Adomo šaknis: gydomosios savybės ir vartojimas

Iš kur kilo augalo pavadinimas Adomo šaknis – pasakoja įdomi legenda. Tariamai Adomas, vaikščiodamas rojaus sode, nepastebėjo kyšančių senų šaknų ir suklupo. Šio nerangumo pasekmė buvo sužeista koja. Jo ištikima žmona ir draugė Ieva, ieškodama gamtinio vaisto, atsitiktinai aptiko iki tol nežinomą lianą. Mergina nusprendė pabandyti padėti mylimajam, naudodama šį augalą. Paaiškėjo, kad intuicija jos neapgavo, ir Ieva rado tinkamą būdą jį panaudoti: ji perpjovė šaknį ir uždėjo ant žaizdos, o tada pritvirtino tvarsčiu. Dėl unikalių lianos savybių Adomo skaudama koja gana greitai sugijo. Ir nuo tada Adomo šaknis buvo plačiai naudojama liaudies gydytojų Kaukaze.

Cheminė sudėtis

Mokslinis Adomo šaknies pavadinimas – paprastasis tamusas (arba paprastoji dioskorėja). Biologai nustatė, kad visos augalo dalys – tiek požeminės, tiek antžeminės – yra turtingos biologiškai aktyviomis medžiagomis ir junginiais.

1. Taigi, tamuse yra saponinų ir rauginių medžiagų, dėl kurių liana pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Pektinų buvimas suteikia augalui gebėjimą aktyvinti kraujotaką, o kraują valo ir padeda stiprinti kraujagysles steroidinės medžiagos, esančios Adomo šaknyje.
2. Natūralus pigmentas likopenas suteikia tamusui antioksidacinių savybių, o triterpeniniai junginiai ir gleivės pagreitina gleivinių regeneraciją, malšina uždegimus ir dirginimus.
3. Augalo šaknyse gausu natūralių rūgščių, tarp jų – skruzdžių rūgštis, kuri yra geras ląstelių metabolizmo stimuliatorius, rūgštynių rūgštis, tiekianti žmogaus organizmui geležį ir magnį, bei brionolio rūgštis, dalyvaujanti lipidų apykaitos reguliavime.
4. Adomo šaknyje yra riebiųjų aliejų, kurie padeda malšinti skausmą, nes geba veikti nervų galūnes.
5. Eterinis aliejus ir dervos taip pat yra Adomo šaknies komponentai. Be to, naudingų augalo medžiagų sąraše – mikroelementai ir histamininį poveikį darantys angliavandeniai.
6. Tamuse yra grupė medžiagų, dėl kurių augalas laikomas nuodingu: tai alkaloidai, kumarinai ir glikozidai. Tinkamai vartojami ir dozuojami jie turi gydomąjį poveikį, tačiau nekontroliuojamas vartojimas gali sukelti haliucinacijas, širdies veiklos sutrikimus – iki pat mirties.

Kaip atrodo ir kur auga

Adomo šaknis – daugiametis augalas, priklausantis žoliniams, tačiau visai nepanašus į žolę, nes užauga iki 4 m. Kadangi iš esmės tai liana, ant stiebų yra trumpučių dyglių ir ūselių, kuriais ji kabinasi už atramos ir šliaužia aukštyn, link saulės.

Augalo lapai smarkiai užsmailėjusios kiaušinio formos, vidutinio dydžio – apie 10 cm ilgio, tvirtinami prie ilgų lapkočių, ant stiebo išsidėstę pakaitomis. Lapų pakraščiai dantyti arba karpyti, liečiant šiek tiek šiurkštūs.

Tamus – dvinamis augalas, tai yra vyriškieji ir moteriškieji žiedai formuojasi ant skirtingų individų, o apdulkinimas vyksta kryžmiškai. Vienalyčiai žiedai smulkūs, su paprastu gelsvai žalsvo atspalvio apyžiedžiu. Žiedai sukrauti į žiedynus – kekes: vyriškosios gana ilgos, moteriškosios trumpesnės ir neišvaizdesnės. Žydėjimas prasideda, priklausomai nuo lianos augimo vietovės, nuo balandžio iki birželio.

Vaisiai – apvalios raudonos uogos, apie 1 cm skersmens, jas galima pamatyti jau nuo liepos mėnesio. Kiekvienoje uogelėje yra nuo 3 iki 6 apvalių rausvai rudų sėklų, maždaug 3 mm dydžio. Vaisiai pasižymi stipriu nuodingumu. Todėl jų jokiu būdu negalima vartoti viduje.

Tamui būdingas labai storas, sultingas ir mėsingas šakniagumbis. Jis yra liemeninės formos, giliau dirvoje gali skilti į 2 ar net 3 atskiras šaknis. Vidus sniego baltumo, švarus, sultingas ir tarsi net riebaluotas, liečiant riebus. Išorė rusva arba ruda, apaugusi gausiomis pridėtinėmis šaknelėmis. Šaknis gali užaugti iki 1 m ilgio, o seno augalo svoris gali siekti 15 kg.

Gamtoje Adomo šaknis mėgsta miškingas kalnuotas vietoves. Dauguma iš 600 augalo rūšių įsikuria tropikuose, tačiau yra veislių, kurios prisitaiko kalnuotose, miškingose vidutinio klimato srityse. Aptinkamas Viduržemio jūros regiono ir Azijos šalyse, šiauriniuose Afrikos regionuose, Rytų Europoje, taip pat retkarčiais – Ukrainoje, Moldovoje, Baltarusijoje. Rusijos teritorijoje auga Kryme ir Kaukaze.

Tamuso galima užauginti ir vidurinėje juostoje, laikantis tam tikrų sąlygų. Nors šis augalas yra gana atsparus šalčiui, geriau jį uždengti, jei žiema būtų mažai sniego ir atšiauri – maždaug taip, kaip dengiamos rožės.

Reikia atsižvelgti, kad Adomo šaknis nepakenčia per didelio dirvožemio permirkimo, nors mėgsta drėgną gruntą. Drenažas sodinant yra privalomas, būtina papildomai įberti kalkių po augalu. Kad dirva neišdžiūtų per greitai, geriau jį sodinti pusiau pavėsyje, laistyti reguliariai ir būtinai mulčiuoti dirvą. Rudenį, kai ūgliai nunyksta, augalą reikia trumpai nukirpti, o kitais metais iš šaknies vėl išdygs ūgliai.

Laikantis šių paprastų taisyklių, galima užauginti vijoklį, kuris taps tikra sodo sklypo puošmena.

Rinkimas ir laikymas

Vaistiniais tikslais dažniausiai naudojama Tamuso šaknis. Žaliava ruošiama tada, kai nėra žalių ūglių. Teoriškai tai gali būti pavasaris ar ruduo. Tačiau pavasarį šaknį žemėje sunku rasti, todėl geriau tai daryti iškart po ūglių nupjovimo, nuo rugsėjo iki pat šalnų.

Kadangi Adomo šaknies sultys dažnai sukelia odos dirginimą, reikia pasiruošti jos iškasimui: apsivilkti ilgomis rankovėmis ir tvirtomis guminėmis pirštinėmis. Kasti teks ilgai, nes šaknis ilga ir giliai į dirvą. Be to, ji tvirtai kabinasi prie akmenuoto grunto ir persipina su kitų augalų šakniastiebiais. Galbūt todėl žmonės Adomo šaknį dar vadina kitu vardu – perpynu.

Kai tik šaknis iškasama, ją reikia gerai nukratyti nuo žemės ir kruopščiai nuplauti. Po to supjaustyti plonomis riekelėmis, ne ilgesnėmis nei 8 cm, ir išdžiovinti. Galima, žinoma, išdėlioti gerai vėdinamoje vietoje. Tačiau, kaip rodo praktika, rudenį ar ankstyvą pavasarį, kai renkama vaistinė žaliava, orai dažniausiai būna prasti: dažni lietūs, galimi šalti rytmečiai su rasa. Todėl žaliava gali pradėti gesti – pelėti ar pūti. Yra prasmės džiovinti šaknį elektrinėje džiovykloje esant minimaliai temperatūrai. Paruošta žaliava – tai kartūs, tamsios spalvos kieti gabalėliai.

Ilgalaikiam laikymui žaliavą reikia padėti į šiltą, sausą patalpą, kur drobiniame maišelyje ar stikliniame inde ji nepraras savo naudingųjų savybių 2 metus. Jei reikia išlaikyti šaknį šviežią, ji dedama į šaldytuvą. Tačiau tokia žaliava laikosi ne ilgiau nei mėnesį.

Gydomosios Adomo šaknies savybės

Žinoma, istorija apie biblinius Adomą ir Ievą bei Adomo šaknies pavadinimą – tik graži pasaka. Tačiau tai, kad augalą nuo senų laikų naudojo liaudies gydytojai Kaukaze, yra istorinis faktas. Likęs pasaulis apie jo gydomąsias savybes sužinojo daug vėliau – jau XVII amžiuje. O dokumentiniai patvirtinimai apie Adomo šaknies naudojimą vaistams pasirodė dar vienu amžiumi vėliau, kai Kristoforas Gufelandas, Prūsijos karaliaus asmeninis gydytojas, aprašė jo savybes moksliniuose straipsniuose, pabrėždamas, kad augalas veiksmingas sergant plaučių ir kitomis ligomis.

Ir iki šiol ne tik liaudies, bet ir oficialioji medicina pripažįsta Adomo šaknį kaip vaistinį augalą. Jo naudojimas pagrįstas tamuso gebėjimu skatinti vietinę kraujotaką, taip pat žarnyno peristaltiką, taip gerinant virškinimo sistemos veiklą. Medicina taip pat naudoja augalo galimybes greitinti audinių regeneraciją, stabdyti kraujavimą, suteikti bendrą stiprinamąjį, antioksidacinį, nuo kosulio ir šlapimą varantį poveikį, taip pat mažinti patinimus.

Remiantis šiomis gydomosiomis savybėmis, Adomo šaknį galima naudoti bronchitui ir įvairiems uždegimams gydyti: vidurinės ausies, šlapimo pūslės ir inkstų, gimdos priedų, plaučių uždegimo. Pripažįstamas augalo veiksmingumas palengvinant būklę sergant hemorojumi ir venų varikoze, taip pat skrandžio opai gydyti kaip papildoma priemonė. Adomo šaknis naudojama karpoms ir egzemai pašalinti.

Ypatingo gydytojų dėmesio nusipelnė galimybė naudoti Adomo šaknį sergant įvairiomis kaulų audinių, raiščių, raumenų ir sąnarių ligomis, taip pat paūmėjus uždegiminiams procesams nervų galūnėse. Gydomieji mišiniai, paruošti naudojant tamusą, turi skausmą malšinantį poveikį sergant reumatu, radikulitu, osteochondroze, kulno pentinu, išnirimais ir patempimais, podagra, artritu, artroze ir išialgija. O didelis mineralinių medžiagų kiekis užtikrina greitesnį atsigavimą po sumušimų ir kaulų lūžių. Gebėjimas skatinti audinių regeneraciją yra paklausus, kai reikia greičiau atsikratyti mėlynių, kraujosruvų, užgydyti žaizdas.

Adomo šaknies vartojimas medicinoje

Iš vaistinių augalų gydytojai pirmiausia rekomenduoja Adomo šaknį, kai kalbama apie sąnarių ligas ar kraujotakos sistemos veiklos sutrikimus. Tamusas turi didelį gebėjimą malšinti skausmą – stipresnį nei kitos natūralios priemonės – todėl jį ypač rekomenduojama tiems pacientams, kuriems dėl kokių nors priežasčių farmaciniai preparatai yra kategoriškai draudžiami.

Medicinos praktikoje dažniausiai naudojamos priemonės iš džiovintos arba šviežios augalo šaknies, daug rečiau – iš lapų. Šaknis paprastai naudojama susmulkinta iki miltelių pavidalo. Iš vaistinės žaliavos dažniausiai gaminamas užpilas ir tinktūra, balzamas ir nuoviras arba tepalas. Šie mišiniai naudojami išoriškai, įtrinant skaudamą vietą arba darant kompresą, karštą aplikaciją ir losjoną. Kartais priemonės su Adomo šaknimi naudojamos masažo metu.

Viduje gydomieji mišiniai taip pat vartojami, tačiau ypatingai atsargiai, nes augalas yra nuodingas. Svarbiausia – neviršyti nustatytos dozės ir vartojimo dažnio.

Vaistinėje Adomo šaknis parduodama sausoje formoje, susmulkinta iki miltelių pavidalo, taip pat kaip spiritinė tinktūra.

Masažinis aliejus

Norint pagaminti masažinį aliejų, reikia 50 gramų sausų miltelių iš Adomo šaknies. Užpilti puse litro saulėgrąžų aliejaus (kvapnaus, nerafinuoto). Palaikyti priemonę dvi savaites šaldytuve. Nereikia perkošti! Toks aliejus naudojamas trynimui ir masažui skausmingoms vietoms, sergant varikoze, mėlynėmis. Priemonė taip pat veiksminga švelniai malšinant skausmą sergant sąnarių ligomis.

Priemonė nuo sumušimų

Maždaug šiuo receptu pasinaudojo biblinė Ieva, kad išgydytų Adomo koją. Tam reikia šviežios augalo šaknies, kurią reikia sutarkuoti arba tiesiog smulkiai supjaustyti peiliu. Gautą masę nuplikyti verdančiu vandeniu, iš karto įvynioti į marlę ir uždėti ant skaudamos vietos – sumušimo ar įdrėskimo. Jei nėra laiko ar galimybės verstis verdančiu vandeniu, galima tiesiog pabarstyti žaizdą sausais Adomo šaknies milteliais. Poveikis taip pat bus geras.

Kompresas nuo reumato

Siekiant sumažinti sąnarių skausmą sergant reumatu arba nugaros skausmą sergant išialgija, galima pasidaryti kompresą. Jo paruošimui reikia užpilti stikline užvirusio vandens 2 šaukštus smulkintos sausos Adomo šaknies. Uždenkite indą lėkšte arba dangčiu ir palikite pastovėti 10 minučių, kad vaistas šiek tiek išgaruotų. Tada vandenį nupilkite, o šaknis įvyniokite į marlę arba medvilninį audinį. Pritvirtinkite kompresą prie skaudamos vietos ir laikykite maždaug valandą. Šią procedūrą kartokite 2 arba 3 kartus per dieną; vaistinė žaliava turi būti šilta, ką tik išgarinta. Šią priemonę nedraudžiama naudoti kasdien ilgą laiką.

Tinktūra nuo radikulito

Be radikulito, šią priemonę galima vartoti sergant reumatu, sąnarių ir raiščių ligomis.

Reikia paimti 200 gramų sausos smulkintos Adomo šaknies. Augalą užpilkite tamsiame stikliniame inde puse litro geros degtinės. Prilaikykite 12–15 dienų kambario temperatūroje, geriausia padėjus į spintą, kad išvengtumėte saulės spindulių. Per tą laiką indo turinį reikia maišyti arba purtyti.

Gautą tinktūrą geriausia naudoti prieš miegą: įtrinkite skaudamą vietą ir apvyniokite šilta skarele arba šaliku. Šią procedūrą leidžiama kartoti kasdien.

Sąnarių gydymui

Gaminant gydomuosius mišinius iš Adomo šaknies, galima naudoti kitus komponentus, kurie sustiprins naudingųjų augalo medžiagų poveikį. Pavyzdžiui, šaknį galima papildyti medumi. Tam 50 gramų sausos smulkintos vaistinės žaliavos reikia paimti 300 gramų medaus; ingredientus gerai išmaišykite.

Skaudamą sąnarį nuvalykite spiritu arba degtine ir patepkite gautu mišiniu. Tada sąnario sritį uždenkite polietileno plėvele ir apvyniokite šiltu šaliku arba skarele. Laikykite šį kompresą 3 valandas.

Nuo karpų

Sutrinkite Adomo šaknį iki miltelių pavidalo – galite naudoti jau paruoštus vaistinės miltelius. Kruopščiai sumaišykite juos su boro tepalu ir užtepkite ant karpos. Iš viršaus sutvarstykite. Po paros pakeiskite tvarstį nauju. Kartokite tol, kol karpą pajuoduos.

Tas pats receptas tinka naudoti sergant dermatitu ir egzema.

Užpilas nuo hemorojaus

0,5 arbatinio šaukštelio Adomo šaknies miltelių užpilti stikline užvirusio vandens. Užpilas bus paruoštas po 3 valandų. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Sudėtingais atvejais priėmimo dažnį galima padidinti iki 5 kartų, bet ne daugiau – ir tik su gydytojo sutikimu. Gydymo trukmė – 3 savaitės, po kurių reikia padaryti savaitės pertrauką, o tada kursą pakartoti.

Liaudies gydytojai tikina, kad ta pati priemonė teigiamai veikia gydant reumatą ir impotenciją.

Nuo stomatito

Skalaujant gerklę sergant angina ar burnos ertmę sergant stomatitu, gingivitu, rekomenduojamas vaistinio augalo užpilas. Jo koncentracija turi būti didesnė nei vartojant viduje. Tai reiškia, kad į stiklinę verdančio vandens reikia įdėti pilną, su kaupu, arbatinį šaukštelį džiovintos Adomo šaknies miltelių. Užplikyti, palaikyti 3 valandas – ir galima pradėti skalavimus.

Tinktūra kraujagyslėms

Tinktūra padės sustiprinti kraujagysles tiems, kurie kenčia nuo venų varikozės, taip pat pacientams, patyrusiems insultą.

300 ml kokybiškos degtinės užpilti 1 valgomąjį šaukštą iki miltelių sumalto Adomo šaknies. Palaikyti tamsioje vietoje, kasdien papurtant. Po 10 dienų galima vartoti, atskiedus 10 lašų pusėje stiklinės vandens. Gerti ryte ir vakare, 10 minučių prieš valgį. Gydytis galima mėnesį, po to padaryti 2 savaičių pertrauką ir pakartoti gydymą. Kursų skaičius neribojamas.

Nuo varikozės

Gerai padeda normalizuoti kraujagysles priemonė, į kurią, be Adomo šaknies, įeina arkinis kaštonas ir japoninė sofora. Reikia paimti 1 arbatinį šaukštelį miltelių iš šaknies ir po 1 valgomąjį šaukštą soforos vaisių bei smulkintos kaštono žievės. Užpilti vaistinių augalų mišinį stikline verdančio vandens. Palaikyti 3 valandas, uždengus šiltu pledu. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą prieš kiekvieną valgį, t. y. 3–4 kartus per dieną.

Nuo skrandžio opos

Sumalti sausą Adomo šaknį iki miltelių pavidalo ir sumaišyti su sviestu ir medumi. Visus komponentus imti po lygiai – po 1 valgomąjį šaukštą. Gautą mišinį valgyti po 1 arbatinį šaukštelį prieš kiekvieną pilnavertį valgį – pusryčius, pietus ir vakarienę.

Nuo cistito

Cistitą maloniau gydyti Adomo šaknies tinktūra ant vyno. Tam į butelį raudono sauso vyno supilti 100 gramų žaliavos. Galima naudoti tiek džiovintą šaknį, tiek šviežią. Iki miltelių jos smulkinti nereikia, pakanka stambiai supjaustyti. Palaikyti ne mažiau 3 dienų, perkošti ir laikyti šaldytuve. Būtų gerai, kad ši priemonė visada būtų namų arsenale, jei yra polinkis į cistitą. Ligos priepuolių metu gerti vyno tinktūrą po 1 valgomąjį šaukštą po kiekvieno valgio.

Nuo nevaisingumo

Šis receptas tinka tiek moterims, tiek vyrams, o gaminant vaistinę priemonę naudojamos ne šaknys, o žalioji augalo dalis – stiebai ir lapai.

Žalumynus reikia susmulkinti, paimti 1 valgomąjį šaukštą ir užpilti stikline verdančio vandens, po to palikti po dangčiu 3–4 valandoms. Kai mišinys užsitrauks, perkošti ir gerti po 4 kartus per dieną.

Nuo priedų uždegimo

Gydant moterų lytinių organų srities uždegimus rekomenduojama tinktūra, pagaminta iš 1 valgomojo šaukšto šviežios, smulkiai pjaustytos šaknies ir 0,5 litro spirito. Priemonę reikia reikalauti 10 dienų. Tada būtina perkošti, laikyti galima kambario temperatūroje, bet tamsioje spintelėje. Gerti praėjus 30 minučių po valgio. Vienkartiniam vartojimui 1 valgomąjį šaukštą tinktūros reikia atskiesti puse stiklinės virinto vandens.

Organizmo stiprinimui

Bendram organizmo stiprinimui, tonuso kėlimui paruošti tinktūrą ant balto vyno. Į vyno butelį supilti 100 gramų sausos žaliavos ir reikalauti 3 savaites. Svarbiausia – nepamiršti, kad tai vaistas, todėl negalima juo piktnaudžiauti. Gerti perkošus terapinėmis dozėmis – po 30 gramų ne daugiau kaip 3 kartus per dieną.

Gydomųjų mišinių rūšys

Vaistinėse Adomo šaknis parduodama kaip paruošti sausi milteliai ir balzamas sąnarių gydymui. Tačiau vaistus galima pasigaminti ir namuose, savarankiškai.

Užpilas

Mažiausiai šalutinių poveikių, įskaitant alergines reakcijas, sukelia toks mišinys kaip užpilas. Jį galima vartoti tiek į vidų, tiek daryti su juo kompresus ir losjonus daugelio ligų gydymui. Užpilui lengviau nei kitoms vaistinėms formoms reguliuoti koncentraciją.

Klasikiniam užpilui paruošti 0,5 arbatinio šaukštelio džiovintos susmulkintos Adomo šaknies užpilti stikline verdančio vandens ir reikalauti po uždarytu dangčiu 2 valandas. Perkošti ir galima naudoti. Rekomenduojama dozė vartoti į vidų – 1 valgomasis šaukštas 3 kartus per dieną, pageidautina po valgio.

Tinktūra

Tinktūras iš Adomo šaknies galima daryti ant spirito, degtinės ar aliejaus. Palengvinti būklę esant sąnarių patologijoms, malšinti skausmą labiausiai tinka tinktūros, pagamintos ant degtinės. Reikia atsiminti bendrą taisyklę: spiritinės tinktūros traukiamos tamsiame stikliniame inde tokioje vietoje, į kurią nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai. Veikiant šviesai šaknis praranda savo naudingas savybes.

1. Užpilti buteliu degtinės (500 ml) 200 gramų džiovintos žaliavos. Reikalauti savaitę, tada galima naudoti trynimams. Jei numatoma vartoti tinktūrą į vidų, tam pačiam degtinės kiekiui reikia paimti 100 gramų šaknies.
2. Užpilti 400 gramų džiovintos susmulkintos Adomo šaknies 1 litru spirito. Reikalauti 2 savaites vėsioje vietoje. Kartkartėmis indą pakratyti. Paruoštą priemonę geriau naudoti, tepant ne ant odos, o ant marlės ar medvilninio audinio, kurį vėliau uždėti ant skaudamos vietos.
3. Aliejinę tinktūrą ruošiama iš 50 gramų susmulkintos sausos Adomo šaknies ir 1 litro augalinio aliejaus. Reikalauti 10 dienų vėsioje vietoje. Naudoti išoriškai – skausmui malšinti esant raiščių patempimui, sumušimui ar išialgijai.
4. Kaip alternatyvą degtinei ar spiritui galima naudoti sausą vyną kaip tinktūros pagrindą. Proporcija tokia: 100 gramų džiovintos šaknies – 500 ml vyno. Galima įlašinti lašelį medaus. Tokia tinktūra tinka gydant inkstų ir šalinimo sistemos negalavimus.

Tepalas

Tepalas su Adomo šaknimi tinka šildymui, taip pat veiksmingas mažinant sąnarių, raumenų ir raiščių skausmą. Tepalui pagaminti reikia šviežios augalo šaknies. Ją reikia sutarkuoti ir sumaišyti su vazelinu arba masažo geliu. 100 gramų gelio ar vazelino imti 10 gramų tarkuotos šaknies. Tepalą laikyti šaldytuve.

Sąnario sritį reikia įtrinti naminiais tepalais ir apšiltinti vilnone šaliku ar skara.

Šilti kompresai

Pacientų atsiliepimais, kompresai iš Adomo šaknies padeda sumažinti raumenų ar reumatinį skausmą, numalšinti skaudantį kulno spyglį, palengvinti būklę sumušimo ar patempimo atveju, esant sėdmeninio nervo uždegimui.

Norint paruošti kompresą, reikia užpilti verdančiu vandeniu 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos šaknies ir palaukti apie 10 minučių, kol išsipils. Tada vandenį nupilti, o karštą žaliavą įvynioti į marlę ar medvilninį skudurą ir porai valandų pridėti prie sergančio sąnario ar raumens.

Kontraindikacijos vartojimui

Pacientai, vartoję Adomo šaknį, dažniausiai atsiliepia teigiamai apie šį vaistinį augalą. Tačiau kiekviena gydomoji priemonė turi kontraindikacijų. Visų pirma, nereikia vartoti viduje preparatų, pagamintų iš Adomo šaknies, maitinančioms motinoms ir nėščioms moterims. Išorinis naudojimas – kompresų, losjonų, įtrynimų pavidalu – leidžiamas, tačiau reikia sumažinti pradinės priemonės koncentraciją 2 kartus.

Paprastai kai kuriems žmonėms gali būti nustatytas individualus netoleravimas tamuso komponentų. Siekiant išvengti sunkių alerginių reakcijų, jiems geriau nenaudoti priemonių, pagamintų iš šio augalo.

Gydomieji mišiniai iš Adomo šaknies taip pat kontraindikuojami onkologiniams ligoniams.

Be to, naudojant priemones iš šio vaistinio augalo, būtina griežtai laikytis rekomenduojamos dozės. Jos viršijimas vartojant viduje gali sukelti vėmimą, viduriavimą, jėgų praradimą, galvos svaigimą.

Negalima pamiršti, kad Adomo šaknies uogos yra nuodingos, jų negalima vartoti viduje nei naudoti išoriniam vartojimui: galimi odos nudegimai.

Vaikams iki 3 metų nereikėtų duoti preparatų, pagamintų iš Adomo šaknies, nes nėra duomenų apie jų saugumą. Geriau nerizikuoti vaiko sveikata.