Harmala: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Vaistinis augalas, kurį botanikai pavadino paprastąja harmala, turi dar keletą liaudiškų pavadinimų, kartais gali ir nepagarbių. Ji vadinama laukine ar kalnų rūta, piganu, šunų mėšlu, strelina, bibika. Tačiau įspūdingiausi pavadinimai – kapinių žolė ar kapinynas. Nepaisant to, kad harmala yra nuodinga, ji turi tiek naudingų savybių, kad tinkamai naudojama visiškai atskleidžia savo gydomąsias savybes.

Cheminė sudėtis

Harmala yra nuodinga dėl jame esančio didelio kiekio alkaloidų, pirmiausia harmalino, harmino ir peganino. Tai pagrindinės aktyviosios augalo medžiagos.

Didelė harmino dalis (antrasis jo pavadinimas banisterinas) yra šaknyse, o jauni augalai yra daug turtingesni šia medžiaga nei seni. Harmalinas vyrauja sėklose, o peganinas – žolės, žaliojoje augalo dalyje. Be to, didžiausia alkaloidų koncentracija yra sėklose, čia jų kiekis gali siekti 9%.

Dėl alkaloidų komplekso harmala atpalaiduoja lygiuosius ir ruožuotuosius raumenis, t. y. turi raumenis atpalaiduojantį poveikį.

Mažomis dozėmis harmalinas gali sužadinti nervų sistemą ir suaktyvinti judėjimo centrų darbą smegenyse. Jo veiksmų sąraše yra gimdos raumenų stimuliacija, periferinių kraujagyslių išsiplėtimas, o tai padeda sumažinti kraujospūdį ir normalizuoti širdies ritmą. Tačiau dideliais kiekiais šis alkaloidas yra labai toksiškas ir mirtinai pavojingas.

Peganinas ir harminas atpalaiduoja kai kurių organų raumenis, pavyzdžiui, gimdos, širdies ir žarnų. Harminas yra mažiau toksiškas nei peganinas, vis dėlto jis taip pat gali sukelti traukulius. Peganinas gali paveikti bronchų sienelę, ją atpalaiduodamas, todėl jį galima vartoti sergant bronchine astma.

Taip pat į harmalos sudėtį įeina alkaloidas peganidinas (jo yra žaliosiose augalo dalyse), jam būdingas baktericidinis ir antistafilokokinis poveikis.

Chemikai iš augalo išskyrė dar keletą alkaloidų, visi jie skirtingu laipsniu yra giminingi harminui ir peganinui bei randami nedideliais kiekiais.

Sėklose taip pat yra riebaus aliejaus, kurį gydytojai specialiai išgauna ir renka. Be to, harmala yra turtinga baltymais ir daugybe kitų naudingų medžiagų. Tai antioksidaciniu poveikiu pasižymintys karotenoidai, dalyvaujantys raumenų masės formavime steroidai, reguliuojantys cholesterolio kiekį ir stiprinantys imuninę sistemą saponinai.

Žaliojoje augalo dalyje yra nemažai mikro- ir makroelementų: kalio, magnio, geležies, aliuminio, vario, cinko, stroncio, mangano, chromo, nikelio, švino. Patekę į žmogaus organizmą, šie komponentai dalyvauja beveik visuose gyvybiniuose procesuose.

Kaip atrodo ir kur auga

Harmala – labai gyvybingas augalas, tai liudija jos šaknis – stipri, daugiagalvė, besiskverbianti į dirvožemį drėgmės ieškoti ne mažiau kaip 3 m gylyje. Tokia galinga šaknis maitina antžeminę dalį, užaugančią nuo 30 iki 80 cm aukščio.

Dėl šakotų stiebų, kurių iš vienos šaknies gali išaugti daugiau nei 100 vienetų, augalas turi tvarkingą rutulio formą. Patys stiebai dažniausiai pliki ir netvarkingai susipynę, o juos dengiantys lapai – suskaldyti į 3–5 siauras ir aštrias skiltis. Jie sėdi ant žalio stiebo paeiliui, prisitvirtinę labai trumpais lapkočiais.

Augalas žydi nuo gegužės iki liepos geltonais arba baltais žiedais, kurie gali augti tiek pavieniui šakos gale, tiek po 3 vienu metu. Penkialapė žiedinė taurelė primintų varpelį, jei nebūtų perpjauta iki pat žiedlapių pagrindo. Kiekvieno žiedlapio ilgis – iki 2 cm.

Nužydėjusi harmala sudaro gana didelį ir pastebimą vaisių, jo skersmuo nuo 6 iki 10 mm. Dėl šios priežasties vaisių nesupainiosi su jokiu kitu augalu. Tai dėžutė suplotos sferos pavidalu, sudaryta iš trijų skiltelių-lizdų, tarp kurių yra pertvaros. Kiekviename lizde guli trikampė ruda arba pilkai rusva sėkla, nuo 3 iki 4 mm dydžio. Sėklos sunoksta nuo liepos pabaigos, ir kiekvienas krūmas gali jų duoti iki 120 tūkstančių.

Harmala turi būdingą stiprų atpažįstamą kvapą, dėl kurio ji gavo pavadinimą „kapinynas“. Jis panašus į kiečių kvapą, bet ne toks tvankus.

Augalas kilęs iš Azijos šalių, tai piktžolė, gana gerai pakenčianti sausrą, todėl puikiai jaučiasi skurdžiose drėgmės dirvose Jordanijoje, Pakistane, Indijoje. Jos stichija – tuštynai prie gyvenviečių, apleistos kapinės ir senos apleistos ganyklos, kur harmala gali sudaryti ištisinius sąžalynus. Dykumų oazės, stepės, akmenuotos prieškalnės – ji prigis visur.

Rusijoje ją galima rasti pietiniuose šalies europinės dalies regionuose, taip pat Vakarų Sibiro stepėse. Kaimyninėse šalyse harmala užima daugelį Ukrainos sričių, visas Vidurinės Azijos teritorijas.

Rinkimas ir laikymas

Gydymo tikslais naudojamos visos augalo dalys – šaknis, stiebai su lapais ir žiedais bei sėklos. Be to, Rytų gydytojai įsitikinę, kad geriau už harmalą vykti į dykumą, o ne į prieškalnes, nes ten ji sukaupia daugiau gydomųjų medžiagų.

Šaknis geriausia rinkti nuo gegužės iki liepos vidurio. Pirmenybė teikiama jaunesniems egzemplioriams, nes juose yra daugiau alkaloidų. Jos iškasamos, gerai nuplaunamos ir džiovinamos saulėje. Patogiau laikyti supjaustytas. Kitą kartą toje teritorijoje šaknys kasamos tik po trejų metų. Kitaip populiacija neatsistatys.

Sėklos ruošiamos, kai jos pradeda bręsti, o kapsulės tuojau pat yra pasiruošusios atsiverti, tai yra nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio. Žolė renkama į pėdus, džiovinama ir tada kuliama, kad atskirtų sėklas. Išdžiovinus skersvėjyje, jos laikomos medvilniniuose maišeliuose arba popieriniuose paketuose.

O antžeminė dalis – žalumynai – renkami du kartus, skirtingais terminais. Pradedama nuo balandžio, kai harmaloje yra daugiausia alkaloido peganino. Augalui vystantis, peganino kiekis mažėja, bet didėja harmino koncentracija. Ir žolininkai antrą kartą išsiruošia žaliavos rinkti jau gegužę. Balandžio ir gegužės harminas džiovinamas ir laikomas atskirai vienas nuo kito, kad vėliau būtų maksimaliai išnaudotos naudingos savybės. Tačiau reikia spėti surinkti žolę žydėjimo metu, iki vaisių susiformavimo.

Žolei ruošti naudojamas aštrus pjautuvas. Žalia augalo dalis nupjaunama 15 cm nuo dirvos paviršiaus, išdžiovinama, išdėliojant ant švaraus popieriaus sluoksniu ne storesniu nei 8–10 cm, esant geram vėdinimui po stogu arba palėpėje. Išdžiovinta žolė supjaustoma 6–8 cm gabalėliais ir laikoma sausoje patalpoje, supakuota į popierinius maišelius. Savo naudingų savybių augalas nepraranda per 2 metus.

Žolės pjovimą toje pačioje vietoje galima atlikti su 2 metų intervalu, per šį laiką harmala spės atkurti savo sąžalynus.

Ruošiant augalą, reikia viską daryti greitai, aiškiai ir atsargiai, kad sutrumpėtų sąlyčio su juo laikas, siekiant išvengti galvos skausmo ir pykinimo.

Harmalos gydomosios savybės

1. Cheminė harmalos sudėtis lemia jos naudojimą kaip priemonės, gebančios sužadinti nervų sistemą ir tuo pačiu raminti, kovoti su infekcija ir malšinti skausmą, šalinti uždegimą ir stimuliuoti prakaitavimą, didinti iš organizmo pašalinamo skysčio kiekį ir naikinti helmintus. Tačiau Rusijoje oficialioji medicina nenaudoja harmalos preparatų, ji kol kas tiriama biologų ir medikų, todėl Rusijos farmakopėjoje tokio vaistinio preparato nėra.
2. Afrikos ir Azijos valstybių teritorijoje bei kai kuriose Europos šalyse šis augalas naudojamas valstybinėse klinikose. Kaimyninėse Rusijai Vidurinės Azijos šalyse presuota harmala netgi parduodama vaistinėse, ji panaši į pieštukus. O Jemene jos preparatus rekomenduoja sergantiems depresija. Lapų užpilais gydomos neurastenijos, atsikratoma inkstų ligų ir periodontozės.
3. Afganistane paralyžiuotieji ligoniai fumiguojami šio augalo dūmais, o iš augalo žalumynų pagaminti kompresai dedami ant navikų. Indijoje fumigacija taip pat yra plačiai taikoma procedūra. Tačiau ten padegamos sėklos, o jų dūmais gydomos atviros, sunkiai gyjančios žaizdos. Kita šalis, kurioje naudojama fumigacija, yra Uzbekistanas. Gripo epidemijos metu harmalos dūmais apdorojamos patalpos, taip atliekant jų dezinfekciją. Dažniausiai fumigacijai imama sausa viršutinė krūmo dalis su sėklų dėžutėmis. Sausi lapai taip pat naudojami, bet daug rečiau. Uždegus, sausa žaliava kvepia kaip geras tabakas, tačiau neėda akių, skirtingai nei kitų vaistinių augalų dūmai.
4. Preparatai su harmala skiriami taip pat sergant uždegiminėmis periferinės nervų sistemos ligomis – neuritais, tiek mononeuritais, pažeidžiančiais pavienius nervus, tiek polineuritais, kurie yra platesnio paplitimo. Vaistinis augalas stimuliuoja raumenų sistemos darbą ir gerina nervų laidumą.
5. Užsienio gydytojai taip pat naudoja šio vaistinio augalo komponentų – alkaloidų harmino ir peganino – gebėjimą gydyti centrinės nervų sistemos patologijas, pavyzdžiui, Parkinsono ligą ar drebulio paralyžių.
6. Daugelyje Rytų klinikų naudojamas harmalos alkaloidų gebėjimas kovoti su sunkia priklausomybe nuo kokaino ir heroino.
7. Vaistinio augalo naudojimas pagrįstas jo gydomosiomis savybėmis. Be to, kad harminas yra geras antidepresantas, jis dar gali mažinti kraujospūdį ir kovoti su Kocho lazdele – tuberkuliozės sukėlėju. Peganidinas ne tik kovoja su stafilokokine infekcija, bet ir stimuliuoja širdies raumenį bei aktyvina tulžies gamybą. Alkaloidas vazicinas yra švelnus vidurius laisvinantis preparatas, taip pat mažina bronchų spazmą, todėl gali būti naudojamas astmai gydyti.
8. Harmala suteikia nuovirų, užpilų, tinktūrų ir kitų preparatų gebėjimą malšinti skausmą ir raminti.
9. Virškinimo sistemos problemos, kirmėlių išvarymas, sergančiųjų tymais, vėjaraupiais ir maliarija būklės palengvinimas – šios problemos taip pat sprendžiamos naudojant harmalą daugelyje pasaulio šalių. Indijoje harmalos užpilu stimuliuojami gimdos susitraukimai abortams sukelti.
10. Vaistinio augalo antiseptinės savybės naudojamos esant karščiavimui, peršalimui, taip pat gargaliavimui nuo anginos ir burnos skalavimui sergant dantenų ligomis.
11. Šviežios augalo sultys lašinamos į akis, gydant pradinės stadijos kataraktą. Kaukazo gydytojai įsitikinę, kad taip katarakta išnyksta. O regėjimui pagerinti vaistinė žaliava maišoma su kitais ingredientais – pavyzdžiui, medumi ar vynu.
12. Plačiai naudojamos vonios su harmalos nuoviru. Jos gali numalšinti skausmą ir sumažinti uždegimą sergant reumatu. Vonios taip pat rekomenduojamos niežų, dermatitų ir kitų odos ligų gydymui.
13. Liaudies gydytojai Rusijoje naudoja žolę, kad išvaduotų ligonius nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, pagerintų žarnyno veiklą ir pašalintų jo atoniją. Ginekologijoje harmala vartojama mastopatijai ir menstruacinio ciklo sutrikimams gydyti.

Paprastoji harmala liaudies medicinoje

Gydytojai dažnai gali rekomenduoti vienam negalavimui gydyti skirtingas vaistines formas, paruoštas iš gydomosios žolės. Tačiau vis dėlto yra keletas tradicinių paskirčių. Taigi, norint nuraminti skausmą ir pašalinti patinimą skaudamuose sąnariuose, dedami garinti harmalos lapai. Nuovirai naudojami kaip skalavimai sergant angina, stomatitu ar uždegusiomis dantenomis, taip pat jei skauda dantį.

Depresiją malšina arbata, veido nervo tiką gydo karštu nuoviru arba tepa šviežiomis sultimis. Tomis pačiomis sultimis lašinama į akis sergant katarakta, o sėklos skiriamos kaip kirmėlių varymo priemonė. Susmulkintas į miltelius sėklas su medumi rekomenduojama tiems, kurie dažnai kenčia nuo galvos skausmo ir kuriems slenka plaukai.

Net kosmetines problemas sprendžia su harmalos pagalba. Taigi, sėklomis, iš anksto pamirkytomis šiltame vandenyje, atsikratoma žilų plaukų pirmiesiems jų požymiams pasireiškus, dėl to jos sumaišomos su šampūnu ir vėliau šiuo mišiniu plaunama galva. Be to, sėklos gali sudaryti putas, todėl jomis prausiamasi, kad būtų išvengta spuogų ir aknės susidarymo. O norint išgydyti jau atsiradusį spuogų bėrimą, gaminama sėklų tinktūra su degtine ir vėliau ja vakarais nušluostomas veidas.

Nuo peršalimo ir reumato

Pagal šį receptą paruoštą antpilą galima naudoti įvairioms ligoms gydyti. Priklausomai nuo tikslo, naudojama skirtinga dozė. Antpilas ruošiamas iš stiklinės verdančio vandens ir šaukšto sausos harmalos. Palikti brinkti valandą, tada perkošti.

Peršalimo simptomams palengvinti skiriamas šaukštas priemonės 20 minučių prieš pusryčius, pietus ir vakarienę.

Reumatą, miopatiją ir miasteniją gydo tris kartus per dieną vartojant antpilą – po 20–50 ml vienam kartui, pradedant gydymą maža doze, palaipsniui didinant iki maksimalios.

Sergant sifiliu, gydymas taip pat pradedamas maža doze – 2 šaukštais, palaipsniui didinant iki 5 šaukštų nuo 2 iki 3 kartų per dieną.

Nuo virškinimo sistemos ligų

Kaip tulžį varanti priemonė, virškinimo sistemos sveikatinimui ir nuo helmintų atsikratymui nurodomas sėklų vartojimas. Normą – 10 vaisių per dieną – padalinti į 2 kartus. Užgerti virintu vandeniu. Jau po 3–4 parų bus matomas poveikis.

Raminantis nuoviras

Šis nuoviras vadinamas raminamuoju, tačiau iš tikrųjų jis ramina ne tik nervų sistemą, bet ir reumatinius skausmus, dusulį, mažina astmos sindromą, taip pat pasižymi prakaituojančiu, tulžį varančiu ir šlapimą varančiu poveikiu.

Reikia sumaišyti viename inde harmalos ir linų sėklas santykiu 1:3. Paimti arbatinį šaukštelį gauto mišinio, užpilti 250 ml užvirusio vandens ir po uždaru dangčiu pusvalandį laikyti garų vonelėje. Perkošti atvėsus ir gerti po šaukštą 3 kartus per parą – pusvalandį prieš valgį.

Jei kvėpuosite šio nuoviro garais, kol jis yra vandens vonioje, galima išgydyti neuropatiją (veido nervo neuralgiją).

Arbata sergant inkstų ligomis

Tokią arbatą rekomenduojama gerti sergant nefritu, pielonefritu, šlapimo pūslės uždegimais ir inkstų akmenlige.

Į emaliuotą ar porcelianinį indą suberkite 2 arbatinius šaukštelius gydomojo augalo. Užplikykite kaip paprastą arbatą, į sausas žaliavas įpildami 2 stiklines užvirusio vandens. Uždenkite dangčiu, iš viršaus dar šilumai – rankšluosčiu, ir palaukite 2–3 valandas, kol gėrimas užsitrauks. Tada perkoškite ir gerkite po 2 valgomuosius šaukštus ryte, pietų ir vakare. Vaisto vartojimo susieti su valgymu nebūtina. Gydymo trukmė – pusė metų.

Vonios sudėtis

Vonių su harmala priėmimas rekomenduojamas reumatiniams skausmams palengvinti, taip pat odos apraiškoms, susijusioms su medžiagų apykaitos sutrikimais, šalinti ir niežams gydyti.

Užvirinkite 5 litrus vandens ir užpilkite skysčiu 100 gramų sauso gydomojo augalo. Virkite mišinį 15–20 minučių ant mažos ugnies po uždarytu dangčiu, po to palikite prisitraukti 2 valandas.

Nuovirą perkoškite ir išpilkite į paruoštą vonią su pacientui patogios temperatūros vandeniu. Vonios trukmė – 15–20 minučių. Visas kursas skirtas 10 procedūrų, geriausio efekto galima pasiekti, jei kartosite ją kas antrą dieną.

Nuo dusulio ir astmos

Harmalos ir linų sėklų paimkite po lygiai, sumaišykite ir arbatinį šaukštelį mišinio suberkite į nedidelį termosą. Įpilkite ten stiklinę verdančio vandens ir palikite termose prisitraukti nuo 4 iki 5 valandų.

Gerkite po valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną, neprisirišant prie valgio. Gydymo kursas – nuo 1 iki 3 mėnesių. Po to reikalinga 3 mėnesių pertrauka, po kurios atnaujinkite vartojimą.

Harmalos afrodiziakas

Pakepinkite harmalos sėklas, atvėsinkite ir sumalkite kavamale. Sumaišykite miltelius su medumi santykiu 1:3. Kasdien suvalgykite po valgomąjį šaukštą šio mišinio. Padidėja lytinis potraukis ir gebėjimas pastoti.

Nuo sėdimojo nervo uždegimo

Kad atsikratytumėte kančių, kurias sukelia senas sėdimojo nervo uždegimas, reikia sumalti kavamale harmalos sėklas ir vartoti jas kasdien 2 savaites. Paros norma – 3 gramai miltelių. Galima tiesiog užgerti virintu vandeniu arba užkandžioti medumi ar uogiene.

Esant sąnarių skausmams

Padarykite mišinį iš lygių dalių harmalos ir pankolio sulčių, vištos tulžies, medaus ir raudono vyno. Gausite tepalą, kuriuo gydomi sąnariai ligų paūmėjimo metu, taip pat tepama sėdimojo nervo sritis, kad numalšintų kamuojantį skausmą. Liaudies gydytojai Kaukaze šia priemone taip pat gydo nusilpusį regėjimą, lašindami po lašą į kiekvieną akį kasdien.

Dūmų fumigacija

Peršalimą galima gydyti gydomojo augalo dūmais. Be to, gydytojai mano, kad dūmai yra neblogas migdomasis ir antiparazitinis preparatas.

Arbatinį šaukštelį sausos harmalos pakaitinkite ir paskrudinkite ant sausos keptuvės. Kai tik pradės atsirasti dūmelis, pasilenkite prie jo ir įkvėpkite porą minučių. Bet nedarykite to dažniau nei 2 kartus per savaitę.

Įkandus gyvatei

Paimkite santykiu 1:4 harmalos sėklas ir raudoną vyną. Išvirkite sėklas vyne, kol suminkštės. Perkoškite ir gautą nuovirą praskieskite tokiu pačiu kiekiu porų sulčių. Per dieną išgerkite 2 kartus po stiklinę nuoviro, intervalas tarp gydymo – 2 valandos. Ant įkandimo žaizdos dėkite kompresus, suvilgytus šiame nuovire.

Gydomųjų mišinių rūšys

Pradėdami ruošti gydomuosius mišinius iš harmalos, turite atsiminti, kad šį augalą gydytojai priskiria psichodelikams arba psichoaktyvioms medžiagoms. Jie iškreipia aplinkos vertinimą ir žmogaus pasaulėžiūrą, taip pat veikia jo emocinę būseną, sutrikdo psichologinius procesus ir gali sukelti haliucinacijas arba sąmonės pakitimus. Todėl jokiu būdu negalima viršyti rekomenduojamų dozių ir vartojimo schemos.

Užpilas

Peršalimo, miastenijos, reumato ir ginekologinių ligų atvejais rekomenduojamas gydomojo augalo antpilas. Norėdami jį gauti, užpilkite verdančiu vandeniu (1–1,5 stiklinės) 1–2 šaukštus džiovintos harmalos. Mišinys turi pastovėti 50–60 minučių, po to perkoškite, padalinkite šią dienos normą į 3 porcijas ir vartokite 20 minučių prieš pusryčius, pietus ir vakarienę.

Tinktūra

Ant degtinės
Spiritinei tinktūrai paruošti paimkite 100 gramų džiovintos maltos harmalos ir supilkite ją į stiklinį butelį. Įpilkite pusę litro geros degtinės ir padėkite į tamsią vietą, kad prisitrauktų 3 savaites kambario temperatūroje. Retkarčiais butelį reikia purtyti.

Paruoštą tinktūrą perkoškite ir vartokite ryte ir vakare po valgio. Vienkartinė dozė – arbatinis šaukštelis, ne daugiau! Gydytojai rekomenduoja šią priemonę pacientams, kuriems diagnozuota hipertenzija, neurastenija, insultas, encefalitas, taip pat kenčiantiems nuo epilepsijos priepuolių ir šizofrenijos. Į ligų, kurioms gydyti skirta tinktūra, spektrą įeina ir venų sąstovis, bronchų astma, blužnies ligos, miastenija ir sėdmeninio nervo uždegimas.

Ant vyno
100 gramų maltų sėklų supilkite į dviejų litrų butelį, pripildytą raudono sauso vyno. Sukratykite ir padėkite į tamsią patalpą mėnesiui. Nepamirškite kasdien kratyti.

Po 30 dienų perkoškite ir vartokite labai mažais kiekiais: negalima persistengti ir pamiršti, kad dabar tai ne vynas, o rimtas, pavojingas vaistas, ir jo perdozavimas neleistinas. Norma – 25 lašai prieš valgį – nuo 2 iki 3 kartų per dieną. Vartojama – esant toms pačioms problemoms kaip ir degtinės tinktūra.

Nuoviras

Iš harmalos paruoštas nuoviras pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu, jis duoda gerų rezultatų skalaujant skaudančią gerklę arba burnos ertmę sergant stomatitu, gingivitu ar periodonto liga.

Verdančiu vandeniu (1 stiklinė) užpilkite arbatinį šaukštelį džiovintos harmalos žolės, sandariai uždarykite dangčiu ir pusvalandį palaikykite vandens vonelėje. Atvėsus iki šilto perkoškite ir naudokite reikiamoms procedūroms.

Aliejus

Augalo aliejus išgaunamas gana įdomiu būdu. Pirmosiomis pavasario dienomis mažą krūmelį reikia uždengti senu sudėvėtu katilu, skyliuotu metaliniu kibiru arba pažeistu, namų ūkyje nereikalingu giliu dubeniu. Jau po mėnesio visas indas iš vidaus pasidengia aliejinga lipnia danga. Belieka ją nugramdyti, sudėti į stiklainį ir uždaryti dangteliu. Liaudies gydytojai mano, kad augalas, išgyvenęs tokią sudėtingą atmosferą ir išsaugojęs gyvenimo troškimą, gali perduoti šią jėgą žmonėms.

Dar viduramžių persų gydytojas Ibn Sina gydė šiuo mišiniu skaudančius sąnarius ir sėdmeninio nervo uždegimus savo pacientams, tepdamas aliejumi skaudamas vietas. O esant problemų su mėnesinėmis, šlapimo susilaikymu ir įvairiais kolitais, jis ne tik naudojo aliejų kaip tepalą, bet ir gamino iš jo gydomuosius gėrimus.

Kontraindikacijos vartojimui

1. Harmala draudžiama žmonėms, kuriems pasireiškia įvairaus pobūdžio tikiai, tremoras ir kiti hiperkinezai.
2. Negalima vartoti preparatų šio augalo pagrindu nėščioms moterims ir mamoms, žindančioms kūdikį krūtimi.
3. Individualus netoleravimas ir padidėjęs jautrumas žolės komponentams taip pat yra kontraindikacija jos vartojimui.

Kitiems žmonėms nedraudžiama vartoti preparatų iš harmalos. Tačiau nereikia pamiršti, kad šis augalas yra nuodingas, todėl vartoti vaistus, paruoštus jo pagrindu, galima tik griežtai laikantis rekomenduojamos dozės. Jei ji bus viršyta, galimas mieguistumas ir temperatūros sumažėjimas, taip pat rimtesnės problemos – depresija, tachikardija, seilėtekis, mėšlungis, traukuliai, haliucinacijos, drebulys, paralyžius – net iki kvėpavimo sustojimo. Atsiradus menkiausiems tokiems simptomams, būtina kviesti greitąją pagalbą, o iki jos atvykimo plauti nukentėjusiajam skrandį.

Jei nepagrįstai ilgą laiką naudojamos priemonės vaistinio augalo pagrindu, labai tikėtinas kvėpavimo problemų, padidėjusio šlapinimosi ir virškinimo trakto veiklos sutrikimų atsiradimas.

Gydytis harmala ir tuo pat metu vartoti alkoholinius gėrimus yra neleistina. O jei žmogus nuolat vartoja kokius nors kitus vaistus, būtina aptarti su gydančiu gydytoju, kiek jie yra suderinami su harmala.

Harmalos nuotrauka