Molūgų košė: naudingos savybės ir gaminimo receptai

Neįprastas, bet visiems pažįstamas patiekalas iš aromatingo moliūgo pasižymi lengvumu, aukšta maistine verte ir labai maloniu švelniu skoniu. Todėl moliūgų košę renkasi pusryčiams ir popietės užkandžiui, įtraukia į vaikų racioną ir noriai valgo laikydamiesi dietų. Kuo naudinga moliūgų košė ir kaip ją skaniai paruošti, papasakosime toliau.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Kvepiančią oranžinę košę ruošia įvairiai: iš molūgų gabaliukų, pridedant pieno ir grietinėlės, augalinių aliejų, cukraus ar medaus, taip pat su javų priedais. Nuo recepto priklauso ir košės kaloringumas.

1. Pats molūgas turi nuo 20 iki 30 kcal 100 g produkto, priklausomai nuo veislės.
2. Kiekvienas šaukštelis cukraus ar medaus prideda apie 30 kcal prie paruošto patiekalo.
3. Pienas nežymiai padidina užkandžio kaloringumą, o su sviestu kalorijos išauga žymiai: +75 kcal už 10 g priedą porcijoje.
4. Iš kruopų sočiausios bus soros (+90 kcal), šiek tiek mažiau – manų kruopos (+80 kcal), dietiškiausi – ryžiai (+75 kcal). Tie, kurie nori numesti svorio, gali rinktis ruduosius ryžius: jie įsisavinami ne visiškai, atlikdami žarnyno valymo funkciją. Košės su jais energinė vertė bus mažesnė.

Jei į košę dedate džiovintų vaisių ar riešutų, vienos porcijos kaloringumas gali padidėti 20–30 vienetų.

Taigi, molūgų košės kaloringumas bus nuo 80 iki 180 kcal 100 g, o molūgų košė be priedų iš viso suteiks tik 15–50 kcal, priklausomai nuo vaisių saldumo.

Pagrindinė košės nauda remiasi vertingomis moliūgo savybėmis. Šios daržovės sudėtyje yra turtingas vitaminų ir mineralų kompleksas, švelnios maistinės skaidulos, pektinas ir keletas naudingų junginių.

Moliūge yra visi B grupės vitaminai, daug vitamino A, taip pat E, PP, K, T. Mineralinę sudėtį sudaro kalis, fosforas, kalcis, cinkas, geležis, manganas, fluoras, kobaltas, varis. Moliūgas turi antibakterinių medžiagų ir padeda kovoti su infekcijomis, kirmėlėmis ir grybelinėmis ligomis. Taip pat produktas apima junginius, kurie padeda aktyviai deginti riebalinį audinį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir mažina uždegiminius procesus.

Be to, košė su kruopomis yra turtinga baltymais ir kokybišku krakmolu, todėl ji tampa geru pusryčių ar popietės užkandžio variantu. Kad visos naudingos medžiagos įsisavintų, moliūgą reikia valgyti su riebalais, į košę galima įdėti grietinėlės, lydyto sviesto ar bet kurio augalinio aliejaus. Optimalus variantas būtų iš moliūgų sėklų, kuris sustiprins produkto poveikį.

Kuo naudinga molūgų košė

Košė su vaisių ir daržovių priedais – tai labai naudingas produktas, teikiantis energijos atsargą ir padedantis normalizuoti virškinimą. Pluoštinė moliūgų minkštimo struktūra užtikrina žarnyno valymą nuo šlakų ir prisotina organizmą vertingais elementais.

Bendroji nauda

1. Moliūgas teigiamai veikia kepenų darbą, šalindamas toksinus ir palengvindamas jų darbą, turi tulžį varantį poveikį.
2. Produkte yra priešuždegiminių medžiagų, taip pat jis gausus vitaminais A ir E, kurie užtikrina greitą pažeistų audinių regeneraciją, dirginimo mažinimą, odos ir raumenų elastingumo didinimą, alerginių reakcijų šalinimą.
3. Moliūgų košė normalizuoja žarnyno pH, rekomenduojama net sergant gastritu. Jei šį patiekalą gaminate be cukraus priedų, jis tinka diabetikų racionui, mažindamas gliukozės kiekį ir normalizuodamas savijautą.
4. Toks patiekalas stiprina imunitetą, stabilizuoja nervų veiklą, saugo nuo nuodų ir neigiamų veiksnių poveikio, mažina patogeninių darinių atsiradimo riziką.
5. Moliūgas valo kraujagysles nuo cholesterolio ir normalizuoja spaudimą, padeda nuo venų ligų. Vyrams šį patiekalą rekomenduoja potencijai didinti ir šalinimo sistemos ligoms gydyti.
6. Moliūgų produktai padeda atsikratyti papildomų kilogramų.
7. Nuolatinis nesaldintos košės su moliūgu vartojimas padės atsikratyti spuogų ir pagerinti odos bei nagų būklę.
8. Ši priemonė padeda greitai susidoroti su vidurių užkietėjimu, išgydyti hemorojų, taip pat pašalinti iš organizmo skysčių perteklių, todėl ji gaminama esant patinimams, virškinimo sutrikimams.
9. Moliūgas padeda sustiprinti organizmą sergant širdies ligomis, didindamas kraujagyslių ir širdies sienelių elastingumą bei mažindamas perteklinę apkrovą.
10. Auksinė košė padės greičiau įveikti peršalimą ir kitas ligas. Jos lengva tekstūra puikiai tinka nusilpusiam organizmui atkurti virškinimo funkciją.
11. Moliūgas lengvai įsisavinamas organizmo ir greitai praeina virškinimo procesą, ypač jei valgomas atskirai nuo kitų produktų, todėl jis taps puikiu užkandžiu numalšinti alkį nekenkiant sveikatai.
12. Mažiems vaikams moliūgą rekomenduoja tinkamai formuoti virškinimo sistemą ir palaikyti sveiką mikroflorą. Vyresnio amžiaus žmonių racione moliūgas padeda susidoroti su sunkiais produktais ir pagerinti peristaltiką.

Molūgų košės su soromis nauda

Soros košė su moliūgo priedu yra puikus sotus produktas, palaikantis organizmą bet kuriuo metų laiku. Ji puikiai tinka žmonėms, turintiems virškinimo problemų, pagyvenusiems žmonėms, nes minkšta sorų ir moliūgo skaidulų tekstūra nepažeidžia žarnyno sienelių. Vaikams ir sportininkams tokia košė padės pasikrauti vertingos energijos: sudėtiniai angliavandeniai virškinami palaipsniui, palaikydami organizmo aktyvumą ir jėgas kelias valandas.

Molūgų košės su ryžiais nauda

Ryžių grūdų ypatybė yra jų sugeriamasis poveikis ir lengvas virškinamumas. Todėl ryžių košę su moliūgu galima vartoti valomųjų dietų metu ir organizmo atstatymui po apsinuodijimų. Toks produktas idealiai šalina cholesterolį ir toksinus, stiprindamas organizmą.

Molūgų košės su pienu nauda

Lengvą pieninę košę su manų kruopų priedu arba be jo į vaikų racioną įvedama nuo pat mažens. Produktas gerina žarnyno veiklą ir skatina širdies bei raumenų ir kaulų sistemos vystymąsi dėl kalcio, fosforo ir vitaminų. Pieno komponentas sušvelnina skaidulų poveikį, todėl nuo tokios košės vaikams nesuka pilvo, o vitaminas A, naudingas regėjimui ir tinkamam vidaus organų vystymuisi, idealiai pasisavinamas organizmo.

Moliūgų košė su pienu lengvai pasotina ir neapsunkina organizmo. Ji naudinga griežtų dietų metu, taip pat tampa lengvu užkandžiu desertui, neturėdama papildomų kalorijų.

Pieninę moliūgų košę valgo sergant virškinamojo trakto ligomis: ji švelniai apgaubia gleivines, jų nedirgindama, ir skatina gijimą. Taip pat produktas normalizuoja rūgščių-šarmų pusiausvyrą.

Ar galima molūgų košė nėščiosioms ir maitinančioms motinoms

Produktas labai naudingas nėščiosioms moterims: jis apsaugos nuo vidurių užkietėjimo ir infekcijų, išvalys kraujo sudėtį ir pagerins pieno kokybę, padarydamas jį skanesnį ir maistingesnį. Jei nėščiajai pasireiškia tinimai, moliūgas taps viena saugiausių priemonių pašalinti skysčių perteklių. Svarbiausia – nepersivalgyti šio patiekalo ir gaminti jį su pienu.

Molūgų košės nauda vaikams

Vaiko organizmui, vystant vidaus organus ir palaikant imunitetą, reikalingi ir vitaminas A, ir kiti komponentai, kurių gausu moliūguose. Javų moliūgų košė padės nuo daugelio negalavimų.

1. Pagerins vaiko apetitą ir nustatys sveiką virškinimą.
2. Sustiprins organizmą ir užtikrins tinkamą jo vystymąsi.
3. Apsaugos vaiką nuo kirminų, grybelinių ligų ir infekcijų.
4. Greičiau sugydys įbrėžimus, įdrėskimus ir sumušimus.
5. Suteiks vaikui veiklai reikalingos energijos.
6. Taip pat sustiprins skeletą ir užtikrins normalų hormoninį foną.

Košė su moliūgu bus naudingesnė nei įprasta, todėl daržovę tikrai verta periodiškai dėti į patiekalą. Be to, daugeliui vaikų patinka neįprasto užkandžio su oranžine daržove skonis.

Molūgų košė svorio metimui

Lieknėjimo metu moliūgas yra labai naudingas ir padeda atsikratyti kelių kilogramų per minimalų laiką. Šis produktas sulaukia geriausių atsiliepimų tarp tų, kurie numetė antsvorį. Jo nauda neabejotina.

1. Švelniai šalina toksinus, gerina žarnyno įsisavinimą, padeda greičiau pasisotinti nepersivalgant.
2. Iš kepenų šalina toksinus, normalizuodama medžiagų apykaitą.
3. Deginą riebalinį sluoksnį net esant minimaliam fiziniam krūviui.
4. Sočiai aprūpina organizmą vitaminais, todėl lengviau ištverti badavimą ar nepakankamą mitybą griežtų dietų metu.
5. Puikiai tinka kaip lengvas užkandis, sotus pusryčiai, taip pat nekenksmingas vartoti naktį.
6. Padeda mažinti tinimą, lengvai prakaituoti ir valyti organizmą fizinio krūvio metu.
7. Gerai dera su kitais produktais.

Laikantis dietos rekomenduojama virti nesaldžią košę piene be riebalų pertekliaus. Dėl skonio galima įdėti šiek tiek džiovintų vaisių ir riešutų.

Molūgų košė medicinoje

Moliūgas – retas produktas, kurį oficialioji medicina pripažino kaip gydomąjį. Moliūgų tyrė, sėklos ir aliejus skiriami pacientams, sergantiems kepenų ligomis ir norintiems sulieknėti.

Sergant cukriniu diabetu

Tiems, kurie kenčia nuo padidėjusio cukraus kraujyje, į racioną galima įtraukti moliūgų košę su fruktoze arba neutralų patiekalą. Ji padės normalizuoti kraujo sudėtį, atsikratyti gliukozės šuolių ir pagerinti savijautą.

Moliūgas yra vienas iš produktų, žymiai pagerinančių odos būklę ir regėjimą, todėl jis bus naudingas diabetu sergantiems asmenims, turintiems šios srities paūmėjimų. Be to, moliūgas padės numesti perteklinius kilogramus, o tai pagerins organizmo sveikatą.

Svarbu: Moliūgo glikemijos indeksas — 75 vienetai. O sėklų GI – tik 25.

Sergant pankreatitu

Sergant kasos uždegimais, gydytojai rekomenduoja moliūgą kaip naudingą dietinį produktą, tačiau vertėtų susilaikyti nuo jo sulčių ar žalio produkto vartojimo ir rinktis nesaldžią tyrę ar keptą moliūgą, taip pat lengvą jo pagrindu pagamintą košę. Produktą reikia vartoti po truputį ir stebėti savijautą.

Sergant gastritu

Lengvi moliūgo skaidulos gali būti naudingos sergant gastritu, tačiau tokiais atvejais košė ruošiama atsargiai: be riebalų pertekliaus ir šiurkščių pluoštinių priedų. Moliūgas greitai virškinamas ir neapkrauna skrandžio, tačiau kartais sukelia tulžies išsiskyrimo efektą, todėl jo reikia vartoti nedideliais kiekiais, o atsiradus nemaloniems simptomams – pasitarti su gydytoju.

Kaip paruošti molūgų košę: receptai

Kad patiekalas džiugintų visą šeimą, jis turi būti skanus ir tinkamas visoms progoms. Štai keletas receptų, kurie patiks suaugusiems ir vaikams.

Su soromis

Neutrali moliūgų košė dažniausiai gaminama su soromis. Šiam patiekalui nereikia pieno, todėl jį galima valgyti per pasninką jėgoms palaikyti. O kadangi sorų košę su moliūgu galima gaminti tiek saldžią, tiek sūrią, ji tinka žmonėms, sergantiems diabetu, ir laikantiems svorio metimo dietų.

Pirmiausia 600 g moliūgo reikia nulupti, nuplauti ir supjaustyti kubeliais. Maži gabaliukai išvirs daug greičiau. Moliūgą užpilkite vandeniu ir virkite 10–15 minučių, tada sutrinkite šakute arba grūstuvu, įpilkite 3 stiklines pieno ar vandens ir užvirinkite. Tada suberkite 1–1,5 stiklinės sorų ir įberkite druskos (net ir saldžiame recepte).

Košė verdama ant silpnos ugnies, kol išvirs. Leiskite vandeniui gerai išgaruoti, sorų košė paprastai būna tiršta ir vientisa. Kad grūdai geriau išbrinktų, galite palaikyti košę po dangčiu. Jei planuojate dėti papildomų ingredientų, juos įdėkite prieš baigiant virti. Prie sorų puikiai tinka džiovinti abrikosai, razinos, graikiniai riešutai arba anakardžiai, cinamonas ir vanilė, o į nesaldų variantą galite įdėti tarkuotų morkų (kartu su soromis).

Sorų košė paprastai gaminama ne per daug saldi ir vanilinė. Išjungus ugnį, košė turi pastovėti. Į ją įdedama šiek tiek sviesto ar augalinio aliejaus ir uždengiama. Patiekalo ypatumas – jis geras ne tik karštas, bet ir šaltas, ir net primena ledus.

Su ryžiais

Ryžių ir moliūgų košė paprastai gaminama saldi ir patiekiama desertui, o moliūgo gabaliukai nėra labai smulkiai supjaustomi, kad pluoštai būtų juntami burnoje, bet tai skonio reikalas. Paruošti košę nesunku. Pradžiai moliūgą reikia nulupti, nuplauti ir supjaustyti kubeliais. Toliau prasideda virimas.

Dauguma virėjų rekomenduoja daržovę virti tiesiai piene, kad naudingosios medžiagos neišvirtų į vandenį, kuris nupilamas, o prisotintų grietinės sultinį. Vis dėlto, jei moliūgas labai kietas, jį reikia iš anksto išvirti. Vandens tam pilama nedaug, kad jis išgaruotų. Svarbiausia, kad gabaliukai nepridegtų.

Pieno prireiks maždaug 1 litro 700 g moliūgo. Pieno „sriuba“ užvirinama, ugnis sumažinama ir troškinama daržovė, kol ji lengvai perduriama, tada įpilama stiklinė išrūšiuotų išplautų ryžių, apie 3–4 šaukštai cukraus (pagal skonį) ir žiupsnelis vanilino. Košė greitai užverda. Ryžių atveju ją galima padaryti skystesnę ar tirštesnę.

Jei norite, į ryžių-moliūgų košę galima įdėti obuolių, persikų, vyšnių arba kokoso drožlių. Vaisių gabaliukai dedami į paruoštą košę išjungus ugnį kartu su šaukštu sviesto ir paliekami pastovėti. Tokį desertą labai mėgsta vaikai, o be to, juo galima drąsiai lepintis laikantis dietų.

Su pienu

Dietinė košės versija, kuri tiks net kūdikių maitinimui, – tai moliūgas piene. Košei paruošti apdoroti kubeliai dedami į pieną, skaičiuojant 1 kg moliūgo 1,5 litrui, užvirinama ir verdama ant mažos ugnies, kol suminkštėja. Po to minkštimas paverčiamas tyre. Kai pienas išgaruoja, galima įdėti cukraus pagal skonį, apie 3 valg. šaukštus, vanilės ir 1–2 šaukštus sviesto. Tada košė bus maistingesnė ir ilgam numalšins alkį.

Tokį desertą galima vartoti net žiemą, kad palaikytų imunitetą ir energiją. Į košę galima įdėti obuolių, persikų ar abrikosų tyrės. Suaugusieji gali valgyti tokią košę su sausainiais, vaisių gabaliukais ir riešutais.

Su vandeniu

Dietinė moliūgų tyrė, kuri rekomenduojama griežtų dietų metu žmonėms, sergantiems kepenų ir virškinamojo trakto ligomis, sergant diabeu arba metant svorį, taip pat kūdikių maiste, paruošiama labai paprastai.

Moliūgą reikia nulupti, supjaustyti smulkiais gabaliukais, užpilti geriamuoju vandeniu ir virti ant mažos ugnies nuo 15 iki 40 minučių – priklauso nuo produkto kietumo. Kai minkštimas suminkštėja, jis sutrinamas grūstuvu ir košė verdama dar šiek tiek.

Jeigu Jūs gaminate patiekalą pasninko metu ir svarbu, kad košė būtų soti, galima pridėti riešutų ir augalinio aliejaus, cukraus ar medaus (į paruoštą atvėsusią košę). Valomosiose dietose tokios košės pagardinamos sėlenomis ir citrinos sultimis, galima pasūdyti pagal skonį – tai palengvins kepenis ir išlaisvins žarnyną.

Su manų kruopomis

Tokia košė verdama kaip įprasta manų košė. Iš anksto moliūgas verdamas nedideliame vandens kiekyje arba tiesiai piene, gabaliukai sutrinami į tyrę, pienas užvirinamas ir įberiama kruopų, pridedant cukraus ir vanilino pagal skonį. Į manų košę kartais dedama braškių ar apelsino gabaliukų. Geriau valgyti karštą.

Kaip išsirinkti molūgą košei

Kad košė būtų skani ir kvapni, reikia išsirinkti šviežią ir sultingą moliūgą. Tam atsižvelgiama į kelis paprastus niuansus.

1. Moliūgas – sezoninė daržovė, jo derlius renkamas vidurio rudenį, o tai reiškia, kad šviežių ir skanių vaisių galima nusipirkti iki gruodžio.
2. Prinokęs moliūgas turi sultingą žievelę, ryškią spalvą, o pabeldus – būdingą tuščią garsą. Jei moliūgas perdžiūvęs, minkštas, per lengvas, vadinasi, jis jau sugedęs ir netinkamas maistui.
3. Ant paviršiaus neturi būti įbrėžimų, pelėsių dėmių ir kitų reikšmingų pažeidimų, kitaip patekę į atviras vietas purvas ir infekcijos gali sugadinti visą produktą.
4. Kartais dėl didelio sveikų moliūgų svorio tenka imti supjaustytą variantą. Savaip tai patogu: supjaustytą moliūgą namuose daug lengviau apdoroti. Tokiais atvejais reikia stebėti, kad pjūvis nebūtų išdžiūvęs, neturėtų apdorojimo cheminėmis medžiagomis pėdsakų ir nebūtų užterštas.
5. Veislių požiūriu atsiveria turtinga įvairių atspalvių moliūgų įvairovė. Oranžinis porūšis pasižymi būdingu aromatu ir dideliu cukraus kiekiu. Toks moliūgas ilgiau išlaiko šviežumą, bet jo minkštimas kiek šiurkštesnis ir reikalauja ilgesnio virimo.
6. Geltonas moliūgas tamsia žieve (muskatas) yra labai švelnaus skonio ir turi optimalų aromatą. Iš jo gaminamos ne tik košės, bet ir daugybė kitų užkandžių. Taip pat būtent tokį moliūgą kartu su melionais ir vaisiais galima drąsiai vartoti žalią.
7. Yra ir blyškių moliūgų, turinčių mažiau karotino ir cukrų. Paprastai jie pasižymi neutraliu skoniu, o tekstūra yra šiek tiek kietesni už patisonus. Toks produktas dažniau naudojamas sūriems užkandžiams ir pirmiesiems patiekalams, bet košė iš jo taip pat išeis skani. Tačiau tada patiekalą geriau gaminti be cukraus. Receptas su stalo moliūgu puikiai tiks diabetikų racione.

Žala ir kontraindikacijos

Saulėta daržovė retai sukelia alergiją ar diskomfortą. Didelių porcijų košės vartojimas gali sukelti išmatų suminkštėjimą ir viduriavimą, lengvą pilvo pūtimą. Nemalonūs pojūčiai gali atsirasti užterštame organizme. Kartais moliūgų košė sukelia perteklinį tulžies antplūdį ir kepenų diskomfortą, tačiau šie pojūčiai laikomi šalutiniu poveikiu valant kepenis.

Saldžios košės su grūdinėmis kruopomis persivalgymas gali sukelti sunkumo jausmą ir atnešti papildomų kalorijų, todėl reikia atidžiai apskaičiuoti porcijas.

Kad moliūgas nepakenktų organizmui, prieš jį įtraukiant į racioną būtina pasitarti su gydytoju šioms žmonių grupėms:

• sergantiems kepenų ar kasos ligomis, diabetikams;
• pacientams, sergantiems inkstų ligomis;
• alergikams, netoleruojantiems vitamino A;
• maitinančioms motinoms ir vaikams iki 3 metų.

Specialistas patars, kokiomis porcijomis galima vartoti moliūgą, ir patikslins kontraindikacijas.

Įdomūs faktai apie moliūgą

1. Moliūgas visada užėmė svarbią vietą ant įvairių kultūrų žmonių stalų kasdieniame gyvenime. Senovės Kinijoje ir pas indėnus iš jo gamino ritualinius dubenis, o vėliau ir įprastus indus. Pasitaikydavo muzikos instrumentų, kurių pagrindą sudarė moliūginis būgnas. Be to, iš daržovės gaminami garsieji Džeko žibintai – pagrindinis Helovino atributas.
2. Moliūgų sėklos ir džiovintos skaidulos patenka į daugybę svorio metimo mišinių, mūsų kraštuose jos laikomos liaudies priemone, o Tailande ir kitose Rytų šalyse jas netgi gamina farmacijos įmonės kaip maisto papildą. Atsiliepimai ir tyrimai liudija didžiulį svorio metimo efektą – 10–25 kg, baigus kursą su siūloma priemone.
3. Moliūgų preparatais jau daug metų gydomos kepenų ligos ir kirmėlinė invazija ne tik žmonėms, bet ir veterinarinėje medicinoje. Produktas yra švelnus ir saugus jautriam mažylių organizmui.

Moliūgų košė – vienas saugiausių patiekalų, jau seniai pamėgtas mūsų protėvių ir patikrintas kartų. Todėl valgykite ją su malonumu sveikatos ir geros nuotaikos labui.