Rodiola rožinė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Rodiola rožinė yra augalas, kuris šiuolaikinėje medicinoje visų pirma vertinamas kaip adaptogenas (kartu, pavyzdžiui, su eleuterokoku). Tačiau iš tiesų jo galimybės yra daug platesnės. Rodiola rožinė pasižymi įspūdingu gydomųjų savybių spektru ir beveik neturi kontraindikacijų.

Cheminė sudėtis

Šis augalas yra gerai ištirtas cheminės sudėties požiūriu. Iš viso jame yra apie 140 ingredientų, turinčių gydomąjį poveikį, o didžiausia jų koncentracija yra rodiolos rožinės šaknyje. Prie svarbiausių medicinos komponentų priskiriami:

1. Salidrozidas (iki 1% augalo šaknyje). Būtent jo buvimas lemia adaptogenines augalo savybes, tai yra jo gebėjimą didinti organizmo atsparumą neigiamų aplinkos veiksnių poveikiui. Be to, tyrimai parodė, kad šis komponentas užkerta kelią kai kurių piktybinių navikų vystymuisi ir turi antivirusinį poveikį.
2. Rodiolozidas. Tai dar vienas komponentas, būdingas būtent šiam augalui. Jis taip pat pasižymi adaptogeninėmis savybėmis ir stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Šių dviejų komponentų derinys, kaip parodė tyrimai, slopina prostatos vėžio ląstelių augimą ir taip pat turi antimikrobinį aktyvumą prieš gonorėjos sukėlėją.
3. Glikozidai. Visa grupė medžiagų, kurios teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei širdies raumens darbą. Be to, jos suteikia augalui švelnaus diuretiko savybių, leidžiančių pašalinti skysčių perteklių.
4. Flavonoidai. Medžiagos, pasižyminčios antioksidacinėmis savybėmis. Daugiausia tai kvercetinas, hiperozidas ir kai kurios kitos medžiagos, kurios, be kita ko, leidžia normalizuoti kraujospūdį ir širdies ritmą, užtikrina kraujagyslių lankstumą ir elastingumą, tuo pat metu mažindamos jų pralaidumą.
5. Rauginės medžiagos (iki 20% šakniastyje). Tai daugiausia pirogalolio grupės junginiai. Jie turi savybę keisti baltymų struktūrą, dėl ko susidaro apsauginė albuminato plėvelė. Ji svarbi tuo, kad turi baktericidinį poveikį patogeniniams mikroorganizmams. Be to, šios medžiagos yra atsakingos už sutraukiančias augalo savybes, todėl jį galima naudoti gydant kai kurias burnos ertmės ligas, taip pat nudegimus ir žaizdas.
6. Antrachinonai. Tai medžiagų grupė, kuri stiprina imuninę sistemą. Tačiau kartu ji suteikia augalo šakniastiebiui vidurius laisvinančių savybių.
7. Kumarinai. Šios medžiagos pasižymi priešnavikiniu aktyvumu, neleidžiančios atsirasti metastazėms.
8. Organinės rūgštys – oksalo, citrinos, gintaro ir kt. Kiekvienas iš šių komponentų turi savo gydomųjų savybių spektrą, gana platų. Pavyzdžiui, oksalo rūgštis dalyvauja kraujodaros procesuose, aprūpindama organizmą kaliu ir geležimi, normalizuoja skrandžio ir kasos sekrecinę funkciją. Obuolių rūgštis veiksminga nuo vidurių užkietėjimo, skatina kraujotakos normalizavimą ir gerina regėjimą, padeda nustatyti medžiagų apykaitą. Gintaro rūgštis mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir aprūpina organizmą energija, taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje. Citrinos rūgštis taip pat dalyvauja apykaitos procesuose.
9. Eterinis aliejus (iki 1%). Mokslininkai įrodė jo baktericidines, antiseptines, priešuždegimines ir netgi nuskausminamąsias savybes. Be to, manoma, kad jis turi lengvą raminamąjį poveikį.

Beje, būtent eterinis aliejus suteikia augalui malonų kvapą, primenantį daug brangesnio rožių aliejaus aromatą. Taip pat šakniastiebyje rasta augalinių riebalų ir baltymų, vaško bei cukrų (tai gliukozė ir fruktozė, kurios yra svarbūs energijos šaltiniai žmogaus organizmui).

Rodiolos rožinės šaknyje taip pat yra tokių mikroelementų kaip manganas, atsakingas už normalią reprodukcinės sistemos veiklą, lipidų apykaitos atkūrimą ir angliavandenių įsisavinimą, cinkas su priešuždegiminėmis savybėmis ir varis, pasižymintis antiseptiniu bei baktericidiniu poveikiu.

Kaip atrodo ir kur auga

Rodiola rožinė yra žolinis daugiametis augalas, turintis gana galingą šaknų sistemą. Atrodo taip – jos storas šakniastiebis pereina į ne ką mažiau solidžią šaknį. Augalo stiebai tiesūs, jie beveik nesišakoja. Augalo aukštis – 25–65 cm. Prie pagrindo stiebas padengtas žvynelius primenančiais lapais. Aukščiau stiebo lapai didesni, pailgos formos, tamsiai žalios spalvos. Jų kraštai dantyti, rečiau sveiki. Stiebų galuose pražysta žiedynai, sudaryti iš mažų geltonų arba žalsvų žiedelių.

Rodiola pražysta vasaros pradžioje ir žydi iki rugpjūčio pabaigos. Liepos mėnesį jau gali atsirasti rausvos arba geltonos spalvos vaisiai. Dauginimasis vyksta arba sėklomis, arba šakniastiebių gabalėliais.

Gamtinėmis sąlygomis rožinė rodiola aptinkama Sibire ir europinėje Rusijos dalyje (tačiau tik šiaurėje). Šį augalą galima rasti ir Urale, ir Užbaikalėje, ir Čiukotkoje, ir Altajuje. Tačiau kai kuriuose regionuose jis jau įtrauktas į Raudonąją knygą. Todėl vidurinėje juostoje jis dažniausiai tikslingai auginamas kaip vaistinis augalas.

Rinkimas ir laikymas

Medicininiams tikslams daugiausia naudojami šio augalo šakniastiebiai. Tam tinka ne kiekvienas egzempliorius. Reikia ieškoti augalų, kurių antžeminę dalį sudaro daugiau nei du stiebai. Derlius nuimamas po sėklų subrendimo.

Šakniastiebiai atsargiai ištraukiami iš žemės, nuvalomi nuo nešvarumų, o po to nuplaunami po šaltu tekančiu vandeniu. Reikia atidžiai apžiūrėti visas žaliavas, patikrinti, ar nėra supuvusių dalių ar lupamos žievės. Tokių problematiškų vietų atsikratoma, o stiebai būtinai nupjaunami.

Tada šakniastiebiai supjaustomi iki 10 cm ilgio gabalėliais. Džiovinti rekomenduojama ant viryklės arba specialioje džiovykloje, esant švelniai 50–60 laipsnių temperatūrai. Senais laikais jie buvo džiovinami tradicinėje krosnyje. Jų nereikėtų laikyti saulėje, kitaip žaliava praras gydomąsias savybes.

Tinkamai išdžiovinta šaknis turi ne ryškų atspalvį, tačiau šiek tiek nukrapštus, tampa matomas citrinų geltonumo atspalvis. Skiltyje tokia šaknis atrodo rausvai ruda. Išdžiovinta ji vis tiek išlaiko rožės kvapą ir kartaus sutraukiančio skonio.

Po džiovinimo vaistinę žaliavą rekomenduojama laikyti sausoje ir tamsioje vietoje, kad neprasiskverbtų saulės spinduliai, greitinantys oksidacijos procesus. Geriausia laikyti išdžiovintą šaknį popieriniuose maišeliuose. Maksimalus laikymo laikas – iki 3 metų.

Beje, rožinę rodiolą galima užsiauginti ir sodybos sklype. Tačiau tai labai nualina dirvožemį, ir po vieno derliaus nuėmimo šio sklypo nerekomenduojama naudoti 10 metų.

Rodiolos rožinės gydomosios savybės

Šis augalas pasižymi plačiu gydomųjų savybių spektru. Jis gali būti naudojamas:

1. Kaip priešuždegiminė priemonė esant podagrai ir artritui.
2. Sergant įvairiomis reprodukcinės sistemos ligomis, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą.
3. Slėgio didinimui esant hipotenzijai.
4. Būklės pagerinimui menopauzės metu.
5. Menstruacinio ciklo normalizavimui, esant dismenorėjai ir brendimo amžiaus sutrikimams.
6. Pažintinės funkcijos, atminties ir protinės veiklos gerinimui.
7. Klausos ir regos normalizavimui.
8. Toksinų ir radionuklidų pašalinimui iš organizmo.

Be to, rožinės rodiolos pagrindu pagamintų preparatų vartojimas teigiamai veikia kepenų ir hepatobiliarinės sistemos būklę apskritai. Šiame augale esančios medžiagos didina organizmo atsparumą bet kokiems neigiamiems aplinkos poveikiams, tiek fiziniams ir cheminiams, tiek biologiniams (pavyzdžiui, infekcijoms). Galiausiai, rožinė rodiola palaiko normalią skydliaukės ir antinksčių funkciją, o tai leidžia užtikrinti normalią hormonų gamybą.

Šiuo metu atliekami papildomi šio augalo tyrimai. Ankstesni eksperimentai parodė, kad jo preparatai gali paveikti ne tik centrinę nervų sistemą, bet ir smegenų pažinimo funkcijas. Visų pirma, kai kurie mokslininkai mano, kad vaistai, pagaminti iš rodiolos, gali pakeisti smegenų bioelektrinį aktyvumą, paveikdami jų kamieninę dalį. Tai atveria naują šio augalo pagrindu pagamintų priemonių taikymo sritį, tačiau kol kas ši sritis reikalauja gilesnių tyrimų.

Moterims

Moterims rožinė rodiola svarbi dėl kelių priežasčių. Pirma, ji iš tiesų padeda sumažinti stresą. Antra, ji skiriama kompleksiniam gydymui įvairių ginekologinių patologijų ir mėnesinių ciklo sutrikimų, nes ji gerai veikia reprodukcinę sistemą apskritai. Trečia, ji tampa svarbia terapijos dalimi menopauzės metu dėl didelio flavonoidų ir kitų veikliųjų medžiagų kiekio.

Be to, daugybė tyrimų rodo, kad rožinė rodiola gali būti naudinga sergant mastopatija ir kaip priemonė prieš krūties navikus.

Vyrams

Vyrams rožinė rodiola yra gera tuo, kad ji mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, o vyrai susiduria su šia problema daug dažniau nei moterys. Be to, svarbios jos priešuždegiminės savybės ir galimybė naudoti gydant bei užkertant kelią prostatos ligoms.

Nėštumo metu

Kai kurie žolininkai pataria būsimoms mamoms vartoti vaistus, pagamintus iš rožinės rodiolos, kaip bendrai stiprinančią priemonę bei anemijos prevenciją. Tačiau oficiali medicina kategoriškai prieštarauja tokiam naudojimui, nes tai gali padidinti gimdos tonusą ir sukelti persileidimą pirmąjį trimestrą ar priešlaikinį gimdymą antrąjį.

Žindymo laikotarpiu

Pirmą mėnesį po gimdymo jauna mama turėtų susilaikyti nuo priemonių, pagamintų iš rožinės rodiolos, nes šiuo laikotarpiu vaiko organizmas yra ypač jautrus, o bet kokios žolės gali sukelti alergiją. Tačiau ir vėliau nerekomenduojama vartoti šių priemonių, nes jos turi stimuliuojantį poveikį, todėl vaikai gali tapti neramūs, gali sutrikti jų miegas.

Vaikams

Priemonės, pagamintos iš rožinės rodiolos, beveik neskiriamos vaikams, nebent vaikas serga dažnomis peršalimo ligomis. Dažniausiai rodiolos šaknies tinktūrą ar nuovirą skiria vyresniems nei 12 metų vaikams, ypač tais atvejais, kai reikia sumažinti streso pasekmes ar padėti mokytis ir susikaupti. Jokiu būdu negalima duoti vaikui šio preparato be gydytojo paskyrimo.

Metant svorį

Dėl unikalios cheminės sudėties rodiola rožinė gali būti naudojama ir svorio metimui. Čia pasireiškia kelios šio augalo savybės. Viena vertus, jis veikia kaip adaptogenas, leidžiantis organizmui lengviau toleruoti net gana griežtas mažai kalorijų turinčias dietas ir aprūpina jį mikroelementais bei vitaminais (rodiolos šakniastiebyje yra, pavyzdžiui, vitamino C ir nikotino rūgšties). Kita vertus, jo pagrindu pagaminti preparatai aktyvina medžiagų apykaitos procesus ir lipidų apykaitą, o tai ir leidžia atsikratyti papildomų kilogramų.

Be to, rodiola turi dar vieną svarbią savybę. Ji geba sustiprinti regeneracijos procesus. Metant svorį labai dažnai audiniai praranda savo elastingumą, ir net atsikratę papildomų kilogramų galiausiai neįgyjate stangrios figūros. Tačiau rodiola sustiprina regeneracijos procesus, ir audiniai greičiau atsistato.

Norint atsikratyti antsvorio, rekomenduojama gerti šio augalo šakniastiebio nuovirą. 1 valgomajam šaukštui susmulkintos sausos šaknies imama stiklinė verdančio vandens ir dar 10 minučių kaitinama vandens vonelėje. Tada atvėsinama ir prieš vartojimą perkošiama per sulankstytą marlę arba filtravimo popierių. Šią priemonę rekomenduojama gerti du kartus per dieną po 100 ml pusvalandį prieš pusryčius ir prieš pietus. Maksimali kurso trukmė – 3 savaitės.

Taip pat į racioną galima įtraukti rodiolos žolę. Joje yra tos pačios naudingos medžiagos kaip ir šakniastiebiuose, tik mažesnės koncentracijos. Pavyzdžiui, net laikantis griežtos dietos galima retkarčiais vartoti salotas iš jaunų ūglių ir šviežių rodiolos lapų. 50 g žalumynų imama 60 g tarkuotų morkų, 7–10 g paskrudintų graikinių riešutų branduolių ir 1 valgomasis šaukštas nesaldinto jogurto užpilui. Tokios salotos gali būti puikus užkandis – jos pašalins nuovargio jausmą, kylantį dienos viduryje.

Rodiola rožinė liaudies medicinoje

Fitoterapijoje rodiola rožinė (dar vadinama auksiniu šaknimi) vartojama labai seniai. Nenuostabu, kad liaudies medicinoje yra receptų tiek tik iš jos šaknies, tiek iš sudėtingų mišinių, į kuriuos įeina ir kitos žolės.

Priemonės, kurių pagrindą sudaro rodiola rožinė, vartojamos sergant bronchitu ir kvėpavimo takų ligomis, jėgoms atstatyti po sunkių bakterinių ir virusinių infekcijų, skydliaukės funkcijai atkurti, gliukozės kiekiui kraujyje normalizuoti ir t.t. Toliau bus aptarti receptai įvairioms ligoms.

Esant avitaminozei

Jei žmogus jaučia bendrą silpnumą, greitai pavargsta, kenčia nuo miego sutrikimų, problema gali būti vitaminų trūkumas. Norint tuo įsitikinti, atliekami tyrimai. Remdamasis tokių tyrimų rezultatais, gydytojas gali skirti vartoti preparatus, kurių pagrindą sudaro rodiola rožinė. Pavyzdžiui:

1. Kasdien 3 kartus per dieną prieš pagrindinius valgymus gerti po 1 arbatinį šaukštelį rodiolos šaknies nuoviro.
2. Reguliariai po 3 kartus per parą gerti po 1 valgomąjį šaukštą auksinės šaknies nuoviro, sumaišyto su 2 valgomaisiais šaukštais šviežių kiaulpienių sulčių.
3. Pagaminti mišinį iš smulkintos rodiolos šaknies, džiovintų erškėtuogių ir serbentų uogų, morkų šaknies (visus ingredientus imti lygiomis dalimis). Paimti 3 valgomuosius šaukštus šio mišinio ant 400 ml verdančio vandens, kaitinti vandens vonioje 10 minučių, palaikyti pusvalandį, tada perfiltruoti ir gerti po 100 ml prieš pagrindinius valgius.

Galiausiai galima pasigaminti žolelių tinktūrą. Tam imama dilgėlių žolė, surinkta gegužės mėnesį (apie 200 g), ir užpilama jau pagaminta vaistine rodiolos tinktūra (500 ml). Ši priemonė laikoma spintoje vieną savaitę, po to perfiltruojama ir perpilama į tamsaus stiklo indą. Priemonė geriama po 1 arbatinį šaukštelį prieš pusryčius ir antrą kartą – prieš miegą.

Esant anemijai ir hipotenzijai

Kraujospūdžiui pakelti rekomenduojama gerti tokį užpilą – 10 g susmulkintos džiovintos žaliavos ant 200 ml verdančio vandens. Jį palaikyti 4 valandas. Šį kiekį padalyti į 2–3 dozes per dieną.

Esant patvirtintai anemijai, galima pasinaudoti vienu iš dviejų receptų – arba gerti arbatą iš auksinės šaknies po 100 ml du kartus per dieną pusvalandį prieš valgį, arba pasigaminti tinktūrą. Antruoju atveju imama 100 g susmulkintos auksinės šaknies ant 0,4 l degtinės. Tinktūra laikoma tamsioje vietoje, periodiškai papurtant. Sergant anemija geriama po 15 lašų tris kartus per dieną prieš valgį. Rekomenduojama tinktūrą prieš vartojimą šiek tiek praskiesti vandeniu. Gydymo kurso trukmė – ne daugiau kaip 2–3 savaitės.

Anemijos prevencijai rekomenduojama gerti klasikinį auksinės šaknies nuovirą – po 1 arbatinį šaukštelį per dieną pusvalandį prieš valgį.

Sergant ateroskleroze

Kraujagyslių būklei pagerinti galima vartoti:

1. Auksinės šaknies tinktūrą – du kartus per dieną po 30 lašų, praskiestų nedideliu kiekiu vandens, pusvalandį prieš valgį. Gydymo kursas – mėnuo. Tada daroma 4 savaičių pertrauka, o po to, jei reikia, galima kartoti kursą.
2. Rūgpienis, sumaišytas lygiomis dalimis su rožinės rodiolos nuoviru. Ši priemonė geriama po stiklinę du kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Maksimali kurso trukmė – dvi savaitės.

Aterosklerozės prevencijai geriama arbata iš auksinės šaknies, paruošta toliau aprašytu būdu. Ją galima gerti kursu – visą mėnesį.

Esant bronchitui ir kvėpavimo sistemos ligoms

Sergant ūminiu bronchitu, priemones iš auksinės šaknies galima vartoti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, gerai padeda kompresai iš šilto rodiolos nuoviro, sumaišyto su medumi. Jie dedami ant krūtinės 15–20 minučių, kol atvės, o iš viršaus uždengiami šilta skara arba pledu.

Taip pat sergant ūminiu bronchitu geriamas šiltas nuoviras – po 1 arbatinį šaukštelį du kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Kai paūmėjimas praeina, vietoj nuoviro galima gerti tinktūrą – po 20 lašų, praskiestų vandeniu, du kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Sergant lėtiniu bronchitu, nuoviro etapas praleidžiamas ir iš karto vartojama tinktūra. Kurso trukmė – ne mažiau kaip mėnuo.

Sergant venų varikoze

Rodiola rožinė padeda ir gydant venų varikozę. Ji geriama kaip tinktūra – po 20 lašų, atskiestų vandeniu, tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį. Gydymo kurso trukmė – ne daugiau kaip dvi savaitės. Po to daroma tokios pačios trukmės pertrauka ir kursas kartojamas dar kartą, o geriau net du. Veiksmingiausias toks gydymas bus žiemos laikotarpiu.

Rodiola taip pat naudojama gydomosioms vonelėms. Vanduo joms turi būti šaltas. Jo įpilama į dubenį tiek, kad vanduo visiškai apsemtų kulkšnis. Tada į paruoštą skystį įdedamas 1 valgomasis šaukštas spiritinės auksinės šaknies tinktūros. Kojos ne tik laikomos šioje vonelėje, bet stengiamasi trypti ir vaikščioti vietoje, kad pagreitėtų kraujotaka, neišplečiant kraujagyslių. Procedūra turėtų trukti 2–3 minutes, tada kojos nusausinamos. Palaipsniui vonelių trukmę galima ilginti.

Gydomųjų mišinių rūšys

Vaistinėse galima rasti paruošto ekstrakto arba spiritinės rodiolos rožinės tinktūros. Liaudies medicinoje naudojami šio augalo nuovirai, užpilai ir arbata. Pavyzdžiui, nuovirai rekomenduojami sergant viduriavimu, galvos skausmais, menoragija. Užpilai geriami sergant kvėpavimo takų infekcijomis, arbata – sergant anemija ir cukriniu diabetu. Atskiesta tinktūra naudojama burnos ertmės ir kvėpavimo takų ligoms skalauti, viduje vartojama nuo dantų skausmo.

Galimas ir išorinis šios priemonės naudojimas. Ji skiriama sergant įvairių priežasčių sukeltais konjunktyvitais, taip pat odos ligomis. Tokiais atvejais nuovirai ir užpilai naudojami kaip kompresai. Kai kurie žolininkai pataria šias priemones naudoti makšties plovimui sergant ginekologinėmis patologijomis.

Užpilas

Yra keletas užpilų receptų, kurie skiriasi veikliosios medžiagos koncentracija. Jei kalbama apie užpilą, skiriamą peršalimo ligoms gydyti, jis ruošiamas taip – imama 15 g šaknies, susmulkinama, užpilama stikline verdančio vandens ir paliekama pritraukti tris valandas. Tokia priemonė taip pat naudojama sergant kai kuriomis virškinimo trakto ligomis.

Jei kalbama apie užpilą, kuris naudojamas kaip išorinė priemonė, pavyzdžiui, gydant pūlingas žaizdas ir pragulas, kai daromi kompresai, tiks mažiau koncentruotas mišinys – 10 g susmulkintos šaknies 300 ml verdančio vandens. Mišinys paliekamas termose pritraukti 4 valandas.

Tinktūra

Klasikinis tinktūros paruošimo variantas toks – 50 g iš anksto susmulkintos žaliavos užpilama 400 ml etilo alkoholio (atskiesto vandeniu) arba kokybiškos degtinės ir paliekama sausoje tamsioje vietoje dviem savaitėms, periodiškai purtant. Prieš vartojant būtina filtruoti tinktūrą. Jei žmogus anksčiau niekada jos nevartojo, reikia pradėti nuo minimalios 5 lašų dozės, palaipsniui didinant iki 20 lašų ir atidžiai stebint reakciją. Dozės po 20 lašų tris kartus per dieną pakanka gydyti cukrinį diabetą, hipotenziją ir net erekcinę disfunkciją.

Kai kuriuose receptuose rekomenduojama paimti mažiau žaliavos – tik 40 g, susmulkinant ją į miltelius. Taip pat yra receptų, kurie siūla priemonę užpilti tik 10–12 dienų. Paprastai paruošta tinktūra tokiais atvejais naudojama kosmetikos tikslais arba burnos skalavimui gydant stomatitą.

Nuoviras

Paprastai šios priemonės nuoviras ruošiamas tik vienu būdu. Imama 1 arbatinį šauktelį sausų susmulkintų šakniastiebių ir užpilama 200 ml verdančio vandens, po to dar karta užvirinama ir verdama 10–20 minučių (kartais koncentracija šiek tiek varijuoja). Paruošta priemonė filtruojama ir perkošiama. Vartojama po 1 valgomąjį šauktą tris kartus per dieną. Dažniausiai tokia priemonė skiriama sergant cukriniu diabetu, gydant erekcijos disfunkciją, taip pat atsigavimo laikotarpiu po vidinių kraujavimų, įskaitant gimdos.

Tai pat manoma, kad nuoviras turi analgetinių savybių. Todėl jis geriamas sergant migrena ir esant dantų skausmui. Jis taip pat skirtas išoriniam naudojimui – daugiausia kosmetologijoje, kaip bus aprašyta toliau.

Arbata

Tokia forma rodiola dažniausiai vartojama imunitetui stiprinti ir kompleksinėje virusinių ligų terapijoje. Arbata užplikoma taip – 1 valgomajam šauktui susmulkintos žaliavos imama 1 litras verdančio vandens, priemonė dar kartą užvirinama, uždengiama dangčiu ir paliekama atvėsti vienai valandai, o prieš vartojimą filtruojama. Norint pagerinti gėrimo skonį, į jį įdedama šiek tiek medaus. Priemonė vartojama po 1 stiklinę po pusryčių ir pietų.

Naudojimas kosmetologijoje

Unikali cheminė sudėtis leidžia naudoti rodiolą ir parfumerijos pramonėje, kur jos eterinis aliejus ir ekstraktai dedami į šampūnus, balzamus, losjonus ir veido kremus, taip pat namų kosmetologijoje. Pavyzdžiui, jos pagrindu gaminamos tokios priemonės:

Atjauninantys losjonai veidui

Tam imama 10 g susmulkintos rodiolos šaknies į stiklinę vandens, užvirinama, laikoma ant silpnos ugnies dar 5–10 minučių, atvėsinama ir perkošiama. Pagal nuovirą gaminami losjonai veido odai arba ši priemonė naudojama vietoj toniko.

Naminis tonikas veido odos priežiūrai žiemą

Pagal aukščiau aprašytą receptą ruošiamas rodiolos rožinės nuoviras. Imamas šviežias obuolys, perpjaunamas per pusę, pamerkiamas į rodiolos nuovirą ir tada masažuojamas veidas su šiomis pusėmis, pridedant jas prie odos pjūvio puse. Obuolių sultys sumaišomos su rodiolos nuoviru, aprūpinant odą vitaminais, padidinant jos tonusą ir suteikiant jai elastingumo.

Naminis tonikas nuo spuogų

Jis ruošiamas rodiolos rožinės nuoviro pagrindu, į kurį įlašinama keletas lašų arbatmedžio eterinio aliejaus. Šia priemone rekomenduojama šluostyti odą ryte ir vakare.

Losjonai odos priežiūrai aplink akis

Tam imama po 2 valgomus šauktus rodiolos rožinės šaknies nuoviro ir vaistinės ramunėlių žiedų. Paruošta priemonė prieš vartojimą perkošiama. Vatos tamponai panardinami į šį skystį ir tada laikomi ant akių 15 minučių, siekiant atsikratyti patinimo. Be to, rekomenduojama praustis šia priemone, kad padidėtų švelnios odos aplink akis tonusas.

Priemonė veido odos balinimui

Imama petražolių žalumynų, smulkiai supjaustoma, užpilama verdančiu vandeniu, paliekama pusvalandžiui. Tada sumaišoma su rodiolos rožinės nuoviru (lygiomis dalimis), perkošiama ir šiuo losjonu nuvaloma oda 2–3 kartus per dieną. Manoma, kad ši priemonė padeda ir nuo strazdanų.

Be to, balinamasis losjonas ruošiamas ir iš agurkų sulčių, sumaišytų su rodiolos rožinės nuoviru (taip pat lygiomis dalimis).

Kad garbanos būtų sveikos ir blizgios, rekomenduojama į įprastą šampūno porciją, naudojamą kasdien plaunant galvą, įlašinti po 5 lašus rodiolos šaknies tinktūros.

Kad būtų išvengta plaukų slinkimo, rekomenduojama daryti losjonus iš šviežiai spaustų vynuogių sulčių ir spiritinės rodiolos šaknies tinktūros. Tam į stiklinę sulčių įlašinama 10 lašų tinktūros (daugiau nereikia, kad neišsausintumėte odos) ir šia priemone įtrinamos plaukų šaknys ir galvos oda pusvalandį prieš plovimą. Po to ant galvos užmaunama polietileninė dušo kepuraitė, o iš viršaus apvyniojama kilpiniu rankšluosčiu.

Kontraindikacijos vartojimui

Nors rodiola rožinė laikoma mažai toksišku augalu, kai kuriais atvejais ji vis dėlto kontraindikuojama. Daugniausia tai susiję su tokiomis situacijomis kaip hipertoninės krizės, karštligės būsenos arba įvairios kilmės traukuliai. Reikalas tas, kad rodiola stimuliuoja centrinę nervų sistemą, ir tai gali tik pabloginti situaciją.

Tuo pačiu metu dėl galimybės naudoti priemones iš rodiolos rožinės nėštumo ir žindymo laikotarpiu medikai neturi vieningos nuomonės. Nemažai specialistų mano, kad nėštumo metu tokių preparatų vartojimo reikėtų atsisakyti. Tačiau kai kurie terapeutai mano, kad nuo nėštumo sukeltos anemijos atveju kaip tik vertėtų vartoti priemones iš rodiolos. Bet kuriuo atveju būtina pasitarti su gydytoju prieš priimant galutinį sprendimą.

Įdomūs faktai

Rodiola rožinė, dar vadinama auksine šaknimi arba Altajaus ženšeniu, nuo 1970-ųjų metų naudojama kaip adaptogenas, kai ji pamažu pradėjo išstumti iš šios nišos eleuterokoko tinktūras. Įdomu, kad Altajuje šis augalas nuo senų laikų buvo žinomas dėl savo gydomųjų savybių. Buvo manoma, kad tam, kas suras šio augalo šaknį, sėkmė lydės iki jo dienų pabaigos, o gyvens jis labai ilgai. Vietas, kur auga rodiola, vietiniai gyventojai saugojo paslaptyje, tačiau kontrabandininkai vis tiek gabeno vertingą žaliavą į Kiniją, kur ji turėjo didelę paklausą.

Šiuolaikinis mokslas šį augalą atrado tik XX a. septintajame dešimtmetyje, kai pirmą kartą jį atrado sovietinė ekspedicija. Rodiola iš tiesų pasirodė esanti labai vertingas augalas. Tačiau dar svarbiau – labai retas, auga lėtai, o tai lemia galimybes papildyti atsargas, o barbariškas naikinimas 1980–1990 m. lėmė, kad kai kuriuose regionuose rodiola buvo įtraukta į Raudonąją knygą. Mokslininkai svarsto galimybę laboratoriniu būdu auginti šio augalo audinius. Tačiau tokie sintetiniu būdu gauti mėginiai pagal naudingųjų medžiagų kiekį gerokai nusileidžia natūraliems analogams. Taigi geriausias būdas išlieka šio augalo auginimas laikantis derliaus nuėmimo normų ir laiko populiacijai atsistatyti.

Rodiolos nuotrauka