Arnika: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Arnika, kaip ir dauguma nuo seno liaudies medicinoje vartojamų vaistinių augalų, turi keletą pavadinimų. Žmonės ją vadina avinu, kalnų tabaku (šis pavadinimas atkeliavo iš Amerikos, kur ją net beria į tabaką), būgnine gvazdika, Jono žiedu… O senovės graikų gydytojas Dioskoridas suteikė jai pavadinimą „čiaudintysis žiedas“, nes daugeliui žmonių, pabandžius pauostyti, kuo jis kvepia, būtinai prasideda čiaudulys.

Cheminė sudėtis

Dėl turtingos cheminės sudėties arnika nuo seno pripažįstama veiksminga vaistine priemone. Pagrindinė veiklioji medžiaga – arnicinas – garsėja antioksidacinėmis savybėmis.

Jos šakniastiebiuose yra daug taninų, turinčių kraują stabdančių ir baktericidinių savybių. Augalo veiksmingumą sustiprina karotinoidai, ypač liuteinas, suteikiantys jam gebėjimą stiprinti kraujagysles, mažinti cholesterolio kiekį, palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Be to, liuteinas taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.

Tokie cheminės sudėties komponentai kaip arnidiolis ir faradiolis skatina greitą pažeistos odos gijimą, pagreitina jos regeneraciją. Faradiolis, sukeldamas vietinį dirginantį poveikį, padeda greičiau išnykti kraujosruvoms.

Sudėtimi panašios viena į kitą askorbo rūgštis ir vitaminas C, taip pat esantys arnikos komponentai, padeda gydyti žaizdas, stabdo infekcijų vystymąsi dėl antivirusinių ir antibakterinių savybių, dalyvauja organizmo senėjimo profilaktikos procesuose.

Taip pat verti dėmesio arnikos komponentai, tokie kaip kraujagysles plečiantis cinarinas, giminingos medžiagos betainas ir cholinas, kontroliuojantys kepenų veiklą ir tulžies susidarymą, fitosteroliai, galintys normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje, bei antiseptinių savybių turintis heleninas.

Į augalo sudėtį įeinančios organinės rūgštys (joms atstovauja fumaro, obuolių, pieno, aurino ir palmitino rūgštys) veikia kraujotaką, ją gerindamos, mažina patinimus, normalizuoja žarnyno veiklą, reguliuoja rūgštingumą ir lėtina senėjimo procesą.

Toks cheminės sudėties komponentas kaip guma padeda organizmui išsivalyti nuo šlakų ir skatina žarnyno sienelių įsisavinimo gebėjimų didėjimą, o tai teigiamai veikia virškinimo gerėjimą apskritai.

Arnikos sudėtyje taip pat randama dervų, vaško, eterinio aliejaus, kuris dalyvauja hematomų rezorbcijos, patinimų ir reumatoidinio pobūdžio skausmų šalinimo procese.

Nepaisant tokios naudingomis medžiagomis turtingos cheminės sudėties, mokslininkai ir gydytojai ragina su arnika elgtis atsargiai, nes augale taip pat yra alkaloidų, kurie organizmui naudingi tik tam tikromis, griežtai apribotomis sąlygomis. O apskritai nuo senovės alkaloidai buvo laikomi nuodais, ir jais netgi buvo mirkomi strėlių antgaliai.

Kaip atrodo ir kur auga

Arnika – tai daugiametis augalas, botanikai jį priskiria žoliniams augalams. Aukštis, priklausomai nuo rūšies, gali skirtis gana žymiai – vienos veislės neužauga aukštesnės nei 15 cm, kitos išsitiesia iki 80 cm ir net iki 1 m!

Augalo šakniastiebis šliaužiantis, negiliai įsiterpęs dirvoje ir plintantis horizontalioje plokštumoje arba šiek tiek pasvirusioje padėtyje. Šakniastiebio dydžiai nedideli: jo įprastas ilgis – apie 15 cm, storis paprastai neviršija 1 cm. Bet jis padengtas dideliu kiekiu atsitiktinių šaknų, kurios, kaip siūlai, skverbiasi per dirvą ir išgauna iš jos maistines medžiagas bei drėgmę, reikalingas augalui. Atsitiktinių šaknų storis – maždaug 1 mm. Šakniastiebio spalva išorėje – ruda arba tamsiai ruda su raudonu atspalviu, viduje jis baltas.

Pirmųjų metų arnika suformuoja tik lapų rozetę, nei stiebų, nei žiedų dar nesusidaro. Kitais metais tai jau visavertis augalas: iš pamatinės lapų rozetės, sudarytos iš šešių lapų, kyla tiesus stiebas, šakojantis viršutinėje dalyje. Ant stiebo, tarsi pūkeliai, išsidėstę trumpi plaukeliai, ypač tankūs jie arčiau augalo viršaus.

Arnikos lapai būna dviejų tipų. Tie, kurie sudaro pamatinę rozetę, yra platūs ir tvirtinasi ant lapkočių – tokių trumpų, kad gali atrodyti, jog jie yra sėdimieji. Jų forma ovali, kraštai – lygūs. Lapai viršuje šiek tiek plaukuoti, apatinėje kiekvieno lapo pusėje stipriai išsiskiria išilginės gyslos. Ant stiebo esantys lapai yra kito tipo – jie visiškai sėdimieji, netgi apglėbiantys stiebą. Jų kraštai paprastai lygūs, bet gali pasitaikyti ir šiek tiek dantyti, o forma priklauso nuo arnikos rūšies: gali būti pailgi, kiaušiniški ar lancetiški, smailūs. Jie išsidėstę poromis vienas priešais kitą, jų vidutinis ilgis – nuo 15 iki 17 cm, plotis – ne daugiau kaip 5 cm.

Visų lapų spalva – tanki žalia, iš apačios lapo plokštelė turi šviesesnį atspalvį.

Viršuje šakoto stiebo susidaro nuo vieno iki trijų žiedynų krepšelių, kurių dydis – nuo 2 iki 5 cm. Žiedas išoriškai panašus į ramunę, tik geltonos spalvos. Arnikos žydėjimo laikotarpis – nuo birželio iki rugpjūčio, aukštikalnėse – nuo liepos iki rugsėjo.

Pražydus susidaro geltonai žali arba pilkai juodi vaisiai-lukštavaisiai, cilindro formos, nuo 5 iki 10 mm ilgio. Ant kiekvieno vaisiaus gerai matomas išsivystęs kuokštelis iš blyškiai geltonų plaukelių. Sėklos subręsta iki rugpjūčio–rugsėjo. Jos, žinoma, dalyvauja dauginimosi procese, tačiau pagrindinis būdas – šakniastiebiais.

Augalas laikomas gana retu. Jis aptinkamas Europoje, buvusios SSRS teritorijoje – tik vakarinėse Baltarusijos, Lietuvos ir Latvijos pakraščiuose, Ukrainos Karpatuose, aukštutiniuose Dniepro ir Dniestro regionuose, Murmansko ir Archangelsko srityse, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.

Žolė teikia pirmenybę kalnuotoms miškingoms vietovėms, pakyla iki 1000 m virš jūros lygio, Alpėse arniką galima pamatyti maždaug 2800 m aukštyje. Lygumose pasitaiko tik retkarčiais, jai patinka pušynai, bukynai ir mišrūs pušų-beržų miškai, proskynos, miško pakraščiai ir pievos, krūmynai. Ji auga vidutiniškai drėgnuose smėlio dirvožemiuose su rūgščia reakcija drėgno oro zonose. Galima rasti tiek nedidelį grupinį arnikos sąžalyną, tiek pavienius, atskirus egzempliorius.

Rūšys

Gamtoje priskaičiuojama daugiau nei 30 arnikos rūšių, tačiau gydymo tikslais naudojamos ne visos. Dažniausiai vaistinės kompozicijos ruošiamos iš arnikos kalninės, lapuotosios ir Šamiso.

Arnika kalninė apjungia dvi atmainas – alpinę ir Unalaškinę.

Alpinė užauga iki 30 cm aukščio, ir ją galima rasti ne tik Europos kalnuose, bet ir Šiaurės Amerikoje. Jos arealas šiek tiek apima Archangelsko ir Murmansko sritis, ji puikiai jaučiasi Kolos pusiasalyje, gana atšiauriose uolose, ir net tundroje. Skirtingai nuo kitų savo giminaičių, ji pakenčia sausą dirvą ir įsikuria kalnų šlaituose, turtinguose kalcio, tarp retų krūmų, taip pat ant plikų gipso uolienų, apaugusių samanomis. Prieškalnėse, pievose, ją sutikti sunkiau.

Unalaskinė arnika yra šiek tiek aukštesnė už alpinę ir užauga iki 40 cm aukščio. Jos egzemplioriai – tiek pavieniai, tiek sąžalynai – dažnai randami salose: Komandoro ir Kurilų, Japonijos Honšiū ir Hokaido bei Aleutų, priklausančių Šiaurės Amerikai. Nedidelis kiekis yra Kamčiatkoje, kur taip pat pažymėtos negausios arnikos buveinės.

Lapotoji arnika – aukštas augalas, siekia 80 cm. Jos gimtinė – Šiaurės Amerikos žemyno stepės. Tačiau ji, skirtingai nuo kitų arnikos rūšių, gana lengvai auginama, todėl ją galima sutikti įvairiuose regionuose.

Arnika Šamiso pavadinta botaniko, pirmą kartą aprašiusio šią augalo rūšį, vardu. Ji aptinkama Tolimuosiuose Rytuose ir Sachaline – kalnuotose vietovėse ir mišriuose miškuose, palei upes. Užauga iki 80 cm aukščio ir nuo giminaičių skiriasi oranžiniais žiedais.

Taip pat verta dėmesio Sachalino arnika. Iš visos didelės botaninės šeimos ši yra aukščiausia – pavieniai egzemplioriai kartais užauga iki metro. Jos arealas – Rusijos Tolimieji Rytai, daugiau niekur pasaulyje Sachalino arnika neaptinkama.

Rinkimas ir laikymas

Medicininiais ir kosmetiniais tikslais ruošiami žiedynų krepšeliai kartu su maždaug 1 cm ilgio stiebo gabalėliais, prie kurių pritvirtintas žiedas. Žaliavoms rinkti tinka antroji ir trečioji birželio dekados.

Kad gautumėte kokybišką žaliavą, geriau pasirinkti giedrą dieną, arčiau pietų, kai rasa išdžiūvusi. Džiovinimui reikia parinkti tokią vietą, kurioje gėles būtų galima laisvai išdėlioti, kad jos vėdintųsi iš visų pusių. Žaliavos vartyti ir maišyti negalima, nes žiedynai tampa gana trapūs ir greitai subyra. Be to, vieta turi būti tamsi.

Surinktus žiedynus uždenkite marle, kad jie taptų nepasiekiami musėms, kurios mielai deda kiaušinėlius tiesiai į žiedus. Paprastai arnika išdžiūsta per savaitę.

Laikytis visų išvardytų sąlygų gana sunku, todėl verta pagalvoti ir įvertinti: galbūt patogiau išdžiovinti žaliavą elektrinėje džiovykloje, nustačius ne aukštesnę kaip 50 laipsnių temperatūrą.

Išdžiovinta arnika laikoma tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje; tokiomis sąlygomis ji nepraranda naudingųjų savybių dvejus metus. Reikia atsiminti, kad neribotas rinkimas draudžiamas, nes augalas įtrauktas į SSRS, Baltarusijos ir Rusijos Raudonąsias knygas.

Kalnų arnikos gydomosios savybės

1. Arnikos žiedai gali stabdyti kraujavimą, stiprinti gimdos susitraukimus ir skatinti tulžies gamybą. Mažomis dozėmis jie tonizuoja nervų sistemą, o didelėmis – gali tapti traukulių profilaktikos priemone ir turėti raminamąjį poveikį.
2. Smegenų kraujagyslės dėl žiedų poveikio išsiplečia, kas anksčiau buvo naudojama funkcijoms atkurti reabilitacijos laikotarpiu po kraujosruvų. Be to, tarp naudingų žiedų savybių – gebėjimas mažinti kraujospūdį be šalutinio poveikio.
3. Kompozicijos, pagamintos iš arnikos šaknies, stimuliuoja širdies ir kraujagyslių darbą. Jos plečia kraujagysles, kurios prisotina širdį deguonimi, taip padidindamos jose kraujotaką, kas naudojama sergant miokarditu, angiospazmu ir ateroskleroze, kai kraujagyslių spindžiai kritiškai susiaurėja. Arnika veiksminga esant širdies silpnumui ir krūtinės anginai.
4. Arnikos tinktūra rado pritaikymą ginekologijoje kaip kraujavimą stabdanti ir sutraukianti priemonė, reikalinga po gimdymo ar aborto, kai sumažėja pačios gimdos susitraukimo geba. Be to, ji naudojama gydant pacientes, sergančias fibromiomomis, polipais, cistomis, gimdos uždegimais, esant įvairiems menstruacinio ciklo sutrikimams.
5. Kad greičiau rezorbuotųsi hematomos ir atsistatytų normali kraujotaka, arnika skiriama pacientams, patyrusiems smegenų sukrėtimą ar kraujo išsiliejimą į smegenis. Sumušimai, mėlynės, patempimai, įbrėžimai nuo seno buvo tepami arnika, o jos veiksmingumą pripažįsta šiuolaikinė medicina.
6. Ligų, kurioms gydyti naudojamos priemonės iš arnikos, sąraše – tulžies akmenligė, cholecistitas, cholangitas, hepatitas.
7. Arnika yra nepakeičiama sprendžiant daugelį odos problemų: uždegimus, pūlinius, bėrimus, nušalimus ir nudegimus.
8. Odontologai taip pat savo arsenale turi kompozicijų iš arnikos: jomis gydoma parodontozė, stomatitas, gingivitas. Be to, ji gali nuraminti dantų skausmą. Visa tai įmanoma dėl priešuždegiminio, kraujavimą stabdančio, nuskausminamojo arnikos poveikio ir jos gebėjimo atkurti epitelį.

Arnikos naudojimas liaudies medicinoje

Arnika Vakarų Europoje žinoma nuo XI amžiaus. Stiklainėlis su arnikos tepalu buvo kiekvieno viduramžių riterio kelioniniame krepšyje, ji buvo laikoma stebuklinga, galinčia akimirksniu užgydyti visas žaizdas. O esant didelių plotų sąnarių traumoms, ant skaudamų vietų buvo dedami šalti kompresai iš gydomojo augalo nuoviro.

SSRS laikais arnika buvo įtraukta į farmakopėją, ji buvo plačiai naudojama visose ligoninėse. Šiuo metu augalas nėra taip aktyviai naudojamas, gydytojai dažniausiai skiria iš jo pagamintus nuovirus ir tinktūras. Kitos valstybėse praktikuojantys gydytojai naudoja gėlių ekstraktą ir pleistrą, pagamintą iš žolės.

Arnika – vienas pirmųjų augalų, kuriais pradėjo gydyti homeopatai, dažniausiai – nuo traumų. Liaudies medicina vis dar ištikima arnikai ir plačiai ją naudoja kaip prakaituojančią ir šlapimą varančią priemonę, gydant gripą ir bronchitą, viduriavimą ir karščiavimą. O žaizdoms gydyti ji vis dar laikoma vienu geriausių vaistinių augalų.

Nuo stomatito ir periodonto ligų

Užplikyti stikline ką tik užvirusio vandens šaukštą arnikos žiedynų ir palikti pritraukti po uždarytu dangčiu pusvalandžiui. Po perkošimo skalauti burnos ertmę. Taip pat galima naudoti gerklei gydyti nuo anginos. Procedūras kartoti iki 5 kartų per dieną.

Nuo periodontozės ir dantenų kraujavimo

Padarykite tinktūrą iš šaukšto šviežių arnikos žiedynų ir 100 ml geros degtinės, palaikytos dvi savaites. Filtruokite. Įpilkite tokį pat kiekį medetkų tinktūros ir 3 šaukštus persikų aliejaus. Sergant periodonto ligomis ir esant dantenų kraujavimui, suvilgykite marlės servetėles ir uždėkite jas ant dantenų. Kartokite, kol ligos simptomai išnyks.

Esant kraujavimui iš gimdos

Vieną šaukštą sausos arnikos užpilkite stikline ką tik užvirusio vandens ir palikite 4 valandoms prisitraukti. Gerkite po 50 ml 3–4 kartus per dieną.

Esant sąnarių traumoms ir hematomoms

Norėdami sumažinti skausmą ir tinimą po sąnario traumos ar didelės hematomos, darykite kompresus su arnika. Kompresų tirpalui paruošti 2 šaukštus žiedų užpilkite 300 ml vandens, užvirkite, išjunkite ir nukelkite nuo viryklės. Po 30 minučių gydomasis mišinys paruoštas. Sudrėkinkite jame marlę ar skudurėlį ir uždėkite ant skaudamo sąnario. Pirmas porą dienų darykite šaltus kompresus, o kai tinimas sumažės, pereikite prie šiltų – jie turės rezorbcinį poveikį.

Sergant cholecistitu

Vieną šaukštą arnikos žiedynų užplikykite 250 ml verdančio vandens stikliniame puodelyje, uždenkite dangčiu ir padėkite į vandens vonią. Garinkite mišinį 15 minučių, tada nuimkite ir palikite 45 minutėms prisitraukti, po to perfiltruokite. Vienkartinė dozė – vienas šaukštas, praskiestas 50–100 ml pieno, vartokite po kiekvieno valgio – 3 kartus per dieną. Toks užpilas turi tulžį varančių savybių.

Sergant krūtinės angina

Paruoškite nuovirą iš arnikos šaknų: paimkite 2 arbatinius šaukštelius žaliavos ir užpilkite juos 2 stiklinėmis vandens, pavirkite ant silpnos ugnies maždaug 5 minutes. Tada uždenkite lėkštute ar dangčiu ir palikite valandai pritraukti. Gerti perfiltruotą nuovirą prieš pusryčius ir vakarienę po vieną šaukštą.

Sergant epilepsija ir smegenų sutrikimais

Smulkiai supjaustykite vieną šaukštą šviežių arnikos žiedų, užpilkite juos 100 ml geros degtinės, tada padėkite pritraukti tamsioje vietoje 3–4 savaites. Perfiltruokite ir gerkite 3–4 kartus per dieną po 30–40 lašų, juos praskiesdami nedideliu kiekiu vandens.

Sergant skrandžio ligomis

Paimkite vienodą kiekį šviežių arnikos žiedynų ir degtinės (stiklinei degtinės - stiklinę arnikos). Palikite pritraukti 2 savaites, tada nukoškite du kartus per lininį audeklą.

Norėdami pagerinti būklę sergant skrandžio ligomis ir sumažinti bendro silpnumo priepuolius, įlašinkite kelis lašus gauto mišinio į šaukštą vandens. Vartokite pagal poreikį.

Gydomųjų mišinių rūšys

Vaistinėse plačiai pateikiami tepalai, geliai, kremai, masažinis aliejus ir homeopatinės granulės su arnika. Tačiau juose yra įvairių papildomų komponentų, dėl kurių galimos alerginės reakcijos. Todėl gydomuosius mišinius galima pasigaminti namuose.

Užpilas

Vieną valgomąjį šaukštą arnikos žiedų nuplikykite stikline verdančio vandens ir palikite pusvalandžiui. Perkoškite per marlę ir iš šio užpilo galite ruošti losjonus, įvyniojimus, kompresus. Kad išvengtumėte galimos odos dirginimo, prieš tai praskieskite priemonę vandeniu – per pusę arba vieną trečdalį užpilo sumaišykite su dviem trečdaliais vandens.

Tinktūra

Sutrinkite 60–80 g šviežių arnikos žiedų (arba 2 valgomuosius šaukštus). Užpilkite juos puse litro 70% spirito. Palikite brinkti 3–4 savaites tamsaus stiklo butelyje tamsioje patalpoje (arba spintelėje). Perkoškite. Gausite žalsvai rudą, kartaus skonio skystį. Vartojant viduje, skieskite vandeniu arba pienu. Kompresams skieskite vandeniu: 1 dalį tinktūros imkite 5 dalis skysčio.

Arbata

1. Arnikos arbatą gali gerti širdies ligomis sergantys pacientai, bet tik tuo atveju, jei tai paskiria gydantis gydytojas. Kitiems žmonėms tokia arbata gali būti naudojama gargaliuoti arba kompresams gaminti. Kad paruoštumėte arbatą, 2 arbatinius šaukštelius džiovintų arnikos žiedų užpilkite ketvirtadaliu litro verdančio vandens. Perkoškite po 10 minučių. Gargaliuoti geriau šilta arbata.
2. Paimkite po lygiai ramunėlių ir arnikos žiedų, sutrinkite juos grūstuvėje ir užplikykite arbatinuke kaip paprastą arbatą. Užplikykite 15–20 minučių, po to išpilstykite į puodelius ir gerkite. Kad būtų skaniau, įdėkite cukraus arba medaus. Tokią arbatą galima gerti sergant reumatu, podagra, viduriavimu.

Tepalas

Tepalas su arnika veiksmingas gydant podagrą, reumatą, venų varikozę, sumušimus, traumas, patempimus, kraujosruvas ir įbrėžimus. Jis malšina skausmą, mažina uždegiminį procesą.

Vandens vonelėje ištirpinkite po 20 g sviestmedžio sviesto ir bičių vaško bei 25 g kokosų aliejaus. Į tą patį mišinį įpilkite po 150 ml arnikos ir jonažolių aliejaus bei 2/3 puodelio vandens. Nuėmę mišinį nuo vandens vonelės, supilkite jį į blenderį. Kol bičių vaškas nesukietėjo, pradėkite plakti tepalą mažais greičiais. Iš tokio kiekio pradinių produktų turėtų gautis maždaug 300 g arnikos aliejaus. Kai masė susimaišys, perkelkite ją į stiklinį indelį. Jei norite, galite įdėti šiek tiek rozmarino ekstrakto – tai prailgins produkto galiojimo laiką.

Aliejus

Arnikos aliejus kitaip vadinamas maceratu. Ši priemonė su silpnu maloniu aromatu puikiai tinka masažui. Ją dažnai naudoja sportininkai, norėdami sumažinti raumenų skausmą po intensyvių treniruočių. Jis padeda greičiau atsigauti po raiščių patempimų, sumušimų, išnirimų, uždegiminių procesų raumenyse. Jis rekomenduojamas sergant hemorojumi, raumenų mėšlungiu, venų varikoze ir kraujagyslių kraujotakos sutrikimais, vadinamais trapiais kraujagyslėmis, kai žmogus yra linkęs į dažną mėlynių ir hematomų atsiradimą. Aliejus gerai paruošia kūną manualinės terapijos seansui, padeda sergant radikulitiniais, artritiniais skausmais. Jis naudojamas ir plaukams stiprinti.

Arnikos žiedų aliejus gaunamas, juos užpilant bet kokiu augaliniu aliejumi. Geriau rinktis alyvuogių arba bekvapį saulėgrąžų aliejų. Vienam litrui aliejaus reikia 50 g sausų arnikos žiedų. Sumaišykite juos viename inde ir palaikykite 1,5–2 savaites. Per tą laiką augalas atiduos visas naudingas medžiagas, ir gausis tiršta tamsiai raudonos arba oranžinės geltonos spalvos mišinys su žalsvu atspalviu.

Aliejus naudojamas tik išoriniam naudojimui, jo negalima tepti ant įbrėžimų, įdrėskimų ir kitų atvirų žaizdų.

Naudojimas kosmetologijoje

Kosmetikos tikslais arnika naudojama jau seniai. Dar viduramžiais buvo pastebėtas jos stebuklingas gebėjimas spręsti estetines problemas. Daugiausia jie pagrįsti augalo venotoniniu poveikiu ir gebėjimu sumažinti vadinamąsias kraujagyslių žvaigždeles, kraujosruvas ir mėlynes.

Be to, kosmetologija naudoja ir priešuždegimines arnikos savybes. Jos sudėtyje esantis arnicinas didina odos gebėjimą atsispirti išoriniams neigiamiems poveikiams. O augale esantys vitaminai ir antioksidantai turi jauninantį poveikį ir suteikia jo pagrindu pagamintoms priemonėms antibakterinių savybių.

Tradiciškai arnika naudojama atstatyti saulėje nudegusią odą, mažinti su tuo susijusį paraudimą ir pleiskanojimą, gydyti paviršinius nudegimus.

Neseniai buvo nustatytos arnikos priemonių galimybės šviesinti odą dėl joje esančių triterpeno rūgščių, kurios turi galingą gebėjimą slopinti melanino sintezę. Todėl šį gydomąjį augalą galima naudoti ir kovojant su hiperpigmentacija.

Tačiau prieš naudojant kosmetikos tikslais arnikos pagrindu pagamintas priemones, reikia atlikti jautrumo testą, nes gydomasis augalas turi alerginį poveikį ir gali tikti ne visiems.

Nuoviras probleminei odai

Nuoviru reikia valyti odą su spuogais, inkštirais, paraudimais. Ypač jis veiksmingas paauglystėje, kai šios problemos ypač ryškiai pasireiškia.

Nuoviro paruošimui užpilkite verdančiu vandeniu 2 valgomuosius šaukštus sausos arnikos ir palaikykite mišinį vandens vonelėje apie 15 minučių. Atvėsus perkoškite ir galima naudoti, prieš tai atskiedus per pusę pienu arba vandeniu.

Losjonas nuo spuogų

Ši sudėtis padeda pašalinti spuogus ir aknę.

Gerame degtinėje užpilkite arnikos žiedus, vienai daliai sausos vaistinės žaliavos imkite 10 dalių degtinės. Palikite užtrukti savaitę, perkoškite ir valykite spuogų pažeistas vietas vieną kartą per parą.

Losjonas riebiai odai

Stikline verdančio vandens užpilkite arnikos ir šalavijo mišinį (paimkite po valgomąjį šaukštą). Palikite mišinį pritraukti pusvalandį, perkoškite ir įpilkite 30 ml degtinės. Gautu losjonu valykite veido odą rytais ir vakarais.

Plaukų losjonas

Ši priemonė kovoja su pleiskanomis, plaukų riebumu ir gerina jų augimą.

Valgomąjį šaukštą išdžiovintų arnikos žiedų užpilkite 100 g spirito. Palikite užtrukti savaitę tamsioje vietoje. Prieš naudojimą praskieskite vandeniu: vienai daliai mišinio imkite 4 dalis skysčio, o po to įtrinkite į galvos odą du kartus per savaitę.

Nuo plaukų slinkimo

Paruoškite tinktūrą iš šaukšto sausos arnikos ir 100 g spirito. Paimkite 1 dalį tinktūros ir įpilkite į ją 5 dalis varnalėšų, ricinų arba kukurūzų aliejaus, išmaišykite. Du kartus per savaitę, pusvalandį prieš plovimą, įtrinkite mišinį į galvos odą. Reguliariai naudojant plaukų augimas pagreitėja, o slinkimas sustoja.

Plaukų skalaviklis

Vieną šaukštą žiedynų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaukite, kol mišinys taps šiltas, tada nukoškite ir skalaukite juo plaukus, kad jie atrodytų sveikesni. Veiksminga kartoti kursą 1–2 kartus per savaitę.

Nuo strijų

Arnikos pagrindu pagaminto aliejaus arba tepalo įtrynimas į pilvo odą apsaugo nuo strijų atsiradimo nėštumo metu, o jei jų jau yra, sumažina jų ryškumą.

Gydomąją priemonę reikia tepti nuo 3 iki 4 kartų per dieną.

Nuo raukšlių

Norėdami atgaivinti odą ir suteikti jai jaunesnę išvaizdą, 1–2 kartus per savaitę galite tepti ant veido namuose paruoštą tepalą. Tam reikia vandens vonelėje ištirpinti 25 g kokosų aliejaus, po 20 g ši aliejaus ir bičių vaško, po puodelį jonažolių ir arnikos aliejaus, 2/3 puodelio vandens. Kad tepalas suminkštėtų, įpilkite arbatinį šaukštelį medetkų aliejaus.

Nuimkite mišinį nuo vandens vonelės, gerai išmaišykite ir supilkite į blenderį. Kol bičių vaškas dar nesukietėjo, pradėkite plakti tepalą mažu greičiu. Iš tokio kiekio ingredientų turėtų gautis maždaug 300 g arnikos aliejaus. Kai masė susimaišys, perkelkite ją į stiklinį indelį. Tačiau gryną tepalą geriau netepti ant veido. Geriau puodelyje sumaišyti arbatinį šaukštelį tepalo su vienkartine įprasto veido kremo doze ir šį mišinį tepti ant odos.

Kontraindikacijos vartojimui

Išoriškai naudojant arnikos pagrindu pagamintas priemones, galimos alerginės reakcijos: paraudimas, bėrimas, niežėjimas, deginimas. Tokiais atvejais reikia nedelsiant nutraukti priemonės naudojimą ir kreiptis į gydytoją.

Reikia turėti omenyje, kad vartojant arniką viduje galimas vidurių užkietėjimas. Be to, vidinis gydomųjų mišinių su arnika vartojimas draudžiamas tiems, kuriems nustatytas padidėjęs kraujo krešėjimas; jų negali gerti nėščiosios, maitinančios motinos ir vaikai.

Negalima vartoti arnikos pagrindu pagamintų preparatų nekontroliuojamai. Būtina pasitarti su gydytoju ir griežtai laikytis rekomenduojamos dozės ir gydymo trukmės. Jokiu būdu negalima jų viršyti! Priešingu atveju galimas apsinuodijimas, kuris pasireiškia padidėjusiu prakaitavimu, skausmu kojose ir blauzdos raumenų mėšlungiu, dusuliu, šaltkrėčiu, pykinimu, vėmimu, diskomfortu pilve. Visiškai galimas širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos silpnėjimas. Atsiradus tokiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją!

Arnikos nuotrauka