Raudonasis dobilas: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Raudonasis dobilas yra daugiametis žolinis augalas, plačiai naudojamas liaudies medicinoje ir net kosmetologijoje. Jis turi ilgą naudojimo istoriją. Jis naudojamas ir kaip pašarinis augalas, taip pat laikomas geru medinguoju augalu. Žemės ūkyje jis atlieka svarbų vaidmenį, nes praturtina dirvožemį azoto junginiais, ir tai leidžia padidinti derlingumą. Tačiau, žinoma, daug svarbesnės yra šio augalo gydomosios savybės, kurios bus aptartos toliau.

Cheminė sudėtis

Šiuo metu tyrimais nustatyta, kad augalo antžeminėje dalyje žydėjimo metu yra:

1. Augaliniai baltymai (priklausomai nuo atmainos – iki 25 %, todėl dobilas yra vertinga pašarinė kultūra).
2. Laisvosios aminorūgštys.
3. Riebalai (iki 3,5 %).
4. Ląsteliena, būtina virškinimo procesams gerinti – iki 26 %.
5. Vitaminai – daugiausia askorbo rūgštis, gerinanti kraujagyslių būklę, taip pat karotinas, teigiamai veikiantis regėjimą.
6. Flavonai ir flavonoliai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Visų pirma, dobiluose yra kvercetino, pasižyminčio priešuždegiminiu poveikiu.
7. Taninai.
8. Įvairūs mikroelementai, atliekantys svarbų vaidmenį visuose organizmo veiklos procesuose.
9. Fitoestrogenai ir augaliniai steroidai.

Tiek antžeminėje augalo dalyje, tiek šaknyse yra medžiagos trifolizino. Moksliškai įrodyta, kad ji pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis.

Kaip atrodo ir kur auga

Pievų dobilas – tai visa augalų grupė. Dauguma rūšių yra daugiamečiai, nors pasitaiko ir dvimečių. Šis augalas užauga 15–55 cm aukščio. Jis išsiskiria gana galingu šakotu stiebu ir būdingais trilapiais lapais. Pastarieji susideda iš elipsės formos plokštelių, sveikais kraštais, o jų viršutinėje pusėje dažniausiai yra baltas raštas. Daugelio rūšių lapeliai naktį susilanksto. Įdomiai atrodo augalo liemeninė šaknis. Ji dažniausiai stipriai šakojasi, o ant jos šakų matomi gumbeliai – tai azotą įsisavinančios bakterinės kultūros.

Žiedynai yra rutuliškos purios galvutės, iš apačios apsuptos viršūninių lapelių. Žiedai drugeliniai, dažniausiai būna šviesiai rožinio arba tamsiai raudono atspalvio. Šis augalas žydi nuo gegužės iki rugsėjo, o rudenį sunoksta vaisiai, kurie botaniniu požiūriu yra kiaušiniškos pupelės su mažomis suplotomis sėklomis, gelsvo arba rusvo atspalvio.

Pievų dobilas paplitęs visoje Europoje. Jis aptinkamas ir Šiaurės Afrikoje (Tuniso, Maroko, Alžyro teritorijose), taip pat Azijoje. Rusijoje dobilas paplitęs beveik visur, išimtis yra tik Tolimoji Šiaurė. Jį galima rasti pievose (tiek vidutiniškai drėgnose, tiek sausose), miško proskynose, taip pat pakelėse prie laukų. Tai liečia laukinę gamtą, nes daugelyje regionų pievų dobilas yra tikslingai auginamas – kaip pašarinė kultūra arba dirvožemio derlingumui didinti.

Rūšys

Senovėje skyrė tik dvi pievų dobilų rūšis – su baltais ir raudonais žiedais. Šiandien žinoma, kad botaniniu požiūriu galima išskirti daug daugiau jo rūšių – pavyzdžiui, amerikinis dobilas (dar vadinamas pūkuotuoju), alpinis ir t.t. Visos jos pasižymi maždaug tomis pačiomis savybėmis ir nedideliais išoriniais skirtumais.

Dažnai pievų dobilas painiojamas su hibridiniu dobilu. Jis taip pat yra žolinis daugiametis augalas su šakotu stiebu, rutulio formos žiedynais ir trilapiais lapeliais, tačiau iš tikrųjų yra tarpinis variantas tarp baltojo ir raudonojo dobilų (tai dar vienas pievų dobilų pavadinimas). Jo skiriamasis bruožas yra tas, kad žydėjimo laikotarpiu jo vainikėliai keičia atspalvį nuo baltai rožinio iki sodriai raudono, o vėliau tampa rusvi. Gydomųjų savybių požiūriu jis artimas pievų dobilui – priešuždegiminės savybės leidžia jį naudoti gydant anginą ir bronchitą.

Rinkimas ir laikymas

Tiek oficialiojoje, tiek liaudies medicinoje kaip žaliava naudojami tik patys dobilų žiedai ir jų viršūniniai lapai. Žaliavą rekomenduojama rinkti tiesiog aktyvaus žydėjimo laikotarpiu. Priklausomai nuo vietovės klimato ypatumų, šis metas gali prasidėti jau gegužę ir trukti net iki rugsėjo. Tuo metu reikia skinti rankomis arba pjauti aštriu peiliu ištisus žiedynus, bet tik be žiedkočių.

Po to žaliava perkeliama į gluosnių krepšius, kad ji gulėtų puriai ir nesusiglaustų. Šie krepšiai džiovinami pavėsyje – galima laikyti juos po stogeliu. Antras variantas – procesą galima pagreitinti naudojant daržovių ir vaisių džiovyklę (tačiau su sąlyga, kad temperatūra neviršytų 60–70 laipsnių). Labai svarbu laikytis šių rekomendacijų, nes jei žaliava perdžiūtų, ji prarastų gydomąsias savybes. Tinkamai išdžiovinto dobilų žiedynų galvutės nenubyra ir nesubyra.

Kalbant apie laikymą, geriausia vaistinę žaliavą laikyti audinių maišuose. Laikyti juos geriau tamsioje ir sausoje vietoje. Be to, žolę galima laikyti tik 1 metus. O štai žiedynai gali būti laikomi 2 metus. Jei viskas padaryta teisingai, žolė kvepės kaip išdžiovintas šienas. Bet kokio pašalinio kvapo, kaip ir kartoko skonio atsiradimas rodo, kad žaliava sugedo.

Kai kurie liaudies gydytojai rekomenduoja naudoti pievinio dobilų šaknis. Jas taip pat galima rinkti aktyvaus žydėjimo metu arba iškart po jo. Džiovinti jas reikia natūraliomis sąlygomis.

Raudonojo dobilo gydomosios savybės

Šiuo metu tyrimais įrodyta, kad pievinis dobilas pasižymi priešuždegiminėmis ir žaizdas gydančiomis savybėmis. Taip pat jo lapuose ir žiedynuose yra medžiagų, turinčių tulžies išsiskyrimą skatinantį, diuretinį, antisklerozinį poveikį. Keletas tyrimų parodė, kad šis augalas taip pat pasižymi priešnavikinėmis savybėmis (jei tik tai nėra nuo estrogenų priklausomi navikai). Be to, jis stabdo kraujavimą ir padeda pašalinti toksiškas medžiagas.

Dobilų gydomosios savybės yra tokios įvairios, kad šis augalas gali būti naudojamas:

1. Anemijai, sukeltai geležies trūkumo.
2. Skausmingoms menstruacijoms.
3. Cistitui ir kitoms uždegiminėms šlapimo bei lytinių organų sistemos ligoms.
4. Reumatiniams skausmams.
5. Kvėpavimo takų organų ligų, įskaitant anginą ir bronchitą, taip pat kai kurių lėtinių inkstų patologijų gydymui.
6. Cholesterolio kiekio mažinimui ir aterosklerozės profilaktikai.

Kaip išorinė priemonė, kompresai iš šviežių susmulkintų dobilų lapų naudojami kraujavimui sustabdyti. Jie taip pat naudojami nudegimams gydyti bei esant abscesams ir pūlingiems uždegimams.

Moterims

Daugiametiai tyrimai parodė, kad pievinis dobilas turi į hormonus panašių medžiagų, vadinamų fitoestrogenais. Be to, maksimalia koncentracija jų yra šio augalo žieduose. Konkrečiai, čia yra formononetino, daidzeino ir genisteino. Visi šie fitoestrogenai savo veikimu primena moteriškus lytinius hormonus, taip pat ir dėl to, kad veikia tuos pačius receptorius.

Taigi moterims dobilas yra naudingas tuo, kad:

1. Sumažina skausmo sindromo intensyvumą menstruacijų metu.
2. Normalizuoja organizmo būklę prasidėjus menopauzei.
3. Daro bendrą sveikatinantį poveikį ir apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo. Išoriškai tai pasireiškia tuo, kad raukšlės tampa mažiau pastebimos, odos tonusas ir elastingumas didėja.
4. Atstato kalcio apykaitą ir padeda stiprinti kaulus.
5. Normalizuoja cholesterolio apykaitą.

Taigi, pakankamai dideliu kiekiu naudojamas pievinis dobilas atlieka tas pačias funkcijas kaip ir hormonų terapija. Tik ši žolė neturi tiek daug šalutinių poveikių.

Vyrams

Dobilas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, o tai labai svarbu gydant uretritą ir prostatitą. Tačiau jis taip pat turi augalinių steroidų. Todėl dobilas laikomas puikia priemone gydant erekcijos disfunkciją. Šis augalas pasižymi afrodiziako savybėmis. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad veiksmingiausia priemonė šiuo požiūriu yra sėklų tinktūra, o ne antžeminė dobilo dalis.

Be to, šio augalo pagrindu pagamintų preparatų vartojimas padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, todėl laikomas gera priemone aterosklerozės profilaktikai, o juk dažnai su šia problema susiduria būtent vyrai (moterims iki menopauzės ji pasitaiko daug rečiau).

Vaikams

Vaikams iki 3 metų nerekomenduojama duoti dobilo arbatos ir užpilo vidiniam vartojimui. Tačiau vyresniems vaikams tokios priemonės gali būti naudingos – pavyzdžiui, gerinti virškinimą, taip pat esant polinkiui į dieglius ir padidėjusį dujų susidarymą. Kas absoliučiai draudžiama vaikams, tai alkoholinės tinktūros vartojimas.

Iš dobilo gaminami nuovirai ir užpilai, kurie naudojami rachito profilaktikai ir gydymui vaikams – jų pagrindu daromos vonios. Šias priemones galima naudoti analogiškai ir esant diatezei, kad sumažintų odos uždegimą. Tačiau pageidautina iš anksto pasikonsultuoti su pediatru. Kadangi, kaip ir bet kuri kita augalinė priemonė, jie gali sukelti alergiją.

Raudonojo dobilo naudojimas liaudies medicinoje

Pievinis dobilas naudojamas sergant įvairiomis ligomis – priklausomai nuo konkrečios diagnozės, tai gali būti ir nuoviras, ir užpilas, ir alkoholinė tinktūra.

Sergant bronchitu ir kvėpavimo takų ligomis

Antžeminėje augalo dalyje yra medžiagų, kurios padeda skystinti skreplius, tai yra sergant bronchitu dobilas palengvina sekreto pašalinimą ir apsaugo nuo pneumonijos. Jau po trijų dienų vartojimo bus pastebimas rezultatas. Mukolitinės ir priešuždegiminės dobilo savybės lėmė jo naudojimą sergant kokliušu ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis, kurias lydi sekreto kaupimasis ir šlapias kosulys.

Tokiais atvejais galima naudoti arba dobilo žiedų ir lapų užpilą (100 g žaliavos verdama stiklinėje vandens ir paliekama parai termose, periodiškai pakratant šį indą). Arba geriama dobilo tinktūra – į gautą nuovirą įpilama 100 g degtinės. Bet kuriuo atveju vaistas geriamas po 3–4 kartus per dieną prieš valgį.

Sergant urogenitalinės sistemos infekcijomis

Paprastai sergant tokiomis ligomis geriamas paruoštas augalo ekstraktas, nes pramoninėmis sąlygomis galima išsaugoti maksimalų aktyviųjų medžiagų kiekį. Šiuo atveju svarbios tiek priešuždegiminės, tiek diuretinės dobilų savybės, nes jis padeda pašalinti patogenines bakterijas su šlapimu. Norint pasiekti reikiamą diuretinį poveikį, per dieną galima išgerti stiklinę dobilų antpilo (receptas bus pateiktas toliau), padalinus jį į 3–4 vienodo tūrio porcijas. Naktį jo gerti nepageidautina, nes tai gali sukelti miego sutrikimus.

Naudojant dobilų antpilą keletą dienų, labai svarbu laikytis gėrimo režimo. Į organizmą turi patekti ne mažiau kaip 2 l skysčių per parą, kad būtų išvengta dehidratacijos ir greitai pašalintos patogeninės bakterijos.

Sergant sąnarių uždegiminėmis ligomis

Pievinis dobilas laikomas veiksminga priemone tiek nuo artrito, tiek nuo reumato. Šiuo atveju jis veikia kompleksiškai. Viena vertus, jis naudojamas kaip priešuždegiminė priemonė, kita vertus – svarbus jo analgezinis poveikis. Kadangi dobilų antpilas yra diuretikas, skysčių pertekliaus pašalinimas leidžia sumažinti patinimą, kuris lydi artritą.

Šiuo atveju galima naudoti:

1. Dobilų antpilas (2 valg. šaukštai sausos žaliavos stiklinei verdančio vandens). Šiuo atveju 200 ml padalinama į 3–4 porcijas ir vartojama per dieną.
2. Šviežių susmulkintų dobilų lapų kompresas, kuris pridedamas prie probleminio sąnario pusvalandžiui.

Be to, dobilai gali būti aktualūs ir sergant artroze. Juose esantys flavonoidai ir aminorūgštys gali skatinti kolageno, atkuriančio sąnario audinius, gamybą. Tokiu atveju tikslinga derinti dobilų antpilą arba nuovirą su chondroprotektorių vartojimu.

Sergant kepenų ligomis

Šiame augale esančios aktyviosios medžiagos gali kovoti ir su uždegiminėmis kepenų bei tulžies pūslės ligomis, juo labiau kad dobilai turi savybę šalinti toksinus. Todėl jis gali būti naudojamas kaip viena iš kompleksinės terapijos priemonių sergant kepenų ligomis. Tokiu atveju rekomenduojama pagaminti silpną šios žolės antpilą arba nuovirą ir gerti po 100 ml priemonės 3–4 kartus per dieną prieš valgį. Gydymo kursas turi trukti ne trumpiau kaip dvi savaites, vėliau reikia padaryti pertrauką.

Sergant hipertenzija ir kraujagyslių ligomis

Pievinis dobilas turi aktyviųjų medžiagų, kurios padeda ne tik sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir stabilizuoti arterinio kraujospūdžio rodiklius, sustiprinti kraujagyslių sieneles ir padaryti jas elastingesnes. Šiems tikslams dažnai vartojamas dobilų ekstraktas kapsulėse – kursu po 10 parų. Tarp kursų reikia daryti 3 savaičių pertrauką. Taip pat galima vartoti lašus ekstrakto pagrindu.

Jei priemonę ruošti visiškai namų sąlygomis, galima pasinaudoti vienu iš dviejų variantų:

1. Užplikyti tik šviežius žiedus – 100 g 0,5 l verdančio vandens (priemonę reikia užvirinti ir palaikyti ant silpnos ugnies dar 5–6 minutes, o po to palikti pritraukti 2–3 valandas). Per dieną išgerti visą šį kiekį po kelis gurkšnius vienu metu.
2. Užplikyti 4 valgomuosius šaukštus džiovintų žaliavų 0,5 l verdančio vandens. Palikti pritraukti termose 6–8 valandas. Gerti priemonę po 100 ml vieną kartą prieš kiekvieną pagrindinį valgį.

Jei norite, galite į bet kurį iš šių gėrimų įdėti šiek tiek medaus, kad pagerintumėte skonį. Prieš vartodami priemonę būtinai perkoškite!

Sergant išemine širdies liga ir siekiant sumažinti cholesterolio kiekį

Siekiant pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, galima naudoti šviežius žiedynus. Pakanka 15 vienetų stiklinei verdančio vandens – priemonė užplikoma, kol atvėsta, perkošiama ir geriama kaip arbata (galima su medumi). Antras variantas – imamas 1 valgomasis šaukštas susmulkintų sausų žiedų stiklinei verdančio vandens, užvirinama ir palaikoma ant silpnos ugnies 5 minutes, o tada atvėsinama ir perkošiama per marlę. Ši priemonė vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 5–6 kartus per dieną.

Siekiant sumažinti cholesterolio kiekį, paprastai ruošiamas užpilas – 1 l verdančio vandens imama 20–25 šviežių žiedynų ir užpilama 20 minučių. Tada priemonė perkošiama per filtrą. Per dieną išgeriamas visas šis kiekis – mažais puodeliais vietoj arbatos.

Kitas variantas – 15 žiedynų užpilama stikline verdančio vandens, paliekama pritraukti pusvalandį, perkošiama per du marlės sluoksnius. Toks užpilas geriamas lygiomis porcijomis tris kartus per dieną. Bendra gydymo kurso trukmė – 20 dienų. Be to, kad ši arbata mažina cholesterolio kiekį ir užkerta kelią aterosklerozinių plokštelių susidarymui, ji palankiai veikia bendrą sveikatos būklę, nes ją vartojant pagerėja kraujotaka.

Esant galvos skausmams, susijusiems su kraujagyslių spazmais, rekomenduojama užplikyti dobilą ir pelkinę vingiorykštę, paėmus abiejų rūšių augalinės žaliavos lygiomis dalimis, vietoj arbatos.

Sergant ginekologinėmis ligomis

Pievinių dobilų veiksmingumas sergant tokiomis patologijomis lemiamas, viena vertus, jų priešuždegiminių savybių, o kita vertus – didelio fitoestrogenų kiekio. Pastarasis svarbus gydant kiaušidžių disfunkciją, nes ji paprastai atsiranda dėl tokių hormonų trūkumo. Be to, jei yra šių organų uždegiminės ligos, dobilai prisidės prie greito pasveikimo (nors esant bakterinei infekcijai jie, žinoma, negalės pakeisti antibiotikų).

Sergant uždegiminėmis dubens organų ligomis ruošiama tokia priemonė – 2 valgomieji šaukštai dobilų žiedų užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens, dedama ant vandens vonios ir paliekama kaitintis ant silpnos ugnies pusvalandį, tada perkošiama ir geriama po 1 valgomąjį šaukštą ne daugiau kaip 4 kartus per dieną. Taip pat šį užpilą galima naudoti sėdimoms vonioms.

Esant skausmingoms mėnesinėms, taip pat vartojamas dobilų užpilas, tik didesnės koncentracijos – 2 valgomieji šaukštai žaliavos stiklinei verdančio vandens. Priemonė termose užpilama 6–8 valandas. Geriama po 100 ml per dieną, pradedant 2–3 dienas prieš numatomą kito ciklo pradžią. Ši priemonė ne tik malšina skausmą, bet ir padeda sureguliuoti ciklą apskritai.

Kita naudojimo kryptis – mastopatijos gydymas, nes ši liga taip pat dažnai susijusi su netinkama hormonų gamyba. Tuomet ruošiamas dobilų šaknų nuoviras – 3 valgomieji šaukštai žaliavos stiklinei verdančio vandens. Galima juos sumaišyti lygiomis dalimis su sausais augalo žiedais. Ši priemonė verdama 20 minučių. Paruoštas nuoviras yra labai koncentruotas, jo geriama po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Tačiau prieš tai reikia atlikti tyrimus ir pasikonsultuoti su ginekologu, nes ne visada mastopatija yra susijusi su estrogenų trūkumu, kartais problema yra prasta skydliaukės veikla.

Sergant anemija ir peršalimo ligomis

Sergant anemija rekomenduojama vartoti šį užpilą – 20 g sausų žiedynų stiklinei verdančio vandens. Šis tūris padalijamas į keturias lygias porcijas, kurios geriamos per dieną. Manoma, kad toks užpilas atkuria jėgas sergant anemija ir apskritai turi bendrą stiprinantį poveikį.

Šiuo atžvilgiu kai kurie liaudies gydytojai rekomenduoja vartoti preparatus iš raudonųjų dobilų po chirurginių operacijų, siekiant sutrumpinti reabilitacijos laikotarpį. Tam imami tie patys 20 g žiedynų 200 ml verdančio vandens. Ši priemonė geriama 3 kartus per dieną – maždaug po 70–80 ml.

Tačiau jei padidinti veikliųjų medžiagų koncentraciją, imant 40 g augalinės žaliavos, gaunama prakaitą varanti priemonė, kurią galima naudoti peršalimo ir ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų gydymui. Kartu su prakaitu iš organizmo pašalinami ir toksinai.

Sergant hemorojumi

Kadangi pievinis dobilas palankiai veikia kraujagysles, jis gali būti naudingas ir sergant hemorojumi. Tam naudojamas jo užpilas, kuris įpilamas į vonios vandenį. Jis ruošiamas taip – 2 valgomiesiems šaukštams sausos žaliavos imama stiklinė verdančio vandens. Pageidautina tokią priemonę užpilti termose 8 valandas, tai yra nuo vakaro. Ji turi hemostazinį poveikį ir gerina kraujagyslių būklę. Todėl, kaip bebūtų paradoksalu, toks pat užpilas gali būti naudojamas burnos ertmės skalavimui gydant stomatitą.

Raudonojo dobilo naudojimas dermatologijoje ir kosmetologijoje

Dobilas nuoviro ar užpilo pavidalu vartojamas viduje įvairioms dermatologinėms problemoms – pavyzdžiui, alerginėms reakcijoms. Jis ne tik malšina uždegimą, bet ir mažina niežėjimą, taip pat – mažina kraujagyslių sienelių pralaidumą.

Nudegimams ir furunkulams gydyti daromi kompresai iš dobilų žiedynų nuoviro. Nuoviras taip pat gali būti naudojamas galvos odos skalavimui ir veido prausimui sergant seborėjiniu dermatitu. Iš jo daromos vonios sergant hiperkeratoze (raginio odos sluoksnio sustorėjimu). Be to, šiltas nuoviras naudojamas spuogams gydyti – juo valomos odos vietos, padengtos spuogais.

Šviežios dobilų sultys ar jų nuoviras įtrinamas į plaukų šaknis, kad būtų išvengta priešlaikinio žilinimo.

Taigi, pievinius dobilus kosmetologijoje galima naudoti taip:

1. Kaukė odos drėkinimui. Imama 4 švieži žiedynai ir tiek pat lapelių, susmulkinama, įdedama 1 valgomąjį šaukštą skysto medaus ir visi ingredientai sutrinami iki vientisos konsistencijos. Priemonė užtepama ant odos 15 minučių, po to nuplaunama vėsiu vandeniu. Kaukė ne tik drėkina, bet ir padeda išlyginti smulkias raukšleles.
2. Losjonai odai aplink akis. Imama 1 arbatinį šaukštelį susmulkintos sausos žaliavos 100 ml verdančio vandens, užpilama ir palaukiama, kol atvės, perkošiama, įmerkiami vatos diskeliai, kurie vėliau pridedami prie akių 20 minučių. Procedūros pabaigoje nusiprausiama likusiu nuoviru. Priemonė išlygina odą ir mažina patinimą.
3. Anti-senėjimo kaukė visų tipų odai. Imama 1 valgomasis šaukštas susmulkintų šviežių dobilų žiedynų ir lapų, 1 žalias kiaušinis, 1 valgomasis šaukštas kefyro. Visi šie ingredientai sumaišomi iki vientisos konsistencijos ir užtepami ant nuvalytos veido odos. Kaukė paliekama 20 minučių, po to nuplaunama vėsiu negazuotu mineraliniu vandeniu. Dėl kefyro priemonė turi šiek tiek balinantį poveikį, todėl daryti tokią kaukę dažniau nei kartą per savaitę nepageidautina. Kaukė suteikia odai stangrumo ir elastingumo, išlygina smulkias raukšleles.

Kalbant apie kitas dobilų savybes, jas galima naudoti suteikiant garbanoms blizgesio ir stiprinant plaukus. Tam galima naudoti tokį užpilą – į 3 valgomuosius šaukštus susmulkintos sausos žaliavos įpilama 2 stiklinės verdančio vandens. Gauta priemonė paliekama brinkti tris valandas, uždengus dangčiu, o po to perkošiama. Šis užpilas kasdien vakare įtrinamas į plaukų šaknis ir galvos odą. Jį galima laikyti dvi paras šaldytuve, o vėliau paruošti naują porciją.

Gydomųjų mišinių rūšys

Yra keletas pievinių dobilų naudojimo būdų. Žemiau bus aptariami priemonių jo pagrindu ruošimo variantai.

Tinktūra

Paprastai spiritinė tinktūra naudojama tik gydant infekcines ligas, kompleksinėje piktybinių navikų terapijoje, taip pat kaip išorinė priemonė esant įvairiems uždegimams. Bet ji turi kontraindikacijų – jos negalima gerti esant aukštam kraujospūdžiui, taip pat ja negalima gydyti nudegimų ir atopinio dermatito pažeistų vietų.

Norint paruošti šią priemonę, reikia paimti 4 valgomuosius šaukštus susmulkintos džiovintos žaliavos 0,5 l degtinės arba etilo spirito, kuris praskiedžiamas distiliuotu vandeniu iki 40 laipsnių stiprumo. Tinktūra laikoma sausoje ir tamsioje vietoje 10 dienų, periodiškai pakratant. Vėliau ji geriama po 1 arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną. Kartais gydytojai rekomenduoja mažesnę dozę.

Jei sergant ateroskleroze nekyla kraujospūdis, bet atsiranda spengimas ausyse, tuomet vartokite tokią tinktūrą – 40 g džiovintos augalinės žaliavos užpilkite 50 ml degtinės. Šią priemonę gerkite po 20 ml kiekvieną dieną prieš pietus tris mėnesius. Gydymo kursą prireikus galima pakartoti, tačiau tik po 10 dienų pertraukos.

Erekcinei disfunkcijai gydyti daroma tinktūra iš sėklų. Tam imkite 1 valgomąjį šaukštą žaliavos, užpilkite stikline sauso raudono vyno ir kaitinkite vandens vonioje vieną valandą. Priemonę vartokite po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.

Užpilas

Imkite 2 valgomuosius šaukštus džiovintos augalinės žaliavos, užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite brinkti vieną valandą, o po to filtruokite per du sluoksnius marlės.

Nuoviras

Yra du tokio tipo vaisto paruošimo variantai. Paprastam nuovirui imkite 1 valgomąjį šaukštą džiovintų žiedynų, užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite ant silpnos ugnies porą minučių, o po to palikite brinkti vieną valandą. Šią priemonę būtinai reikia gerti prieš valgį. Antras variantas – koncentruotas nuoviras. Jis laikomas stipresniu. Jam imkite 3 valgomuosius šaukštus žaliavos, užpilkite stikline verdančio vandens.

Liaudies medicinoje gali būti naudojamas ir dobilų šaknų nuoviras. Dažniausiai ši priemonė laikoma veiksminga sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Ruošimui imkite 20 g sausos susmulkintos šaknies ir užplikykite stikline verdančio vandens, po to palikite ant silpnos ugnies pusvalandžiui. Tada nuimkite nuo viryklės, atvėsinkite ir nukoškite priemonę. Ji praranda dalį tūrio, ir jį atstatykite virintu vandeniu. Šis nuoviras laikomas koncentruotu, jo gerkite po 1 valgomąjį šaukštą iki 5–6 kartų per dieną.

Arbata

Tai pati saugiausia priemonė iš visų išvardytų, jos galima duoti net vaikams, siekiant išvengti ūminių kvėpavimo takų infekcijų ir pagerinti virškinimą. Imkite 1 arbatinį šaukštelį sausos žaliavos ir užpilkite stikline verdančio vandens. Palikite brinkti ne ilgiau kaip 5 minutes. Po to gerkite mažais gurkšneliais, ištempdami visą kiekį per dieną.

Siekiant išvengti įvairių ligų, arbatą galima užplikyti ir kitu būdu – 20 šviežių žiedynų 1 litrui vandens. Tokį gėrimą galima gerti beveik be apribojimų, bet ne ilgiau kaip 7 dienas iš eilės. Po to reikia padaryti 3–4 dienų pertrauką, o vėliau galima išgerti dar vieną kursą.

Sultys

Pievų dobilų sultyse yra beveik visi tie ingredientai, kurie yra lapuose ir žiedynuose, tik didesnės koncentracijos. Tai ir askorbo rūgštis, ir B grupės vitaminai, ir tokoferolis, ir rauginės medžiagos. Dėl to sultys pasižymi ne tik priešuždegiminėmis, bet ir antiseptinėmis bei net karščiavimą mažinančiomis savybėmis. Tai daro jas beveik universalia priemone, kurią galima naudoti tiek sergant kvėpavimo takų ligomis, tiek sergant reumatu, tiek gydant nudegimus ir pūlinius (tuo jos palankiai skiriasi nuo alkoholinės tinktūros). Be to, skirtingai nei nuoviras ir vandeninis užpilas, ši priemonė gali būti naudojama ir viduriavimui gydyti. Liaudies medicinoje sultys taip pat laikomos veiksmingomis gydant kai kurias akių ligas ir vidurinės ausies uždegimą.

Dobilų sultys gali būti naudojamos kosmetologijoje. Jas galima įtrinti į galvos odą vietoj aukščiau aprašyto nuoviro. Jomis nuvalomas veidas, kad oda taptų lygi ir aksominė. Taip pat jas galima naudoti ruošiant unikalią kaukę kaklo ir dekoltė sričiai – sultimis įmirkoma marlė, kuri pridedama prie atitinkamų odos vietų kaip kompresas.

Sultis, skirtingai nei augalinę žaliavą, geriau ruošti iki žydėjimo pradžios, tai yra gegužę, daugiausiai – birželį. Tam nupjaunamos antžeminės augalo dalys kartu su žiedynais. Visa ši žaliava kruopščiai perrenkama, išmetamos išdžiūvusios ir sugadintos dalys, nuplaunama šaltame vandenyje, tada šiek tiek padžiovinama ir perleidžiama per sulčiaspaudę. Visas gautas skystis suvartojamas beveik iš karto, jo ilgai laikyti nepavyks net šaldytuve, bet vienam gydymo kursui turėtų užtekti.

Sultys pasižymi didele aktyviųjų medžiagų koncentracija, todėl jas rekomenduojama gerti ne didesne kaip 50 ml per parą doze. Jų skonis yra sutraukiantis, gali pasirodyti nemalonus, jo švelninimui į gėrimą įdedama nedidelis kiekis medaus.

Aliejinė ištrauka

Šią priemonę taip pat galima pasigaminti namuose. Antžeminėje dobilų dalyje yra eterinio aliejaus ir riebiųjų rūgščių, tačiau ekstraktui gauti reikia naudoti kokybišką alyvuogių aliejų. Priemonei paruošti imami džiovinti dobilų šakelės ir žiedynai, 1 daliai augalinės žaliavos užpilama 6 dalys distiliuoto vandens ir paliekama tamsioje ir vėsioje vietoje parai. Tada užpilas užvirinamas ir paliekamas ant mažos ugnies, kol jis 2/3 išgaruos. Po to į jį įpilama toks pat kiekis alyvuogių aliejaus ir laikoma ant ugnies, kol vanduo visiškai išgaruos.

Gausis aliejus, kurį reikia perkošti ir gerti kasdien po 1 arbatinį šaukštelį, pavyzdžiui, esant sąnarių skausmui ar ginekologinėms ligoms. Tačiau fitoterapeutai įspėja, kad viršijus šią dozę, gali atsirasti gerklės skausmas.

Kontraindikacijos vartojimui

Kadangi dobiluose yra fitoestrogenų, jie draudžiami nėščioms moterims. Juk šių medžiagų poveikis gali sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Dėl fitoestrogenų dobilų preparatai draudžiami sergant tam tikromis onkologinėmis ligomis (daugiausia esant nuo estrogenų priklausomų navikų), nes tokiais atvejais jie gali labai pabloginti padėtį.

Taip pat pievinio dobilų preparatai draudžiami sergant tokiomis ligomis kaip tromboflebitas ir venų varikozė. Jokiu būdu negalima jų vartoti esant širdies ir kraujagyslių sistemos patologijoms. Gydytojai tai draudžia daryti ir patyrus insultą.

Bet kokių dobilų užpilų ir nuovirų negalima vartoti esant polinkiui į viduriavimą – jis tik sustiprės. Šis augalas draudžiamas ir esant skrandžio skausmams, įskaitant tuos, kuriuos sukelia gastritas ar opaligė.

Vartojant preparatus pievinio dobilų pagrindu, kartais gali išsivystyti įvairaus sunkumo nepageidaujamos reakcijos – tai gali būti tiek galvos svaigimas ir odos išbėrimai, tiek mialgija (raumenų skausmas), pykinimo priepuoliai, vėmimas ir net gimdos kraujavimas. Atsiradus bet kokiems nepageidaujamiems reiškiniams, reikėtų nutraukti tolesnį preparatų vartojimą.

Preparatų pievinio dobilų pagrindu nerekomenduojama vartoti kartu su tabletiniais estrogenais (tai gali sukelti perdozavimą). Jokiu būdu negalima jų derinti su kepenų fermentais ir aspirinu. Jie taip pat nenaudojami kartu su heparinu, nes tai gali sukelti sunkių nepageidaujamų reiškinių.

Įdomūs faktai

Dobilas tapo toks įprastas augalas, kad atrodo, jog jis buvo augintas visada. Tačiau iš tikrųjų jį pradėta auginti tik maždaug prieš 600 metų Šiaurės Italijoje. Iš ten jis pradėjo plisti po Europą. Pirmiausia dobilas pateko į Olandiją, paskui į vokiečių kunigaikštystes ir Angliją. O Rusijoje jį pradėta auginti tik maždaug prieš 200 metų.

Senovėje džiovinti ir susmulkinti dobilų lapai buvo naudojami, kaip šiandien sakytume, kaip maisto papildas. Jie buvo sumalami į miltelius ir įmaišomi į miltus, kurie vėliau naudoti ruginei duonai kepti. Be to, dobilas buvo naudojamas kaip priedas ruošiant kai kurių rūšių sūrius ir padažus Europos virtuvėje. Šiandien dobilų miltai daugiausia naudojami gyvulininkystėje, nes yra daugelio vertingų medžiagų šaltinis. Nepaisant to, mokslininkai toliau tiria dobilų savybes, tad galbūt netrukus bus rastos naujos jo panaudojimo sritys.

Pievinio dobilo nuotrauka