Takažolė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Vasaros dieną vaikštinėdami mažai kas atkreipia dėmesį į tai, kas auga ant žemės. O juk žolė, šiek tiek iškylanti virš dirvos, turi daugybę naudingų savybių. Kalbama apie tokį augalą kaip gailis. Liaudyje ši žolė dar turi daugybę pavadinimų. Taigi gailis vadinamas žolele-skruzdėle, žvirblio liežuvėliu, paukščių grikiu.

Tai vertingas vaistinis augalas, visur augantis kaip piktžolė. Kalbant apie gydomąsias kultūros savybes, turbūt lengviau išvardyti, kokių savybių ji neturi, nes gailiui būdingas priešuždegiminis, kraujavimą stabdantis, sutraukiantis, šlapimą varantis poveikis. Be to, jis skatina pūvančių žaizdų ir opų gijimą, stiprina imunitetą, mažina arterinio kraujo spaudimo reikšmes.

Tokios vaistinės augalinės žaliavos trūkumo nepastebima, nes gailis auga visur, išskyrus Antarktidos ir Tolimosios Šiaurės sritis bei dykumas.

Cheminė sudėtis

Gana neišvaizdi žolė pasižymi ypatinga, turtinga chemine sudėtimi, leidžiančia ją naudoti kovojant su įvairiomis ligomis.

Žaliavoje aptikta daug flavonoidų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Be to, ši medžiagų grupė padeda sumažinti kraujotakos sistemos kraujagyslių pralaidumą ir trapumą, taip pat turi antimikrobinį poveikį.

Organinių rūgščių taip pat yra gailyje. Iš šios grupės augale randama askorbo rūgštis, dalyvaujanti kolageno, serotonino, interferono gamyboje, neutralizuojanti toksinus kepenyse. Šis junginys taip pat pasižymi neuroprotekcinėmis savybėmis. Iš organinių rūgščių produkte dar aptikta silicio rūgštis, skirta stiprinti kraujagyslių sieneles, kremzles ir sausgysles. Be to, ši medžiaga užtikrina akmenų tirpimą šlapimo sistemoje.

Vitaminas K produkto sudėtyje dalyvauja kraujo krešėjimo ir kaulinio audinio vystymosi procese. Tokoferolis apsaugo ląsteles nuo oksidacijos, sumažina jų deguonies poreikį.

Taip pat augalas yra prisotintas rauginėmis medžiagomis, pasižyminčiomis antimikrobinėmis savybėmis.

Paukštinio rūgštūno sudėtyje yra eterinio aliejaus pėdsakų. Ši medžiaga turi gydantį ir valantį poveikį. Augale esančios dervos pasižymi dezinfekuojančiu ir žaizdas gydančiu poveikiu. Gleivės turi apgaubiantį ir vidurius laisvinantį poveikį. Be to, augale rasta riebalų ir angliavandenių, kurie yra pagrindiniai sporšio maistiniai komponentai.

Be to, vaistiniame augale rasta keletas mineralinių medžiagų: Cu, Zn, Co, Cr, Mn, Ni. Šie junginiai užtikrina fermentų gamybą ir dalyvauja medžiagų apykaitoje.

Kaip atrodo ir kur auga

Paukštinis rūgštūnas yra vienmetis žolinis augalas, priklausantis rūgštūninių (Polygonaceae) šeimai. Auga visur, normaliomis sąlygomis sudarydamas tankų dangą.

Sporšis turi šakotą, gulintį stiebą, kurio ilgis gali siekti 70–80 cm. Augalas šliaužia žeme, turi kietą, mazguotą stiebą ir šakojančius ūglius. Šaknis silpnai išsivysčiusi. Lapai smulkūs, trumpakočiai, pilkšvai žalios spalvos.

Paukštinio rūgštūno žiedai taip pat nedideli, tvirtinasi prie lapų pažastų, surinkti po kelis į kuokštelius. Žydėjimas vyksta liepos–rugpjūčio mėnesiais. Augalo vaisius yra tamsios spalvos tribriaunis riešutėlis, primenantis grikio sėklą; nokimas tęsiasi nuo vasaros pradžios iki rudens vidurio. Dauginasi sėklomis. Viename sporšyje susitelkę apie 500 sėklyčių, kurios gali sudygti per penkerius metus.

Paukštinis rūgštūnas pasižymi dideliu atsparumu. Net jei augalas trypiamas, jis sugeba greitai užimti naujas teritorijas, gana greitai atauga po šienavimo. Jis aptinkamas visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, išskyrus Arktį. Žolė nepretenzinga, plinta bet kokiomis klimato sąlygomis, net Sibire ir Urale, auga laukuose, pakelėse, vandens telkinių krantuose. Žąsų žolė maistingąsias medžiagas gauna tiek tiesiai iš gelmės, tiek iš dirvos paviršiaus. Ji nereikli dirvožemio sudėčiai, gali augti net molyje ir žvyre.

Rinkimas ir laikymas

Paprastąjį sporšį ir jo pagrindu pagamintus preparatus galima rasti beveik bet kurioje vaistinėje ar turguje. Taip pat galima patiems surinkti ir paruošti paukštinio rūgštūno žolę. Tuo metu svarbu laikytis kai kurių taisyklių.

Pirmiausia, reikia žinoti, kad rinkti šalia judrių kelių ir ganyklų nereikėtų. Taip yra todėl, kad žolė gali kaupti sunkiųjų metalų druskas. Todėl žaliavą geriausia rinkti miško zonose, kuriose yra geras saulės apšvietimas.

Sporšis ruošiamas nuo gegužės iki birželio, nes būtent tuo metu stebimas aktyvus augimas. Be to, šiuo laikotarpiu paukštinis rūgštūnas išsiskiria turtingiausia sudėtimi. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje rūgštūno stiebai šiurkštėja ir džiūsta.

Augalą reikia atsargiai nuskinti, geriausia rinkti jaunus lapus, nepažeidžiant visos šakos. Naudingiausi ir sultingiausi yra augalai, augę pavėsingose vietose. Tačiau nevertėtų rinkti tik tokių egzempliorių, nes dėl saulės šviesos trūkumo fotosintezė juose vyksta šiek tiek silpniau, o tai atsiliepia produkto gydomosioms savybėms.

Augalo šaknų rinkti nepageidautina, geriausia, jei jos liks žemėje. Laikui bėgant toje vietoje išaugs nauja tribažolė.

Gydymo tikslais reikia ruošti tik antžeminę dalį. Nupjautų ūglių ilgis nuo viršūnės turi būti ne didesnis kaip 40 cm. Paruoštą žaliavą reikia išdžiovinti palėpėje arba kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje, nuolat vartant žolę. Sausa tribažolė tampa trapi. Išdžiovintą ruošinį reikia supakuoti į audeklinius maišelius arba sandarią stiklinę tarą ir laikyti trejus metus.

Gydomosios takažolės savybės

Apie šio augalo gydomąsias savybes žmonėms žinoma nuo senų laikų. Jo taikymo sritis gana plati. Kultūra gali būti naudojama tiek profilaktiniais tikslais, tiek daugelio ligų gydymui.

Dažniausiai žolė naudojama šlapimo ir lytinių organų srities ligų terapijoje. Vaistinė žaliava gali būti naudojama esant akmenims šlapimo takuose. Augalas palengvina jų pasišalinimą natūraliu būdu, nereikalaujant chirurginės intervencijos. Dėl priešuždegiminių savybių kartu su akmenų išvedimu nedelsiant pasireiškia ir antimikrobinis poveikis, kuris leidžia išvengti pielonefrito išsivystymo.

Dar viena populiari tribažolės savybė yra ta, kad ji, kaip ir gyslotis, gali sustabdyti kraujavimą ir dezinfekuoti žaizdą. Nuo senų laikų žmonės šią kultūrą naudojo traumoms, gautoms medžioklėje ar grybavimo metu.

Taip pat žinomas tribažolės naudojimas veterinarijos srityje. Dažnai galvijai kenčia nuo vabzdžių įkandimų, tokių kaip bitės, mašalai, musės, uodai. Tokiu atveju įkandimo vietai uždedamas kompresas, kuriam gauti reikia sutrinti šiek tiek tribažolės. Gautą košę reikia uždėti ant įkandimo vietos. Šio augalo komponentai turi sutraukiamąjį poveikį, todėl tai užtikrina greitesnį žaizdų gijimą ir gyvūno pasveikimą.

Taip pat žinoma, kad tribažolė gali tonizuoti kraujagysles, o tai leidžia palaikyti kraujospūdžio rodiklius optimaliame lygyje.

Taip pat verta paminėti prevencinę žolės naudą. Tribažolės sultys praturtintos daugybe vitaminų ir mineralinių medžiagų. Taigi jau keliuose lapuose sutelkta paros norma askorbino rūgšties ir vitamino K.

Reikia prisiminti, kad paprastoji takažolė negali būti vienintelė konkretaus susirgimo gydymo priemonė. Pirmiausia būtina atlikti medicininę apžiūrą, pasitarti su specialistu, ir tik po to, kaip papildomą terapiją, naudoti takažolės pagrindu pagamintus preparatus.

Moterims

Ginekologijoje takažolė naudojama nevaisingumui gydyti. Šio augalo komponentai užtikrina mažojo dubens raumenų stiprinimą, stabilizuoja gimdos būklę, palaipsniui atkuria kiaušidžių veiklą, taip pat aprūpina organizmą deguonimi. Visi šie aspektai leidžia padidinti pastojimo tikimybę.

Norint paruošti priemonę nuo nevaisingumo, reikia 20 g sausos žaliavos užpilti stikline vandens. Po to mišinį virti kelias minutes, o tada palaikyti. Vartoti po 2 valg. šaukštus kelis kartus per dieną.

Be to, augalas gali būti naudojamas esant skausmingoms ir gausioms mėnesinėms, kraujavimams po gimdymo, baltoms išskyroms ir net klimakteriniu laikotarpiu.

Moterims paukštinė rūgštynė naudinga ir tuo, kad ji puikiai susidoroja su žaizdomis, hematomomis, sumušimais. Ji užtikrina greitą gijimą, šalina niežulį ir mažina uždegimą.

Vyrams

Dėl diuretinių savybių takažolė tampa veiksminga priemone esant organizmo intoksikacijai, sukeltai kokių nors nuodų poveikio. Tai leidžia ją naudoti tuo atveju, jei žmogus dirba kenksmingoje gamyboje.

Paukštinės rūgštynės nuovirai mažina kraujospūdį.

Yra žinoma, kad dažniausiai su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis susiduria vyrai. Būtent todėl jiems ypač naudinga bus takažolė. Augalas gali būti naudojamas esant širdies neurozėms ir tachikardijai, kuri dėl jų atsiranda, taip pat kraujagyslių sienelių pralaidumui mažinti. Esant blogam kraujo krešėjimui taip pat rekomenduojama vartoti preparatus šio augalo pagrindu, nes jis pasižymi gebėjimu jį didinti.

Yra mišinių, kurių sudėtyje yra ir takažolės. Tokie kompleksai naudojami impotencijai gydyti. Šiems tikslams tinka receptas, sudarytas iš 20 g takažolės, tokio pat kiekio jonažolės, 15 g raudonėlio ir debesylo šaknies, taip pat kraujažolės ir schizandros, imtų po 10 g. Vieną valgomąjį šaukštą gauto mišinio reikės užpilti 400 ml karšto vandens, palaikyti, kol atvės, perkošti ir vartoti po 50 ml 4 kartus per dieną. Gydymo kursas turėtų trukti dvi savaites.

Šia žolele galima gydyti hemorojų, naudojant mikroklizmas ir drėkinimus vandens užpilu, maudantis voniose, darant kompresus su vata, pamirkyta stipriame nuovire. Augalas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, o tai ir paaiškina jo teigiamą gydomąjį poveikį.

Medicininių tyrimų metu buvo nustatyta, kad prostatitas vyrams išsivysto dėl cinko trūkumo organizme. Takažolėje yra didelė šios medžiagos koncentracija, todėl ją galima naudoti kaip cinko šaltinį, vartojant pagal instrukciją paruoštą arbatą.

Be to, sergant prostatitu, galima naudoti mišinį, sudarytą ne tik iš takažolės, bet ir iš kraujažolės, kiaulpienės, jonažolės, gysločio, mėtos, dobilo, barkūno ir bruknės. Visus šiuos ingredientus reikia sumaišyti. 1 valg. š. gauto mišinio supilkite į indą su 500 ml verdančio vandens. Mišinys turi stovėti vieną valandą. Paruoštą gėrimą gerkite po 100 ml tris kartus per dieną. Šis nuoviras gali būti naudojamas mikroklizmoms.

Nėštumo metu

Takažolė gali sukelti stiprius gimdos susitraukimus, todėl jos naudojimas nėštumo metu yra draudžiamas. Tačiau produktas gali padėti pastoti. Preparatas takažolės pagrindu gali būti paskirtas šeimos gydytojo, siekiant padidinti kūdikio pastojimo galimybes esant nevaisingumui.

Žindymo laikotarpiu

Paukštlinė rūgštynė naudojama kaip priemonė nuo pogimdyminių, fibrominių kraujavimų, kraujo netekimų, susijusių su abortu. Be to, ji rekomenduojama esant uždegiminėms lytinių organų ligoms.

Takažolės arbata bus naudingas gėrimas, nes padės palaikyti nusilpusį jaunos mamos organizmą, papildys jį askorbo rūgšties ir rauginių medžiagų atsargomis. Tačiau viskas turi būti saikingai. Piktnaudžiauti tokiu vaistu maitinant krūtimi nereikėtų.

Vaikams

Karštas paukštlinės rūgštynės nuoviras ir arbata padės vaikui peršalus. Tokiu atveju gėrimas turės bendrą stiprinamąjį ir tonizuojantį poveikį.

Viduriuojant vaikams galima duoti nuoviro, kuriam paruošti reikia lygiomis dalimis sumaišyti gervuogių žolės, takažolės, dygliuotosios slyvos vaisių ir piliarožės šaknies. Gautą mišinį (0,5 valg. š.) užpilkite 250 ml verdančio vandens ir tiesiog palikite pritraukti 30 minučių. Paruoštą priemonę duokite vaikui ryte tuščiu skrandžiu, taip pat prieš pietus ir vakarienę po 100 ml.

Vaikams, turintiems odos ligų, gali būti naudojamos vonios su šios žolės nuoviru. Paauglių spuogus taip pat galima gydyti takažolės arbata. Tokį gydymo kursą geriausia atlikti pavasarį ir rudenį. Vaistinį mišinį reikia naudoti kiekvieną dieną 2–3 savaites.

Norint gauti tokį gydomąjį gėrimą, reikia sumaišyti 1 valg. š. paukštlinės rūgštynės su 100 ml vandens ir užvirti. Prieš naudojimą skystį perkošti.

Metant svorį

Paukštlinė rūgštynė turi daug gydomųjų savybių. Be to, ją galima naudoti ir norint atsikratyti perteklinio svorio. Šio augalo pagrindu pagaminti nuovirai skatina skysčių pertekliaus šalinimą, žarnyno valymą. Taip pat augalas padeda sumažinti apetitą, pagerinti virškinimo procesą ir stabilizuoti medžiagų apykaitą organizme.

Gydant nutukimą, takažolė dar vertinama dėl to, kad ji turi tulžies išsiskyrimą skatinantį ir diurezinį poveikį. Taip pat ji užtikrina gliukozės kiekio kraujyje mažėjimą, stiprina ir normalizuoja medžiagų apykaitos procesus organizme.

Norint atsikratyti perteklinio svorio, reikia paruošti gydomąjį nuovirą pagal tokį receptą: 1 valg. š. žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, palikti brinkti 2–3 valandas, po to gėrimas paruoštas vartoti. Gerti po 2/3 stiklinės kelis kartus per dieną.

Kadangi takažolė turi šlapimą varantį ir švelnų tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį, prieš ją vartojant rekomenduojama pasitarti su specialistu.

Takažolė liaudies medicinoje

1. Takažolė naudojama inkstų nepakankamumui gydyti ir inkstų akmenims šalinti. Skausmo pojūčiai, esant inkstų akmenims ir kitoms patologijoms, būna labai stiprūs. Takažolė, turėdama diuretinį poveikį, skatina šlapimo kiekio padidėjimą, o tai padeda pašalinti akmenis iš šių organų.
2. Alkoholinė tinktūra iš šio augalo padeda susidoroti su venų varikoze. Be to, žolė turi sutraukiančių savybių, todėl ji veiksminga gydant žaizdas, kraujavimus, hemorojų ir viduriavimą.
3. Takažolė naudinga gydant ūmines kvėpavimo takų virusines infekcijas, burnos ertmės ir gerklės ligas.
4. Takažolė mažina prakaitavimą, kuris atsiranda sergant tuberkulioze, padeda esant dantenų kraujavimui ir patinimui.
5. Žolė apsaugo nuo stiprių menstruacinių kraujavimų ir kraujingų išskyrų iš nosies. Be to, takažolė laikoma veiksminga priemone helmintams iš organizmo šalinti.
6. Žolės sudėtyje yra silicio rūgštis, kuri padeda gydyti plaučių ligas, nes stiprina tiesiogiai organų viduje esantį jungiamąjį audinį.
7. Esant karščiavimui ir uždegiminiams procesams, žolė yra skausmą malšinanti priemonė, o sėklos turi vėmimą sukeliančių ir vidurius laisvinančių savybių.
8. Produktą galima naudoti esant sutrikusiai medžiagų apykaitai, skatinant kūno svorio mažėjimą.
9. Takažolės preparatai veiksmingi esant nevaisingumui, teigiamai veikia gimdos raumenų susitraukimus.
10. Žolė gerina apetitą.
11. Piene virtas takažolės nuoviras naudojamas traukulių priepuoliams mažinti.
12. Dažnai augalas įeina į mišinius, kurie naudojami gydant skorbutą, podagrą, cistitą, kokliušą.
13. Kaip antibakterinę priemonę takažolę galima naudoti vonioms.
14. Augalas vartojamas inkstų akmenims šalinti. Norint gauti vaistinę priemonę, reikia paruošti nuovirą iš 3 arbatinių šaukštelių žaliavos ir 200 ml šalto vandens. Gautą mišinį virti 30–40 minučių ant silpnos ugnies. Po to tirpalą atvėsinti, perkošti ir vartoti rytais.
15. Norint išgydyti nefritą, reikia lygiomis dalimis sumaišyti asiūklio ir pilkūnės žolę, taip pat pridėti dvi dalis takažolės. Šaukštą gauto mišinio užpilti stikline virinto vandens, palaikyti 5–6 valandas ir gerti po stiklinę du kartus per parą.
16. Takažolė naudinga sergant odos ligomis. Reikia sutrinti šviežią žolę ir kaip košelę uždėti ant pažeistų odos vietų. Norint pašalinti nudegimų ir sunkiai gyjančių žaizdų pasekmes, galima paruošti alkoholinį šios žolės užpilą. Tokiu atveju 2 arbatinius šaukštelius takažolės užpilti 250 ml alkoholinio gėrimo. Šį mišinį palaikyti dešimt dienų. Po to tirpalą perkošti ir gerti po 15–20 lašų kelis kartus per dieną, prieš tai atskiedžiant vandeniu. Gautu alkoholiniu tirpalu, atskiestu vandeniu, trinti rankas ir kojas esant sąnarių skausmams.
17. Viduriuojant rekomenduojamas toks nuoviras: reikia paimti lygiomis dalimis ąžuolo žievės ir takažolės. Didelį šaukštą gauto mišinio užpilti 400 ml virinto vandens, užvirinti ir palaikyti pusvalandį. Vartoti po 100 ml 2–3 kartus per parą.
18. Palengvinti būklę skausmingų menstruacijų metu galima tirpalu, gautu iš vienos dalies takažolės, asiūklio, trijų dalių šimtžiedžio ir penkių dalių žąsinės sidabražolės. Žolelių mišinį užpilti viena stikline karšto vandens. Leisti masei pastovėti, tada perkošti ir gerti mažais gurkšneliais visą dieną.
19. Esant stipriems menstruaciniams ir gimdos kraujavimams, rekomenduojama užplikyti 1 valg. š. džiovintos takažolės žaliavos 200 ml verdančio vandens, palaikyti 60 minučių ir perkošti. Gautą mišinį gerti kelis kartus per dieną po 1 valg. š.
20. Dažnai kiaušintakiuose išsivysto sąaugos. Tokiu atveju reikia 3 arb. š. paukštinės rūgštynės sumaišyti su 500 ml karšto vandens. Leisti masei pastovėti 4 valandas. Vartoti paruoštą nuovirą po 100 ml 2–4 kartus per parą prieš valgį.
21. Norint stimuliuoti kiaušidžių darbą, reikia paruošti gydomąjį mišinį. Tam paimti po dvi dalis paprastosios mantijos ir guobalapės vingiorykštės žiedynų ir po vieną dalį takažolės, šalavijo bei barkūno. Gautą žolelių mišinį sumaišyti ir atmatuoti 1 valg. š. mišinio. Šį žaliavų kiekį užpilti 250 ml vandens ir palaikyti vandens vonioje ketvirtį valandos. Po to mišinį perkošti. Surinktą tirpalą papildyti virintu vandeniu iki 250 ml. Taip pat įdėti 1,5 ml auksinės šaknies tinktūros. Gautą vaistą vartoti tris kartus per dieną nevalgius po 1/3 stiklinės.
22. Sergant cistitu, užplikyti 1 valg. š. žolės viena stikline karšto vandens. Po to tirpalą palaikyti porą valandų. Mišinį vartoti po trečdalį stiklinės 3 kartus.
23. Miomą taip pat galima gydyti paukštine rūgštyne. Paruošti gydomąjį mišinį labai paprasta. Tokiu atveju reikia sumaišyti keturias dalis paukštinės rūgštynės, 0,5 dalies ugniažolės ir 1,5 dalies vandens pipiro. Gautą mišinį užpilti 350 ml vandens ir palaikyti termose pusvalandį. Paruoštą mišinį perkošti, po to vartoti po 100 ml tris kartus per parą 30 minučių prieš valgį.

Gydomųjų mišinių rūšys

Beveik visos paukštinės rūgštynės dalys, išskyrus šaknis, pasižymi gydomosiomis savybėmis, todėl yra daugybė būdų paruošti vaistines kompozicijas iš šio augalo. Kiekvienas naminio preparato paruošimo variantas yra veiksmingas, tačiau gydytis tokiu būdu reikėtų tik pasikonsultavus su specialistu.

Užpilas

Paprasčiausias būdas gauti užpilą yra mišinys iš 50 g džiovintų žaliavų ir 0,5 l virinto vandens, atvėsinto iki kambario temperatūros. Po to indą su ruošiniu uždengti dangčiu ir palaikyti 1–2 valandas. Tada perkošti masę. Gatavą priemonę vartoti po 1 valg. š. 25 minutes prieš valgį. Kartoti procedūrą bent 3 kartus per dieną.

Toks gydomasis užpilas padės nuo gastrito ir skrandžio opos, gimdos kraujavimų. Taip pat jis padeda padidinti rūgštingumą skrandyje.

Tinktūra

Norint gauti tinktūrą, reikės tokio dydžio indo, kad tilptų komponentų kiekis priklausomai nuo pageidaujamo tūrio. Pirmiausia reikia išmatuoti 200 ml alkoholinio gėrimo – galima naudoti degtinę arba 40 laipsnių etilo alkoholį. Po to įdėti sausą takažolę santykiu 1/4 nuo naudojamo alkoholinio skysčio kiekio. Tada 5–6 valandas leisti pritraukti. Prieš naudojimą gautą mišinį perfiltruoti. Surinktą išspaudą galima naudoti kompresui uždėti.

Takažolė pasižymi daugybe gydomųjų savybių. Preparatai iš jos ruošiami labai lengvai, todėl ši žolė yra populiari. Tokia alkoholinė tinktūra rekomenduojama sergant tulžies akmenlige, hepatitu ir kitomis kepenų patologijomis.

Nuoviras

Norint paruošti gydomąjį nuovirą, reikia paimti džiovintą augalą ir virintą vandenį, skaičiuojant 1 valg. š. žaliavos 100 ml vandens. Užpylus žolę verdančiu vandeniu, virti ruošinį ant silpnos ugnies ketvirtį valandos. Perfiltruotą tirpalą gerti prieš valgį. Optimali dozė – 1 valg. š. Gydymo kursas trunka ne ilgiau kaip dvi savaites.

Tokį vaistinį preparatą galima naudoti sergant kepenų ligomis, pielonefritu ir kitomis šlapimo sistemos patologinėmis būklėmis.

Arbata

Takažolės arbatai pagaminti reikės nedidelio porcelianinio arbatinuko. Minimalus tokio indo tūris turi būti 250–300 ml. Jei tokio nėra, tiks įprastas užpilamas arbatinukas arba paprastas puodelis. Į šį indą įdėti 2–3 valg. š. susmulkintos takažolės. Išmatuotą žolės kiekį užpilti virintu vandeniu ir padėti į vėsią vietą pritraukti. Paprastai tam užtenka ne ilgiau kaip pusvalandžio. Po to tirpalas yra paruoštas vartoti.

Jei planuojama pridėti kitų vaistinių augalų, juos reikia dėti dar sauso žaliavos matavimo etape. Tokiu atveju žolelių mišinį reikia kruopščiai sumaišyti, kad masė įgytų vienodą struktūrą, ir tik tada užpilti verdančiu vandeniu.

Naudojimas kosmetologijoje

Gydytojai kategoriškai draudžia užsiimti savigyda. Tai ypač liečia vaistinius augalus. Ypatingo atsargumo reikalauja takažolė, nes internete pasitaiko gana daug prieštaringos informacijos. Prieš pradedant gydytis šia žole, svarbu gauti gydytojo konsultaciją.

Takažolės nuoviras naudojamas prausimuisi ir probleminės odos gydymui. Tirpalas padeda pašalinti furunkulus, bėrimus, spuogus. Spuogus galima pašalinti naudojant košę iš šviežios augalinės žaliavos. Pakanka gautą mišinį uždėti ant probleminių vietų. Šis būdas taip pat padės išgydyti furunkulus.

Liaudies medicinoje ši žolė naudojama žaizdų ir opelių gydymui. Tokiu atveju reikia paruošti priemonę, sudarytą iš 500 ml augalinio aliejaus ir pusės stiklinės susmulkintos takažolės. Sumaišius šiuos komponentus, masę padėti į tamsią vietą pritraukti, o tai vidutiniškai trunka 10 dienų. Gautą mišinį užtepti kaip drėgną tvarslą ant pažeistų vietų 15–20 minučių.

Kad sustiprintumėte plaukų šaknis ir atsikratytumėte pleiskanų, galite pasigaminti specialų skalavimo priemonę. Šios kosmetinės priemonės receptas yra gana paprastas. Jums tereikia 25 g sausos takažolės sumalti bet kokiu patogiu būdu, įpilti 2,5 l virinto vandens ir palaikyti garų vonelėje apie 10 minučių.

Pagal pagrindinį receptą paruoštas užpilas naudojamas kaip gydomoji priemonė esant pernelyg dideliam plaukų slinkimui. Skystį reikia įtrinti į galvos odą kasdien masažuojamaisiais judesiais ketvirtį valandos. Procedūrą reikėtų kartoti 3–4 savaites, po to rekomenduojama padaryti mėnesio pertrauką. Tą patį tirpalą galima naudoti kaip skalavimo priemonę po plaukų plovimo šampūnu.

Kontraindikacijos vartojimui

Nepaisant didelio naudingų savybių spektro, takažolė vis dėlto turi tam tikrų apribojimų ir kontraindikacijų.

Labai pavojinga netinkamai paruošti vaistines priemones, taip pat nesilaikyti nurodytų dozių. Negalima užsiimti savigyda. Prieš pradėdami sveikatinimo kursą su takažole, svarbu pasitarti su gydytoju, kad išvengtumėte galimų nemalonių pasekmių.

Be to, kaip jau minėta aukščiau, paukštinis grikis gali sukelti gimdos kraujavimus, o tai labai pavojinga laukiantis kūdikio. Tokiu atveju tai gali sukelti persileidimą. Atsargiai vartokite preparatą žindymo laikotarpiu.

Kontraindikacija naudoti paukštinį grikį terapiniais tikslais yra tromboflebitas, nes augalas skatina kraujo tirštėjimą, venų varikozę. Taip pat žinoma alerginių reakcijų į produktą atvejų.

Esant neteisingai paskirtai dozei, augaliniai preparatai gali sukelti krūtinės anginą, insultą ir infarktą. Ypač atsargiai paukštinį grikį turėtų vartoti vyresnio amžiaus asmenys.

Paukštinis grikis gali sustiprinti žarnyno peristaltiką, o tai gali būti pavojinga žmonėms, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo, taip pat esant akmenims tulžies pūslėje. Gydant tulžies akmenligę, ne visi akmenys susmulkinami, todėl dideli gali užstrigti tulžies latakuose.

Paukštinio grikio sėklos ir lapija yra toksiški. Anksčiau jie buvo naudojami sukelti viduriavimą ar vėmimą apsinuodijus nuodais.

Paukštinio grikio nuotrauka