Valerijonas: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Valerijonas priskiriamas vaistinėms žolėms, kurios naudojamos nervų sistemai nuraminti. Taigi šiam augalui būdingas migdomasis ir raminamasis poveikis. Tačiau šio produkto nauda neapsiriboja vien šiomis savybėmis. Be to, augalas normalizuoja kraujospūdį, atkuria kraujotaką. Taip pat ši žolė pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiu ir silpnu spazmolitiniu poveikiu. Oficialioje medicinoje jis vartojamas sergant centrinės nervų sistemos, virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Didžioji dalis šio augalo gydomųjų komponentų yra sutelkta šaknyse ir šakniastiebyje, o žiedynai bei stiebas tokiomis savybėmis nepasižymi.

Valerijono poveikis organizmui buvo tiriamas ir patvirtintas daugybės tyrimų. Specialistams pavyko įrodyti šio augalo veiksmingumą kompleksiniame kai kurių patologijų gydyme.

Cheminė sudėtis

Palyginti su kitomis vaistinėmis žolėmis, valerijonas neturi vieno pagrindinio veikliojo komponento. Tačiau šią žolę galima atskirti pagal eterinį aliejų, kuris suteikia augalui būdingą kvapą. Kadangi jis turi specifinį aromatą, jį sunku supainioti su kuria nors kita rūšimi. Reikia pažymėti, kad kiti šalia valerijono augantys augalai gali sugerti jo kvapą iš dirvos. Todėl renkant vaistinę žaliavą reikia būti atidiems. Tokio produkto sudėtyje yra daugiau nei šimtas biologiškai aktyvių elementų, kurie kartu teigiamai veikia žmogaus organizmą.

Augalo gydomosios savybės paaiškinamos jame esančiais mikro- ir makroelementais, alkaloidais, rauginėmis medžiagomis, daugybe vitaminų, alkoholių, saponinų ir eterių. Tokioje vaistinėje augalinėje žaliavoje yra iki 2% eterinio aliejaus. Be to, šio produkto sudėtyje yra tokių rūgščių kaip obuolių, acto, stearino, palmitino. Be to, čia rasta terpenoidų, kamfeno, pinenų.

Kaip atrodo ir kur auga

Valerijonas vaistinis (Valeriana officinalis) priklauso daugiamečiams žoliniams augalams, Valerijoninių (Valerianaceae) šeimai. Šio botanikos pasaulio atstovo šakniastiebis vertikalus, 2–10 cm ilgio, nuo jo atsišakoja daugybė šviesiai rudų šaknų. Augalo stiebas padengtas vagelėmis, viršuje šakotas. Pamatiniai lapai turi ilgus lapkočius. Žiedai smulkūs, jų spalva svyruoja nuo baltos iki rausvai alyvinės. Jie išsidėstę stiebo viršūnėse ir šoniniuose šakeliuose.

Valerijono vaisius yra 4–5 mm ilgio lukštavaisis. Jis pailgas, šiek tiek suplotas iš šonų, kiaušiniškas. Augalas žydi nuo vasaros pradžios iki vidurio, turi aštrų, specifinį kvapą, prieskoninį, kartoką saldų skonį.

Tokį vaistinį augalą galima rasti visoje buvusios Sovietų Sąjungos europinėje dalyje, Kaukaze. Valerijonas paprastai mėgsta žaliąsias pievas, miškų pakraščius. Tankumynų nesudaro. Dėl masinių pramoninių ruošimų jo atsargos išseko.

Rūšys

Populiariausias yra valerijonas vaistinis. Tačiau žinomi ir kiti auginami kaip dekoratyviniai augalai. Jiems priklauso:

1. Altajinė. Ši rūšis atsirado Sibire. Turi ilgą šakniastiebį, tiesius, beveik plikus ūglius. Žiedai šviesiai rožiniai, vaisiai violetiniai.
2. Uolamėgė. Taip pat kilusi iš Sibiro ir šiaurinės Mongolijos. Šakniastiebis trumpesnis. Žiedynas yra šepetėliškas, galvutės formos, sudarytas iš rožinių žiedų. Vaisiams nokstant žiedynai išsiplečia ir tampa palaidi.
3. Gulsčioji. Auga rytiniuose Alpių kalnų rajonuose. Auginama alpinariumuose kaip dengiamasis augalas. Tokio floros atstovo atželia daug požeminių palaipų, leidžiančių jam užimti gana dideles teritorijas.
4. Uolinė. Laukinėje gamtoje randama Turkijos kalnuose ir Kaukaze iki 2–2,5 km aukštyje virš jūros lygio. Aukštis – iki 15 cm, sudaro nedidelius krūmelius.

Auginamos dar kelios valerijono veislės, tokios kaip galvutinė, kalninė ir kitos, tačiau jos neturi įspūdingos išvaizdos.

Rinkimas ir laikymas

Renkant vaistinę augalinę žaliavą, būtina atsižvelgti į kelis svarbius dalykus. Pirma, reikia atsiminti, kad stiebas ir šaknis turi būti kuo storesni. Augalas pasižymi gydomosiomis savybėmis tik antraisiais gyvenimo metais, todėl naudingosios savybės priklausys nuo stiebo storio. Antra, renkant valerijono šaknis, reikia atkreipti dėmesį į kitus šalia esančius augalus. Kadangi žolės šaknys dažnai glaudžiai susipina su kitais žaliaisiais kaimynais, juos atskirti kartais būna labai sunku, nes jie būna panašių spalvų. Kalbant apie paties valerijono kvapą, jis toks stiprus, kad pajusti kokį nors kito augalo priemaišą praktiškai neįmanoma. Kad nebūtų surinkta nuodingų ir pavojingų augalų, būtina kruopščiai išplauti šaknis ir atrinkti tik tas, kurios turi valerijono stiebą.

Geriausia žaliavą rinkti rudenį, kai žiedai visiškai nuvysta, bet lapija išlieka. Šaknys ir šakniastiebiai turi būti kruopščiai išplauti ir išdžiovinti specialiuose įrenginiuose ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje. Taip pat galima džiovinti žaliavą gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Vertingos produkto savybės išlieka, jei jis tinkamai laikomas ir džiovinamas dvejus metus.

Valerijono gydomosios savybės

Valerijonas pasižymi ilgalaikiu terapiniu poveikiu, todėl jį gali naudoti žmonės, sergantys hipertenzija, taip pat moterys menopauzės metu. Augalas gali sumažinti įtampą kraujagyslėse. Dėl to hipertonikai yra apsaugoti nuo kraujospūdžio padidėjimo. Moterims dėl sumažėjusio karščio bangų dažnio klimakterinis periodas būna lengvesnis.

Dažnai šio vaistinio produkto vartojimas derinamas su kitais raminamuoju poveikiu pasižyminčiais preparatais. Tokiu atveju abu preparatai sustiprina vienas kito veikimą ir pagreitina sveikimo procesą sergant neurozėmis ir padidėjusiu nerviniu jaudrumu. Virškinimo trakto veiklos sutrikimus taip pat galima pagerinti naudojant valerijoną. Toks augalinis komponentas pasižymi švelniu tulžį varančiu poveikiu, taip pat gali veikti lygiuosius žarnyno raumenis.

Valerijonas gali būti naudojamas gydyti vaikus, sergančius meteorizmu. Tokiu atveju labai svarbu pasitarti su pediatru, nes šios grupės preparatai neskiriami vaikams iki 3 metų. Jei atsiranda poreikis vartoti valerijoną vaikams iki trejų metų, dozę, vartojimo dažnumą ir gydymo trukmę apskaičiuoja tik specilistas. Kaip alternatyvą gali rinktis specialias žarnyno žolelių arbatas, kuriose valerijonas yra tik vienas iš komponentų.

Dailiosios lyties atstovės, norinčios sulieknėti nepakenkdamos sveikatai, gali pasinaudoti šiuo vaistiniu augalu. Valerijonas joms taps tikru radiniu. Taigi, jei prieš valgį arba vietoj valgio išgeriate stiklinę vandens su keliais lašais gydomojo užpilo, galite nuslopinti alkio jausmą, sumažinti įtampą dėl būtinybės nuolat kontroliuoti savo apetitą. Dėl to sumažėja svoris, sumažėja anoreksijos išsivystymo tikimybė.

Šį augalą galima vartoti ne tik viduje. Liaudies medicinoje toks komponentas plačiai naudojamas kaip antiseptikas. Šios žolės užpilas skiedžiamas vandeniu ir naudojamas akių plovimui esant uždegimams. Taip pat šis tirpalas gali būti naudojamas gargaliavimui.

Jei reguliariai nuvalote odos paviršių rankšluosčiu ar servetėle, suvilgyta valerijono užpile, galite ilgam apsisaugoti nuo grybelio.

Senovės Romoje buvo populiaru maudytis voniose su tokio augalo priedu. Ši procedūra ramina, gali palengvinti galvos skausmus ir išspręsti kai kurias odos problemas.

Panaudojus kompresus ir prausiantis su valerijonos priedu galima apsaugoti odą nuo paraudimų ir spuogų atsiradimo. Vietoj gamyklinių plaukų skalavimo priemonių galima naudoti praskiestą šios žolės nuovirą. Tokia priemonė padeda pagerinti plaukų spalvą, atstatyti jų struktūrą, taip pat apsaugoti odą nuo sausumo ir pleiskanų atsiradimo.

Galite naudoti priemonę raumenų ir psichinei įtampai sumažinti. Be to, gydomosios valerijonos savybės padeda kovoti su migrena, nemiga, vidurių užkietėjimu, pilvo diegliais.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad šio augalo vartojimo poveikis pasireiškia ne iš karto. Svarbu atsizvelgti apskaičiuojant priemonės dozę. Jei per 30 minučių nepalengvėjo, nereikia vėl vartoti vaisto. Perdozavimas pavojingas sveikatai. Tokiu atveju geriau palaukti dar šiek tiek laiko. Tokio vaistinio preparato veikimas, nors ir nėra greitas, tačiau yra ilgalaikis.

Moterims

Vaistai ir gydomieji mišiniai valerijonos šaknų pagrindu rekomenduojami moterims, esant nerimo būsenoms, nerviniam susijaudinimui, stresui ir miego sutrikimams. Vietoj vidinio vaisto vartojimo galima naudoti šiltą, atpalaiduojančią vonią su šios žolės nuoviru. Tokiu atveju pakanka 6–7 valg. šaukštų susmulkintų šakniastiebių užpilti 1 l verdančio vandens, užplikyti ir įpilti į vonią su vandeniu.

Valerijona padės pagerinti miegą, sustiprinti organizmą, sumažinti dirglumą, kuris dažnai atsiranda moters organizme hormoninių pokyčių metu, t. y. menopauzės laikotarpiu.

Valerijonos pagrindu pagamintus vaistus galima vartoti ir esant dirglumui, susijusiam su PMS, laukiantis kūdikio, esant nerviniams susijaudinimams, ryškiam isteriškumui.

Vyrams

Valerijonos naudingas savybes vertina ir stipriosios lyties atstovai. Kai kurie mano, kad tokia priemonė mažina potenciją. Tai netiesa, nes potencija priklauso tik nuo testosterono koncentracijos kraujyje, o valerijona šio hormono gamybai niekaip neįtakoja.

Gydomoji šaknis padeda apsaugoti vyro organizmą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sumažinti raumenų spazmų dažnį, taip pat apsisaugoti nuo nervinės įtampos ir padidėjusio jaudrumo.

Reikėtų pažymėti, kad augalas gali sukelti mieguistumą ir sumažinti nervinį jaudrumą, o tai gali paveikti lytinį potraukį priešingai lytiai.

Nėštumo metu

Ne paslaptis, kad nėštumo metu moteris neturėtų pervargti ar nerimauti, nes tai gali pakenkti ne tik jai, bet ir būsimam kūdikiui. Valerijonos šakniastiebius nėštumo metu galima vartoti tik tablečių ar nuoviro pavidalu. Tinktūroje yra didelė alkoholio koncentracija. Tokia vaistinė žolė padeda nuraminti nervų sistemą, sumažinti dirglumą, atsirandantį dėl hormonų lygio pokyčių.

Reikia prisiminti, kad dozės viršijimas gali sukelti nervingumą ir naktinius košmarus.

Žindymo laikotarpiu

Augalinės kilmės preparatus gali vartoti įvairių kategorijų žmonės. Tačiau krūtimi maitinančios moterys šiuos preparatus turėtų vartoti atsargiai. Reikia atsižvelgti į tai, kad priemonės gali prasiskverbti į kraują ir plazmą, taigi ir į motinos pieną. Prieš vartojimą būtina konsultuotis su specialistu. Kūdikiui gali pasireikšti alergija, pasireiškianti bėrimais, paraudimu ir niežuliu. Taip pat kūdikiui gali atsirasti per didelis susijaudinimas ar miego sutrikimai, diegliai, vidurių užkietėjimas ir kitos skrandžio problemos.

Jei pasireiškė neigiama reakcija, būtina nutraukti tokio vaisto vartojimą. Krūtimi maitinančioms moterims leidžiama vartoti po 1 tabletę du kartus per parą. Gydymo kursas – ne ilgiau kaip 10 dienų.

Žindymo laikotarpiu būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl valerijono vartojimo, nedidinti dozės ir gydymo trukmės. Taip pat svarbu stebėti kūdikio reakciją.

Vaikams

Valerijono kvapas ypač veikia per daug susijaudinusius vaikus. Jei vaikas negali užmigti, rekomenduojama virš jo lovos pakabinti maišelį su džiovinta augaline žaliava.

Vonia su augalo nuoviru atpalaiduoja ir ramina. Po tokios procedūros nereikėtų kūdikio sausai nušluostyti rankšluosčiu. Tereikia jį apvynioti arba apsivilkti pižamą ir paguldyti į lovą.

Tokia vaistinė žolė bus naudinga ir vartojant viduje, ypač tiems vaikams, kurie turi virškinimo sistemos sutrikimų. Vandenyje paruoštas valerijono užpilas teigiamai paveiks tulžies pūslę ir jos latakus.

Esant pūtimui ir diegliams, vėmimui, pilvo skausmui ir traukuliams, galima daryti valomąsias klizmas.

Dar viena valerijono ypatybė – jis gali išvaduoti vaiką nuo kaspinuočių. Norint paruošti vaistą, reikia 1 valgomąjį šaukštą susmulkintos valerijono šaknies sumaišyti su 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palikti per naktį. Ryte tirpalą perkošti ir duoti vaikui 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį po 100 ml. Kalbant apie tinktūrą, valerijono lašus reikia įlašinti pagal vaiko amžių: pavyzdžiui, 3 metų amžiaus – 3 lašai, 4 metų – 4. Taigi iki 14 metų dozė didėja po 1 lašą už kiekvienus gyvenimo metus. Vaikams iki 3 metų tinktūros vartoti draudžiama.

Valerijonas liaudies medicinoje

Žmonės sugalvojo daugybę receptų, pagrįstų valerijono vartojimu. Šie vaistinio augalo naudojimo būdai taikomi siekiant atsikratyti tam tikrų ligų. Taikomi standartiniai metodai, tačiau dozės ir gydymo būdas nustatomi individualiai kiekvienai patologijai.

Sergant cukriniu diabetu

Cukrinis diabetas yra liga, kuriai būdingas dalinis ar visiškas insulino nepakankamumas. Dėl to organizme sutrinka angliavandenių ir kitų rūšių apykaita, išsivysto nuolatinė hiperglikemija. Dažnai tokiai ligai sergant pacientą kankina nemiga, padidėja dirglumas ir nervingumas. Tokiu atveju galima vartoti valerijoną kaip saugų vaistinį preparatą nemaloniems simptomams pašalinti.

Diabetikams rekomenduojama patiems ruošti nuovirus ir užpilus, nes vaistinėse preparatuose yra cukraus, kuris didina ir taip aukštą gliukozės kiekį kraujyje.

Sergant pankreatitu

Sergant kasos uždegimu žmonėms dažnai pasireiškia nerimas ir nervingumas. Tokius nemalonius pojūčius galima įveikti liaudiškomis priemonėmis su šiuo vaistiniu augalu. Be to, valerijono naudojimas sergant pankreatitu grindžiamas jo gebėjimu mažinti spazmus ir atkurti virškinimo sistemos veiklą. Iš šios žolės pagamintas užpilas skatina fermentų gamybą ir turi tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį.

Užpilui paruošti reikės 2,5 šaukšto džiovintos valerijono šaknies ir 1 stiklinės verdančio vandens. Augalinę žaliavą suberti į stiklinį arba emaliuotą indą ir užpilti karštu vandeniu. Tada masę virti ketvirtį valandos vandens vonioje. Po to mišinį palikti pritraukti dar 45 minutes. Nukoštą užpilą gerti 30 minučių prieš pagrindinius valgius. Dozė – 2 šaukštai.

Sergant gastritu

Gastrito paūmėjimas pasireiškia stipriu diskomfortu, kuris atsiliepia miego kokybei bei paciento emocinei būklei. Tokiu atveju padės valerijonas, kuris, be raminamojo poveikio, dar ir mažina spazmus. Taip pat pastebimas teigiamas poveikis skrandžio veiklai. Geriausias efektas pasiekiamas naudojant vaistinių žolių mišinį, kurios gali sustiprinti viena kitos veikimą.

Vaistiniam mišiniui paruošti reikės po 100 g valerijono ir veronikos, po 40 g jonažolės ir erškėtuogių, po 20 g motinžolės ir čiobrelio, taip pat 250 ml verdančio vandens.

Sumaišyti visus komponentus ir iš gauto mišinio atmatuoti 1 valgomąjį šaukštą. Tada žoleles užpilti karštu vandeniu ir palikti pritraukti, kol skystis visiškai atvės. Gerti po 100 ml tirpalo 15–20 minučių prieš valgį 3 kartus per dieną. Terapijos trukmė – 6 mėnesiai, po to būtina padaryti pertrauką.

Sergant mastopatija

Mastopatija – tai skirtingų dydžių ir formų tankiniai dariniai, atsirandantys veikiant tokiam hormonui kaip estrogenas. Tokie sukietėjimai dažniausiai atsiranda abiejose krūties pusėse, dažnai lydimi bukų skausmų. Dažnai ši patologija būna neskausminga, skausmas atsiranda tik paspaudus sukietėjimus.

Norint atsikratyti šio negalavimo, rekomenduojama paruošti nuovirą iš vaistažolių mišinio. Šiam mišiniui reikės po 1 dalį trispalvės našlaitės, valerijono, asiūklio, taip pat po 2 dalis triskiltės skėtės ir dvinamių dilgėlių lapų. 1 valgomąjį šaukštą gauto mišinio užpilti stikline verdančio vandens ir pastatyti ant silpnos ugnies. Kai masė užvirs, nukelti nuo ugnies ir atvėsinti. Po to skystį perkošti ir gerti po 1/3 stiklinės 2 kartus per dieną po valgio.

Nuo kosulio

Labai dažnai žmogui susirgus atsiranda varginantis kosulys, kuris trukdo miegoti. Jį nuraminti padės valerijonas. Tokiu atveju pakanka į 100 ml vandens įlašinti 20 lašų valerijono tinktūros. Po kurio laiko kosulys nurims ir bus galima ramiai užmigti.

Nuo hipertenzijos

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, veiksmingu laikomas užpilas, sudarytas iš 1 valgomojo šaukšto valerijono šaknies, kurį reikia užpilti 2 stiklinėmis karšto vandens ir palaikyti termose apie 8 valandas. Mišinį gerti 2 mėnesius 3 kartus per dieną. Iš pradžių 2 savaites dozė yra apie 50 ml, po to mažinama iki 30–35 ml, o vėliau – daugiausia 20 ml.

Nuo nemigos

Jei yra problemų su miegu, vėlgi padės gydomosios valerijono savybės su pridėta mėta. Toks derinys padės sustiprinti miegą ir padaryti jį visavertį. Tam tereikia dviejų audininių maišelių, į kuriuos reikia įdėti vaistažolių ir padėti juos prie lovos galvūgalio.

Esant neurozei

Norint išgydyti neurozę, galima pasinaudoti keliais gydomosios tinktūros paruošimo variantais. Pirmasis būdas: keletą didelių valerijono šaknų reikia susmulkinti ir užpilti stikline verdančio vandens. Gautą masę pavirti ant silpnos ugnies maždaug 30 minučių. Po to skystį leisti pastovėti dar porą valandų. Perkoštą tirpalą gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Jei ligos simptomai ryškūs, vartojimo dažnis didinamas iki 5 kartų.

Yra ir kitas būdas. Tokiu atveju keletą valerijono šaknų supjaustyti ir užpilti 1,5 stiklinės verdančio vandens. Po to mišinį padėti ant vandens vonios 20 minučių, tada atvėsinti ir perkošti. Gautą mišinį gerti po 100 ml 3 kartus per parą.

Taip pat galima tiesiog išdžiovinti augalų šaknis, sumalti jas iki miltelių pavidalo ir gerti po 2 g tris kartus per parą.

Menopauzės metu

Moterų klimakterinis periodas pasižymi organizmo pertvarka. Labai dažnai šį periodą lydi nemiga, nuovargio, dirglumo ir nervingumo jausmas. Įvairūs nuovirai ir užpilai, pagaminti iš vaistinio valerijono, padės pagerinti miegą, išvaduoti moterį nuo dirglumo ir žymiai pagerinti jos bendrą sveikatos būklę.

Esant tachikardijai

Esant padidėjusiam širdies susitraukimų dažniui, rekomenduojama paruošti užpilą. Tokiu atveju 1 valgomąjį šaukštą žaliavos reikia įdėti į termosą ir užpilti 200 ml karšto vandens. Masę palikti užtraukti 8 valandas. Paruoštą tirpalą gerti po 3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per parą. Palaipsniui mažinti dozę iki 1 valgomojo šaukšto vienam kartui. Pirmykštes 2 savaites vartojama po 3 valgomuosius šaukštus tris kartus, per kitas 14 dienų dozė mažinama iki 2 valgomųjų šaukštų, o po to mėnesį reikia gerti po 1 valgomąjį šaukštą. Galiausiai gydymo kursas trunka 2 mėnesius. Po to būtina padaryti 30 dienų pertrauką, o tada pakartoti kursą iš naujo.

Esant epilepsijai

Jei žmogui nustatyta epilepsija, jis kartais patiria traukulių priepuolius ir sutrinka sąmonė. Šią ligą dažnai lydi galvos skausmai, nervingumas, bendras negalavimas. Nustatyta, kad valerijonas yra veiksminga priemonė gydant epilepsiją, taip pat yra šios patologijos profilaktika. Naudingai kompozicijai paruošti prireiks tik vaistinio valerijono ir nedidelio kiekio degtinės. Tokiu atveju stiklinį indą 1/5 reikia užpildyti susmulkintais šakniastiebiais, o tada indą pripilti degtinės iki kraštų ir paslėpti tamsioje vietoje 10 dienų.

Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, skystį reikia perkošti per marlę ir gerti po 30 lašų pusvalandį prieš valgį tris kartus per dieną.

Esant pagirioms

Atsižvelgiant į individualias žmogaus organizmo savybes, amžių ir alkoholinio apsvaigimo trukmę, priemonė valerijono pagrindu skiriama skirtingomis dozėmis. Esant pagirių sindromui, reikėtų naudoti kompleksą liaudies priemonių su vaistais, kurie padės atsikratyti nemalonių simptomų. Kalbant apie valerijoną, jį galima vartoti, prieš tai atskiedus stiklinėje vandens 25–30 lašų tinktūros ir vartojant kelis kartus per dieną.

Valerijono ekstrakto galima lašinti ant gabalėlio rafinado ir vartoti. Toks preparatas pradės veikti po 4 valandų, priklausomai nuo individualių savybių. Norint pasiekti norimą rezultatą, reikalingas gydymo kursas. Jokiu būdu negalima užgerti preparatų valerijono pagrindu alkoholiniais gėrimais, nes tai gali sukelti stiprų apsinuodijimą.

Esant stresui

Kvapus augalas savo sudėtyje turi komponentų, kurie gali švelniai sumažinti padidėjusį nervų sistemos aktyvumą, pašalinti spazmus ir suteikti raminamąjį poveikį, mažindami reakciją į įvairius išorinius dirgiklius. Valerijonas nervams naudingas tuo, kad padeda sumažinti sužadinimo procesus smegenų žievėje. Jei dažnai patiriamas stresas, nerimas ir nemiga, reikėtų imtis gydomųjų vonių. Į 1 l vandens įdėti 5 saujas susmulkintų žolės šaknų ir pavirti 15 minučių, po to perkošti ir įpilti į šiltą vonią. Procedūrą tęsti 10 minučių.

Esant depresijai

Valerijonas vaistinis yra viena iš vaistinių žolelių, plačiai naudojamų ruošiant preparatus, skirtus depresijai gydyti. Tai paaiškinama tuo, kad augalas pasižymi antidepresiniu poveikiu, leidžiančiu atkurti miegą ir normalizuoti centrinės nervų sistemos veiklą.

Norint paruošti valerijono tinktūrą, reikia paimti 1 valgomąjį šaukštą susmulkintos žaliavos, supilti į termosą ir užpilti puodeliu verdančio vandens. Po to masę palikti brinkti 12 valandų. Gautą mišinį gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Jei liga pasireiškia ryškiau, reikia išgerti po 1/3 stiklinės tris kartus per dieną. Gydymo kursas tokiu preparatu paprastai trunka ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Norint pasiekti greitesnį poveikį, galima naudoti valerijono tinktūrą alkoholio pagrindu.

Nuo alergijos

Atsikratyti alergijos padės gudobelių ir valerijono kompleksas. Tokiu atveju reikia paruošti šių žolelių tinktūras ir sumaišyti jas santykiu 1:1. Vaistinius preparatus po 30 lašų įlašinti į stiklinę vandens ir gerti prieš miegą.

Toks vaistinis preparatas skirtas alergijai, susijusiai su nerviniu pervargimu. Nervinė alergija pasireiškia odos bėrimais. Tai gali būti mažos dėmės, susiliejančios į vientisą plotą. Jos atsiranda ant veido, vidinės rankų ir šlaunų pusės, pilvo, gleivinių. Kartais alergija nervų pagrindu pasireiškia uždusimu ir pykinimu, padidėjusiu prakaitavimu, širdies plakimu ir galūnių drebėjimu.

Pacientai, kenčiantys nuo nervinės alergijos, dažnai būna nerimastingi ir irzlūs, jų psichika susilpnėjusi, sutrikusi virškinimo trakto veikla, stebimi kraujospūdžio svyravimai.

Nuo dantų skausmo

Valerijonas taip pat padės susidoroti su danties skausmu. Tokiu atveju užtenka suvilgyti vatos tamponėlį žolelės tinktūroje ir priglausti prie skaudančio danties. Po 10–15 minučių skausmas aprims.

Gydomųjų mišinių rūšys

Iš tokios vaistinės augalinės žaliavos galima paruošti daugybę gydomųjų priemonių, kurios padės susidoroti su įvairiomis ligomis. Tačiau norint gauti veiksmingą priemonę, būtina laikytis recepto nurodymų, neviršyti leistinų dozių ir būtinai daryti gydymo pertraukas. Reikia atsiminti, kad gydymas liaudies priemonėmis turi vykti tik pasikonsultavus su specialistu, kad būtų išvengta šalutinių poveikių.

Užpilas

Valerijono užpilas vandens pagrindu skirtas tiems, kuriems stebimas nervų sistemos per didelis susijaudinimas. Tuo pačiu priemonė pasižymi raminamuoju, spazmus malšinančiu poveikiu. Be to, ji gali skatinti virškinimo procesus, plėsti kraujagysles, mažindama arterinį kraujospūdį ir skatindama tulžies išsiskyrimą.

Norint paruošti vandeninį užpilą, reikia smulkiai supjaustyti augalo šaknis, atmatuoti 10 g ir sumaišyti su 200 ml verdančio vandens. Toliau mišinį pašildyti vandens vonelėje pusvalandį, o po to palikti brinkti po dangčiu dar 2 valandas. Gautą mišinį gerti 3–4 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą.

Tinktūra

Norint paruošti valerijono tinktūrą, šaknį reikia užpilti degtine arba 70% stiprumo spiritu santykiu 1:5. Mišinį savaitę laikyti tamsioje ir šiltoje vietoje. Praėjus nurodytam laikui, skystį perkošti ir vartoti tris kartus per dieną po 15 lašų.

Laikyti spiritinę tinktūrą sandariame inde. Laikant priemonę šaldytuve, jos naudingosios savybės išlieka iki 5 metų.

Nuoviras

Norint gauti augalo nuovirą, reikia paimti 10 g susmulkinto šakniastiebio, įpilti 300 ml vandens ir pavirinti vandens vonioje ketvirtį valandos. Po to skystį atvėsinti. Gautą tirpalo kiekį padalinti į 4 dozes ir išgerti per dieną. Toks nuoviras naudingas esant žarnyno trakto ir skrandžio funkcijų sutrikimams, kepenų ir inkstų patologijoms.

Arbata

Arbatą galima ruošti tiek iš sausų, tiek iš šviežių šaknų. 1 valg. šaukštą augalinės žaliavos reikia įdėti į indą ir užpilti verdančiu vandeniu. Mišinį kurį laiką reikia palaikyti užpiltą. Tirpalą gerti šiltą per dieną. Pagal norą į tokį gėrimą galima įdėti melisos, tai leis padidinti terapinio veikimo spektrą. Žolelių kompleksas padės per trumpą laiką atstatyti jėgas, atsikratyti nervinio susijaudinimo ir pagerinti miegą.

Naudojimas kosmetologijoje

Valerijonas naudojamas ne tik medicinoje, bet ir kosmetologijos srityje. Tačiau šiuo atveju naudojama antžeminė žolės dalis, t. y. žiedai ir lapai. Tokia žaliava naudojama kosmetikos gamyboje dėl antibakterinių ir raminamųjų savybių.

Augalo lapų sultis galima naudoti tiek šaldytas, tiek šviežias. Šaldytas produktas naudojamas esant odos dirginimui ir paraudimui. Tai leidžia tonizuoti ir maitinti veido odą, užkirsti kelią priešlaikiniam senėjimui, taip pat palaikyti raumenų tonusą. Be to, tokia priemonė padeda esant odos vėjo sudirginimui ir saulės nudegimams. Kalbant apie šviežias valerijono sultis, joms būdingos tos pačios savybės, tačiau poveikis ir įtaka yra šiek tiek silpnesni.

Valerijono šaknų aliejus naudojamas veido ir rankų odos priežiūrai. Tokia medžiaga padeda atsikratyti įvairių bėrimų, taip pat veiksminga esant padidėjusiam odos jautrumui. Iš tokio aliejaus gaminami tepalai, kurie išlygina raukšles.

Valerijono šaknų užpilas naudojamas plaukų slinkimo atveju, pleiskanų šalinimui, plauko folikulo struktūros atkūrimui, priešlaikinio žilimo prevencijai.

Valerijono naudojimas kulinarijoje

Europos šalyse valerijonas yra prieskonis. Kulinariniais tikslais naudojami žolės lapai, nes jų kvapas nėra toks aštrus. Valerijono lapai dedami į salotas, marinatus, garnyrus.

Pavyzdžiui, iš šio augalo lapų galima pagaminti salotas. Tam reikės 50 g valerijono lapų, 30 g kedro riešutų, 200 g vyšninių pomidorų, 150 g kietųjų sūrių, druskos ir alyvuogių aliejaus pagal skonį.

Pirmiausia nuplaukite ir nusausinkite lapus. Pomidorus perpjaukite per pusę, sūrį – plonomis riekelėmis. Ant lėkštės sudėkite nedidelį kiekį valerijono lapų, pomidorų ir sūrio. Vėliau viską pabarstykite kedro riešutais, pagal skonį pasūdykite ir pagardinkite alyvuogių aliejumi.

Kontraindikacijos vartojimui

Pagrindinė kontraindikacija vartoti valerijoną yra enterokolitas. Kartais gali pasireikšti netoleravimas preparatų, pagamintų iš šio vaistinio augalo.

Valerijono preparatų perdozavimas pavojingas: gali sumažėti darbingumas, išsivystyti vidurių užkietėjimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, mieguistumas, širdies funkcijos sutrikimai.

Alergikams gali pasireikšti neigiama reakcija į tokį komponentą. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims gydymą valerijono preparatais gali skirti tik gydytojas.

Valerijono nuotrauka