Aviena: naudingosios savybės ir kontraindikacijos

Aviena – tai avinų ir avių mėsa. Didžiausią vertę turi iki pusantrų metų amžiaus kastruotų gyvūnų skerdenos. Prie aukštos skoninės kokybės produktų taip pat priskiriama iki 3 metų amžiaus avių mėsa. Produktas yra šviesiai raudonos spalvos, su elastinga ir balta riebalų mase. Silpnai atpenėtų ar subrendusių gyvūnų mėsa būna tamsiai raudona, su geltonais riebalais. Paprastai ji yra labai gyslota, todėl dažniausiai iš jos gaminama faršo. Išsamiau panagrinėkime šią mėsos rūšį, jos skiriamąsias savybes ir naudingąsias ypatybes.

Kaip atskirti avieną nuo ožkienos

Kartais nesąžiningi prekybininkai ožkieną pateikia kaip avieną. Norėdami nesuklysti rinkdamiesi, atkreipkite dėmesį į spalvą, kvapą, kaulus ir riebalus. Pavyzdžiui, ožkienoje beveik nėra poodinių ir tarpraumeninių riebalų. Taip pat verta paminėti, kad ožkiena yra tamsesnės spalvos nei aviena. Jei produktas turi specifinį aštrų kvapą, tai yra ožkiena.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į skerdenos kaulų struktūrą. Avino dubens ir krūtinės kaulai yra storesni nei ožkos. Avino šonkauliai skerspjūvyje yra ovalios pailgos formos, ožkos – keturkampiai su 2 aštriais kampais.

Kuri mėsa naudingesnė

Kiekviena mėsos rūšis turi savo pliusų ir minusų. Pavyzdžiui, avienos pranašumas yra mažesnis cholesterolio kiekis, palyginti su jautiena ir kiauliena. Tuo tarpu jautienoje yra daug geležies, kuri naudinga žmonėms, turintiems geležies trūkumą. Kiauliena laikoma cholesterolio kiekio rekordininke, tačiau joje jo yra daug kartų mažiau nei vištų kiaušiniuose ir svieste.

Išsamiau panagrinėkime kiekvienos mėsos rūšies naudingumą.

Aviena ar kiauliena

Lyginant avieną su kiauliena, iškart verta paminėti, kad pirmojoje yra mažiau riebalų, todėl šią rūšį leidžiama vartoti net esant kraujagyslių problemoms. Aviena priskiriama dietiniams produktams, nes joje mažai kalorijų, be to, organizmas ją gana lengvai pasisavina. Tačiau vyresniame amžiuje šios mėsos geriau nevalgyti. Avienos nepageidautina įtraukti į vaikų mitybą, taip pat esant virškinimo trakto problemoms.

Kalbant apie kiaulieną, joje yra medžiagų, kurios teigiamai veikia kaulinį audinį. Tačiau didelė cholesterolio koncentracija neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Be to, kiauliena reikalauja kruopštaus apdorojimo, nes gali būti užkrėsta parazitais. Joje esantis augimo hormonas padidina nutukimo, įvairių uždegimų riziką ir netgi gali prisidėti prie piktybinių darinių. Būtent dėl šios priežasties nuolat vartojant kiaulieną didėja įvairių vėžinių ligų tikimybė. Kiauliena nerekomenduojama vartoti sergant ateroskleroze, cholecistitu ir duodenitu.

Remiantis aukščiau išvardintais faktais, galima daryti išvadą, kad aviena yra naudingesnė žmogui, nes neigiamų pasekmių rizika po jos vartojimo yra mažesnė.

Aviena ar jautiena

Norint tiksliai nustatyti to ar kito mėsos rūšies naudingumą, reikia žinoti gyvulio laikymo ir šėrimo sąlygas. Galima manyti, kad ir aviena, ir jautiena buvo laikomos panašiomis sąlygomis ir vartojo tik natūralius pašarus. Pirmas niuansas – jautiena yra turtinga baltymų, todėl ją rekomenduojama įtraukti į sportininkų racioną. Jautiena normalizuoja virškinamojo trakto veiklą ir palaiko normalų rūgštingumo lygį. Taip pat ji puikiai prisotina nusilpusį organizmą, padeda sustiprėti ir įgyti jėgų.

Avienoje geležies koncentracija yra didesnė nei jautienoje, be to, joje yra kalio, kuris palaiko širdies darbą. Ji kaloringa, bet tuo pačiu vertingesnė dėl daugybės naudingų medžiagų. Joje yra vitamino B12, kuris normalizuoja nervų sistemos veiklą. Produkto energetinė vertė labai priklauso nuo gyvulio amžiaus. Didžiausią vertę turi jaunų individų mėsa – ėriuko ir veršienos.

Apibendrinant galima pasakyti, kad išsirinkti naudingesnį ir maistingesnį produktą gana sudėtinga, nes ir pirmoji, ir antroji mėsos rūšis turi savo privalumų. Nors aviena laikoma kaloringu produktu, joje vis dėlto yra mažiau cholesterolio, todėl ji yra saugesnė širdies sistemai.

Aviena ar ožkiena

Ožkienoje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, mineralų, amino rūgščių, esant mažai cholesterolio koncentracijai. Išskirtinis šios mėsos rūšies bruožas – parazitų nebuvimas. Stambiagalviai galvijai yra linkę į kirmėles ir kitus parazitinius organizmus, o ožkienoje nėra nei lervų, nei pilnaverčių parazitų. Ši mėsa priskiriama dietiniams produktams. Ožkiena naudinga esant stuburo problemoms, nes padeda atkurti jungiamuosius audinius. Reguliariai vartojant ožkieną, mažėja kepenų ligų rizika. Specialistų teigimu, ožkiena pranoksta ėrienos vertę.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

100 g produkto yra:

• kalorijos – 209 kcal;
• baltymai – 15,6 g;
• riebalai – 16,3 g;
• angliavandeniai – 0 g.

Avienoje yra B grupės vitaminų, kurie atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose. Šios grupės vitaminai, išskyrus B12, nesikaupia organizme, todėl jų atsargas reikia nuolat papildyti. Kalbant apie mikro- ir makroelementus, mėsoje yra kalio, natrio, magnio, fosforo, kalcio, fluoro ir cinko.

Avienoje yra trečdaliu daugiau geležies nei kitų rūšių mėsoje. Produkte taip pat gausu aminorūgščių, kurios būtinos organizmui audiniams formuoti. Didžioji dalis mėsoje esančių riebalų yra naudingi mononesotieji riebalai.

Kuo naudinga aviena

Bendroji nauda

1. Kovoja su vėžiu. Aviena yra puikus geležies, vitamino B, cholino ir seleno šaltinis. Cholinas ir selenas sumažina piktybinių navikų atsiradimo ir vystymosi riziką vidaus organuose. Be to, mėsoje yra konjuguotos linolo rūgšties. Konjuguota linolo rūgštis atlieka daug svarbių funkcijų žmogaus organizme, pavyzdžiui, stabdo aterosklerozinių pažeidimų susidarymą, padeda mažinti riebalinį audinį, slopina 2 tipo diabeto vystymąsi, gerina kaulų mineralizaciją, turi bakteriostatinį, antioksidacinį ir priešvėžinį poveikį. Tačiau ši medžiaga veiksmingiausiai pasireiškia kovojant su vėžiu. Rūgštis slopina melanomų, storosios žarnos, tiesiosios žarnos, plaučių ir krūties vėžio vystymąsi.
2. Yra anemijos profilaktika. Pagrindinė anemijos priežastis yra geležies trūkumas organizme. Avienos mėsoje yra gana daug geležies, todėl reguliariai vartojant šį produktą galima išvengti šio negalavimo.
3. Palaiko odos sveikatą. Avienoje esantis vitaminas B12 padeda palaikyti odos sveikatą. Taip pat produkte yra omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios skatina odos elastingumą ir sulaiko joje drėgmę.
4. Yra turtingas karnozino šaltinis. Aviena yra puikus tokios aminorūgšties kaip karnozinas šaltinis. Nors žmogaus organizmas pats gali gaminti šią aminorūgštį, naudinga jos gauti ir iš išorinių šaltinių. Pirma, karnozinas turi galingą antiaterosklerozinį poveikį, kuris sumažina riebalinių plokštelių susidarymo kraujagyslių sienelėse tikimybę. Tai žymiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant širdies priepuolį ir insultą, riziką. Be to, jis taip pat kovoja su uždegiminiais procesais, mažindamas jų neigiamą poveikį organizmui. Tai netiesiogiai padeda išvengti priešlaikinio senėjimo.
5. Palaiko organizmo antioksidacinę sistemą. Avienos mėsa gali padėti palaikyti laisvųjų radikalų neutralizavimo procesus, nes joje yra medžiagos, vadinamos glutationu. Šis junginys kai kurių specialistų vadinamas vienu iš efektyviausių žmogaus organizmo gaminamų antioksidantų. Jis papildo antioksidacines atsargas, kai jų trūksta, taip pat padeda kovoti su žalingu laisvųjų radikalų poveikiu.
6. Didina ištvermę ir darbingumą. Be baltymų, kurie padeda palaikyti raumenų audinio augimą ir atsinaujinimą, aviena gausi ir kitų medžiagų, palaikančių raumenų audinius ir bendrą organizmo tonusą. Visų pirma, produkte yra amino rūgščių beta-alanino ir kreatino – gerai žinomo fizinio pajėgumo stipriklio. Šių amino rūgščių įtraukimas į racioną suteikia jėgų, mažina nuovargį, gerina darbingumą ir pieno rūgšties buferizaciją, kuri, kaip žinoma, sukelia „degimo“ pojūtį raumenyse fizinės veiklos metu.
7. Palaiko imunitetą. Cinko buvimas avienoje teigiamai veikia imuninę sistemą, nes jis padeda palaikyti daugelį fermentinių reakcijų, kurios prisideda prie patogeninių mikroorganizmų naikinimo. Taip pat verta paminėti, kad jis skatina žaizdų gijimą ir sumažina randų susidarymą. Aktyviems žmonėms ypač naudinga valgyti avieną, nes ji papildo cinko atsargas, kurios prarandamos fizinės veiklos metu.
8. Palaiko nervų sistemos sveikatą. Jai reikia nuolatinio pakankamo maistinių medžiagų tiekimo. Aviena praturtina organizmą B grupės vitaminais ir riebalais, kurie būtini nervų sistemos sveikatai palaikyti. B grupės vitaminai padeda perduoti impulsus ir išlaikyti nervų jautrumą, ypač tai svarbu periferiniams nervams, kurių kraujotaka gali būti sutrikusi. Riebalai užtikrina izoliuojančio nervinių skaidulų apvalkalo palaikymą, taip užkertant kelią elektrinio signalo praradimui perdavimo metu.
9. Palaiko kaulų sveikatą. Aviena labai naudinga kaulams ir dantims. Mėsoje yra kalcio junginių, kurie palaiko vaikų kaulų formavimąsi ir augimą, o suaugusiems mažina osteoporozės tikimybę. Be to, produktas gausus fosforo. Jis taip pat atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį formuojant ir išlaikant sveikus kaulus ir dantis, dalyvauja audinių augime ir regeneracijoje bei padeda palaikyti normalų kraujo pH lygį.

Moterims

Aviena naudinga moterims, nes ji gerina odos, plaukų, dantų išvaizdą, palaiko organizmo imuninę sistemą ir pagreitina medžiagų apykaitą, o tai padeda kontroliuoti kūno svorį. Be to, reguliariai vartojant avieną, galima atsikratyti galvos svaigimo menstruacijų metu. Produkte esantys vitaminai stiprina skeletą ir padeda kraujodarai, taip gerindami bendrą moters savijautą.

Vyrams

Avienos sudedamosios dalys kompleksiškai veikia žmogaus organizmą, ypač jos naudingos vyriškos lyties atstovams. Svarbiausios avienos savybės vyrams – stiprinti nervų sistemą didinant atsparumą stresui ir stabilizuojant emocinę būseną (vyrai dažnai sulaiko emocijas, taip patiria latentinę depresiją).

Be to, avienos mėsa padeda didinti potenciją, sustiprina lytinį potraukį ir skatina testosterono gamybą. Produktas taip pat gerina baltymų įsisavinimą ir padeda juos tolygiai paskirstyti organizme, kas naudinga sportuojant.

Nėštumo metu

Nėštumo metu avieną valgyti leidžiama, nes joje yra folio rūgšties, kuri atsakinga už vaisiaus nervinių ląstelių vystymąsi. Ši rūgštis dažnai skiriama nėščioms moterims. Be to, mėsa gausi cinko, atsakingo už vaiko augimą, vitamino B12, palaikančio vaisiaus imunitetą, taip pat mangano ir vario – medžiagų, palaikančių normalų embriono vystymąsi. Tačiau viršijus vartojimo normą, gali atsirasti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, gali padidėti kraujospūdis.

Žindymo laikotarpiu

Kadangi aviena gana riebi, jos nereikėtų įtraukti į mitybą žindymo laikotarpiu. Tačiau kai kurie specialistai leidžia vartoti mėsą, bet tik laikantis tam tikrų taisyklių. Pirma – avieną galima pradėti valgyti tik praėjus 4 mėnesiams po gimdymo. Pirmą kartą leidžiama valgyti tik sultinį. Jei kūdikiui nepasireiškia jokių neigiamų reakcijų, į racioną reikėtų įtraukti mėsą palaipsniui didinant porcijas. Po kurio laiko porcija gali siekti 150 g per dieną, bet ne daugiau.

Vaikams

Aviena taip pat naudinga vaikams. Tačiau nerekomenduojama jos įtraukti į vaikų racioną, kol vaikui nėra 1 metų. Kai kurie specialistai draudžia vartoti šį produktą iki 3 metų. Jei vaikas turi silpną virškinimo sistemą, susipažinimą su mėsa tikrai reikia atidėti iki 3 metų. Prieš gaminant visus riebalus iš mėsos reikia pašalinti. Jei atsiranda alerginių reakcijų, avieną reikia pašalinti iš vaiko meniu, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Metant svorį

Metant svorį avieną vartoti galima, o kai kuriais atvejais net būtina. Mėsoje yra santykinai nedaug riebalų ir cholesterolio, o produktuose esantys riebalai skatina energijos išsiskyrimą ir nelemia papildomų kilogramų. Žinoma, nereikia pamiršti, kad naudingos produkto savybės nebus naudingos, jei jis vartojamas per daug. Kad produktas nepakenktų organizmui ir nesutrikdytų svorio metimo proceso, nereikėtų valgyti daugiau nei vieną mažą gabaliuką mėsos per dieną.

Avienos sultinio nauda ir žala

Naudingos avienos sultinio savybės yra žinomos daugeliui. Jis dažniausiai įtraukiamas į vaikų racioną esant širdies ir kraujagyslių sistemos bei virškinimo trakto problemoms. Dėl mažo cholesterolio kiekio sultinys taip pat naudojamas sergant ateroskleroze ir kitomis su širdimi bei kraujagyslėmis susijusiomis ligomis. Mėsos sultinys yra naudingas esant sumažėjusiam hemoglobino kiekiui ar anemijai.

Kalbant apie produkto žalą, jis yra draudžiamas sergant kepenų, inkstų ligomis, esant tulžies pūslės problemoms ir sergant didelio rūgštingumo gastritu. Apribojimai taip pat taikomi tokioms ligoms kaip podagra, skrandžio opa, artritas.

Kuo naudinga avienos kepenys

Kepenys laikomos vertingiausiu ir naudingiausiu avienos skerdenos elementu, nes jose yra vitaminų A ir C. Be to, kepenyse yra tokia medžiaga kaip heparinas, kuris užtikrina normalų kraujo krešėjimą, o tai žymiai įtakoja miokardo infarkto riziką. Jose taip pat yra vertingų baltymų, užtikrinančių pilnavertį žmogaus organizmo darbą. Šis produktas turėtų būti įtrauktas į profesionalių sportininkų meniu, nes jame esantys mineralai pagreitina raumenų masės augimo procesą.

Aviena medicinoje

Liaudies medicinoje avienos taukai naudojami peršalimo, gripo ir tonzilito profilaktikai bei tiesioginiam gydymui. Be to, mėsa padeda esant virškinimo trakto problemoms ir širdies veiklos sutrikimams.

Sergant cukriniu diabetu

Sergant diabetu rekomenduojama vartoti liesą avieną, nes tai yra idealus mėsos mitybos sprendimas šiuo atveju. Produkte esančios medžiagos padeda kontroliuoti procesus, susijusius su skrandžio sulčių gamyba, o tai savo ruožtu palengvina kasos funkcionavimą. Be to, dėl mėsoje esančio lecitino jį galima naudoti diabeto vystymosi profilaktikai.

Svarbu: Avienos mėsos glikemijos indeksas — 0 vienetų.

Sergant pankreatitu

Kadangi mėsoje yra riebalų, jos reikia atsisakyti ligos paūmėjimo laikotarpiu. Esant stabiliai remisijai, avieną vartoti leidžiama, bet atsargiai ir nedažnai. Valgyti galima tik troškintą ar virtą avieną.

Sergant gastritu

Sergant gastritu aviena nerekomenduojama vartoti, bet ir nedraudžiama. Bet kuriuo atveju, ligai paūmėjus, mėsos valgyti negalima. Tačiau ligai perėjus į remisijos stadiją, kartais galima leisti sau liesos avienos.

Sergant podagra

Sergant podagra, kaip žinoma, draudžiama vartoti produktus, kuriuose gausu purinų. Į šį sąrašą patenka mėsa, taigi ir aviena. Todėl mėsos produktą šiuo atveju reikėtų vartoti arba labai atsargiai, arba visai nevartoti.

Žala ir kontraindikacijos

Taip pat verta paminėti apie avienos žalą. Ši mėsos rūšis yra draudžiama šiais atvejais:

• nutukimo;
• lėtinių virškinimo trakto, kepenų ir inkstų ligų;
• podagros ir sąnarių artrito;
• aterosklerozės.

Taip pat mėsa nerekomenduojama vartoti mažiems vaikams (iki 2 metų) ir pagyvenusiems žmonėms.

Kaip išsirinkti ir laikyti avieną

Pagrindiniai kokybiško produkto požymiai:

• šviesus riebalinis sluoksnis (reiškia, kad mėsa jauna);
• vienoda spalva;
• tamprumas: paspaudus pirštu mėsa turi grįžti į pradinę formą;
• malonus ir intensyvus kvapas, be pašalinių aromatų;
• stambiagrūdė konsistencija;
• balti kaulai, visiškai jaunų ėriukų kaulai gali būti rausvo atspalvio;
• nedidelis riebalų kiekis, ant mėsos aiškiai matomos gyslos;
• be kraujo, mėsa šiek tiek drėgna ir blizganti.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į skerdenos šonkaulius: kuo didesnis atstumas tarp jų, tuo gyvūnas buvo vyresnis.

Ėrieną galima laikyti šaldytuve. Nedideli mėsos gabaliukai laikomi iki 3 parų -5°C temperatūroje. Pasibaigus terminui, ėrienos užšaldyti neberekomenduojama. Dideli mėsos gabalai tomis pačiomis sąlygomis išlieka švieži iki 4 dienų. Kambario temperatūroje ėriena gali būti laikoma tik kelias valandas.

Ar galima užšaldyti

Mėsą galima užšaldyti. Užšaldytą ją galima laikyti šaldiklyje apie pusę metų. Paprastai prieš užšaldymą produktas atšaldomas. Tam pakaks padėti jį 1–2 paroms į šaldytuvą. Tada mėsą reikia sandariai suvynioti į maistinę plėvelę ir įdėti į šaldiklį. Laikymo temperatūra – -4–7°C.

Ką galima paruošti iš avienos: receptai

Šurpa

Ingredientai:

• Ėriena – 2 kg;
• bulvės – 2 kg;
• Morkos – 2 vnt.;
• svogūnai – 2 vnt.;
• saldžiosios paprikos – 2 vnt.;
• krapai ir petražolės – po 1 ryšelį;
• česnakai – 2 galvutės;
• aliejus (augalinis) – 10 valgomųjų šaukštų;
• druska – 1 valgomasis šaukštas.

Kaip gaminti:

1. Smulkiai supjaustyti svogūnus, morkas ir paprikas supjaustyti kubeliais (1x1 cm), bulves – per pusę. Nulupti česnaką nuo lukštų, skiltelių neatskirti.
2. Mėsą supjaustyti vidutinio dydžio gabaliukais. Nuo kaulų mėsos pjauti nereikia. Didelius kaulus suskaldyti į nedidelius gabalus.
3. Į kazaniuką supilti aliejų ir įkaitinti.
4. Įdėti morkas ir svogūnus. Maišant kepti svogūnus iki auksinės spalvos.
5. Sudėti ten ėrieną. Uždėti ant stiprios ugnies. Maišant kepti, kol susidarys plutelė (kad nebūtų kraujo).
6. Pasūdyti ir įdėti prieskonių ėrienai (pasirinkti pagal skonį). Maišant kepti maždaug 10 minučių.
7. Užpilti šalto vandens (kad iki kazaniuko krašto liktų apie 4 cm).
8. Uždengti dangčiu ir leisti pavirti (iki 40 minučių), karts nuo karto pamaišyti.
9. Įdėti bulvių (iki 12 vnt. vidutiniam puodui).
10. Maišyti, likus 7–9 minutėms iki bulvių paruošimo, įdėti saldžiąsias paprikas.
11. Kai bulvės bus paruoštos, įdėti krapų ir petražolių ir palikti 5 minutėms ant silpnos ugnies. Tada įdėti česnako galvutes, neatskirtas į skilteles.
12. Išgrėbti angliukus, paliekant kazaniuką virš laužavietės ir neleidžiant šurpai atvėsti. Išpilstyti į lėkštes.

Kotletai

Ingredientai:

• Ėrienos faršas – 600 g;
• svogūnai – 400 g;
• česnakai – 5 skiltelės;
• kiaušiniai – 2 vnt.;
• aliejus (augalinis) – 80 ml;
• miltai (kviečių) – 6 valgomieji šaukštai;
• žalumynai – 1 ryšelis.

Kaip gaminti:

1. Į blenderį sudėkite švarią ir sausą žalumyną, nuluptą česnaką ir sutrinkite iki vientisos masės.
2. Į blenderį įdėkite papriką (nebūtinai), prieskonius (pagal skonį), puseles svogūnų, įmuškite 1 kiaušinį ir sutrinkite iki vientisos masės.
3. Į masę įdėkite mėsos faršą, pasūdykite, pipiruokite, įmuškite likusį kiaušinį ir išmaišykite.
4. Sudrėkinkite rankas ir suformuokite iš faršo nedidelius kotletus (iki 70 g).
5. Apvoliotus kvietiniuose miltuose kotletus dėkite į keptuvę (iš anksto įkaitinę joje augalinio aliejaus). Kepkite ant vidutinės ugnies iki pusvalandžio.
6. Prie karštų ėrienos kotletų pridėkite garnyrą iš šviežių daržovių ir patiekite.

Liulia kebabas

Ingredientai:

• ėriena (šviežia arba atšaldyta) – 1 kg;
• riebalai nuo uodegos – iki 20 g;
• svogūnai – 3 vnt.;
• kalendra, druska ir juodieji pipirai (pagal skonį).

Kaip gaminti:

1. Mėsą nuplaukite šaltu tekančiu vandeniu. Pašalinkite visas plėveles ir sausgysles. Padėkite ant pjaustymo lentos ir supjaustykite 5 x 7 cm gabalais. Sumalkite per mėsmalę (per vidutinį tinklelį).
2. Nulupkite, nuplaukite svogūnus ir supjaustykite mažais kubeliais (iki 0,3 cm).
3. Į faršą įdėkite riebalus nuo uodegos ir svogūnus. Nusiplaukite rankas ir gerai išmaišykite. Smulkiai supjaustykite kalendrą ir kartu su juodaisiais pipirais suberkite į dubenį su faršu. Tada 8–10 minučių maišykite faršą, keldami ir mesdami masę į dubenį. Po to padėkite į šaldytuvą 1–2 valandoms.
4. Iš atšaldyto faršo suformuokite rutuliukus (iki 70 g kiekvieną), sudrėkindami rankas vėsiame vandenyje. Iš rutuliukų suformuokite „dešreles“ (iki 15 cm ilgio).
5. Suverkite ant iešmo (1 dešrelė – 1 iešmas), pasūdykite ir tolygiai paskirstykite mėsą per iešmą.
6. Kepkite ant žarijų 10 minučių (be liepsnos), nuolat sukdami iešmą.

Patiekti karštus.

Lagmanas

Ingredientai:

• ėrienos mėsa – 1 kg;
• augalinis aliejus – 20 ml;
• česnakas – 6 skiltelių;
• pomidorai – 3 vnt.;
• saldieji pipirai – 1 vnt.;
• makaronai – 300 g;
• svogūnai – 4 vnt.;
• Morkos – 2 vnt.;
• žalumynai, juodieji pipirai žirneliais, juodieji pipirai (malti).

Kaip gaminti:

1. Nuplautą ir nusausintą mėsą supjaustykite dideliais kubeliais, įberkite druskos ir
2. Į keptuvę (gilią) supilkite augalinį aliejų, sudėkite susmulkintus svogūnus, mėsą, kepkite iki auksinės plutelės.
3. Nulupkite ir supjaustykite dideliais šiaudeliais morkas, saldžiuosius pipirus, o pomidorus – mažais kubeliais. Pipirus su morkomis sudėkite prie mėsos keptuvėje, pasūdykite, įpilkite verdančio vandens ir uždėkite ant mažos ugnies, pamaišydami.
4. Kai mėsa bus iškepusi, sudėkite pomidorus ir išmaišykite.
5. Nuluptą ir perpus perpjautą česnaką bei pipirus žirneliais sudėkite prie mėsos.
6. Išvirtus pasūdytame vandenyje ir nuplautus kiaurasamtyje makaronus išdėliokite į lėkštes. Ant viršaus sudėkite mėsą ir daržoves. Galite pabarstyti smulkintais žalumynais ir patiekti.

Sriuba

Ingredientai:

• liesa ėriena – 300 g;
• svogūnas – 1 vnt.;
• česnakas – kelios skiltelės;
• bulvės – 200 g;
• morka – 1 vnt. (didelė);
• estragonas – iki 70 g.

Kaip gaminti:

1. Nuplautą mėsą supjaustykite gabalėliais (po 40 g). Sudėkite avieną į puodą, užpilkite vandeniu ir virkite, kol iškeps (nepamirškite nugriebti putų). Po virimo sultinį nukoškite.
2. Nuluptas bulves ir morkas supjaustykite stambiais kubeliais, svogūną smulkiai supjaustykite ir pakepinkite augaliniame aliejuje.
3. Į sultinį sudėkite virtą avieną, bulves, morkas ir svogūną. Pasūdykite ir pabarstykite pipirais. Sriubą virkite, kol bulvės suminkštės.
4. Smulkiai pjaustytą estragoną ir nuluptus susmulkintus česnako skilteles įdėkite po sriubos išvirimo.
5. Patiekite ant stalo.

Plovas

Ingredientai:

• ryžiai – 1 kg;
• ėrienos mėsa – 1 kg;
• morkos – 1 kg;
• augalinis aliejus – 300 ml;
• svogūnai – 4 vnt.;
• aštrūs sausi pipirai – 2 vnt.;
• česnakas – 2 galv.;
• barberis (džiovintas) – 1 v.š.;
• zira – 1 v.š.;
• kalendra (sėklos) – 1 a.š.

Kaip gaminti:

1. Keletą kartų nuplaukite ryžius. Nuplautą avieną supjaustykite kubeliais. Svogūnus (3 vnt.) ir morkas nulupkite. Svogūnus supjaustykite plonais pusžiedžiais, morkas – ilgomis lazdelėmis (iki 1 cm storio). Pašalinkite česnako lukštus, bet neskirstykite skiltelių.
2. Įkaitinkite kazaną, įpilkite aliejaus ir kaitinkite, kol pasirodys šviesūs dūmai. Sudėkite svogūną (1 vnt.) ir kepkite, kol pajuoduos, tada išimkite iš katilo.
3. Paruoškite plovo pagrindą. Maišydami kepkite svogūną, kol jis taps auksinės tamsios spalvos (apie 7 minutes). Sudėkite avieną ir kepkite, kol susidarys plutelė.
4. Sudėkite morkas, kepkite apie 3 minutes. Išmaišykite ir palikite 8–10 minučių, kartais pamaišydami.
5. Sudėkite sutrintą zirą, kalendros sėklas, barberį ir pasūdykite.
6. Virkite ant vidutinės ugnies, kol morkos suminkštės (iki 10 minučių). Užpilkite į kazaną verdančio vandens (apie 2 cm sluoksnį). Sudėkite aštrius pipirus. Sumažinkite ugnį ir troškinkite apie 60 minučių.
7. Vėl nuplaukite ryžius, palaukite, kol vanduo nutekės. Sudėkite ryžių sluoksnį ant plovo pagrindo ir padidinkite ugnį iki maksimumo. Su kiaurasamčiu įpilkite verdančio vandens, kad apsemtų ryžių sluoksnį (3 cm).
8. Kai skystis įsigers į ryžių masę, įspauskite česnako galvutes ir virkite ant vidutinės ugnies, kol iškeps.
9. Lengvai pabelkite į ryžius kiaurasamčiu. Jei garsas bus kurtus, ryžiuose padarykite keletą pradūrimų.
10. Išlyginę paviršių, uždėkite lėkštę, o ant jos dar ir dangtį. Padėkite plovą ant mažiausios ugnies pusvalandžiui.

Kokia avienos dalis geriausia plovui
Be blauzdelių, galite naudoti bet kurią avienos dalį. Restoranuose paprastai naudojamos brangiausios ir minkščiausios dalys – nugarinė ir išpjova. Namų gamybai tinka šonkauliukai, kaklelis ir mentė.

Šašlykas

Populiariausias ir išbandytas receptas – tai avienos šašlykas su actu. Šis gaminimo būdas padeda suminkštinti visas gyslas, todėl mėsa bus minkšta ir sultinga.

Kokia avienos dalis geriausia šašlykui
Tinkamiausia avienos dalis šašlykui yra nugarinė. Taip pat galite naudoti užpakalinę mėsingą kojos dalį arba šonkauliukus.

Kaip marinuoti avieną šašlykui
Ingredientai:

• aviena — 0,5 kg;
• svogūnai — 3 vnt.;
• actas (9%) — 1 v.š.;
• alyvų aliejus — 1 v.š.;
• mėta — 1 šakelė;
• petražolės — 1 ryšulėlis.

Kaip gaminti:

1. Mėsą supjaustyti porcijomis šašlykui. Pašalinti gyslas ir plėveles, nuplauti po tekančiu vandeniu ir sudėti į indą, geriausia gilų. Pasūdyti, pipirinti, įpilti acto ir alyvuogių aliejaus. Gerai išmaišyti.
2. Nulupti svogūnus ir supjaustyti žiedais. Žalumynus suplėšyti į nedidelius gabaliukus.
3. Įdėti svogūnus ir žalumynus prie mėsos, išmaišyti, kad atsirastų sultys. Tada uždengti dangčiu ir padėti į šaltą. Marinuoti apie 8 valandas.

Kaip virti

Ingredientai:

• ropė – 1 vnt.;
• svogūnas (valgomasis) – 2 galvutės;
• morka – 2 vnt.;
• vanduo – 2 l;
• avienos mėsa – 500 g;
• druska – 1 arb. š.;
• prieskoniai – 2 arb. š.

Kaip gaminti:

1. Mėsą nuplauti ir sudėti į puodą. Užpilti verdančiu vandeniu, kad jis visiškai apsemtų avieną.
2. Uždengti dangčiu ir pastatyti virti. Užvirus ugnį sumažinti.
3. Smulkiai supjaustyti daržoves ir sudėti į puodą. Putas karts nuo karto reikia nugriebti.
4. Jauno gyvūno mėsą troškinti apie pusantros valandos, suaugusio – iki 2 valandų.

Kaip kepti

Ingredientai:

• aviena (su riebalų sluoksniu) – 600 g;
• svogūnas valgomasis – 2 vnt.;
• petražolės, bazilikas ir augalinis aliejus.

Kaip gaminti:

1. Nuplauti ir nusausinti filė, padalyti į juosteles (storis – 1 pirštas, ilgis – iki 5 cm).
2. Įkaitinti keptuvę, įpilti aliejaus, po minutės sudėti mėsą. Maišant kepti iki 3 minučių.
3. Sumažinti ugnį iki vidutinės.
4. Įpilti verdančio vandens iki mėsos lygio.
5. Dangčiu neuždengti, troškinti, kol išgaruos vandens perteklius (apie 25 minutes).
6. Įdėti šviežią svogūną, supjaustytą pusžiedžiais, pasūdyti, pipirinti ir įdėti žalumynų.
7. Kepti 10 minučių, kol mėsa apskrus.

Kaip pašalinti avienos kvapą gaminant

Kad atsikratytumėte avienos kvapo, reikia ją išmirkyti degtinėje. Tam reikia užpilti paruoštą mėsą įprasta degtine ir palikti kelioms valandoms.

Ar galima gyvūnams duoti avienos

Šunis galima šerti aviena. Šios rūšies mėsa yra daugelyje sausų pašarų. Gyvūno organizmas lengvai suvirškins šviežią žalią mėsą. Avienos negalima įtraukti į kačių pagrindinį racioną, nes mėsa joms yra per riebi. Tačiau kaip nedidelis priedas prie meniu produktas visiškai tinkamas.

Įdomūs faktai apie avieną

1. Musulmonams aviena yra neatsiejama kasdienio meniu dalis.
2. Ėriukas – tai gyvūnas iki 10 mėnesių amžiaus.
3. Vyresnių nei 2 metų avinėlių mėsa yra tamsiai bordo spalvos, be to, gana kieta.

Avienos nuotrauka