilą naudokite rytiniam ir vakariniam valymui.

Šviesinantis losjonas

Organinės rūgštys, kurių yra žolėje, prasiskverbia per ląstelių sieneles ir sunaikina jose esantį pigmentą, taip pat pagreitina odos regeneraciją. Šios žolės savybės naudojamos gaminant šviesinančią kosmetiką. Galite pasigaminti losjoną iš ervos ir kitų žolelių. Priemonei pagaminti reikia šių ingredientų:

• arbatinis šaukštelis kininės citrinžolės;
• arbatinis šaukštelis petražolių sėklų;
• žiupsnelis kadagio šakelių;
• arbatinis šaukštelis ervos;

Turite pavirinti šiuos ingredientus 400 ml vandens, išgarinti iki 200 ml. Kai atvės, perpilkite priemonę į švarų stiklinį buteliuką, naudokite odos valymui 2–3 kartus per dieną.

Masažinis aliejus

Remiantis šiuo augalu, galite pasigaminti masažinį aliejų kovai su celiulitu ir odos tempimo žymėmis. Tereikia 200 ml augalinio alyvuogių aliejaus užpilti 50 g žolės. Aliejinio ekstrakto paruošimo laikas – 3 savaitės. Šiuo laiku aliejų reikia laikyti šaldytuve, o po to perkošti ir naudoti masažui. Galite įlašinti porą lašų eterinio apelsinų arba bergamočių aliejaus, kad sustiprintumėte anticeliulitinį poveikį.

Aliejų geriau naudoti po dušo ar vonios. Jį turite įtrinti masažiniais judesiais į problemines odos vietas, kol pajausite šilumą ir lengvą paraudimą. Nereikėtų nuplauti per naktį, tačiau aliejaus ant kūno neturėtų būti per daug, todėl likučius nuvalykite popierine servetėle. Šį aliejų galite naudoti kaip pagrindą stiklinių taurelių limfodrenažiniam masažui.

Kontraindikacijos vartojimui

Ne visiems leidžiama naudoti šią žolę gydymo tikslais. Nepaisant neįkainojamos terapinės vertės, erva gali būti potencialiai pavojinga tiems, kuriems yra šie diagnozai:

• hipotirozė;
• inkstų ir kepenų disfunkcija;
• hipotenzija;
• rachitas;
• kaulinio audinio distrofija;
• degeneraciniai procesai kaulų ir sąnarių audiniuose;
• kalcio perteklius organizme.

Jums, neturintiems kontraindikacijų, Erva šeriuotoji gali pakenkti tik vienu atveju – jei viršysite dozę. Paprastai tokiose situacijose jums gali pasireikšti šalutiniai poveikiai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Retais atvejais perdozavimas jums gali sukelti dehidrataciją, galvos svaigimą ir silpnumą. Tokiose būsenose jums reikia veikti nedelsiant – išplauti skrandį, išgerti sorbento. Ypač sunkiais atvejais jums verta kreiptis į gydytoją arba iškviesti greitosios pagalbos brigadą.

Erva šeriuotoji yra vertingas atogrąžų augalas, kurį galite naudoti kompleksinėje terapijoje gydant įvairias ligas. Šią žolelę galite vartoti tik jei neturite kontraindikacijų, tačiau svarbu laikytis pagrindinių rekomendacijų ir vartojimo taisyklių. Priešingu atveju, užuot gavę gydomąjį poveikį, galite patirti žalą.