Kvietinių kruopų košė: sudėtis, naudingos savybės, receptai

Kviečių košė – vienas pagrindinių patiekalų daugelio žmonių racione. Dar prieš porą šimtmečių ši košė buvo neatsiejama kiekvienos šeimos pietų stalo dalis, nes garsėjo savo naudingomis savybėmis. Ji netgi minima Biblijoje kaip pagrindinis maisto produktas.

Iš ko gaminama kviečių košė

Kviečių košė – tai išvirta kviečių kruopa. Ji gaminama iš kietųjų kviečių veislių, kurių grūdai iš anksto išvalomi ir poliruojami. Taip pat jie išvalomi nuo savo luobelės ir gemalų.

Kviečių kruopos gali būti smulkaus, vidutinio arba stambaus malimo. Pagal dydį jos skirstomos į «Artek» (smulkiausias) ir «Poltavos» (malimas žymimas numeriais).

Kruopos turi būdingą kviečių spalvą (geltoną, rusvą) – nuo šviesių atspalvių iki tamsių. Kruopos skiriasi dydžiu. Aromatas lengvas, malonus, su neįkyriais riešutų natomis.

Kuo skiriasi kviečių košė nuo sorų košės

Kviečių ir sorų košės, nors ir turi panašius pavadinimus, yra du visiškai skirtingi produktai. Pirmoji, kaip jau minėta, gaminama iš kviečių. O antrajai žaliava yra poliruotos soros.

Ką reiškia speltinė košė

Speltinė, dar vadinama dviglė – tai laukiniai kviečiai, nehibridiniai. Dviglė pasižymi trapiu stiebu ir grūdu plėvelėje, kuri visiškai neišsikuliama kūlimo metu. Išoriškai ji panaši į lauko žolės varpą. Tokie kviečiai, niekada nebuvę selekcijos objektu, laikomi naudingiausiais.

Spelta pasižymi sumažintu glitimo kiekiu. Ji nesukelia mieguistumo, skirtingai nei įprasti kviečiai. Be to, ji nesukaupia kenksmingų medžiagų ir yra atspari radioaktyviajai spinduliuotei.

Tokie kviečiai žinomi nuo senovės Rusios laikų. Dabar juos ir jų produktus galima rasti sveikos ir tinkamos mitybos parduotuvių lentynose. Tačiau jie sutinkami retai ir kainuoja žymiai brangiau nei produktai iš įprastų kviečių. O visa esmė ta, kad spelta nereaguoja į tręšimus ir trąšas. Apdorojimas cheminiais preparatais neveiksmingas, ji yra išranki dirvožemiui, todėl jos auginimas yra tiesiog nenašus.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Kvietinė košė yra vienas iš produktų, labai turtingų skaidulomis. Kaip žinoma, ji labai naudinga virškinimo trakto veiklai. Taip pat produktas turi daug vitaminų (B, PP, A, C, E grupės) ir mikroelementų (kalcio, magnio, fosforo, geležies ir kt.).

100 g košės, išvirtos paprastame vandenyje be cukraus, druskos, aliejaus ir kitų priedų, yra apie 90 kcal.

Kuo naudinga kviečių košė

Naudingos kvietinės košės savybės:

• gerina virškinimo trakto veiklą;
• padeda pašalinti iš organizmo toksinus ir laisvuosius radikalus;
• reguliuoja riebalų apykaitą ląstelėse;
• stiprina kraujagyslių sieneles;
• gerina nervų sistemos darbą;
• palankiai veikia organizmo imuninę sistemą;
• stiprina plaukus ir gerina odos būklę;
• mažina cukraus kiekį kraujyje;
• stiprina kaulus;
• suteikia raumenims energijos, malšina skausmą ir nuovargio jausmą, palaiko juos tonuse;
• gerina regėjimą;
• po antibiotikų ir kitų „sunkių“ vaistų vartojimo pašalina jų likučius iš organizmo;
• reguliuoja arterinį kraujospūdį;
• gerina kraujo krešėjimą.

Moterims

Kvietinė košė gerina plaukų ir odos būklę, o to reikia kiekvienai moteriai. Ji stiprina kaulus, o tai taip pat svarbu moterims po menopauzės.

Didelis vitamino E kiekis kvietinėje košėje užtikrina normalią moters reprodukcinės sistemos veiklą. Jis atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant hormoninį foną. Nė vienos ginekologinės ligos gydymas neapsieina be vitamino E skyrimo.

Vyrams

O štai vyrams ši košė racione turėtų būti griežtai saikingai. Jos naudingos savybės virškinimo traktui, nervų sistemai, kraujotakos sistemai ir kt. yra analogiškos. Tačiau ilgai vartojant kvietinę košę dideliais kiekiais, gali sutrikti potencija.

Nėštumo metu

Kvietinės košės įtraukimas į nėščios moters racioną palankiai atsilieps ir būsimai mamai, ir besiformuojančiam vaiko organizmui.

Kvietinės košės nauda nėščiosioms yra tokia:

1. „Moteriškasis“ vitaminas E užtikrina normalią nėštumo eigą, palaiko hormoninį foną.
2. B grupės vitaminai „prižiūri“ normalų ir darnų visų mamos organizmo sistemų darbą.
3. Skaidulos gelbsti moterį nuo vidurių užkietėjimo, kuriuo dažnai kenčia nėščiosios.
4. Produktas padeda atpalaiduoti raumenis, įskaitant kojų ir nugaros.
5. Javai suteikia organizmui daug maistinių medžiagų ir naudingų mikroelementų, reikalingų sveikam vaisiaus vystymuisi.

Žindymo laikotarpiu

Kvietinė košė yra labai naudingas produktas, todėl ją būtinai reikia įtraukti į maitinančios moters racioną. Tačiau joje esantis glitimas gali sukelti alergines reakcijas, todėl tai daryti reikia atsargiai.

Bandyti valgyti košę reikia nuo 2–3 mėnesių kūdikio amžiaus, po 1–2 šaukštus pirmoje dienos pusėje, o paskui atidžiai stebėti mažylį. Jei alerginių apraiškų neatsirado ir jo savijauta nepablogėjo, galima palaipsniui didinti paros košės normą iki 100 g. Rekomenduojama vartoti kas antrą dieną pusryčiams.

Iki šešių mėnesių košę reikia virti tik vandenyje, vengiant galimos kūdikio alerginės reakcijos į pieną. Nuo šešių mėnesių galima bandyti virti košę vandenyje su pienu santykiu 1:1.

Vaikams

Dėl savo naudos kviečių košė būtina ir vaikų racione: ji stiprina nervų sistemą ir kaulus, gerina regėjimą, yra gera širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.

Tačiau gležnas vaiko organizmas ne visada gali susidoroti su tuo, ką gali suaugęs. Pavyzdžiui, baltymai ir glitimas pradeda pilnai skaidytis tik sulaukus tam tikro amžiaus. Gali pasireikšti alergija: gerklų edema, bėrimas, kūno temperatūros padidėjimas. Todėl košė vaikui duodama griežtai prižiūrint, kai jis jau geba savarankiškai kramtyti, ir pasikonsultavus su pediatru.

Jei yra virškinimo organų problemų, patiekalą verta visiškai pašalinti.

Ar galima lieknėjant valgyti kviečių košę

Akivaizdu, kad kviečiai ir jų produktai yra labai maistingi ir naudingi. Tačiau ar jie gali padėti mesti svorį, turėdami nemažą kaloringumą? Vienareikšmiškai taip, ir štai kodėl:

1. Normalizuojama virškinamojo trakto veikla, sureguliuojamas virškinimas, o tai padeda atsikratyti papildomų kilogramų.
2. Skaidulos šalina iš organizmo toksinus, radikalus ir šlakus.
3. Kviečių košės vartojimas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, nuo to jo cirkuliacija žymiai pagerėja. O tai reiškia, kad visi audiniai prisotinami deguonimi, kuris aktyvina visus medžiagų apykaitos procesus ląstelių lygmenyje.
4. Metabolizmas ir lipolizė žymiai pagreitėja, riebalai deginami, angliavandeniai akimirksniu paverčiami energija, nesikaupdami riebalų sankaupomis nereikalingose vietose.
5. Ilgalaikis sotumo jausmas pašalina alkį ir vėlesnius sutrikimus.
6. Produktas skatina sportą, nes suteikia energijos ir didina ištvermę.

Kviečių košė medicinoje

Sergant cukriniu diabetu

Sergant cukriniu diabetu, kaip ir bet kuria rimta liga, rekomenduojama speciali dieta, o kvietinė košė yra neatsiejama jos dalis. Reikalas tas, kad ji mažina gliukozės kiekį kraujyje ir, palankiai veikdama žarnyno veiklą, neleidžia cukrui virsti riebalais. Taip pat šis patiekalas padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Gydytojai rekomenduoja diabetikams valgyti kvietinę košę du kartus per dieną.

Sergant pankreatitu

Košės yra dietinės mitybos pagrindas žmonėms, sergantiems kasos ligomis. Leidžiamų košių sąraše yra ir kvietinė košė, tačiau ją valgyti galima tik remisijos laikotarpiu ir griežtai ribotais kiekiais.

Kvietinėje košėje yra daug sudėtingų angliavandenių, kurie perkrauna kasą. Krakmolas iš kviečių skatina insulino gamybą, o insulinas paverčia jį gliukoze. Sustiprinta insulino gamyba trukdo kasai atkurti savo audinius. Smulkinti grūdai net po terminio apdorojimo išlieka per kieti uždegusiai organo gleivinei.

Dėl šių priežasčių kvietinę košę draudžiama valgyti ūminio ar lėtinio pankreatito paūmėjimo laikotarpiu. Remisijos būsenoje košę leidžiama vartoti tik vieną kartą per savaitę. Organizmo reakciją turėtumėte tikrinti pradedant nuo 50 g porcijos.

Sergant gastritu

Kviečių košė šalina toksinus, gerina riebalų apykaitą ląstelėse ir stiprina imunitetą, be to, ji labai švelni gležnoms skrandžio sienelėms net ir jų uždegimo metu. Todėl ši košė tikrai rekomenduojama vartoti sergant gastritu.

Tačiau tai netaikoma gastritui, kurį lydi sumažėjęs rūgštingumas. Tokiu atveju ji draudžiama, nes gali paveikti skrandžio rūgštingumą.

Žarnynui

Kviečių košė yra naudinga žarnyno sveikatai ir normaliam veikimui, nes joje esantys pektinai neutralizuoja kenksmingas medžiagas ir užkerta kelią puvimo procesams, padeda gydyti uždegusią ir pažeistą gleivinę. Ji šalina toksinus ir šlakus, o tai apsaugo nuo disbakteriozės vystymosi. Tačiau esant polinkiui į meteorizmą, jos reikėtų atsisakyti.

Esant vidurių užkietėjimui

Kviečių košė normalizuoja riebalų apykaitą ląstelių lygmeniu, palankiai veikia žarnyno darbą, kaip jau buvo minėta anksčiau, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Didelis skaidulų kiekis kviečiuose gerina virškinimo trakto veiklą, taip pat aktyvina žarnyno peristaltiką.

Sergant podagra

Podagra sergančių pacientų mitybos režimas yra griežtai kontroliuojamas, įskaitant ir košių vartojimą. Jos griežtai skirstomos į leidžiamas ir neleidžiamas. Juk podagros priežastis dažnai slypi nesaikingame maisto vartojime, o jos gydymas tiesiogiai priklauso nuo medžiagų apykaitos normalizavimo.

Visose košėse yra lėtųjų angliavandenių, kurie ilgai skaidosi, todėl sotumo jausmas išlieka ilgą laiką. Tai labai svarbus veiksnys sergant podagra. Draudžiamos tik ankštinės kultūros, kurioms nepriklauso kvietinė košė. Todėl ją galima ir reikia įtraukti į podagra sergančių pacientų racioną.

Sergant kolitu

Sergant kolitu, kviečių košė bus labai tinkama, nes ji normalizuoja žarnyno darbą ir mikroflorą. Ji ramina uždegusią sergančiojo žarnyno gleivinę ir normalizuoja išmatas. Tačiau sergant kolitu, kurį lydi pūtimas, geriau susilaikyti nuo jos vartojimo.

Sergant hemorojumi

Hemorojaus gydymas bus prasmingas tik normalizavus išmatas. Vidurių užkietėjimas sukelia sfinkterio ir jame esančių kraujagyslių įtampą, jos prisipildo krauju ir išsipučia. Išmatų masės užkietėjus viduriams spaudžia žarnyno sieneles ir blogina ten kraujotaką. Visa tai lemia būklės pablogėjimą ir perėjimą į lėtinę hemorojaus formą. O viduriavimas dirgina uždegusią vietą ir skatina aktyvų bakterijų dauginimąsi. Skystos išmatos sukelia uždegimą ir išsausina hemorojaus židinį, vėliau dėl to gali atsirasti įtrūkimų.

Todėl sergant hemorojumi visų pirma reikia reguliuoti mitybą, atsižvelgiant į tai, kokios išmatos yra paciento. Ir, be kitų, išmatas normalizuojančių produktų, į racioną būtinai įtraukiama ir kviečių košė, nes ji prie to prisideda ir palankiai veikia žarnyno veiklą.

Sergant cholecistitu

Kviečių košė leidžiama ir netgi rekomenduojama žmonėms, sergantiems cholecistitu, nes patiekalas praturtina organizmą vitaminais ir mikroelementais, reguliuoja medžiagų apykaitą ir stiprina imunitetą.

Sergant cholecistitu košę reikia virti skystą, gleivišką. Galima pradėti ir baigti dieną kviečių košės porcija. Tačiau būtina valgyti tik šiltą, nes sergant tulžies pūslės uždegimu draudžiami šalti ir karšti patiekalai. Žinoma, valgyti ją reikia be padažų, keptų priedų, prieskonių.

Kviečių košę, kaip ir kitą maistą, galima vartoti tik remisijos metu. Paūmėjus cholecistitui, sergančiajam rekomenduojama badauti, o vėliau tik avižinė košė.

Žala ir kontraindikacijos

Kaip ir bet kuris maisto produktas, kviečių košė yra naudinga tik vartojant saikingai ir turi keletą kontraindikacijų:

1. Žmonėms, sergantiems sunkia liga, vadinama celiakija, apskritai draudžiamas glitimas. O tai reiškia – ir bet kokie grūdai, įskaitant kviečius.
2. Kviečių košė gali keisti skrandžio rūgštingumą, todėl nerekomenduojama jos vartoti sergant gastritu su sumažėjusiu rūgštingumu.
3. Košė nerekomenduojama vartoti ir esant meteorizmui.
4. Pooperaciniu laikotarpiu (po pilvo organų operacijų) taip pat geriau jos nevartoti. Rupi kruopų malimas bus per sunkus virškinimui atsistatymo laikotarpiu.
5. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, kvietinė košė nerekomenduojama dėl rupaus malimo ir didelio ląstelienos kiekio.
6. Alergija taip pat yra rimta kontraindikacija.

Tai, kad kvietinė košė yra labai naudinga ir gausi vitaminų bei mikroelementų, nereiškia, kad ją galima valgyti visą laiką ir neribotais kiekiais. Per didelis bet kurio, net ir naudingiausio produkto vartojimas kenkia organizmui. Mityba turi būti subalansuota ir apimti mėsą, daržoves, žuvį ir kt.

Kaip pasirinkti kviečių kruopas

1. Renkantis kvietines kruopas, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jų spalvą: ji turi būti vienoda (geltona, šviesiai ruda). Kruopose neturi būti nelukštentų grūdų, sveikų grūdų, įvairių šiukšlių. Grūdeliai neturi būti susiraukšlėję.
2. Sulipę gumuliukai rodo, kad kruopose atsirado maistinių kandžių.
3. Įsigyjant fasiruotas kruopas, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pakuotės vientisumą ir pagaminimo datą. Geriau rinktis šviežesnes kruopas. Maksimalus jų „amžius“ – 10 mėnesių, vėliau jos pradeda kartėti ir praranda dalį naudingųjų savybių.
4. Kuo rupesnis malimas, tuo naudingesnė bus kvietinė košė.

Kaip virti kviečių košę: receptai

Su vandeniu

Kvietinės košės virimas ant vandens nėra nieko ypatingo ar sudėtingo. Reikia laikytis paprastų rekomendacijų, kad košė būtų trapi ir skani:

1. 1 stiklinei kruopų paimti 2 stiklines vandens, pusę arbatinio šaukštelio druskos ir 50 g sviesto.
2. Kruopas ranka perrinkti ir išvalyti nuo šiukšlių bei akmenukų, tada kruopščiai nuplauti šaltu vandeniu, kad pašalintumėte smulkias šiukšles ir dulkes.
3. Vandenį užvirinti ant didelės ugnies, tada įberti druskos ir kruopų. Puodą geriau rinktis storu dugnu.
4. Nuolat maišant, užvirinti kruopas, tada sumažinti ugnį iki silpniausios ir nuimti putas. Uždengti dangčiu ir palikti 20 minučių – kol neliks vandens. Maišyti ne daugiau kaip 4 kartus (kas 5 minutes), kad košė neprisviltų ir nepriliptų prie dugno.
5. Baigus virti, į košę įdėti sviesto ir vėl uždengti dangčiu. Tada leisti jai atvėsti ir pastovėti apie pusvalandį.

Su pienu

Kvietinė košė su pienu būna švelnesnė ir saldesnė nei su vandeniu. Jos paruošimo receptai taip pat paprasti ir prieinami. Pavyzdžiui:

1. 1 stiklinei kvietinių kruopų paimti 2 stiklines vandens ir 2 stiklines pieno, žiupsnelį druskos ir 2 šaukštus cukraus.
2. Kruopas perrinkti ir nuplauti.
3. Vandenį užvirinti ant stiprios ugnies, įberti druskos ir cukraus, kruopas. Vėl užvirinti nuolat maišant.
4. Kai vėl užvirs, nuimti putas, ugnį sumažinti iki minimumo ir virti kruopas, kol vanduo visiškai susigers po dangčiu, tai yra apie 20 minučių. Apskritai, pirmieji žingsniai tokie patys kaip verdant įprastą kvietinę košę ant vandens.
5. Tada į košę įpilti pieno ir vėl padidinti ugnį iki maksimumo, užvirinti.
6. Vėl nustatyti ugnį ant minimumo ir virti 15 minučių, maišant.
7. Košę nuimkite nuo ugnies ir palikite po dangčiu 10–15 minučių. Pienas neturi visiškai išgaruoti: kvietinė košė jame verdama skysta.

Su moliūgu

Moliūgas yra labai naudingas produktas, jis dedamas į įvairias košes, sriubas, salotas, kepinius. Ne išimtis ir kvietinė košė:

1. Moliūgą nuplaukite, nulupkite, pašalinkite sėklas, tada supjaustykite mažais kubeliais. Moliūgo reikia imti 300 g 1 stiklinei kruopų.
2. Į puodą supilkite pieną ir įdėkite moliūgą, druską bei cukrų. Cukraus galima visai nedėti, nes moliūgas suteikia patiekalui saldumo, druskos – pagal skonį.
3. Pieną su moliūgu užvirinkite ant vidutinės ugnies.
4. Įdėkite nuplautas kruopas. 1 stiklinei kruopų imkite 4 stiklines pieno, kaip ir verdant įprastą kvietinę košę.
5. Virkite ant vidutinės ugnies nuolat maišydami apie 15 minučių.
6. Nuimkite nuo ugnies ir palikite pastovėti 10 minučių. Įdėkite sviesto.

Su mėsa

Kvietinė košė su mėsa yra labai sveika ir maistinga, ir taps mėgstamu visų šeimos narių patiekalu. Ji paruošiama labai paprastai:

1. 500 g vištienos filė supjaustykite stambiais kubeliais.
2. Supjaustytą mėsą apkepkite įkaitintame augaliniame aliejuje iki rudumo.
3. 2 vidutinio dydžio morkas nuplaukite, nulupkite ir sutarkuokite. Įdėkite prie filė, kepkite maišydami.
4. Stiklinę kvietinių kruopų supilkite į keptuvę prie mėsos su morkomis.
5. Ten pat supilkite 3 stiklines vandens. Vandens lygis turi būti 1,5 cm aukščiau už produktus.
6. Įdėkite įvairių prieskonių pagal pageidavimą: lauro lapų, pipirų, česnako ir t.t.
7. Mišinį užvirinkite, ugnį sumažinkite iki minimumo.
8. Laikykite po dangčiu ant silpnos ugnies 10–15 minučių.
9. Nuimkite nuo ugnies, leiskite pastovėti.

Multivarkėje

Norėdami paruošti kvietinę košę daugiafunkcinėje viryklėje, reikia imti 1 stiklinę kvietinių kruopų, 3 stiklines vandens, druskos pagal skonį ir šiek tiek sviesto (50–60 g). Paruošimo algoritmas yra toks:

1. Nuplautas kruopas supilkite į daugiafunkcinės viryklės dubenį.
2. Tada ten pat supilkite šiltą vandenį, kad multivarkė neeikvotų laiko vandens šildymui ir košė greičiau išvirtų.
3. Įdėkite druskos.
4. Uždarykite viryklės dangtį ir nustatykite programą „Kruopos“ 20 minučių.
5. Kai vanduo užvirs, nuimkite putas.
6. Likus 5 minutėms iki virimo pabaigos, įdėkite sviesto.
7. Jei po 20 minučių košė atrodo per kieta, galite pridėti dar 10 minučių „Pašildymo“ režimu.

Kaip paruošti kotletus iš kviečių košės

Iš kvietinės košės galima paruošti nuostabiai skanius kotletus. Gamybos receptų yra daug, galima naudoti įvairius priedus. Populiariausi: grybai, faršas ir daržovės.

Kviečių kotletai su grybais

1. Košę išvirkite įprastu būdu ant vandens, geriau tirštesnę. Atvėsinkite.
2. Apkepkite grybus su svogūnais, galima įdėti morkų.
3. Grybus su svogūnais ir morkomis įdėkite į košę, ten pat suberkite 1 valgomąjį šaukštą krakmolo.
4. Kepkite ant stiprios ugnies, prieš tai apvolioję kiekvieną kotletą miltuose.
5. Dėl gražios spalvos į miltus galima įdėti paprikos ar ciberžolės.

Nėra aiškių proporcijų grybams ar svogūnams – čia viskas pagal skonį. Pagrindinė taisyklė – ne per daug, kad kotletai lengvai formuotųsi ir nesuirtų. Galima vietoj svogūno įdėti vieną morką arba tiesiog imti tik grybus ir t.t.

Kviečių kotletai su faršu

1. 4 šaukštams kviečių košės reikia paimti 200 g faršo ir 2 kiaušinius. Viską kruopščiai išmaišyti.
2. Įdėti prieskonių pagal skonį.
3. Suformuoti kotletus, apvolioti miltuose ir kepti iš abiejų pusių ant stiprios ugnies.

Vegetariški kviečių kotletai

1. Kviečių košę sumaišyti su smulkiai pjaustytu svogūnu, česnaku ir žalumynais.
2. Įdėti prieskonių pagal skonį: pipirų, ciberžolės, Vusterio padažo ir citrinos sulčių. Taip pat galima įdėti pomidoruose troškinto kopūsto – jis suteiks kotletams sultingumo.
3. Daržovių kotletukus apvolioti miltuose ir kepti ant įkaitintos keptuvės, kaip įprasta.

Ar galima valgyti kviečių košę naktį ir nevalgius

Kviečių košę galima valgyti ryte nevalgius. Dietologai apskritai rekomenduoja košes kaip idealius pusryčius.

Košė ryte ilgam išlaiko sotumo jausmą, neperkrauna virškinimo trakto, suteikia organizmui pakankamą kiekį naudingų vitaminų ir mikroelementų, energijos užtaisą, moko tinkamo mitybos režimo, nesukeldama noro „numalšinti“ apetito iki pietų.

Prieš pat miegą gydytojai nerekomenduoja nieko valgyti, kad organizmas naktį pilnai pailsėtų, o ne užsiimtų maisto virškinimu. Paskutinis vakarinis valgymas turėtų būti ne mažiau kaip 2–3 valandos iki miego. Tai turėtų būti nedidelė lengvai virškinamų produktų porcija. Košė yra vienas iš tokių produktų, todėl ji puikiai tinka vakariniam valgymui. Kviečių košė nėra išimtis, todėl ja drąsiai galima vakarieniauti.

Ar galima duoti gyvūnams kviečių košę

Šunims galima duoti košių su aukštu glikemijos indeksu, t. y. tas, kurios greitai virškinamos. Kviečių košė yra viena iš jų, todėl gali būti naudojama šunų mityboje. Tačiau tai reiškia, kad ji turi būti ruošiama su mėsa, aliejumi, daržovėmis, t. y. pilnavertis subalansuotas racionas. Šerti šunį vien koše negalima.

Dėl didelio krakmolo kiekio ji labiau rekomenduojama aktyviems šunims.

Šeriant kates geriau vengti kviečių košės. Jei pasirinkimas yra tarp pigaus nekokybiško pašaro ir košės, tada, žinoma, geriau košė. Bet jei yra galimybė teisingai ir pilnavertiškai šerti gyvūną, tada „kviečių košę“ reikėtų atmesti. Jos nauda akivaizdi gausiame naudingų medžiagų kiekyje, tačiau katės organizmui trūkumų daugiau: ji blogai virškinama dėl klampumo ir didelio glitimo kiekio, sukelia meteorizmą, spazmus, pūtimą, žarnyno skausmus.

Įdomūs faktai apie kviečius

1. Senovės Egipte kviečiai buvo laikomi vienu vertingiausių turtų. Juos kūlė jaučiai savo kanopomis.
2. Romos imperija dar buvo vadinama kviečių imperija, nes ten kviečiai atliko nepaprastai svarbų vaidmenį žemės ūkyje.
3. Senovės Rusijoje kviečių pasėliai buvo vadinami „gausumu“.
4. Ekvadoro sostinėje Kite muziejuje saugomas molinis puodas, kuriame buvo užaugintas pirmasis Amerikoje kviečių krūmas.
5. Slavai laikė kviečių grūdus laimės ir turto simboliu. Jie dovanodavo vestuvėms ir vaikų gimimui maišą kviečių grūdų.
6. Didžiausias kviečių gamintojas – Kinija.
7. Didžiausias kviečių importuotojas – JAV.
8. Didžiausias eksportuotojas – Europos Sąjunga.
9. Iš kviečių gaminamas krakmolas naudojamas medicinoje, dedamas į tepalus, miltelius ir naudojamas specialiuose krakmolo tvarsčiuose.
10. Kviečiai – labiausiai pasaulyje paplitęs javas.
11. Egzistuoja daugybė kviečių veislių, tačiau populiariausios ir labiausiai paplitusios yra kietieji ir minkštieji. Nė vienas kitas javas pasaulyje neturi tiek rūšių.
12. Kviečiai yra vieni iš pirmųjų prijaukintų javų.
13. Kviečiams matuoti naudojami kvartai ir bušeliai. Viename kvarte yra 27,2 kg, o viename bušelyje – 217,7 kg.
14. Šveicarijos muziejuje yra seniausias kvietinės duonos gabalas – jam apie 6 000 metų.
15. Šventajame Rašte pažadėtoji žemė vadinama kviečių žeme arba javų vieta (vieta, kur auga javai).
16. Posakis „derlinga vieta“ šiuolaikiniame gyvenime turi ironišką reikšmę, reiškiančią ne rojaus sočią vietą, o vietą, kur vyksta kažkas blogo, kur karaliauja girtavimas ir ištvirkavimas.
17. Kviečių tėvyne laikoma Armėnija.
18. Laukiniai kviečiai byra iškart po subrendimo ir visiškai nelaikosi ant varpų. Todėl senovės žmonės juos rinko neprinokusius.
19. Kviečių pasėlių plotas virsija bet kurio kito žemės ūkio augalo pasėlių plotą.
20. Apie 90% visų užauginamų kviečių atitenka gyvulių pašarams.
21. Kviečių daigų ekstraktas yra galingiausias imunomoduliatorius ir priemonė nuo nudegimų.
22. 1904 metais buvo rasti kviečių grūdai, kurių amžius yra daugiau nei 5 000 metų.
23. Van Gogas savo paveiksluose daugiau nei 10 kartų pavaizdavo kviečių lauką.
24. Kviečiai minimi žydų pasakoje. Kol darbininkas miegojo, priešas pasėjo piktžoles tarp kviečių eilių – raugių. Darbininkas palaukė, kol subręs, ir tik tada atskyrė kviečius nuo piktžolių. Ši pasaka aiškinama taip: kviečiai – geri žmonės, raugiai – nusidėjėliai, priešas – šėtonas, javapjūtė – Paskutinis teismas, darbininkai – Dievo pjovėjai. Iš čia ir kilo posakis „atskirti grūdus nuo raugių“, reiškiantis blogo atskyrimą nuo gero.
25. Iš visų javų būtent kviečiai geriausiai įsisavinami žmogaus organizmo.
26. Norint padidinti kviečių grūdų maistingumą, jie mirkomi ir daiginami.
27. Iš kviečių grūdų gaminamas salyklas, kuris naudojamas kaip alkoholinių gėrimų pagrindas.
28. Visų plaukelių ant vienos kviečio varpos ilgis viršija dešimtis tūkstančių kilometrų.
29. Senovėje valstybės susikūrė ten, kur kviečiai buvo ypač derlingi – upių slėniuose. Ten kviečiai galėjo išaugti iki keturių metrų aukščio, o senovės žmonės rinkdavo šimteriopą derlių, o trisdešimteriopas buvo laikomas nesėkme. Beje, dabar net penkiateriopas derlius laikomas didele sėkme.