Pakalnutė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Pakalnutė yra pažįstama daugeliui. Ši gėlė pasižymi savo grožiu ir nepakartojamu aromatu. Ji vadinama viena iš pavasario simbolių, nes žydėjimo laikotarpis tenka gegužei. Tačiau ne visi žino, kad ji taip pat naudojama liaudies medicinoje. Tinkamai naudojant, ji padeda susidoroti su dauguma ligų, tačiau jei su ja elgiamasi neatsargiai, viskas gali baigtis mirtimi.

Šio augalo pagrindu pagaminti preparatai medicinoje pradėti naudoti nuo XX amžiaus pabaigos. Jie naudojami širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Pavyzdžiui, jie švirkščiami į veną esant širdies nepakankamumui. Patekęs į organizmą, vaistas sulėtina širdies ritmą, sumažina dusulį ir pan.

Cheminė sudėtis

Pakalnutė priklauso augalams, kurie naudojami ne tik liaudies medicinoje, bet ir tradicinėje. Priežastis – jos sudėtis. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad joje yra eterinių aliejų, kurie suteikia augalui tą unikalų kvapą, polisacharidų, flavonoidų ir obuolių rūgšties. Taip pat joje aptikta glikozidų (konvalatoksinas ir konvalozidas) ir alkaloidų. Be to, joje yra krakmolo, citrinų rūgšties ir įvairių kumarinų.

Dėl tokio įspūdingo elementų sąrašo pakalnutė sėkmingai naudojama kai kurioms ligoms, ypač širdies, gydyti.

Kaip atrodo ir kur auga

Tai viena žinomiausių ir gražiausių gėlių. Augalas turi 2–3 lapelius, kurių pagrindas yra beveik prie šaknų. Lapai yra tamsiai žalios spalvos ir pailgos formos. Pagrindiniame augalo stiebe, esančiame tarp lapų, yra varpelio formos žiedai. Jų skaičius gali svyruoti nuo 5 iki 20. Pats augalas yra žemas ir retai pasiekia net 30 cm. Žiedai pasižymi ypatingu būdingu aromatu, kuris daugeliui yra pavasario simbolis.

Žydėjimo laikotarpis trumpas, paprastai trunka 2–3 savaites. Apatiniai žiedai pradeda žydėti anksčiau nei kiti. Žydėjimo pradžia skirtingose platumose vyksta skirtingu laiku, priklauso nuo oro temperatūros.

Ant pakalnučių taip pat atsiranda vaisiai. Jie yra raudonos spalvos ir iki 9 mm skersmens. Viduje vaisius yra tuščiaviduris, turi tris kameras, kurių kiekvienoje yra sėklos. Iki vasaros pradžios uogos paprastai spėja susiformuoti. Jos sudaro kai kurių paukščių racioną, nepaisant to, kad augalas apskritai yra nuodingas žmonėms ir gyvūnams.

Ši gėlė nėra labai išranki. Ji moka prisitaikyti prie įvairių sąlygų ir auga net Sibire, tačiau dažniausiai sutinkama vidutinio klimato zonose, visoje Europoje, Azijos kalnų šlaituose ir Šiaurės Amerikoje. Natūralioje buveinėje ši gėlė auga miškuose, dažnai sutinkama spygliuočių, lapuočių ir mišrių miškų pakraščiuose. Taip pat ją galima rasti pievose, kalnų šlaituose ir prie upių. Nekontroliuojamas rinkimas lėmė, kad augalas buvo įtrauktas į Raudonąją knygą.

Rinkimas ir laikymas

Vaistiniams tikslams žaliavą reikia rinkti gegužės–birželio mėnesiais. Būtent šiuo laikotarpiu pražysta žiedai, kurie dažniausiai naudojami gydymui. Po žydėjimo pradžios juose būna didžiausias biologiškai aktyvių medžiagų kiekis. Lapus galima ruošti likus 15–20 dienų iki žydėjimo pradžios.

Kad augalas nežūtų, žaliavą reikia pjauti peiliu 2–3 cm atstumu nuo žemės. Geriausia džiovinti rinkimo dieną, nes jei žaliava nuvys, suskils glikozidai, o gydomosios savybės susilpnės.

Kadangi pakalnutė įtraukta į Raudonąją knygą, renkant augalą reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Pirmoji ir svarbiausia – toje pačioje vietoje žaliavą leidžiama rinkti ne dažniau kaip kartą per trejus metus. Taip pat žiedus reikia ruošti ribotais kiekiais. Kad nebūtų pažeista ekosistema, tarp pjaunamų augalų reikia išlaikyti 70–100 cm atstumą.

Taip pat svarbu atsiminti, kad vaistinę žaliavą reikia rinkti tik saulėtu oru. Idealu, jei prieš kelias dienas iki rinkimo truputį palijo. Taip pat nereikėtų rinkti augalų, augančių prie kelių ir miesto ribose.

Geriausia naudoti džiovykles su priverstine ventiliacija. Ruošiant žaliavą, džiovyklės viduje reikia palaikyti 55–60 laipsnių temperatūrą. Galima žaliavą paskleisti ir šildomoje patalpoje, tačiau tuomet teks atidaryti langus, kad būtų prieiga prie oro. Taip pat reikės karts nuo karto pamaišyti žaliavą.

Kai tik lapai ir lapkočiai tampa trapūs, vadinasi, žaliava pakankamai išdžiūvo. Išdžiovinto augalo kvapas yra daug silpnesnis nei šviežio, o skonis – kartokas. Augalo gydomosios savybės išlieka dvejus metus, laikant popieriniuose maišeliuose. Taip pat galima laikyti medinėse dėžėse, jei jos išklotos baltu popieriumi.

Pakalnutės gydomosios savybės

Pakalnutės lapai ramina, kai vartojami viduje. Vartojant išoriškai, jie gali greičiau užgydyti žaizdas. Iš šios gėlės lapų gaminami vaistai neurozėms, širdies ir kraujagyslių problemoms bei skydliaukės ligoms gydyti. Augalo lapuose esančios medžiagos gali gydyti kai kurias akių ligas ir epilepsiją. Pakalnutės lapų antpilas turi bendrą stiprinamąjį poveikį, didina organizmo tonusą ir saugo jį nuo virusų bei bakterijų.

Gegužraibės žiedai malšina galvos skausmą ir stiprina nervų sistemą. Jie naudojami netgi paralyžiui gydyti. Labai dažnai įkvepiami gegužraibės žiedų milteliai. Toks naudojimo būdas padeda išgydyti peršalimą ar migreną. Neretai jis naudojamas fitoterapijoje, kur gėlė dažnai tampa įvairių mišinių komponentu.

Pakalnutė liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje gegužraibė dažnai naudojama kaip priešuždegiminė ir diuretinė priemonė. Ji padidina iš organizmo išskiriamų druskų kiekį. Ji taip pat vartojama gerklei ir širdies ligoms, ypač tachikardijai, gydyti.

Anglijoje gegužraibė vartojama imunitetui stiprinti ir virusinėms ligoms prevenuoti. Užpilai ir nuovirai geriami esant galvos skausmams ir nervų sistemos sutrikimams.

Sergant glaukoma

Šiai ligai gydyti naudojamas gegužraibės ir dilgėlių lapų užpilas. Reikės 1 arbatinio šaukštelio gegužraibės lapų ir trečdalio stiklinės dilgėlių lapų. Kruopščiai susmulkinkite žoleles, tada sumaišykite ir užpilkite stikline virinto vandens. Uždenkite stiklinę ir padėkite į tamsią vietą 9 valandoms. Tada į užpilą įpilkite 1/2 arbatinio šaukštelio sodos. Mišinį gerai išmaišykite ir du kartus per dieną dėkite ant akių. Priemonės veiksmingumas bus daug didesnis, jei gydymui naudosite gegužę surinktas žaliavas.

Sergant neurozėmis

Šį receptą verta naudoti tik pasitarus su gydytoju. Neurozėms gydyti ir širdies sveikatai palaikyti esant ydoms naudojama gegužraibės žiedų tinktūra. Stiklinį butelį reikia 1/3 pripildyti žiedais. Tada į butelį įpilti 95–97 % spirito. Butelį sandariai uždaryti ir padėti į tamsią vietą. Palikite 14 dienų, vieną kartą per savaitę pakratydami mišinį. Išėmus skystis turi būti skaidrus, gelsvo atspalvio. Jis turi karoką skonį, bet malonų aromatą. Gerti tris kartus per dieną po 10 lašų tinktūros, praskiestos 1 valgomuoju šaukštu vandens, po valgio.

Esant nemigai

Daugelis žmonių kenčia nuo šios negalios. Nemigos priežasčių yra gana daug, tačiau dažniausiai ją sukelia stresas, problemos darbe ar nepalanki aplinka. Gegužraibės žiedų užpilas nuo senovės vartojamas miegui pagerinti. Reikės 1 valgomojo šaukšto džiovintų gegužraibės žiedų. Juos užpilti stikline verdančio vandens ir palikti 10 valandų termose. Vartoti po 1–2 valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną.

Nuo hipertenzijos

Kraujospūdžiui mažinti reikėtų naudoti tinktūrą. Kadangi ją paruošti gana ilgai, patartina iš anksto apsirūpinti vaistu. Reikia suskaičiuoti 25–30 džiovintų žiedų, tada juos sutrinti ir sumaišyti stikliniame inde su viena stikline degtinės. Sandariai uždaryti indą ir padėti į tamsią vietą savaitei.

Kai tinktūra bus paruošta, kruopščiai ją nukoškite, tada gerkite vieną kartą per dieną po 15 lašų, iš anksto praskiestų vandeniu. Vaistą vartokite tol, kol spaudimas normalizuosis, tačiau rekomenduojama kartkartėmis daryti pertraukas, nes tai pavojinga priemonė.

Esant epilepsijai

Epilepsijai gydyti naudojama ant vyno pagaminta tinktūra. Jai paruošti reikės nedidelio kiekio šviežių pakalnučių žiedų (20–30), juos kruopščiai nuplauti ir išdžiovinti, paskleidus ant minkšto rankšluosčio 30–40 minučių. Tada žiedus sutrinti mediniu grūstuvu.

Sumaišyti žiedus su vynu stiklinėje taroje santykiu 1:10. Tada į vyną įdėti medaus. 0,5 l tinktūros reikės 3 šaukštų medaus. Taip pat į šį tinktūros kiekį galima papildomai įdėti 1–2 šaukštus susmulkintos melisos. Tinktūrą sandariai uždaryti dangteliu ir pastatyti 2 savaitėms į tamsią vietą.

Paruoštą vaistą gerti tris kartus per dieną po 1 arbatinį šaukštelį.

Esant sąnarių skausmui

Sąnarių skausmas dažnai vargina vyresnio amžiaus žmones. Neretai nuo jo kenčia ir jaunimas, tačiau spiritinės tinktūros gali per trumpą laiką sumažinti uždegimą ir skausmą. Tinktūra taip pat gali sumažinti patinimą. Paruošimui reikės šviežių pakalnučių žiedų, juos reikia susmulkinti ir sutrinti, po to sumaišyti su degtine santykiu 1:10. Sandariai uždaryti dangtelį ir pastatyti 2 savaitėms į tamsią vietą.

Sąnarių gydymui tinktūra naudojama išoriškai. Reikės minkšto audinio, jį sulankstyti 4 kartus, tada pamirkyti tinktūroje. Dėti ant skaudamos vietos 1–2 valandoms. Rekomenduojama papildomai aprišti kompresą minkštu vilnoniu audiniu. Pageidautina dėti kompresą du kartus per dieną – ryte ir vakare.

Taip pat gerą rezultatą rodo trynimas pakalnučių tinktūra. Kas 8 valandas reikia trinti skaudamą vietą, po to apvynioti šilta medžiaga.

Sergant širdies ligomis

Liaudies medicina jau seniai naudoja pakalnučių tinktūrą širdies ligoms gydyti. Dažniausiai tinktūra gaminama iš mišinio, į kurį papildomai įeina ir kitos žolės. Tačiau reikia prisiminti, kad yra keletas apribojimų vartoti šį augalą, susijusių su širdies ligomis. Pavyzdžiui, esant miokardo problemoms, vartoti pakalnučių tinktūrą griežtai draudžiama. Todėl ją gerti galima tik gavus gydytojo leidimą.

Mišiniui, kuris taps tinktūros pagrindu, paruošti reikės:

• šviežių pakalnučių žiedų;
• džiovintų gudobelių žiedynų;
• širdažolė;
• laukinės morkos sėklų.

Sumaišyti augalus santykiu 2:2:1:1. Pavyzdžiui, 50 g pakalnučių žiedų reikės tiek pat gudobelių žiedynų ir 25 g širdžiažolės su morkų sėklomis. Sudedamąsias dalis kruopščiai susmulkinti ir sumaišyti. Mišinį supilti į stiklinį indą ir sumaišyti su degtine santykiu 1:5. Sandariai uždaryti dangtelį ir pastatyti 14 dienų į tamsią vietą.

Kai tinktūra bus paruošta, ją kruopščiai perfiltruoti. Tam galima naudoti perlenktą dvigubą marlę. Vartoti po 15–20 lašų, atskiestų vandeniu, 2–3 kartus per parą.

Gydomųjų mišinių rūšys

Ruošiant bet kokį vaistą, svarbu atsiminti, kad tai pavojingas augalas. Pakalnutė neatleidžia mėgėjiškumo, nes tai nuodingas augalas. Nereikia skirti gydymo savarankiškai, prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju. Jei gydytojas leis vartoti vaistus iš pakalnučių, jokiu būdu negalima pažeisti dozavimo.

Užpilas

Užpilas yra labai veiksminga priemonė. Be to, jį lengva paruošti ir nereikia laikyti savaitėmis. Paprastai užtenka nuo 1 iki 8 valandų, kad vaistas būtų visiškai paruoštas. Užpilas naudojamas nemigai ir širdies problemoms gydyti. Jis taip pat gali padėti sergant hipertenzija, akių ligomis. Užpilas turi diuretinių ir priešuždegiminių savybių, todėl dažnai naudojamas šlapimo ir lyties sistemos ligoms gydyti.

Užpilui paruošti reikės 1 valg. šaukšto džiovintų augalo lapų arba žiedų. Žaliavą užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite termose 9–10 valandų. Paruoštą priemonę perkoškite ir vartokite po 2 valg. šaukštus per dieną.

Yra ir greitesnis užpilo receptas. Reikės 1 arb. šaukštelio pakalnučių žiedų, juos užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite 30–40 minučių. Paruoštą priemonę vartokite po 1 desertinį šaukštą tris kartus per dieną.

Tinktūra

Tinktūra laikoma viena veiksmingiausių vaistinių priemonių iš pakalnučių. Ją rekomenduojama vartoti sergant virškinamojo trakto ligomis, tachikardija, širdies nepakankamumu, paralyžiumi, problemomis su šlapimo ir lyties sistema. Senovėje gydytojai labai vertino pakalnučių tinktūrą dėl jos savybių. Jie maišė žaliavą su spiritu santykiu 1:10, gamindavo tinktūras iš mišinio su pakalnutėmis. Be šios gėlės, į mišinį įėjo valerijonas, motininė žolė arba melisa. Šios žolės taip pat naudingos organizmui ir puikiai viena kitą papildo. Žolių mišinys yra daug veiksmingesnis nei vienas augalas ir leidžia papildomai gydyti nemigą, aterosklerozę, skydliaukės ligas.

Paruošti spiritinę tinktūrą nesudėtinga. Reikės tik žaliavos, stiklinio indo ir spirito. Pusės litro stiklainį užpilkite šviežiais pakalnučių žiedais iki trečdalio. Tada iki pat kraštų įpilkite spirito. Priklausomai nuo spirito stiprumo, gausite daugiau ar mažiau koncentruotą pradinį produktą. Kai kuriais atvejais gali prireikti gryno 90% spirito, tačiau klasikiniame recepte numatytas 65–70% stiprumo spiritas. Stiklainį sandariai uždarykite dangteliu, tada padėkite į tamsią vietą 2 savaitėms. Bent kartą per 7 dienas gerai suplakite stiklainį. Gatavą vaistą vartokite ne dažniau kaip 3 kartus per dieną po 10–15 lašų, kuriuos reikia praskiesti trečdaliu stiklinės vandens.

Nuoviras

Nuovirai dažnai naudojami kaip kompresai sergant reumatu ar glaukoma, tačiau, skirtingai nei užpilai ir tinktūros, naudojami rečiau. Kompresas gali sumažinti skausmą, o glaukomos atveju – sumažinti akispūdį. Nuoviras taip pat yra veiksminga priemonė nuo galvos skausmų. Jis naudojamas kaip antivirusinis preparatas ir menopauzės metu.

Pakalnučių lapų ar žiedų nuovirai pasižymi ryškiu diuretiniu poveikiu, todėl jie dažnai naudojami inkstų ir šlapimo bei lyties sistemos ligoms gydyti.

Nuovirui paruošti reikia paimti 15 g džiovintų pakalnučių lapų. Užpilkite stikline verdančio vandens, tada virkite vandens vonelėje dar 15–20 minučių. Gerkite po 2 arb. šaukštelius 2–3 kartus per dieną.

Taip pat nuoviras gali būti ruošiamas ir iš augalo žiedų. Reikės 15 g sausų žiedų užpilti stikline šiek tiek karšto vandens, po to pusvalandžiui pastatyti ant vandens vonios. Tada nuimti nuovirą nuo ugnies, atvėsinti ir perkošti. Gerti po 2 valgomuosius šaukštus du kartus per dieną.

Arbata

Pakalnučių arbata yra puiki stiprinanti ir atpalaiduojanti priemonė. Ji padeda kovoti su nemiga ir ramina nervų sistemą. Ją rekomenduojama vartoti sergant depresija. Be to, arbata yra naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai, o į ją įdėjus kitų žolelių, galima sustiprinti imunitetą prieš artėjančius šalčius.

Arbatos paruošimui pakaks vos 3–4 žiedelių 200 ml skysčio. Užplikyti arbatą tiesiai puodelyje, užpylus verdančiu vandeniu. Palikti užtraukti apie 10 minučių, po to išimti žiedus. Tada įdėti cukraus pagal skonį ir gerti vietoj įprastos arbatos. Nepaisant mažos dozės, nerekomenduojama ja visiškai pakeisti įprastą arbatą. Per dieną užteks 1–2 puodelių. Ypač veiksminga gerti tokią arbatą prieš miegą – ji gali padėti greičiau užmigti. Galima papildomai padidinti jos veiksmingumą įdėjus melisų ar citrinos griežinėlį, tai padės sustiprinti imunitetą.

Pakalnutės aliejus: savybės ir naudojimas

Pakalnučių aliejus gaunamas distiliuojant žiedus ir lapus vandens ir garo pagalba. Jis beveik bespalvis, tačiau turi silpną geltoną atspalvį, o konsistencija skysta, klampumo beveik nėra. Paruoštas produktas pasižymi ryškiu pakalnučių žiedų aromatu, jame taip pat jaučiami žalios žolės kvapo atspalviai. Jis turi tonizuojantį ir maitinamąjį poveikį, taip pat atjauninamąjį efektą. Pakalnučių aliejus drėkina sausą odą ir teigiamai veikia žmogaus emocinį foną.

Pagrindinės pakalnučių aliejaus naudojimo sritys – parfumerija ir kosmetologija. Jis dažnai įeina į populiariausių gėlių aromatų sudėtį. Ypač harmoningai jo aromatas dera su rože ar jazminu.

Kosmetologijoje jis naudojamas odos priežiūrai. Aliejus gali ne tik drėkinti ir tonizuoti odą, bet ir pagerinti jos regeneracines savybes. Pakalnučių aliejus grąžina odai natūralią spalvą, padeda šalinti raukšles. Jis taip pat naudojamas kovojant su pigmentinėmis dėmėmis ir pūliniais odos pažeidimais, kuriuos sukelia mikroorganizmai. Aliejus gali pagreitinti žaizdų gijimą, jis dažnai naudojamas sergant dermatitu ir kitomis odos ligomis, mažina uždegiminį procesą. Neretai pakalnučių aliejus tampa senėjimą stabdančios terapijos komponentu.

Įprastoje medicinoje jis beveik nenaudojamas. Tačiau jis gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo stiprių galvos ar raumenų skausmų. Šiuo tikslu pakalnučių aliejus naudojamas išoriškai, jis skatina kraujagyslių išsiplėtimą, taip sumažindamas skausmo intensyvumą.

Pakalnutės aliejus taip pat naudojamas aromaterapijoje dėl savo tonizuojančio poveikio. Jis padeda atsipalaiduoti, mažina nerimą ir stresą. Kvapas gali pagerinti žmogaus protinius gebėjimus ir padidinti fizinę ištvermę. Aliejus teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą, padeda kovoti su nemiga. Labai dažnai eterinio aliejaus kvapas naudojamas meditacijai.

Be to, pakalnutės aliejus naudojamas masažui. Jis padeda atpalaiduoti raumenis, gerina kraujotaką, padeda sumažinti raumenų skausmą.

Pakalnutės aliejų galima naudoti tik išoriniam naudojimui. Vartojimas į vidų net mažomis dozėmis gali sukelti stiprų organizmo apsinuodijimą, o kai kuriais atvejais ir mirtį.

Naudojimas kosmetologijoje

Kosmetologijoje pakalnutės aliejus naudojamas labai dažnai. Namuose jis naudojamas rečiau, nes jo negalima išspausti savarankiškai. Tačiau galima rasti paruoštos žaliavos, tačiau vartoti reikia atsargiai. Per didelė pakalnutės eterinio aliejaus koncentracija gali nudeginti odą. Be to, kai kurie žmonės yra alergiški šiam produktui, o jo naudojimas gali sukelti liūdnų pasekmių.

Pakalnutės aliejus yra neatsiejama daugelio odos priežiūros priemonių dalis. Pavyzdžiui, jo dedama į rankų kremą. Tačiau aliejaus galite įsipilti į savo kosmetikos priemones patys. Rekomenduojama dozė – 4–5 lašai vienu metu. Jo galima įlašinti į šampūną, rankų ar veido kremą. Labai tankiems plaukams leidžiama įlašinti iki 7 lašų eterinio aliejaus.

Iš eterinio aliejaus galima pasidaryti veido ir plaukų kaukę. Jai paruošti reikės 1 kiaušinio trynio, 1 valgomojo šaukšto medaus ir 2 lašų aliejaus. Ingredientus gerai išmaišykite, tada užtepkite ant veido ir plaukų. Kaukę laikykite ne ilgiau kaip 25 minutes.

Galima pasigaminti puikų veido toniką su eteriniu aliejumi. Reikia lygiomis dalimis sumaišyti žaliąją arbatą, ramunėlę ir šalaviją, užpilti verdančiu vandeniu, šiek tiek pastovėti, tada paimti 30 ml užpilo, įlašinti ne daugiau kaip 2 lašus eterinio aliejaus ir 1–2 valgomuosius šaukštus alavijo sulčių. Mišinį labai atsargiai užtepkite ant švarios veido odos nakčiai, o ryte nuplaukite šiek tiek šiltu vandeniu.

Paprastą pakalnutės nuovirą taip pat galima naudoti plaukams. Tačiau su juo reikia elgtis atsargiai. Vandeniu atskiestu nuoviru reikia skalauti plaukus po plovimo. Tai gali grąžinti prarastą apimtį, taip pat sustiprinti šaknis.

Kontraindikacijos vartojimui

Pakalnutės vartoti turėtų vengti žmonės, turintys miokardo problemų. Taip pat jo negali vartoti nėščios moterys, maitinančios mamos ir vaikai. Jiems draudžiama naudoti pakalnutę net išoriniam naudojimui. Vartojimo reikia atsisakyti paūmėjus lėtinėms ligoms, esant kepenų patologijoms ir kardiosklerozei.

Jokiu būdu negalima vartoti pakalnutės esant individualiam netoleravimui, net kaip trynimui. Išorinis naudojimas gali sukelti nudegimus net laikantis dozavimo, o vidinis – stiprią alerginę reakciją ir mirtį.

Vartojant pakalnutę tinkamai, šalutiniai poveikiai nebaisūs, o viršijus dozę gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Kai kuriais atvejais galimas alpimas.

Įdomūs faktai apie pakalnutę

1. Pakalnučių nauda neabejotina, jos dažnai naudojamos ne tik liaudies medicinoje, bet ir tradicinėje. Dėl intensyvaus rinkimo jų skaičius kasmet mažėja. Jos buvo įtrauktos į Raudonąją knygą kaip nykstanti rūšis.
2. Olandijoje yra tradicija, pagal kurią jaunavedžiai po vestuvių savo sode turi pasodinti pakalnučių. Tradicijos laikomasi, jei jie turi nuosavą sodą.
3. Pakalnutė yra nuodingas augalas, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu lauko medikai naudojo ją kaip priešnuodį apsinuodijus dujomis.
4. Manoma, kad pakalnutė yra monotipinė gentis. Egzistuoja viena pakalnutės rūšis – gegužinė, tačiau priklausomai nuo klimato sąlygų gali atsirasti naujų veislių, kurios perauga į atskirus porūšius. Jos beveik niekuo nesiskiria nuo gegužinės pakalnutės. Viena iš tokių rūšių laikoma kalninė pakalnutė, vienintelis jos skirtumas nuo gegužinės – šiek tiek didesni lapai.
5. Pakalnutės aromatą mėgsta beveik visi, šio malonaus kvapo neįmanoma su niekuo supainioti. Todėl nestebina, kad iš šio augalo gaminami ir kvepalai. Iš jo gaminamas eterinis aliejus, kuris suteikia tokį kvapą, o vėliau – kvepalai. Tačiau gėlėje nėra daug eterinio aliejaus, todėl gamintojai dažnai jį sintetina dirbtinai.
6. Paryžiuje pirmasis gegužės sekmadienis laikomas pakalnutės diena. Šią dieną padidėja šio augalo paklausa. Jų didžiuliais kiekiais siunčiama iš provincijų į miestą, kur jie paskirstomi po parduotuves. Žmonės dovanoja vieni kitiems šiuos augalus, o kai gėlė išdžiūsta, laiko ją namuose. Ši tradicija siekia tolimą praeitį, tada buvo manoma, kad pakalnutė turi magiškų savybių. Šiais laikais tikima, kad ši gėlė neša sėkmę ir laimę.
7. Praėjusio amžiaus 60-aisiais metais Suomija paskelbė pakalnutę savo nacionaline gėle.
8. Medicinoje plačiai paplito Zelenino lašai. Į jų sudėtį įeina pakalnutės, valerijonų ir šunvyšnių tinktūra su metoliu. Jie vartojami širdies neurozėms gydyti.
9. Kopernikas žinomas kaip astronomas, tačiau mažai kas žino, kad jis buvo labai sumanus gydytojas. Kai kuriuose senoviniuose portretuose jis vaizduojamas su pakalnučių puokšte rankose. Taip pat vienu metu pakalnutė buvo pavaizduota gydytojų emblemoje.
10. Senovėje Prancūzijoje egzistavo paprotys, pagal kurį vyras, kviesdamas merginą šokti, dovanodavo jai pakalnučių puokštę. Jei ji priimdavo puokštę iš jo rankų, tai reiškė, kad sutinka ne tik šokti, bet ir pradėti romantinius santykius. Numesti puokštę dovanotojui po kojomis buvo laikoma didžiausios antipatijos išraiška.
11. Žmogui nuodingomis laikomos visos augalo dalys. Be to, apsinuodijimo poveikis gali pasireikšti net dėl kvapo, todėl negalima palikti gėlių puokštės naktį kambaryje. Ir dieną nepageidautina per ilgai laikyti puokštę patalpoje.
12. Vestuvinės puokštės dažnai daromos iš pakalnučių. Ši gėlė simbolizuoja nuotakos nekaltybę ir jos tyrus ketinimus.

Pakalnutės nuotrauka