Astragalas: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Liaudyje astrachalas ne veltui vadinamas nemirtingumo žole. Šis legendomis apipintas augalas pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios tūkstantmečius naudojamos įvairioms ligoms gydyti. Senovės graikų gydytojas Dioskoridas, padėjęs šiuolaikinės farmakologijos pagrindus, suteikė šiam žiedui tokį neįprastą pavadinimą dėl jo pupeles primenančių sėklų panašumo į kauliukus, kurie senovėje buvo gaminami iš avinų kulnakaulių. Šis palyginimas prasmingas, nes lotyniškas terminas Astragalus kilo iš graikiško kauliukų pavadinimo.

Remiantis botanikų nuomone, astrachalas yra seniausias augalas planetoje, ką patvirtina ir istorikai. Vaistingąją žolę plačiai naudojo skitų gentys. Tačiau tokia priemonė buvo prieinama tik aukštuomenės sluoksniams, o moterims ir seneliams, gresiant mirties bausmei, buvo draudžiama ruošti ir gerti gydomuosius nuovirus iš stebuklingosios žolės. Tuo tarpu kilmingieji asmenys ilgaamžiškumo žolės dėka išsigydavo net nuo sunkiausių ligų. Yra žinių, kad net silpni seneliai, išgėrę astrachalo užpilo, žvaliai šokdavo į balną.

Egzistuoja versija, kad legendinį augalą praėjusiame amžiuje naudojo žymūs politiniai veikėjai ir valstybių vadovai. Šiuolaikiniai žolininkai taip pat pataria ruošti namuose ekstraktus ir užpilus peršalimo, širdies ligų, virškinimo ir kitų negalavimų profilaktikai.

Cheminė sudėtis

Iš karto norisi atkreipti dėmesį, kad astrachalas – tai ištisa krūminių ir žolinių augalų grupė, kurioje iš viso priskaičiuojama daugiau nei pusantro tūkstančio rūšių. Todėl kiekvienos veislės cheminė sudėtis turi savo ypatumų. Tačiau kadangi oficialioji medicina pripažįsta tik du porūšius – vilnotąjį ir plėvinį astrachalą, išsamiau panagrinėsime būtent jų sudėtį. Nors šiuo metu vaistingosios žolės cheminė formulė dar menkai ištirta, šių biologiškai aktyvių medžiagų buvimas nustatytas tiksliai.

Vitaminų grupė apima askorbo rūgštį, tokoferolį (vitaminą E), folio rūgštį (B9), retinolą (A).

Mineraliniai elementai. Mokslininkai įrodė, kad astragalas geba kaupti auksą ir net tokius sunkius metalus kaip stroncis. Iš šios medžiagų grupės augale yra bario, mangano, molibdeno, geležies ir dar visa eilė elementų. Iš nemetalinių elementų verta paminėti seleną, kuris yra vertingiausias, taip pat silicį ir fosforą.

Be šių pagrindinių medžiagų grupių, įvairiose astragalo dalyse nustatytas tokių svarbių komponentų buvimas:

1. Flavonoidai – pasižymi ryškiomis priešvėžinėmis savybėmis.
2. Organinės rūgštys – dalyvauja beveik visuose organizme vykstančiuose biocheminiuose procesuose.
3. Polisacharidai – laikomi pagrindiniais energijos šaltiniais, reikalingais medžiagų apykaitos procesams.
4. Rauginės medžiagos – natūralūs didelės molekulinės masės junginiai, užtikrinantys organizmo valymą nuo toksinų ir patogeninės mikrofloros.
5. Eteriniai aliejai – malšina uždegimą, minkština odą, ramina nervų sistemą, pasižymi antiseptinėmis savybėmis.
6. Alkaloidai – pasižymi raminamuoju ir nuskausminamuoju poveikiu.
7. Fitosteroliai – šias medžiagas astragalas sintetina pats, jos stabilizuoja imuninės sistemos darbą, reguliuoja cholesterolio kiekį.

Be išvardintų aktyviųjų komponentų, astragalas gausus skaidulų ir angliavandenių, į ką reikia atsižvelgti norint naudoti augalus gydymo tikslais.

Svarbi pastaba: natūralių cukrų gausa nereiškia, kad augalo negalima vartoti antsvorio turintiems žmonėms ir diabetikams. Priešingai, gydomieji mišiniai iš šios žolės reguliuoja gliukozės kiekį ir gerina medžiagų apykaitą, o tai skatina svorio metimą.

Kaip atrodo ir kur auga

Astragalo žolė priklauso vienai gausiausių šeimų – pupinių (anksčių) šeimai. Priklausomai nuo porūšio, augalas gali būti daugiametis arba vienmetis.

Rūšių įvairovė atsispindi astragalo išorinėse savybėse ir gyvenimo formoje: dažniausiai tai žolės ir smulkūs krūmai, rečiau – smulkūs pokrūmiai.

Ne mažiau gausus pavadinimų rinkinys, kuriame aiškiai atsispindi teritorijos, kurioje auga tas ar kitas porūšis, nacionalinis priklausomumas. Pavyzdžiui, Korėjoje augalas žinomas kaip „hwang-gi“, Japonijoje vadinamas „taituriuogi“, Tibeto regionuose – „njan-ar“. Pas mus astragalas taip pat gavo nemažai metaforinių pavadinimų: karališkoji žolė, kiniškas ženšenis, katės žirnis, geltonasis šaknis.

Nepaisant tokios įvairios skambių pravardžių gausos, visos rūšys turi panašių bruožų, kurie jas jungia į vieną šeimą. Panagrinėkime šiam augalui būdingus požymius:

1. Šaknys – tai ištisa sistema iš centrinio tankaus šakniastiebio ir daugybės šakų, kurios giliai eina po žeme.
2. Lapai smulkūs, pailgos formos, išsidėstę poromis arba pavieniui.
3. Žiedynai išvaizda labai primena akacijos žiedus. Jie gali būti balti arba violetiniai, tačiau dažniau pasitaiko astragalas su smulkiais geltonais žiedeliais, surinktais į varpelį primenantį žiedynpumpurį.
4. Kinietiškojo ženšenio žydėjimo laikotarpis prasideda gegužės pabaigoje, o liepą prasideda vaisių nokimo metas.
5. Astragalo vaisiai yra apvalios ankšties formos, kas būdinga visoms pupinėms kultūroms. Sėkloms bręstant, kapsulė dažnai savaime atsidaro, ir tada pupelės patenka į dirvą.
6. Paplitimo arealas. Šios genties atstovų galima rasti beveik visuose pasaulio kampeliuose, tačiau augalui palankesnės sąlygos yra vidutinio klimato regionuose. Tačiau yra viena unikali savybė – kultūra mėgsta įsikurti vietose, kur yra urano ir mangano rūdų. Tokie pomėgiai paaiškinami tuo, kad astragalas ypač traukia taurųjį metalą, o uranas ir manganas yra aukso palydovai.

Iš viso pasaulyje yra maždaug 1600 astragalo rūšių, o apie devynis šimtus jų sutinkama NVS šalių teritorijoje. Daugiausia geltonoji šaknis (astragalas) paplitusi Vidurinės Azijos regionuose. Vien Kazachstano teritorijoje auga daugiau nei 300 rūšių.

Rūšys

Nepaisant rūšių įvairovės, 11 astragalo veislių jau yra Raudonojoje knygoje. Kaip jau minėta, tik dvi šio pupinio augalo rūšys oficialiai naudojamos farmacijos pramonėje gaminant vaistus.

Išvardinkime tas rūšis, kurios sutinkamos Rusijos ir kaimyninių šalių teritorijoje:

1. Smėlyninis astragalas sutinkamas vidutinio klimato šalyse, Rusijoje jis auga vidutinėje juostoje. Mėgsta įsikurti pakelėse, prie upių. Augalas įtrauktas į regionines Raudonąsias knygas. Plačiai naudojamas liaudies medicinoje.
2. Daninis porūšis – tai žemas daugiametis augalas ryškiai violetiniais žiedynais. Sutinkamas Krasnodaro krašte, Tolimuosiuose Rytuose ir Kaukaze. Didelius plotus augalas apima Baltarusijoje ir Ukrainoje. Ši atmaina mėgsta stepes ir uolėtus kalnų šlaitus. Visos daninio astragalo dalys naudojamos liaudies medicinoje.
3. Kiaušiniškasis astragalas – tai žolinis augalas, kurio aukštis tik 5–6 cm. Savo pavadinimą gavo dėl ovalių baltų vaisių. Medicininiais tikslais nenaudojamas.
4. Saldyklapis porūšis labai vertinamas kinų ir tibetiečių medicinoje. NVS šalių teritorijoje jis sutinkamas Ukrainoje ir Kaukaze, mėgsta įsikurti ąžuolynuose ir pušynuose. Manoma, kad jo gydomosios savybės savo stiprumu nenusileidžia ženšeniui. Tai viena aukščiausių rūšių, siekianti iki 90 cm. Saldyklapio astragalo lapai stambūs, o žiedai pailgos formos. Gydomosios žaliavos ruošimas atliekamas žydėjimo ir pupelių formavimosi laikotarpiu.
5. Vilnotžiedis astragalas – tai laukinis daugiametis augalas, kuris labai paklausus medicinoje. Ši rūšis pasižymi gausiais žiedynais, sutinkama daugiausia pietų Rusijos stepių platybėse. Šiandien šis porūšis specialiai kultivuojamas medicinos reikmėms.
6. Pleveninis astragalas liaudyje vadinamas „geltonuoju kunigaikščiu“ dėl gebėjimo daryti stiprų tonizuojantį poveikį organizmui. Tai taip pat labai paklausus medicinoje augalas. Tai žolinis daugiametis augalas, skirtingai nei jo giminaičiai šeimoje, mėgsta saulę ir atviras vietas.
7. Pelkinis porūšis daugiausiai paplitęs Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Tai daugiametis žolinis krūmas, iki metro ir daugiau aukščio. Žiedynai yra purūs šepetėliai. Pelkinis astragalas naudojamas namų gydymui nuo ginekologinių problemų ir virškinimo trakto ligų.
8. Permės porūšis sutinkamas labai retai ir tik Urale. Tai ilgaamžis augalas, nes jo amžius dažnai viršija 30 metų ribą. Ši reta rūšis medicinoje nenaudojama.

Čia pateikiamos ne visos vaistinės ir laukinės rūšys. Tačiau iš visos šios augalų įvairovės didelį susidomėjimą, kaip jau minėta, kelia pleveninio ir vilnoniažiedžio astragalo rūšys.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinėms reikmėms ir kosmetologijoje naudojama tiek antžeminė astragalo dalis, tiek jo šaknys. Renkant augalinę medžiagą, reikia atrinkti egzempliorius, augančius ekologiškai švariose teritorijose. Tai yra, žolės, kuri pasirinko gyventi šalia pramonės įmonių, kelių ir didelių gyvenviečių, rinkti neverta.

Štai keletas naudingų patarimų, kurie padės tinkamai surinkti ir išsaugoti vertingą medžiagą:

1. Palankiausias laikas rinkti antžeminius augalo elementus – aktyvaus žydėjimo laikotarpis.
2. Žolininkai pataria žolę šienauti ar atsargiai nupjauti, kad nepažeistumėte šaknų dalies.
3. Toliau reikia išvalyti žaliavą nuo pašalinių šiukšlių.
4. Jei ant augalo yra miltligės požymių arba pastebėta kitų kenkėjų, tokius egzempliorius reikia išbrokuoti.
5. Kokybišką medžiagą reikia padėti po stogeliu džiūti.
6. Jei yra džiovintuvas, žaliava turi būti apdorojama ne aukštesnėje kaip 55°C temperatūroje.

Gerai išdžiovintą medžiagą geriau laikyti audeklo maišeliuose arba sandariai uždarytose talpose. Reikia stengtis ją apsaugoti nuo stipraus kvapo medžiagų. Jei griežtai laikomasi visų išvardintų taisyklių, žaliavą galima laikyti ir naudoti visus metus.

Šimtažolės šaknys renkamos vėlyvą rudenį. Paruošimo procesą sudaro šie veiksmai:

• šakneles atsargiai ištraukti paprastu kastuvu iš žemės;
• tada medžiagą išvalyti nuo žemės;
• pažeistas ar supuvusias dalis nupjauti;
• tada šaknis nuplauti vandeniu;
• išdžiovinti šakniastiebius pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje;
• elektrinėje džiovykloje džiovinti šaknis 25–28°C temperatūroje.

Kaip ir išdžiovintos antžeminės žolės dalys, šaknys taip pat, laikantis reikiamo sąlygų sąrašo, gali būti laikomos iki metų.

Astragalo vilnotojo gydomosios savybės

Kadangi medicinoje plačiai naudojamas būtent vilnažiedis astragalo porūšis, aprašyti žmogui naudingas savybes reikėtų atsižvelgiant į šį faktą. „Karališkoji žolė“ dar senovėje garsėjo savo sugebėjimu išgydyti net pačius beviltiškiausius ligonius. Iš tiesų, terapinių galimybių sąraše yra šie veiksmai:

• kraujavimą stabdantis;
• priešnavikinis;
• hipotenzinis;
• raminantis;
• antibakteriniu;
• žaizdas gydantis;
• priešdiabetinis;
• imunostimuliuojantis;
• šlapimą varantis;
• antioksidacinis;
• antivirusinis;
• kraujagysles plečiantis;
• priešsenėjimo.

Taip pat klinikinių tyrimų metu pavyko nustatyti, kad laukinė žolė yra puikus hepatoprotektorius. Nuovirai ir užpilai stimuliuoja širdies ir smegenų veiklą. Kai kuriais atvejais apsinuodijus šis augalas veikia kaip priešnuodis. Kaip profilaktinė priemonė jis pastaruoju metu aktyviai naudojamas siekiant užkirsti kelią onkologinėms ligoms.

Liaudies medicinos enciklopedijoje yra unikalių receptų, skirtų gydyti tokias paprastas ligas kaip paprastas peršalimas, ir sudėtingas patologijas, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą. Tačiau net ir visiškai sveikiems žmonėms astragalas yra naudingas, nes padeda pašalinti nemigą ir galvos skausmą, sumažinti nuovargį ir dirglumą. Pažiūrėkime, kokią naudą ši nuostabi žolė teikia moters ir vyro organizmui, ar galima duoti jos pagrindu pagamintų naminių vaistų vaikams.

Moterims

Astragalas dar senovėje pelnė galingos priemonės nuo nevaisingumo šlovę. Todėl šiuolaikinės moterys, turinčios pastojimo problemų, taip pat gydosi namuose šios žolės užpilais. Nuoviras ruošiamas pagal šį receptą:

1. Sauja džiovintos žolės arba susmulkintų šaknelių užpilama stikline vandens.
2. Mišinį uždėti ant ugnies ir virti tol, kol nuo pradinio skystosios dalies tūrio liks pusė.
3. Nukoštą šiltą nuovirą išgerti prieš lytinį aktą. Tokį nuovirą rekomenduojama gerti, kol ateis trokštamas nėštumas.

Yra ir kitas gėrimo paruošimo variantas: stikline verdančio vandens užpilti 1 valg. šaukštą sausos žolės. Gėrimą palaikyti kaip arbatą, apie 10 minučių. Per dieną galima išgerti iki 5 puodelių tokio užpilo.

Neabejotina astragalo nauda moterims slypi ir kosmetologinėse žolės savybėse. Naminės kaukės ir losjonai padės išlyginti smulkius veido defektus ir raukšles, grąžinti senstančiai odai jaunatvišką elastingumą. Žinoma, visi šie efektai padidins moters išorinį patrauklumą.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams taip pat verta pasinaudoti šio kuklaus augalo galimybėmis, ypač tiems, kurie turi seksualinių problemų.

Tam reikia paruošti gėrimą iš 1 valg. šaukšto džiovintų šaknelių arba antžeminės astragalo dalies. Po dviejų valandų palaikymo tirpalą nufiltruoti. Gerti po 1/4 stiklinės iki 4 kartų per dieną. Siekiant ilgalaikio efekto, tokį vaistą reikia vartoti ne mažiau kaip mėnesį.

Kadangi astragalas plečia kraujagysles, jis padės vyrams, kenčiantiems nuo hipertenzijos ir širdies problemų. Gėrimai su šia žolele gerai valo organizmą, o atsižvelgiant į tai, kad astragalo sudėtyje yra ir seleno, augalo pagalba galima normalizuoti medžiagų apykaitą.

Vaikams

Atsižvelgiant į nepakankamai ištirtas augalo savybes, vaikams astragalo pagrindu pagamintus vaistus reikia duoti labai atsargiai. Geriau šiuo klausimu pasikonsultuoti su pediatru, kad specialistas įvertintų tokios terapijos riziką. Nepaisant didelio saugumo, astragalas savo sudėtyje turi komponentų, galinčių išprovokuoti alerginę reakciją. Kūdikiams tokių preparatų duoti draudžiama.

Metant svorį

Iš aukščiau aprašytų astragalo savybių matyti, kad augalas skatina pagrindinių procesų eigą organizme, įskaitant medžiagų apykaitos pagreitinimą. Visi šie veiksmai tik padės efektyviai numesti svorio. O vitaminų ir mineralinių elementų buvimas šiuo sudėtingu laikotarpiu aprūpins organizmą maistinėmis medžiagomis.

Astragalas liaudies medicinoje

Nors šiandien vaistinių tinkle galima įsigyti be recepto preparatų, kurių sudėtyje yra astragalo, daugelis natūralių gydymo metodų šalininkų renkasi liaudies priemones. Iš savarankiškai surinktų antžeminių augalo dalių ir šaknelių galima pasigaminti paprastų, bet labai veiksmingų naminių vaistų. Siūlome keletą veiksmingų receptų dažniausių ligų gydymui.

Sergant cukriniu diabetu

Norint normalizuoti cukraus kiekį, reikia paruošti gydomąjį užpilą pagal šią schemą:

1. Paimkite 1 valg. š. susmulkintų šaknelių, užpilkite jas stikline verdančio vandens.
2. Kad suaktyvėtų naudingosios sudedamosios dalys, tirpalą reikia palaikyti 3–4 valandas.
3. Po perkošimo gerti nevalgius po 40–50 ml tris kartus per dieną. Gydymo kursas – 3 mėnesiai.

Paprastai gydomasis poveikis pastebimas jau po pirmųjų savaičių reguliariai vartojant užpilą.

Nuo hipertenzijos

Nemalonius hipertenzinės ligos simptomus padės sumažinti astragalo užpilas, paruoštas pagal klasikinį receptą:

1. 20 g sausos žolės užpilkite verdančiu vandeniu (0,2 l).
2. Palaikykite 2 valandas.
3. Gerkite užpilą po 1 valg. š. prieš valgį iki 5 kartų per dieną. Gydymo kursas – 3 savaitės. Po trumpos pertraukos gydymą galima atnaujinti, jei būklė nepagerėjo.

Nuo onkologinių ligų

Ypač aktyviai astragalas naudojamas ginekologijoje gerybinėms miomoms gydyti. Tam ruošiamas koncentruotas tirpalas sprinčiavimui pagal šią schemą:

1. Susmulkintas šakneles (6 valg. š.) užpilkite litru vandens.
2. Mišinį padėkite ant ugnies, virkite 10 minučių.
3. Kai nuoviras atvės, perkoškite.
4. Vienai procedūrai pakanka 200 ml tirpalo.
5. Pageidautina atlikti 4–5 procedūras per dieną. Gydymo kursas – 1,5 mėnesio.

Be ginekologijos srities, astragalas plačiai naudojamas onkologijoje pacientų reabilitacijos laikotarpiu po spindulinės ir chemoterapijos, taip pat po chirurginio naviko pašalinimo. Tokiais atvejais užpilas ruošiamas iš žolės ar šaknų (kaip paprasta arbata). Tačiau tokius vaistus reikia gerti po 1 valg. š. tuščiu skrandžiu iki 5 kartų per dieną.

Nuo alergijos

Esant alerginiams odos pasireiškimams, preparatai su astragalu vartojami per burną, taip pat daromos vonios arba ruošiami tepalai išoriniam naudojimui, jei reakcija stipri. Vidiniam vartojimui geriau paruošti alkoholinį antpilą. Tokį vaistą reikia gerti po 15–20 lašų iki 4 kartų per parą, kol išnyks alergijos požymiai.

Gydomosios vonios tirpalas ruošiamas pagal proporciją: kas 10 l vandens – 5 valg. š. sausos augalinės žaliavos. Tačiau pirmiausia visą reikiamą kiekį žolės reikia pavirti 2 l vandens 10 minučių. Po pusvalandžio nusistovėjimo nuovirą nukošti ir supilti į pripildytą vonią, kurios vandens temperatūra 36–38°C. Procedūros trukmė – 10 minučių. Vonias reikia daryti kas antrą dieną.

Nuo prostatito

Esant bet kokiai prostatito formai, padės susidoroti su nemaloniais simptomais nuoviras iš 2 valg. š. astragalo žolės, užpiltos 1 l vandens. Mišinį rekomenduojama virti emaliuotame inde ant silpnos ugnies su uždarytu dangčiu. Nuoviras turi gerai nusistovėti, todėl geriau jį supilti į termosą ir palikti iki ryto. Vienu metu reikia išgerti pusę stiklinės. Vaisto vartojimo laikas nepriklauso nuo valgymo grafiko. Gydymo kursas – 2–3 savaitės arba 2 mėnesiai. Nuovirą taip pat galima naudoti mikroklizmoms, jei praskiedžiama vandeniu santykiu 1:2. Tokia procedūra pašalins spazmą, pagerins kraujotaką mažajame dubenyje.

Pastaba: visas čia pateiktas receptūras rekomenduojama taikyti pasikonsultavus su gydytoju. Astragalas turi daug galimybių, tačiau jo pagrindu pagaminti mišiniai nėra vaistai tiesiogine šio žodžio prasme.

Gydomųjų mišinių rūšys

Skystos vaistų formos, pagamintos iš astragalo žolės ir šaknelių, dažniausiai naudojamos liaudies medicinoje. Jų populiarumą lemia ne tik stiprus terapinis poveikis, bet ir paprastas paruošimas.

Užpilas

Priklausomai nuo ligos, antpilas ruošiamas pagal skirtingas schemas. Tradicinis variantas: 2 valg. š. žaliavos – 200 ml vandens. Augalinę dalį užpilti nurodytu kiekiu verdančio vandens. Tada palikti mišinį pastovėti vandens vonelėje ketvirtį valandos. Kai antpilas šiek tiek atvėsta, nukošti ir vėl padidinti tūrį iki pradinių 200 ml. Tai gera bendrai stiprinanti ir profilaktinė priemonė. Tokį antpilą gerti kursais po 1,5 mėnesio. Vienkartinė dozė – 2 valg. š.

Tinktūra

Ant degtinės užpilta astragalo žolė arba šakniastiebis laikoma universalia priemone, kurią galima vartoti per burną arba naudoti išoriniam apdorojimui. Receptūra:

1. 40 g šaknelių užpilti 0,5 l degtinės.
2. Butelį užkimšti kamščiu, 10 dienų padėti tamsioje vietoje.
3. Kasdien indą pakratyti.
4. Kai tinktūra bus paruošta, nukošti.
5. Vartoti prieš valgį po 20–30 lašų.

Nuoviras

Kad paruoštumėte gydomąjį astragalo šaknų nuovirą, pirmiausia jas reikia susmulkinti, o geriau – sutrinti iki miltelių. Tada paimkite šaukštą tokio augalinio ruošinio, užpilkite stikline verdančio vandens ir iškart pastatykite troškintis ant mažos ugnies, tačiau geriau tai daryti vandens vonelėje. Tokioje būsenoje tirpalas turi virti pusvalandį. Kai atvės, perkoškite. Vienkartinė dozė – 2 valg. š.

Arbata

Arbata su ilgaamžiškumo žole naudinga nusilpusio imuniteto žmonėms. Gėrimas ruošiamas kaip įprasta arbata, tik tuo skirtumu, kad vietoj arbatžolių naudojamos sausos šaknelės. Ingredientų santykis toks: 0,5 l vandens – 1 valg. š. žaliavos.

Svarbu: Tokios arbatos negalima gerti esant aukštai temperatūrai.

Sirupas

Namų sąlygomis astragalo sirupo paruošti neįmanoma, be to, tai būtų nesaugu, net jei toks būdas egzistuotų. Tai paaiškinama tuo, kad augalai, naudojami sirupui gaminti, auginami specialiai tam skirtuose plotuose pagal technologiją, kai į dirvą įterpiamos seleno turinčios trąšos. Pasibaigus vegetacijai, surenkami astragalo stiebai ir šaknelės. Iš jų vėliau ir gaunamas sirupas. Tačiau vaistinėje galima laisvai nusipirkti saldų vaistą. Astragalo sirupas naudojamas gydymo ir profilaktikos tikslais. Dozavimas suaugusiesiems – 10–15 lašų vienam priėmimui, o vaikams – vienas lašas sirupo už kiekvienus gyvenimo metus. Tai yra, trejų metų mažyliui galima duoti 3 lašelius sirupo.

Naudojimas kosmetologijoje

Daugelis kosmetologų ne be pagrindo vadina astragalo žolę jaunystės ir grožio šaltiniu. Juk šis unikalus augalas gali ne tik išgydyti, bet ir padaryti patrauklią bet kokio amžiaus moterį. Veiksmų kompleksas, pagrįstas turtinga žolės sudėtimi, sukuria pačias šviesiausias jos naudojimo perspektyvas namų kosmetologijoje.

Pateikiame vos keletą paprastų receptų, kuriuos kiekvienai moteriai verta pasižymėti.

Atjauninamoji kaukė

Sumaišykite 1 valg. š. astragalo žolės arba šaknų užpilo, paruošto pagal klasikinį receptą, su medumi ir varške (po 1 arb. š.). Viską gerai išmaišykite, o gautą masę tolygiai paskirstykite ant veido. Po 15 minučių kaukę nuplaukite.

Kompresas

Ši universali procedūra padės pagerinti probleminės odos būklę ir išlyginti smulkias raukšleles. Šiltu astragalo žolės užpilu suvilgykite marlės servetėlę, o tada uždėkite ant veido. Kas 5 minutes servetėlę reikia sudrėkinti. Visa procedūra idealiu atveju turėtų trukti 20 minučių.

Priemonė nuo celiulito

Pagrindu taip pat imamas astragalo užpilas ir medus. Abu komponentus reikia sumaišyti lygiomis dalimis, o tada gautą mišinį užtepti ant probleminių vietų, viską apvynioti polietilenu. Po pusvalandžio nuplauti.

Kontraindikacijos vartojimui

Artimas susipažinimas su unikaliu augalu suteikia visišką supratimą apie jo naudingas savybes, kurios gali suteikti neįkainojamą pagalbą bet kuriam žmogui. Tačiau, kaip žinoma, net Mėnulis turi atvirkštinę, tamsiąją pusę. Nors astragalas yra nepakankamai ištirtas, jo vartojimo kontraindikacijos yra nustatytos. Preparatų jo pagrindu negalima vartoti:

1. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims.
2. Asmenims, turintiems individualų netoleravimą bet kuriai augalo sudėtyje esančiai sudedamajai daliai.
3. Kūdikiams ir mažiems vaikams (išskyrus vaistinės sirupą).

Labai atsargiai nuovirus ir užpilus turėtų vartoti pacientai, sergantys antrojo sunkumo laipsnio hipertenzija. Kitais atvejais gydytis galima laikantis rekomenduojamų dozių ir vaistų su astragalu vartojimo taisyklių.

Astragalo formų ir rūšių įvairovė stebina vaizduotę, tačiau kartu verčia susimąstyti, kaip dosniai gamta apdovanoja žmogų savo turtais. Vaistinės žolės vertės neįmanoma išreikšti piniginiu ekvivalentu, nes tikrosios sveikatos kainos dar niekam nepavyko nustatyti.

Astragalo nuotrauka