Mityba ir dieta sergant cukriniu diabetu: ką galima, o ko negalima valgyti?

Per pastarąjį dešimtmetį cukrinis diabetas įgavo pandemijos mastą. Atvejų skaičius kasmet didėja geometrine progresija. Šia endokrinine liga serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Be to, liga paveikia ne tik suaugusiuosius, bet ir net labai mažus vaikus.

Šiuo metu PSO vykdo daugybę priemonių, skirtų šios klastingos patologijos profilaktikai. Remiantis pirmaujančių endokrinologijos srities specialistų nuomone, veiksmingiausia priemonė, stabdanti ligos progresavimą, yra gerai subalansuota individuali dietinės mitybos programa. Kiekvienas cukriniu diabetu sergantis asmuo, nepriklausomai nuo jo tipo, gali tinkamai susiorganizuoti savo mitybą, kas leis stabilizuoti sveikatos būklę. Tačiau norint pasiekti teigiamą rezultatą, reikia suprasti, kokį vaidmenį diabetiko gyvenime atlieka dieta.

Sustokime prie diabeto priežasčių ir provokuojančių veiksnių, raciono sudarymo taisyklių pacientams, sergantiems skirtingais ligos tipais. Taip pat pateiksime keletą skanių ir maistingų patiekalų receptų, kurie papuoš griežtą tokių ligonių meniu.

Kas yra cukrinis diabetas

Tai sudėtinga liga, susijusi su nepakankama hormono insulino sinteze. Šią funkciją atlieka kasa. Dėl šio endokrininio sutrikimo kraujyje padidėja gliukozės kiekis, o tai savo ruožtu sukelia visų medžiagų apykaitos procesų sutrikimą. Cukrinis diabetas niekada neišsivysto iš niekur. Jį sukelia įvairios priežastys, viena iš jų – netinkamas mitybos režimas arba nesubalansuotas racionas.

Remiantis naujausiais PSO duomenimis, šiandien pagrindinė diabeto priežastis yra nutukimas. Todėl rizikos grupei priklauso visi asmenys, linkę į antsvorį. Šį momentą visada reikia atsižvelgti. Taip pat labai svarbu atpažinti ligą ankstyviausiuose jos vystymosi etapuose. Yra visa grupė požymių, kurių negalima palikti be dėmesio. Apie priešdiabetinę būklę liudija:

• padidėjęs troškulys;
• nuolatinis burnos džiūvimas;
• padidėjęs apetitas;
• dažnas šlapinimasis.

Tokia būklė gali trukti keletą metų, nes diabetas daugeliu atvejų nėra linkęs greitai progresuoti. Tačiau pasitaiko piktybinių ligos formų, kai stebimas staigus žmogaus būklės pablogėjimas.

Rūšys

Pagal naujausią Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) redakciją cukrinis diabetas skirstomas į du pagrindinius tipus: nuo insulino priklausomą (1 tipas) ir nuo insulino nepriklausomą (2 tipas).

Panagrinėkime kiekvienos CD rūšies ypatumus:

1. Pirmo tipo diabetas. Šia endokrininės patologijos forma dažniau serga vaikai ir jaunuoliai iki 30 metų, liekno kūno sudėjimo. Kasa praktiškai negali gaminti insulino arba gamina jo tiek, kad nepajėgia apdoroti net minimalių gliukozės kiekių. Tokio sutrikimo pasekmė – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, labai greitai cukraus atsiranda ir šlapime. Siekiant stabilizuoti tokių ligonių būklę, jiems skiriamas insulinas. Kiekvienam ligoniui gydytojas nustato individualią vaisto dozę. Dėl šios priežasties ši ligos forma vadinama nuo insulino priklausoma. Iš visų klinikinių atvejų 1 tipo diabetas registruojamas 10–15 % visų ligonių. Tai sunkiausia ligos forma, nes pacientai visą likusį gyvenimą priversti daryti insulino injekcijas.
2. Antro tipo diabetas – tai dažniausias ligos variantas. Juo daugiausia serga moterys po 50 metų, turinčios svorio problemų. Todėl gana dažnai ši forma vadinama „senyvo amžiaus diabetu“. Nors organizmas gamina pakankamai insulino, audiniai praranda jautrumą jam. Kadangi ląstelės negauna pakankamai gliukozės, t. y. patiria deficitą, ligoniai nuolat jaučia stiprų alkį. Stengdamiesi jį numalšinti, jie daugiausia vartoja angliavandeniais turtingą maistą, o tai dar labiau apsunkina padėtį. Laikui bėgant išsivysto nutukimas. Įdomu, kad antrasis diabeto tipas 90 % atvejų yra paveldimas. Jo atsiradimą taip pat skatina hormoniniai sutrikimai, persivalgymas ir sėslus gyvenimo būdas. Šis ligos tipas gerai koreguojamas subalansuota mityba.
3. Gestacinis diabetas. Ši CD forma pasireiškia tik nėščioms moterims. Hormoninė būsimų mamų organizmo pertvarka sukelia insulino gamybos blokavimą, o tai atsiliepia cukraus kiekiui kraujyje. Paprastai po gimdymo moters būklė normalizuojasi.

Diabeto klasifikacija būtų neišsami neapibrėžus ligos eigos formų. Pagal sunkumo laipsnį diabetas skirstomas į tokius tipus:

1. Pirmas laipsnis. Tai palankiausias ligos eigos variantas pacientui. Gliukozės kiekis kraujyje ne didesnis nei 6–7 mmol/l, šlapime cukraus nėra. Hemoglobino ir kiti rodikliai yra normos ribose. Esant šiam diabeto laipsniui, procesą pavyksta kompensuoti.
2. Antras laipsnis. Būdingas dalinis kompensavimas. Pastebimos komplikacijos, būdingos CD: akių, odos, nervų ir širdies-kraujagyslių sistemos pažeidimai. Gliukozės kiekis kraujyje – 7–10 mmol/l.
3. Trečiasis laipsnis. Tai greitas patologinio proceso progresavimas. Cukraus lygis svyruoja nuo 13–14 mmol/l, šlapime yra baltymų ir gliukozės. Mažėja regėjimo aštrumas, atsiranda kitų tikslo organų disfunkcijų. Mažėja apatinių galūnių jautrumas.
4. Ketvirtasis laipsnis. Patologinis procesas pereina į absoliučios dekompensacijos stadiją, pasireiškia sunkios komplikacijos. Glikemija pasiekia kritines vertes: iki 25 mmol/l ir daugiau. Sergančiojo būklė sunkiai koreguojama, vystosi inkstų nepakankamumas, atsiranda negyjančios opos, dažni kojų pėdų gangrenos atvejai. Ketvirtajam laipsniui būdingi dažni diabetinės komos pasikartojimai.

Nepriklausomai nuo cukrinio diabeto tipo, pagrindinė sergančiojo problema yra ta, kad esant aukštam cukraus lygiui, audinių ląstelės negauna pakankamai angliavandenių. Siekiant sumažinti kasos apkrovą ir išvengti staigių cukraus šuolių, iš raciono reikia pašalinti dalį suvartojamų angliavandenių. Tuo pačiu reikia orientuotis ne į greituosius, o į lėtuosius angliavandenius, kurie suteikia sotumo jausmą. Kadangi riebūs produktai skatina kasos fermentų sekreciją, būtina visiškai juos pašalinti iš raciono.

Diabeto atsiradimo priežastys

Cukrinis diabetas laikomas labiausiai paplitusia šiuolaikine problema. Be to, patologija greitai didina savo poveikio sritį. Ypač dažnai nuo endokrininio sutrikimo kenčia išsivysčiusių šalių gyventojai. Šią tendenciją lemia aplinkos veiksnių įtaka. Tačiau pagrindinis provokatorius yra nutukimas.

Skirtingų tipų diabeto išsivystymo pagrinde yra iš esmės skirtingos priežastys. Pirmojo tipo pacientams, sergant virusinėmis infekcijomis ar autoimuninių reakcijų metu, stebimas beta ląstelių, atsakingų už insulino sintezę, irimas. Dėl to atsiranda trūkumas, kuris gali sukelti tragiškas pasekmes. Antrasis diabeto tipas leidžia pacientui tikėtis palankesnės prognozės. Tarp pagrindinių provokuojančių veiksnių, skatinančių CD vystymąsi, reikėtų pažymėti:

1. Persivalgymas. Daug kas priklauso nuo žmogaus mitybos elgsenos. Jei jis turi padidėjusį apetitą, kuriam patenkinti reikia daug kaloringo maisto, yra didelė nutukimo tikimybė. Negalima pamiršti, kad būtent nutukimas yra pagrindinė cukrinio diabeto priežastis. Mokslininkai įrodė, kad esant 50 % viršsvoriui, susirgimo dažnis siekia 60 %.
2. Autoimuninės patologijos. Tiroiditas, vilkligė, hepatitas, glomerulonefritas labai dažnai komplikuojasi diabetu.
3. Genetika. Cukrinis diabetas daug dažniau nei kitos ligos perduodamas iš tėvų vaikams. Be to, rizika išlieka visą gyvenimą.
4. Virusinės infekcijos. Pavojingiausiais laikomi hepatitas, raudonukė, vėjaraupiai, kiaulytė (parotitas).

Be pagrindinių priežasčių, reikėtų paminėti papildomus veiksnius:

• stresai, nervinė įtampa;
• nereguliarus maitinimosi grafikas;
• skurdus arba per daug kaloringas racionas;
• hipodinamija;
• meilė riebiam, sūriam, saldžiam maistui;
• dažni užkandžiai;
• pusfabrikačių vartojimas;
• bloga ekologinė aplinka.

Visos šios priežastys, susiklosčius aplinkybėms, gali sukelti cukrinį diabetą. Todėl labai svarbu užsiimti profilaktika, o pasireiškus pirmiesiems simptomams, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ypač atidžiai savo sveikata turėtų rūpintis žmonės, priklausantys rizikos grupei. Tie, kurių paveldimumas yra apsunkintas, turėtų du kartus per metus atlikti profilaktinį patikrinimą, vengti persivalgymo ir gyventi aktyvų gyvenimo būdą.

Ligos simptomai

Klinikinės cukrinio diabeto apraiškos priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių:

1. Kasos išskiriamo insulino lygio.
2. Patologinio proceso trukmės.
3. Individualių paciento savybių.

Pirmojo tipo atveju visi simptomai paprastai būna ryškūs, o nuo insulino nepriklausomoje formoje pradiniame etape klinikiniai požymiai būna neryškūs, tačiau laikui bėgant liga progresuoja. Tačiau abiem formoms būdingi bendrieji ligos simptomai, kurie turėtų būti rimtas signalas. Tarp jų:

• padidėjęs nuovargis;
• mieguistumas;
• nuolatinis silpnumas;
• dažnas šlapinimasis;
• nuolatinis troškulys;
• burnos džiūvimas;
• lėtas žaizdų gijimas;
• acetono kvapas iš burnos;
• odos dirginimas;
• dažnos infekcinės ligos;
• odos ir lytinių organų srities niežėjimas;
• tachikardija;
• dažnas kvėpavimas;
• greitas kūno masės mažėjimas (sergant 1 tipo diabetu);
• regėjimo pablogėjimas.

Jei vienas ar keli iš šio sąrašo požymių periodiškai vargina žmogų, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų atlikti cukraus tyrimai. Ypač turėtų kelti susirūpinimą klasikinių diabeto požymių – dažno šlapinimosi ir troškulio, kurio neįmanoma numalšinti net ir dideliu išgeriamo skysčio kiekiu, derinys. Šie du simptomai yra tarpusavyje susiję, nes dideli išgeriamo skysčio kiekiai padidina inkstų apkrovą. Be to, kartu su skysčiu iš organizmo pasišalina cukrus. Šių simptomų cikliškumas sukelia organizmo dehidrataciją, versdamas žmogų be perstojo gerti vandenį.

Svarbu: Pirmuoju nerimą keliančiu signalu turėtų būti hipertenzija (padidėjęs arterinis kraujospūdis) kartu su pertekliniu kūno svoriu. Medicinoje šis požymių duetas vadinamas metaboliniu sindromu.

Cukrinio diabeto pavojus

Cukrinis diabetas net ir palankios eigos metu nepraeina be pėdsakų bendrai žmogaus sveikatai. Endokrininė sistema reguliuoja visus gyvybiškai svarbius organizmo procesus, o diabetas yra vienas dažniausių sutrikimų. Visos diabeto komplikacijos skirstomos į dvi grupes: ankstyvąsias ir vėlyvąsias.

Ankstyvosios pasekmės išsivysto per kelias dienas, o kartais ir valandas. Tačiau sustabdžius ūmius simptomus, jos praeina. Tokioms būklėms priskiriama:

1. Diabetinė ketoacidozė. Itin sunki būklė, kai kraujyje kaupiasi ketoniniai kūneliai – tarpinės riebalų apykaitos produktai.
2. Hipoglikeminė koma. Tai kritinė būklė, kai staigiai sumažėja gliukozės kiekis. Hipokoma atsiranda dėl insulino ar kitų cukrų mažinančių vaistų perdozavimo. Dažnai tokia būklė išsivysto vartojant stiprų alkoholį.
3. Hiperosmolinė koma. Dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus pacientams. Kritinė būklė susijusi su dehidratacija.
4. Laktacidozinė koma. Išsivysto vyresniems nei 50 metų diabetikams dėl pieno rūgšties kiekio kraujyje pertekliaus. Paprastai ši komplikacija pasireiškia esant širdies ar inkstų nepakankamumui, hipoksijai, bet gali būti pieno rūgšties kaupimosi audiniuose pasekmė.

Vėlyvosios komplikacijos išsivysto per kelis mėnesius ar progresuoja metus. Tarp tolimųjų cukrinio diabeto pasekmių:

1. Diabetinė retinopatija. Tai CD būdingas tinklainės pažeidimas, ypač dažnas sergančiųjų pirmuoju tipu. Taškiniai kraujavimai į sklerą, netikrų kraujagyslių susidarymas ilgainiui sukelia tinklainės atsisluoksniavimą ir visišką regėjimo praradimą.
2. Angiopatija. Šiuo medicininiu terminu žymimas kraujagyslių pralaidumo sutrikimas. Progresuojant liga sukelia trombozę ir ankstyvą aterosklerozę. Sergant CD daugiausia pažeidžiamos mažos periferinės kraujagyslės.
3. Polineuropatija. Progresuojančio diabeto fone ji dažniausiai pirmiausia pažeidžia apatines galūnes.
4. Nefropatija. Viena dažniausių diabeto komplikacijų. Liga iš pradžių pasireiškia nedideliu baltymo išskyrimu su šlapimu, vėliau susiformuoja proteinurija. Galiausiai išsivysto inkstų nepakankamumas.
5. Artropatija. Išsivysto dėl sinovinio skysčio kiekio sumažėjimo. Netekę „tepalų“ sąnariai pradeda girgždėti, o jų judrumas ribojamas.
6. Oftalmopatija. Tai taip pat regėjimo organo komplikacija, labai dažna diabetikams. Be retinopatijos, šiems pacientams anksti išsivysto katarakta (lęšiuko drumstis).
7. Encefalopatija. Sunkios formos diabeto fone pasireiškia psichikos ir emocinės nuotaikos pokyčiais.
8. Diabetinė pėda. Tai viena iš tolimųjų ligos pasekmių formų, kai pėdas pažeidžia negyjančios gilios opos. Procesas apima kaulinius audinius ir sąnarius, palikdamas plačius nekrozės židinius. Todėl siekiant sustabdyti jo plitimą taikomas radikaliausias gydymo metodas – pėdos amputacija.
9. Intensyvus svorio metimas. Daugiausia pagal tokį nepalankų scenarijų vyksta nuo insulino priklausomas diabetas. Be to, kai kuriais atvejais šio proceso dinamika būna tokia intensyvi, kad per kelis mėnesius sergantis žmogus netenka iki 20–30 % pradinės kūno masės. Ir visa tai vyksta gausaus maitinimo fone. Progresuojant procesui, viskas baigiasi kraštutiniu organizmo išsekimu.

Kaip matome, visos diabeto pasekmės kelia grėsmę ne tik sveikatai, bet apskritai kelia klausimą dėl tokių pacientų gyvenimo trukmės. Liūdniausia yra tai, kad sergant sunkia diabeto forma tokios komplikacijos pasireiškia labai greitai. Todėl jokiu būdu negalima palikti be dėmesio pirmųjų „signalų“, kuriuos siunčia organizmas. Juk geriau papildomai pasitikrinti, nei vėliau kentėti visą likusį gyvenimą nuo sunkios ligos.

Pagrindinės mitybos taisyklės sergant diabetu

Dietinė mityba sergant cukriniu diabetu yra pagrindinis terapijos komponentas. Kartu su insulinu ar vaistais, mažinančiais cukraus kiekį, teisingai sudarytas racionas užtikrina dalinę sutrikusios angliavandenių apykaitos kompensaciją. Verta paminėti, kad sergant antrojo tipo liga, normalią apykaitą galima atkurti tik subalansuota mityba. Ypač geri rezultatai pasiekiami ankstyvose ligos stadijose. O sergant pirmojo tipo cukriniu diabetu, dieta yra gyvybiškai svarbus standartas. Bet koks nukrypimas gali sukelti katastrofiškų pasekmių ir netgi baigtis mirtimi.

Diabetu sergančių pacientų raciono sudarymo taisyklės:

1. Dieta turi būti subalansuota pagal riebalus, angliavandenius ir baltymus. Kalorijų kiekis taip pat visada įvertinamas.
2. Iš raciono visiškai pašalinami lengvai įsisavinami angliavandeniai. Išimtys gali būti tik hipoglikemijos atvejai.
3. Nuolatinė kūno masės kontrolė – viena iš privalomų sąlygų. Ypač svarbu stebėti svorį pacientams, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu.
4. Norint sėkmingai įgyvendinti mitybos programą, būtina vesti dienoraštį, kuriame būtų pažymimas kasdienis meniu ir duonos vienetų skaičius. Kaip apskaičiuoti šį rodiklį, papasakosime šiek tiek vėliau.

Beje, dienoraščio vedimas padeda nustatyti hipo- ar hiperglikemijos epizodus, o tai padės koreguoti tinkamas insulino arba cukraus kiekį mažinančių vaistų dozes.

Kas yra duonos vienetas

Iš esmės tai yra pagrindinis rodiklis, taikomas dietoterapijoje bet kokio tipo diabetui. Šis parametras iš tikrųjų yra sąlyginis matas, prilygstantis 10–12 g angliavandenių arba 20–25 g duonos. Šį rodiklį nesunkiai galima apskaičiuoti naudojant specialią lentelę, kurioje pateikiami įvairių produktų duonos vienetai. Kiekvienam pacientui galioja savi vartojimo standartai, tačiau vidutiniškai bendras duonos vienetų skaičius per parą neturėtų viršyti 18–25 vienetų. Žinoma, daug kas priklauso nuo žmogaus svorio ir fizinio aktyvumo, kurį jis patiria.

Dietologai rekomenduoja vieno valgymo metu ne daugiau kaip 7 duonos vienetus. Be to, pageidautina, kad ši norma būtų išlaikoma per visus dienos valgymus.

Verta paminėti, kad dėl plataus gyventojų informuotumo šiuolaikiniai diabetikai (jei taip galima pasakyti) gerai žino kasdienio duonos vienetų skaičiavimo svarbą. Jie savarankiškai susitvarko su šio rodiklio apskaičiavimu.

Svarbu: Alkoholis gali sukelti uždelstą hipoglikemiją arba tapti hipoglikeminės komos priežastimi.

Savikontrolės reikšmė

Nuolatinė gliukozės kiekio kontrolė yra dar vienas svarbus visų vykdomų priemonių, skirtų angliavandenių apykaitai kompensuoti, aspektas. Deja, dabartinis medicinos technologijų lygis dar neleidžia imituoti kasos sekrecinės veiklos. Be to, gliukozės kiekio rodikliai per parą nėra stabilūs, nes jie kinta veikiami streso, fizinio krūvio, bendros sveikatos būklės.

Kadangi nėra galimybės nuolat laikyti diabetikų ligoninėje, jie turi stebėti gliukozės kiekį savarankiškai. Šiandien yra du veiksmingi kontrolės metodai:

1. Specialios tyrimo juostelės, kurias galima įsigyti vaistinėje. Šis metodas suteikia apytikslį glikemijos lygio vertinimą.
2. Gliukomatuotojas. Šis prietaisas nereikalauja ypatingų įgūdžių, tačiau leidžia gauti tikslų matavimo rezultatą. Nešiojamus gliukomatuotojus šiandien aktyviai įsigyja diabetu sergantys žmonės. Tyrimo procedūra paprasta: užtenka vieną kraujo lašą uždėti ant vienkartinės plokštelės, ir po minutės aparatas pateiks analizės rezultatą. Nors ir esant tokiam glikemijos lygio matavimo tipui pasitaiko paklaidų, tačiau skirtumas tokioje situacijoje sudarys ne daugiau kaip 1–2 vienetus.

Nepaisant to, kad tam tikros dietos laikytis rekomenduojama pacientams, sergantiems bet kokio tipo cukriniu diabetu (CD), vis dėlto yra tam tikrų skirtumų tokių pacientų mityboje.

1-ojo tipo
Tokiai pacientų kategorijai tinkama mityba laikoma būtina sąlyga tinkamai insulino terapijai. Jei nesilaikoma pagrindinių dietos principų, visos pastangos, nukreiptos į cukraus rodiklių stabilizavimą, bus bergždžios. Tokio aplaidaus požiūrio pasekmė – komplikacijų atsiradimas kraujagyslių sistemoje, regėjime ir kituose organuose. Sergantieji pirmojo tipo CD turi laikytis mažai kaloringos dietos (iki 30 kcal 1 kg kūno svorio) ir aiškiai laikytis valgymo grafiko. Sudarant racioną pirmiausia reikia skirti dėmesį BJJ (baltymų, riebalų, angliavandenių) pusiausvyrai.

2-ojo tipo
Kaip jau minėjome, sergant 2-ojo tipo diabetu, ypač ankstyvose stadijose, galima apsieiti be medikamentinės terapijos. Iš pradžių pacientui skiriama dieta, kuri padės atsikratyti papildomų kilogramų. Kasdienis raciono kaloringumas turėtų būti ne didesnis kaip 1800 kcal. Tokia mityba padės kas savaitę numesti svorio maždaug 400 g. Jei pacientas serga nutukimu, kalorijų kiekis sumažinamas iki 15–17 vienetų 1 kg kūno svorio. Esant teigiamai tokio maitinimosi režimo dinamikai, to pakaks tiek svorio koregavimui, tiek gliukozės kiekio kraujyje stabilizavimui.

Nepriklausomai nuo diabeto formos, tokių pacientų maistas turi turėti vitaminų ir mineralinių priedų. Todėl kartais naudinga šiam tikslui naudoti alaus mieles, erškėtuogių nuovirą, maisto papildus.

Pastaba: Diabeto tipą nustato tik endokrinologas. Jis taip pat parenka dietinio maitinimo variantą.

Mityba sergant diabetu: leidžiamų produktų sąrašas

Pagrindinis klausimas, kuris jaudina visus sergančius diabetu, liečia maisto krepšelio pasirinkimą. Juk kiekvieną ingredientą reikia vertinti pagal skirtingus rodiklius, tačiau pagrindinis – tai gebėjimas didinti cukraus kiekį. Be tinkamo pagrindinių maisto produktų pasirinkimo, būtina atkreipti dėmesį į valgymo režimą, porcijų dydį ir dar daugybę kitų labai svarbių dalykų. Todėl prieš išvardijant leidžiamus ir draudžiamus vartoti produktus, sustokime prie pagrindinių diabetikų mitybos principų.

Pagrindiniai principai:

1. Sergančio žmogaus mityba turi būti dalinė – iki 5–6 kartų.
2. Porcijų dydis turi būti protingas. Per mažos porcijos tik sustiprins alkį.
3. Dienos kalorijų kiekį geriausia padalinti po lygiai kiekvienam valgymui.
4. Dienos raciono kaloringumas turi būti proporcingas energijos sąnaudoms.
5. Pagrindinę dalį produktų, turinčių daug polisacharidų (augalinės kilmės), reikia suvalgyti pirmoje dienos pusėje.
6. Sergantysis turėtų stengtis valgyti maždaug tuo pačiu metu. Jokiu būdu negalima leisti praleidimų grafike. Griežtas mitybos režimo laikymasis leis išvengti hipoglikemijos.
7. Kūno masės kontrolė – dar viena privaloma sąlyga visiems diabetikams, nepriklausomai nuo ligos tipo.
8. Nepaisant apribojimų, mityba turi būti visavertė. Cukraus kiekio padidėjimas neturėtų būti vertinamas kaip priežastis visiškai atsisakyti angliavandenių. Tiesiog sudarant dienos meniu reikia teikti pirmenybę augaliniam maistui, ypač žalumynams ir grikių kruopoms. Jei sunku apsieiti be saldumynų, cukrų galima pakeisti natūraliais saldikliais iš leidžiamo sąrašo. Negalima pamiršti, kad angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis.
9. Sergantiesiems 2 tipo diabetu bus naudinga pereiti prie dietinių produktų, pagamintų iš amaranto miltų. Jie padeda įveikti potraukį persivalgyti ir puikiai tinka sotiems užkandžiams. Be to, tokie produktai neprisideda prie gliukozės kiekio didėjimo.
10. Taip pat svarbu teisingai parinkti riebalų proporcijas racione. Visiškas jų pašalinimas būtų lemtinga klaida, nes jie būtini organizmui. Riebiems produktams turėtų tekti maždaug trečdalis, o pirmenybę reikėtų teikti augaliniams aliejams: linų sėmenų, alyvuogių, amaranto.
11. Visavertei mitybai būtinos skaidulos. Maistinės skaidulos nesukelia cukraus koncentracijos padidėjimo, tačiau padeda virškinimui ir papildo energijos atsargas.

Tai pagrindiniai dietinės mitybos programos sudarymo principai žmonėms, sergantiems CD. O dabar pereikime prie leidžiamų vartoti produktų sąrašo nagrinėjimo.

Ką būtinai reikia įtraukti į racioną:

1. Duona. Geriau pirkti specialią duoną diabetikams arba juodą. Dienos norma – 200 g.
2. Daržovės, šviežios žolelės. Bulvės, morkos, burokėliai leidžiami iki 200 g, bet ne daugiau. Kopūstus, agurkus, ridikėlius, cukinijas su pomidorais leidžiama valgyti neribotais kiekiais. Taip pat naudinga diabetikams kasdien valgyti šviežių žolelių bet kokia paruošimo forma. Išimtis – aštrūs prieskoniai.
3. Grūdiniai produktai ir makaronai. Leidžiama vartoti 2 kartus per savaitę, kaip ir patiekalus iš pupelių. Bet tokiu atveju teks sumažinti kitus angliavandenius.
4. Kiaušiniai. Juos galima vartoti (iki 2 vnt.) bet kokia forma.
5. Rūgštūs vaisiai ir uogos. Jie turi būti meniu kasdien. Norma – iki 300 g.
6. Pienas ir fermentuoti pieno produktai (gydytojo leidimu). Įtraukiama į racioną gryna forma arba kaip kitų patiekalų dalis. Porcija rūgpienio ir kefyro – iki 2 stiklinių. Ypač verta dėmesio skirti varškei. Leidžiama porcija per dieną – iki 200 g. Varškę galima dėti į košes arba ruošti pudingus, varškėčius, apkepus.
7. Sėlenos. Labai naudingos diabetikų racione. Jose daug skaidulų, kas naudinga virškinimui ir kepenų funkcijų normalizavimui.
8. Mėsos produktai. Kasdienius patiekalus reikėtų gaminti tik iš dietinių mėsos rūšių: veršiena, triušiena, vištiena. Geriau virti arba ruošti garuose.
9. Sriubos. Leidžiama virti ant silpno mėsos ar daržovių sultinio.
10. Žuvis ir jūros gėrybės (ypač naudinga sergant diabetu – jūros dumbliai). Jos turėtų būti savaitės meniu 1–2 kartus.

Visi produktai, skirti diabetu sergančiųjų dietiniam maitinimui, turi turėti glikemijos indeksą žemesnį nei 50. Tai leis išvengti hiperglikemijos išsivystymo, tačiau tuo pačiu metu jie neleidžia cukraus lygiui kristi iki kritinės ribos. Ypač naudingi šiuo atžvilgiu yra česnakas, avokadas, šparagai, lazdyno riešutai, artišokai.

Naudingas patarimas: kalbant apie mėgstamus saldumynus, teks jiems rasti pakaitalą. Pavyzdžiui, vietoj ledų galima suvalgyti nedidelę porciją sušaldytų bananų, išplaktų mikseriu. Gausis puikus desertas. Juodojo šokolado gabalėlį vietoj saldainių taip pat galima leisti sau kartą per savaitę.

Ko negalima valgyti sergant diabetu

Dabar atėjo eilė „juodojo“ produktų sąrašo. Griežtai drauodžiami šie maisto produktai:

1. Visi saldūs skanėstai: medus, saldainiai, uogienė, džemai.
2. Konditerijos gaminiai: tortai ir pyragaičiai iš sluoksniuotos tešlos, bandelės iš baltų rafinuotų miltų.
3. Balta duona.
4. Raugintos ir marinuotos daržovės.
5. Prieskoniai ir parduotuviniai pagardai, įskaitant padažus ir majonezus.
6. Saldūs vaisiai ir uogos, įskaitant džiovintus vaisius.
7. Pusgaminiai ir konservai.
8. Pienas (riebus) ir kondensuotas pienas.
9. Fasuoti užkandžiai.
10. Lašiniai ir riebi mėsa.
11. Rūkyti produktai.
12. Riebi žuvis.
13. Sriubos ant riebaus mėsos sultinio.
14. Margarinai ir spredai.
15. Traškučiai ir kiti greito maisto produktai.

Taip pat draudžiamame sąraše yra kai kurie grūdinių gaminių tipai, krakmolas. Visų išvardytų „juodajame“ sąraše produktų teks atsisakyti visam likusiam gyvenimui. Tačiau net ir esant tokiam ribotam pasirinkimui galima sudaryti įvairų meniu. Greitųjų angliavandenių pakeitimas lėtaisiais leis išsaugoti sveikatą ir aprūpins organizmą būtinu energijos resursu.

Ką galima, o ko negalima gerti sergant diabetu

Deja, net dietinės mitybos žinynuose gėrimams skiriama kur kas mažiau dėmesio nei produktų rinkiniui. Tačiau cukrinis diabetas yra liga, kai bet kokia praleista smulkmena gali smarkiai pakenkti sveikatai. Atsižvelgdami ir į tai, kad dauguma diabetikų kenčia nuo nuolatinio troškulio jausmo, nusprendėme dėmesio skirti ir gėrimams.

Pirmiausia išvardinsime draudžiamus vartoti gėrimus. Į šį sąrašą reikia įtraukti:

1. Švėžios sultys. Griežtai draudžiama gerti supakuotus gėrimus.
2. Alkoholis, įskaitant vynus ir alų, pagamintus iš miltelių koncentrato.
3. Bet kokios rūšies gazuoti gėrimai.
4. Šviežias pienas (jo GI per aukštas).
5. Sirupai.

Alkoholis: už ir prieš
Atskirai verta sustoti prie alkoholinių gėrimų. Yra nuomonė, kurią palaiko ir kai kurie endokrinologai, kad retkarčiais sergantieji diabetu gali sau leisti išgerti taurę gero vyno. Žinoma, neįmanoma suplanuoti, kaip meniu, viso gyvenimo iš anksto. Iš tiesų, kartais verta atsipalaiduoti. Tačiau reikia atminti, kad net geri brandinti vynai neduoda esminės naudos, bet gali išprovokuoti alkio jausmo sustiprėjimą. O nekontroliuojamas maisto vartojimas visada lemia cukraus kreivės kilimą, kas neretai tampa hiperglikemijos priežastimi.

Naudingų gėrimų sąrašas
Beveik visi sergantieji diabetu nėra abejingi gėrimams, nes nuolat jaučia troškulį. Vanduo, kaip joks kitas skystis, geba numalšinti šį jausmą. Paros vartojimo norma turėtų būti ne mažiau kaip 1,5 litro gryno vandens.

Taip pat galima be baimės gerti:

1. Mineralinį gydomąjį vandenį. Jo sudėtyje yra mikroelementų ir druskų.
2. Cirkorija. Dietologai primygtinai rekomenduojia visiems diabetikams ruošti iš jo gėrimus.
3. Arbatos. Ypač naudingos sveikatai žaliosios veislės, nes jos pasižymi stipriu antioksidaciniu aktyvumu. Juodąją arbatą taip pat galima gerti, bet geriau ją skiesti pienu, kad sumažėtų kofeino poveikis.
4. Vaistažolių užpilai ir nuovirai. Juos galima gerti vietoj arbatos ar vandens.
5. Kava. Leidžiama į kasdienį meniu įtraukti vieną mažą puodelį tonizuojančio gėrimo, pagaminto iš sumaltų sveikų grūdų. Jei cukrinį diabetą lydi hipertenzija, nuo kavos gėrimo geriau atsisakyti.
6. Kisieliai. Jie stiuliuoja žarnyno motoriką. Bet bulvių ar kukurūzų krakmolas turi aukštą GI. Kad neatsisakytume sau malonumo, kisielių galima ruošti iš avižinių miltų, pakeičiant cukrų bet kuriuo saldikliu.
7. Pienas teigiamai veikia kepenų ir virškinamojo trakto funkcijas. Sergantiems diabetu būtina per dieną išgerti iki dviejų stiklinių atšaldyto pieno. Šviežias pienas draudžiamas vartoti.
8. Kakava su pienu. Šis visų mėgstamas gėrimas sergantį žmogų atneš naudos, jei jis bus gaminamas iš kokybiškų miltelių, kurių riebumas ne didesnis kaip 15 %. Per dieną galima išgerti du puodelius ką tik užplikytos kakavos su pienu. Norint pagerinti skonį ir suteikti gėrimui spalvą, galima įdėti ½ arbatinio šaukštelio cinamono.
9. Rūgpienio gėrimai: keptas rūgpienis (rjaženka), kefyras. Juos taip pat galima įtraukti į kasdienį meniu.
10. Pomidorų ir moliūgų sultys. Suteiks vitaminų įvairovę racione.

Naudingas patarimas: net ir esant tokiam gana ribotam pasirinkimui, panaudoję fantaziją, galite gauti įdomių gėrimų variantų. Pavyzdžiui, paruošti žaliąją arbatą su ledu arba į kefyrą įdėti serbentų uogų.

Cukraus pakaitalai diabetikams

Kaip saldiklius dietologai rekomenduoja diabetikams naudoti cukraus pakaitalus. Jie būna dviejų rūšių: natūralūs ir sintetiniai.

Trumpa natūralių cukraus pakaitalų apžvalga:

1. Fruktozė. Iš esmės produkte yra uogų, daržovių ir vaisių ištraukų, taip pat medaus. Fruktozės nereikėtų naudoti žmonėms, turintiems svorio problemų. Nors ji yra du kartus saldesnė už įprastą cukrų, jos kaloringumas yra gana didelis – maždaug 4 kcal/g, o GI yra 20.
2. Sorbitas. Tai šešiatomis alkoholis, kuris atrodo kaip kristaliniai milteliai su saldžiu skoniu. Tai antras pagal populiarumą natūralus cukraus pakaitalas. Jis nėra toks saldus kaip originalus produktas, tačiau jo kaloringumas yra 2,6 kcal/g. Dideliais kiekiais sorbitas neturėtų būti vartojamas, nes tai gali sukelti komplikacijų: diabetinę retinopatiją, meteorizmą ir kitus žarnyno sutrikimus.
3. Stevija. Šis cukraus pakaitalas gaunamas iš to paties pavadinimo augalo sėklų. Tai saugus ir labai naudingas diabetikų sveikatai produktas. Saikingais kiekiais jį galima vartoti sergant bet kokio tipo liga. Stevijos GI yra artimas nuliui. Tačiau piktnaudžiavimas šiuo saldikliu gali smarkiai sumažinti kraujospūdį. Galimi šalutiniai poveikiai, pvz., alerginė reakcija.
4. Ksilitolis. Tai dar vienas produktas, gaunamas iš cukraus alkoholio. Jis gaunamas iš žemės ūkio produktų atliekų. Pagal saldumo lygį ksilitolis yra artimesnis sacharozei, tačiau neturi biologinės vertės. Be to, produktas blogina dantų emalio būklę ir turi vidurius laisvinantį poveikį.
5. Taumatina. Draudžiama prekiauti NVS šalyse, tačiau Izraelyje ir Japonijoje aktyviai naudojamas kaip baltyminės kilmės cukraus pakaitalas.

Sintetiniai cukraus pakaitalai
Dirbtiniai saldikliai gaunami cheminės sintezės būdu. Jie gaminami tablečių pavidalu. Šių preparatų privalumas yra tas, kad jie greitai pasišalina iš organizmo ir neveikia gliukozės lygio. Sintetinių cukraus pakaitalų galite įsigyti vaistinėje arba specializuotuose parduotuvių skyriuose. Tarp populiariausių šios linijos produktų:

1. Aspartamas. Garsus preparatas, dėl kurio nerimsta ginčai. Jis aktyviai naudojamas maisto pramonėje, kur žymimas E-951. Mažas kaloringumas kartu su nuliniu glikemijos indeksu – neabejotinas pliusas. Tačiau minusų yra daug daugiau, nes dažnai vartojant nustatyta daug šalutinių poveikių. Šis saldiklis draudžiamas vaikams ir nėščiosioms, draudžiamas sergant neurologiniais sutrikimais ir depresija.
2. Ciklamatas (E952). Tai labai saldus pakaitalas. Jis nepraranda savo savybių veikiant aukštai temperatūrai, todėl jį galima dėti tiesiai į karštus patiekalus.
3. Sacharinas (E954). Tai pirmasis dirbtinis cukraus pakaitalas. Tačiau dideliais kiekiais jo vartoti nerekomenduojama, nes mokslininkai įrodė, kad jis gali išprovokuoti piktybinių navikų vystymąsi.
4. Sukrazitas. Sudarytas iš sodos, fumaro rūgšties ir sacharino. Produktas turi savo trūkumų, nes sudėtyje yra sacharino.
5. Neotamas. Tai palyginti naujas produktas, kuris yra tūkstančius kartų saldesnis už įprastą cukrų. Neotamas gaunamas iš aspartamo, tačiau jis yra atsparus temperatūroms. Šiuo metu būtent neotamas laikomas saugiausiu sintetiniu cukraus pakaitalu.
6. Sukralozė. Dar vienas naujos kartos pakaitalų atstovas. Produktas gaunamas iš cukraus specialia technologija. Labai saldus ir saugus analogas.

Reikia atminti, kad net ir saugus cukraus pakaitalas piktnaudžiaujant gali parodyti savo neigiamas savybes. Todėl tokius priedus reikia griežtai dozuoti.

Dietos meniu sergant cukriniu diabetu

Žinodamas pagrindinius mitybos principus sergant diabetu, sergantis žmogus gali pats sudaryti savaitės meniu, prireikus jį koreguodamas. Aiškus vadovas produktyviam darbui šia kryptimi bus leidžiamų produktų sąrašas. Taip pat negalima pamiršti ir draudžiamų kulinarinių malonumų. Iš pradžių verta kreiptis pagalbos į specialistus, kurie paaiškins, kaip apskaičiuoti duonos vienetus ir dienos meniu kaloringumą. Gydomojoje dietologijoje pagrindinė diabetikų mitybos programa yra stalas Nr. 9.

Stalas Nr. 9

Šis dietos variantas sudarytas diabetu sergantiems žmonėms, atsižvelgiant į visus apribojimus, taip pat į būtinybę reguliariai organizmui gauti mikroelementų ir vitaminų.

Pagrindiniai stalo Nr. 9 principai:

1. Dienos mitybos grafikas apima du pusryčius, pietus, popietės užkandį ir vakarienę.
2. Stengtis valgyti vienodais laiko tarpais.
3. Geriau maistą virti arba garinti. Tačiau galima troškinti arba kepti orkaitėje, bet be plutelės.
4. Maistą patiekti šiltą.

Apytikslis savaitės meniu

Pirmadienis:

1. Pirmieji pusryčiai: puri grikių košė su pienu, arbata, sumuštinis su sviestu.
2. Antrieji pusryčiai: apelsinas.
3. Pietūs: vegetariški barščiai, žuvies kotletas su bulvių tyre, kompotas.
4. Pavakariai: kefyras (riebumas 1%).
5. Vakarienė: pudingas iš neriebios varškės.

Antradienis:

1. Pirmieji pusryčiai: pertrinta skysta avižinė košė su vandeniu ir pienu, nedidelis gabalėlis sūrio, arbata.
2. Antrieji pusryčiai: obuolys.
3. Pietūs: sriuba ant silpno vištienos sultinio, virta jautiena su moliūgų tyre, kompotas.
4. Pavakariai: erškėtuogių nuoviras.
5. Vakarienė: troškinti kopūstai, virtas kiaušinis.

Trečiadienis:

1. Pirmieji pusryčiai: baltyminis garuose virtas omletas, žalioji arbata.
2. Antrieji pusryčiai: kefyras.
3. Pietūs: grikių sriuba su vištienos krūtinėlės gabalėliu, virta žuvis su daržovėmis.
4. Pavakariai: daržovių salotos (morkos, obuolys, kopūstai).
5. Vakarienė: varškės sūrelis su uogomis, arbata.

Ketvirtadienis:

1. Pirmieji pusryčiai: išvirusi ryžių košė, kakava.
2. Antrieji pusryčiai: vaisinis smūtis iš uogų ir obuolių.
3. Pietūs: barščiai ant silpno sultinio, gabalėlis virtos kalakutienos, daržovių salotos.
4. Pavakariai: jogurtas.
5. Vakarienė: troškintos morkos, merlangas.

Penktadienis:

1. Pirmieji pusryčiai: varškėčiai su grietine, arbata.
2. Antrieji pusryčiai: obuolių ir morkų šviežiai spaustos sultys.
3. Pietūs: daržovių sriuba su žirneliais, vištienos garuose virtas kotletas su vermišeliais, erškėtuogių nuoviras.
4. Pavakariai: jogurtas be priedų.
5. Vakarienė: garuose virtas omletas.

Šeštadienis:

1. Pirmieji pusryčiai: grikiai su obuoliais, žolelių arbata, sūrio griežinėlis.
2. Antrieji pusryčiai: erškėtuogių ir vyšnių nuoviras.
3. Pietūs: šaltibarščiai su grietine, troškinta jautiena su daržovėmis, kompotas.
4. Pavakariai: keptas obuolys.
5. Vakarienė: minkštai virtas kiaušinis, daržovių salotos su svogūnais, pagardintos alyvuogių aliejumi.

Sekmadienis:

1. Pirmieji pusryčiai: skysta avižinė košė su pienu, cikorijos gėrimas.
2. Antrieji pusryčiai: šviežios uogos arba kefyras.
3. Pietūs: sorų daržovių sriuba, troškinta žuvis pomidorų padaže su morkomis, bulvės.
4. Pavakariai: obuolių sultys.
5. Vakarienė: daržovių apkepas (cukinija, žiediniai kopūstai).

Papildymas: Endokrinologai mano, kad dieta Nr. 9 yra idealus pavyzdys tinkamai sergančiųjų diabetu mitybai. Kiekvienas valgymas yra subalansuotas pagal baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį. Todėl ši mitybos schema turėtų tapti standartu tokiems pacientams.

1 tipo dieta

Norint sudaryti tinkamą mitybos programą, geriau pasinaudoti specialistų pagalba. Laikui bėgant pacientas galės tai atlikti savarankiškai. O kol kas pavyzdžiui pateikiame du gydomosios dietos variantus dienai.

Pirmasis variantas:

1. Pusryčiai: virta perlinių kruopų košė, arbata, kietasis sūris.
2. Priešpiečiai: vaisinis musas.
3. Pietūs: barščiai be kepinio, virta vištiena, troškinti kopūstai.
4. Vakarienė: daržovių salotos, gabalėlis virtos jautienos.
5. Vakariniai užkandžiai: trys varškėčiai.

Antrasis variantas:

1. Pusryčiai: garuose virtas baltymų omletas, garuose virtas veršienos gabalėlis, silpna kava.
2. Priešpiečiai: greipfrutas, kefyras.
3. Pietūs: moliūgų sriuba, garuose virtas žuvies kotletas, daržovės.
4. Vakarienė: varškės suflė, erškėtuogių nuoviras.
5. Vakariniai užkandžiai: jogurtas.

2 tipo dieta

Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad laikytis dietinės mitybos sergant cukriniu diabetu (CD) yra sunki užduotis, susijusi su atsisakymais. Žinoma, yra apribojimų ir gana rimtų, tačiau protingai kaitaliojant patiekalus ir dienos meniu, sergantis žmogus gali maitintis skaniai ir naudingai. Šiuo atžvilgiu pacientai, sergantys 2 tipo CD, yra palankesnėje padėtyje.

Pavyzdinis meniu Nr. 1:

1. Pirmieji pusryčiai: varškė, morkų-obuolių salotos, sėlenų duona, žalioji arbata.
2. Antrieji pusryčiai: obuolys, mineralinis vanduo.
3. Pietūs: daržovių sriuba su soja, jautienos guliašas, cukinijų ikrai, arbata.
4. Popietė: vaisių salotos, jogurtas.
5. Vakarienė: garuose virtas žuvies šnicelis, troškinti kopūstai, erškėtrožių nuoviras.
6. Nakčiai: kefyras.

Pavyzdinis meniu Nr. 2:

1. Pirmieji pusryčiai: avižinė košė su pienu, kiaušinis, kava.
2. Antrieji pusryčiai: naminis jogurtas su šviežiomis uogomis.
3. Pietūs: sriuba su daržovėmis, garuose virta vištiena, daržovių salotos, kompotas.
4. Popietė: varškė, arbata.
5. Vakarienė: žuvis (jūrų lydeka), kepta grietinėje, troškinti kopūstai su pomidorais ir morkomis, kakava.
6. Nakčiai: kefyras arba keptas obuolys.

Duonos norma kiekvienam valgymui – 50 g.

Svarbu! Žmogus, sergantis 2 tipo diabetu, neturėtų jausti alkio. Tai reikia visada prisiminti. Jei tarp valgymų atsiranda noras užkandžiauti, leidžiama išgerti arbatos ar kompoto.

Meniu sergant gestaciniu diabetu

Šis ligos tipas laikomas laikinu, nes po kūdikio gimimo endokrininės sistemos veikla normalizuojasi. Tokia būklė dažniausiai išsivysto moterims, turinčioms riziką pagal bet kurią paveldėjimo liniją. Dažniausiai patologija atsiranda antrojo ar trečiojo trimestro pradžioje. Norint normalizuoti būsimos mamytės būklę, taip pat reikia orientuotis į naudingus produktus, kurių sąrašas pateiktas aukščiau.

Apytikslis vienos dienos meniu atrodytų taip:

1. Pusryčiai: virta vištienos filė, salotos, kakava.
2. Priešpiečiai: varškėčiai su grietine (mažas riebumas), obuolys.
3. Pietūs: sriuba su jautienos kukuliais, kepta žuvis su troškintomis daržovėmis, kompotas.
4. Popietė: jogurtas, uogos.
5. Vakarienė: virta jautiena, šparagai.
6. Prieš miegą: kefyras.

Svarbu: Moteris turi būti prižiūrima gydytojo. Cukraus kiekio kontrolę taip pat būtina vykdyti nuolat.

Dietos nesilaikymo pasekmės

Gydomoji mityba sergant diabetu suteikia sergančiam žmogui galimybę gyventi visavertį gyvenimą ir dirbti. Teisingai sudarytas mitygos racionas ir valgymo grafiko laikymasis palaikys normalų gliukozės kiekį. Be to, speciali dieta sergantiems 2 tipo diabetu taps veiksminga priemone svoriui mažinti. Jau po pirmo tokios mitybos mėnesio galima užfiksuoti kelių kilogramų netekimą. Nereikėtų nusiminti dėl to, kad dietos Nr. 9 teks laikytis visą gyvenimą. Ši mitybos programa yra gerai subalansuota ir pasižymi patiekalų įvairove.

Pacientams, sergantiems diabetu, būtina prisiminti, kad dietos nesilaikymo pasekmės gali būti katastrofiškos. Ūminės ir ilgalaikės diabeto komplikacijos daro pražūtingą poveikį vidaus organams. Taigi dažniausia mitybos taisyklių pažeidimo pasekmė – hiperglikeminė koma – daugeliu atvejų išsivysto dėl staigaus gliukozės kiekio padidėjimo. Kartais rodikliai viršija 50 mmol/l slenkstį. Išvesti žmogų iš kritinės būklės yra labai sunku, o kartais net neįmanoma. Bet net jei pavyksta stabilizuoti būklę, gliukozės „apsinuodijimas“ nepraeina be pėdsakų ligoniui. Dažnas epizodų pasikartojimas sukelia šias komplikacijas:

• smegenų audinių pažeidimui;
• negrįžtamiems regėjimo sutrikimams iki aklumo;
• inkstų nepakankamumo;
• aterosklerozei;
• kraujagyslių komplikacijoms;
• reprodukcinių funkcijų sutrikimams moterims;
• periferinės nervų sistemos pažeidimui;
• apatinių galūnių gangrenai.

Hipoglikemija yra ne mažiau pavojinga nei aukštas cukraus kiekis. Todėl paties paciento interesas yra reguliariai kontroliuoti paros gliukozės kiekio rodiklius.

Patiekalų receptai sergant cukriniu diabetu

Griežti apribojimai neatmeta galimybės praturtinti kasdienį meniu skaniais patiekalais. Prie žemiau pateiktų receptų galima pridėti šiek tiek kūrybinės fantazijos, kad gautumėte puikų įdomų patiekalą.

Pica kaip Italijoje

Šiek tiek netikėtas pasiūlymas pacientų, sergančių CD, raciomui. Receptas paprastas, prodūktų rinkinys standartinis, o gaminti šį šedevrą lengva ir malonu. Reikia paimti tris rūšis miltų su minimaliu GI: avinžirnių, ruginių ir grikių santykiu 1:3:1.

Kaip gaminti:

1. Pirmiausia paruoškite tešlą: tam į miltų mišinį įdėkite ½ arbatinio šaukštelio sausų mielių, žiupsnį druskos ir vandens.
2. Kad tešla būtų ori, padėkite ją kelioms valandomis į alieiumi pateptą indą, uždenkite.
3. Kai tūris padidės, šiek tiek paminkykite masę.
4. Iškočiokite kočėlu nedidelius paplotėlius.
5. Užpildykite įdaru.
6. Kepkite gaminius 220°C temperatūroje 5–7 minutes.

Pastaba: kaip įdarą galima naudoti smulkiai supjaustytą virtą vištienos krūtinėlę, sūrį, pomidorus, kiaušinius, daržoves ir kitus leidžiamus ingredientus.

Pomidorų sriuba su moliūgu

Šis skanus maistingas pirmasis patiekalas taip pat labiau tinka pacientų, sergančių pirmo tipo CD, racionui. Prodūktų rinkinys:

• silpnas mėsos ar daržovių sultinys – 0,7 l;
• moliūgas – 500 g;
• Česnakai – 3 skiltelės;
• pomidorų tyrė – 500 g;
• alyvuogių aliejus – 30 ml;
• druska, rozmarinas, pipirai.

Kaip gaminti:

1. Moliūgo minkštimą supjaustykite, šiek tiek apkepkite aliejuje.
2. Įdėkite česnaką ir rozmariną.
3. Pagardinkite daržoves pomidorų tyre, patroškinkite mišinį 5 minutes.
4. Dabar visą daržovių masę sudėkite į verdantį sultinį, užvirinkite sriubą.

Prieš patiekiant galima papuošti smulkintomis žolelėmis.

Varškės desertas su uogomis

Toks skanumėlis patiks visiems namiškiams. Todėl šį receptą verta būtinai pasižymėti. Ko prireiks kulinariniam šedevrui:

• jogurtas – 100 g;
• neriebus varškės sūris – 500 g;
• uogos – sauja.

Pagal pageidavimą galima pridėti riešutų.

Procesas:

1. Kad desertui suteiktų reikiamo saldumo, į masę įdėkite 2–3 pakaitalo tabletes.
2. Skanėsto paruošimo procesas paprastas: sumaišykite visus ingredientus, tada plakite blenderiu. Rezultatas turėtų būti tiršta masė.
3. Iš viršaus desertą papuoškite riešutų trupiniais.

Pastaba! Iš šio produktų rinkinio galite paruošti apkepą arba pudingą. Tam tikslui į varškės masę reikia įdėti kiaušinius, o tada kepti orkaitėje.

Išvada
Galima pasirinkti daugybę įdomių receptūrų, atitinkančių griežtas dietinės programos taisykles sergant cukriniu diabetu.

Tačiau pats ligonis, taip pat jo artimieji turi suprasti, kad tik tinkamai organizuojant mitybą galima užtikrinti normalią gyvenimo kokybę. Kitų alternatyvių variantų tokiai pacientų kategorijai nėra. Kitaip tariant, tinkama mityba turi tapti jų gyvenimo norma.