Šviežiai spaustos kriaušių sultys: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Kriaušių sultys – tai gėrimas iš tų pačių sultingų ir skanių vaisių. Dar Senovės Kinijoje kriaušės buvo laikomos ilgaamžiškumo simboliu, o Senovės Graikijoje buvo apdainuojamos eilėraščiuose ir skiriamos nuo karščiavimo. Ir dabartiniais laikais kriaušės bei jų sultys laikomos labai naudingomis ir netgi gydomosiomis, aktyviai naudojamos liaudies medicinoje ir kosmetologijoje. Išsamiai apsvarstykime kriaušių sulčių naudą ir žalą.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Kriaušių sulčių sudėtis yra labai turtinga žmogaus organizmui naudingų komponentų. Tai rauginės ir azotinės medžiagos, sacharozė ir gliukozė, skaidulos ir biotinas, katechinai ir pektinai. Iš mineralų galima paminėti šiuos: varis ir manganas, fluoras, jodas ir siera, nikelis ir cinkas, geležis, kalis ir kalcis. Pagal naudingų mineralinių mikroelementų kiekį kriaušė pirmauja tarp visų vaisių.

Neapsieina kriaušių gėrimas be vitaminų: A, C, PP, P, K, E.

Kriaušių sulčių kaloringumas – 45,5 kcal 100 g.

Kuo naudingos kriaušių sultys

Bendroji nauda

Kadangi kriaušių sultys yra nepaprastai turtingos naudingų komponentų, jos taip pat labai naudingos ir teigiamai veikia žmogaus organizmą.

Kriaušių sulčių nauda:

• suteikia energijos ir gyvybingumo;
• valo organizmą nuo šlakų, toksinų ir kancerogenų;
• palankiai veikia virškinamojo trakto darbą;
• normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą;
• tarnauja kaip veiksminga natūrali įvairių žarnyno infekcijų prevencija;
• padeda užkirsti kelią onkologinėms ligoms ir su jomis kovoti;
• stabilizuoja arterinį kraujospūdį;
• palaiko skydliaukės sveikatą;
• „stebi“ normalų šlapimo ir lytinių organų sistemos darbą;
• stiprina imunitetą ir padeda organizmui kovoti su virusais bei bakterijomis.

Moterims

Vitaminas E kriaušėse daro jų sultis puikia priemone hormonų pusiausvyrai normalizuoti ir kritinių dienų eigai palengvinti. Didelis geležies kiekis šiame gėrime taip pat gerai malšina skausmą tomis dienomis. Reguliarus jo vartojimas padės normalizuoti mėnesinių ciklą.

Vyrams

Antiseptinės askorbo rūgšties savybės kriaušių sulčių sudėtyje padeda kovoti su uždegiminiais šlapimo ir lytinių organų sistemos procesais, kurie dažnai kamuoja vyrus. Nuolatinis kriaušių ir jų sulčių vartojimas užtikrins vyrui veiksmingą tokios nemalonios ligos kaip prostatitas prevenciją.

Nėštumo metu

Dėl kriaušių sultyse esančios sacharozės ir fruktozės jos puikiai skatina apetitą, kurio praradimu pirmąjį nėštumo trimestrą taip dažnai skundžiasi moterys. Keli gurkšniai sulčių gali lengvai išspręsti šią problemą.

Nėščiai moteriai labai pravartu stiprinti organizmą ir imunitetą, didinti jo atsparumą virusams ir ligas sukeliantiems mikroorganizmams. Visa tai suteikia reguliarus kriaušių sulčių vartojimas.

Jei moteris laukdamasi kūdikio suserga gripu arba ŪRVI (ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija), jai yra kontraindikuotini daugelis veiksmingų vaistų. Čia vėl į pagalbą ateina vitaminais turtingos kriaušių sultys, kurios palaiko organizmą ligos metu, sutrumpina gydymo trukmę ir užkerta kelią atkryčiams.

Žindymo laikotarpiu

Žindančioms mamoms gydytojai rekomenduoja susilaikyti nuo per didelio kriaušių sulčių vartojimo. Reikalas tas, kad, kaip ir bet kuris vaisius, kriaušėje yra daug skaidulų, o tai gali sukelti naujagimiui padidėjusį dujų susidarymą ir pilvo dieglius.

Pasitarus su gydytoju galima pabandyti įtraukti sultis į maitinančios moters racioną, nes tiek mamai, tiek jos kūdikiui reikia pakankamai vitaminų. Būtina stebėti vaiko reakciją po pirmojo sulčių vartojimo. Jei atsirado bėrimų ar kitų alerginių apraiškų, pilvo pūtimas arba išmatų sutrikimai, mama daugiau neturėtų gerti sulčių.

Vaikams

Kriaušė – vienas iš vaisių, nuo kurio pradedamas kūdikių papildomas maitinimas. Kriaušių sultis į racioną galima įtraukti po to, kai vaiko organizmas priprato prie obuolių.

Optimalus amžius pirmajam sulčių išbandymui – 6 mėnesiai. Jei vaikas alergiškas arba kenčia nuo virškinimo trakto problemų, geriau atidėti kriaušių sulčių išbandymą iki vienerių metų.

Pirmaisiais kartais vaikui reikia duoti sulčių, sumaišytų su virintu vandeniu, vos vieno arbatinio šaukštelio tūrį. O sulaukus vienerių metų kūdikis jau gali išgerti iki 100 ml sulčių per dieną.

Sultis reikia duoti pusvalandį prieš valgį arba tarp valgymų. Siekiant apsaugoti dantų emalį nuo vaisių rūgščių pažeidimų, verta iškart pratinti kūdikį gerti sultis per šiaudelį.

Metant svorį

Kriaušė – mažai kalorijų turintis vaisius, pasižymintis diuretiniu (šlapimą varančiu) poveikiu. Tai reiškia, kad vartojant kriaušių sultis negresia papildomi kilogramai ir jos padės atsikratyti edemų.

Kriaušių sultys ilgam suteikia sotumo jausmą. Be to, jos yra labai saldžios, ką tikrai įvertins lieknėjantys saldumynų mėgėjai, nes jų išgėrus nekils pagundos pasilepinti kaloringais saldainiais ar pyragaičiais.

Metant svorį kriaušės ir jų sultys puikiai tinka užkandžiams, puikiai dera su kitais vaisiais ir uogomis bei rūgštaus pieno produktais. Pavyzdžiui, galima suvalgyti neriebios varškės ir užgerti stikline kriaušių sulčių arba pasigaminti sveiką vaisių sulčių kokteilį.

Kriaušių sultys medicinoje

Kriaušių sultys dėl savo naudingumo žmogaus organizmui dažnai naudojamos kompleksiškai kovojant su įvairiomis ligomis.

1. Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kriaušių sultys normalizuoja širdies ritmą, stiprina kraujagyslių sieneles, gerina kraujotaką ir palankiai veikia kraujo sudėtį.
2. Kriaušių sultys normalizuoja virškinamojo trakto veiklą ir gerina žarnyno peristaltiką.
3. Kriaušių diuretikų savybės padeda kovoti su urolitiaze, o priešuždegiminė savybė papildomai apsaugo nuo cistito.
4. Fruktozė gerai veikia skydliaukės veiklą.
5. Pektinai iš organizmo šalina „blogąjį“ cholesterolį, o tai neleidžia susidaryti cholesterolio plokštelėms.
6. Didelis antioksidantų kiekis kriaušių sultyse labai palengvina būklę apsinuodijus. Ypač kriaušės įrodė savo veiksmingumą neutralizuodamos apsinuodijimo grybais pasekmes.
7. Žmonėms, kenčiantiems nuo skrandžio, tulžies pūslės ir kepenų ligų, kriaušių sultys pašalins skausmus, pagerins savijautą ir atsikratys rėmens.
8. Šio naudingo gėrimo raminamosios savybės pravers sergant depresija, patiriant stresą, nervinius lūžius ir dėl to kylančią nemigą.
9. Kriaušių sultys puikiai mažina temperatūrą, todėl yra nepakeičiamos sergant ligomis, kurias lydi karščiavimas.
10. Kriaušių sultys „atlaisvina“ išmatas, o tai padeda žmonėms, kenčiantiems nuo periodinių vidurių užkietėjimų. Tačiau esant nuolatiniams ilgalaikiams vidurių užkietėjimams, gydytojai nerekomenduoja šios problemos spręsti sultimis.
11. Kriaušių sultys gerina kapiliarų kraujotaką ir pačių kapiliarų sieneles. Tai labai praverčia kovojant su bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Greitai praeina šlapias ir sausas kosulys, atsiskiria skrepliai, palengvėja astmos priepuoliai ir dusulys.
12. Fruktozės vyravimas prieš gliukozę daro šias sultis naudingomis sergant cukriniu diabetu ir kasos ligomis.
13. Sultys rekomenduojamos žmonėms, sergantiems artroze, artritu, osteoporoze, reumatu. Jos neleidžia kalciui išsiplauti iš kaulų moterims menopauzės metu.
14. Vaisius gerina regėjimą ir mažina kataraktos išsivystymo riziką bėgant metams.
15. Papildomai kriaušių sultys gerina audinių regeneraciją, pagreitina įvairių žaizdų gijimą, pašalina galvos svaigimą, gerina apetitą, mažina jautrumą šalčiui.

Kriaušių sultys nuo pagirių

Remiantis daugybe mokslininkų tyrimų įvairiose šalyse, kriaušių sultys yra veiksminga priemonė, palengvinanti nuo pagirių kenčiančių žmonių būklę.

Sultis reikia vartoti ne tada, kai nemalonūs simptomai jau pasireiškė visu mastu, o išvakarėse, tai yra prieš numatomą alkoholio vartojimą. Užteks vienos stiklinės sulčių. Jos turi „stebuklingą“ savybę mažinti alkoholio kiekį kraujyje.

Ryškiausias sulčių vartojimo rezultatas pastebimas padidėjus dėmesio koncentracijai. Būtent tai pirmiausia pažymėjo tiriamieji. Jie lengviau galėjo susikaupti ir susitelkti mintimis.

Tiksliai pasakyti, kaip ir kodėl kriaušių sultys taip veikia alkoholį, mokslininkai negali. Kol kas mokslui pavyko nustatyti tik tai, kad tai kažkaip susiję su poveikiu enzimams ir fermentų, skaidančių alkoholį, gamyba.

Tyrimai buvo atlikti su viena kriaušių veisle – korėjinėmis (panaši į jas kininė rūšis). Tačiau manoma, kad tai taikoma bet kurios veislės sultims.

Žala ir kontraindikacijos

Nors kriaušių sultys yra labai naudingos, per didelis jų vartojimas gali pakenkti organizmui. Dėl per didelio gėrimo kiekio gali atsirasti alerginių reakcijų, išsivystyti stiprus viduriavimas, nes kriaušėse esanti skaidulina labai silpnina išmatas. Be to, gali atsirasti dujų susidarymas, pilvo pūtimas ir skausmas.

Kriaušių sulčių vartojimo kontraindikacijos:

• lėtinis vidurių užkietėjimas;
• polinkis į viduriavimą;
• lėtinis gastritas arba skrandžio opa;
• vyresnis amžius;
• kūdikio amžius iki 6 mėnesių;
• alergija ir individualus netoleravimas;
• dirgliosios žarnos sindromas.

Kriaušių sultys kosmetologijoje

Kriaušių sulčių naudingosios savybės leidžia išlaikyti odos jaunystę, sustiprinti plaukus ir nagus. Tai labai pastebima, kai jos vartojamos reguliariai. Tačiau sultys taip pat naudojamos išoriškai, įvairiose veido kaukėse.

Sultys sumaišomos ir užtepamos ant veido odos:

• su grietine ir migdolų aliejumi brandžiai odai;
• su kiaušinio baltymu esant matomoms raukšlėms;
• su citrinos sultimis pigmentinių dėmių šviesinimui;
• su rūgštaus pieno produktais esant pertekliniam odos riebumui;
• su medumi ir greipfrutų sultimis esant per sausai odai;
• su svogūnu ir pienu esant uždegimams ir bėrimams;
• su riešutų aliejumi, kvietiniais miltais ir citrina esant „pavargusiai“ veido odai su nesveika spalva.

Jau po pirmojo kriaušinės kaukės naudojimo efektas bus pastebimas. Tokias procedūras reikia daryti 2–3 kartus per savaitę mėnesį. Esant poreikiui, kursą galima pakartoti po mėnesio pertraukos.

Kaip pasigaminti kriaušių sulčių: receptai

Pasigaminti 100% natūralias ir naudingas sultis namuose nėra jokių sunkumų. Pirmiausia reikia kruopščiai nuplauti vaisius. Prekybos centruose parduodamos kriaušės dažnai yra apdorotos cheminėmis medžiagomis, įtrintos vašku ir tiesiog nešvarios. Tada nuplautas ir nusausintas kriaušes reikia nulupti ir supjaustyti vidutiniais kubeliais, pašalinant šerdį su sėklomis.

Klasikinis sulčių receptas

Kriaušių gabaliukus permalkite per mėsmalę. Gautą tyrę išspauskite per marlę ir supilkite į emaliuotą indą. Šiame etape sultis galite pasaldinti pagal skonį. Verta prisiminti, kad kriaušių sultys pačios savaime yra pakankamai saldžios. Geriau nenaudoti cukraus, o teikti pirmenybę medui. Sultis reikia pavirti ant vidutinės ugnies apie 15 minučių, tada išpilstyti į sterilizuotus stiklainius ar butelius ir užsandarinti.

Receptas sulčiaspaudei

Reikia įpilti vandens į specialų sulčių garintuvo skyrių, sudėti kriaušių kubelius, uždengti dangčiu ir įjungti. Toks sulčių gaminimo procesas trunka nuo 20 iki 60 minučių, priklausomai nuo to, kokios minkštos yra kriaušės. Konservuojama panašiai kaip ir ankstesniame recepte.

Su obuoliu

Obuolių ir kriaušių sultys gaminamos pagal klasikinį kriaušių sulčių receptą. Obuoliai taip pat sumalami per mėsmalę, išspaudžiami per marlę ir verdami kartu su kriaušėmis puode. „Standartinė“ proporcija – 2 kg obuolių 1 kg kriaušių, bet viską galima imti tik pagal skonį. „Vidutinis“ cukraus kiekis tokioms sultims – 50 g 1 kg vaisių.

Su šermukšniu

Kriaušių sultys su juodąja aronija pasižymi ypatingu subtiliu ir išskirtiniu skoniu, jos turi tamsią, sodrią spalvą, vizualiai primenančią vyną.

Ingredientai: 1 kg kriaušių reikia paimti 1 kg šermukšnių ir 250 g burokėlių, 250 g cukraus.

Visi vaisiai ir daržovės paruošiami vienodai: nuplaunami, nuvalomi, pašalinamos sėklos, supjaustomi kubeliais. Tada jie perleidžiami per sulčiaspaudę arba mėsmalę ir marlę. Sumaišoma ir uždedama ant ugnies, virinama 5–7 minutes, paskui išpilama į talpas. Stiklainiai arba buteliai apvyniojami. Šiltoje vietoje jie turi stovėti, kol visiškai atvės, tada galima juos padėti į nuolatinės laikymo vietą (pvz., rūsį).

Su agurku

Ingredientai:

• 1 kg kriaušių;
• 1 kg agurkų;
• 100 g imbiero šaknies;
• 5 imbiero stiebų.

Vaisiai ir daržovės paruošiami kaip įprasta. Tada naudojama sulčiaspaudė arba mėsmalė. Tokios sultys nėra verdamos, o iš karto išpilamos į stiklainius. Jų nereikia konservuoti, jos skirtos greitam vartojimui ir negali ilgai išsilaikyti. Stiklainiai ir buteliai tiesiog sandariai uždaromi ir dedami į šaldytuvą, kur jie gali stovėti iki dviejų savaičių.

Kaip pasirinkti kriaušes sultims

Sultims gaminti tinka visos kriaušių veislės. Tačiau aromatingiausias ir skaniausias gėrimas gaunamas iš vaisių su tankiu minkštimu ir plona odele.

Reikia atsiminti, kad 1 litrui sulčių pagaminti prireiks maždaug 2 kg vidutinio dydžio vaisių.

Kaip laikyti kriaušių sultis

Kad sveikos ir natūralios naminės kriaušių sultys gerai išsilaikytų, jos sterilizuojamos ir karštai uždaromos. Pasterizuoti reikia ne mažiau kaip 15–20 minučių.

Sultis galima laikyti tiek stiklainiuose, tiek buteliuose. Stiklainius iš anksto būtinai reikia sterilizuoti, o butelių kamštelius užlieti parafinu arba vašku. Sausoje ir vėsioje vietoje toks konservavimas lengvai išsilaikys visą žiemą. Dėl patikimumo ir geresnio laikymo kriaušių sultys dažnai „uždaromos“ ne grynos, o su kitų vaisių ir uogų nektarais.

Galima pagaminti kriaušių sultis ir trumpesniam laikymui, tiesiog sandariai uždarius stiklainių dangtelius. Taip jos šaldytuve stovės iki dviejų savaičių.

Kaip pasigaminti vyną iš kriaušių sulčių

Kad iš kriaušių sulčių pagamintumėte vyną, jos turi sufermentuoti. Galima naudoti parūgusias sultis. Geriau, jei jos bus su minkštimu. Į sultis galima įdėti šiek tiek kriaušių tyrės.

Reikia pridėti cukraus ir keletą razinų uogų arba šviežių neplautų vynuogių. Tai būtina fermentacijos procesui suaktyvinti. Sultis su priedais uždenkite marle, kad į jas nepatektų muselių ir šiukšlių.

Dvi–tris dienas sultys turi pastovėti šiltoje vietoje. Jas periodiškai pamaišykite, nuleisdami putas ir sufermentavusias uogas į dugną. Putos aktyviai susidarys (iki šnypštimo) – tai geras ženklas, kad procesas vyksta teisingai ir aktyviai. Jei nemaišysite ir nenuleisite išspaudų į skystį, vyno ruošinys gali parūgti.

Po kelių dienų sultis perkoškite per marlę arba smulkų sietelį ir supilkite į vyno talpyklą. Joje būtinai turite palikti maždaug ketvirtadalį tuščios vietos, kad būtų kur dėti cukrų, susidaryti putoms ir išeiti anglies dioksidui.

Jei sultys atrodo per daug drumstos – nieko baisaus. Jos nebūtinai turi būti skaidrios. Viskas priklauso nuo kriaušių veislės ir priedų. Ant talpyklos su raugu turite uždėti kamštį su vandens užraktu. Bet galite jo specialiai neįsigyti, o tiesiog užmauti medicininę pirštinę ir viename piršte adata pradurti skylutę. Prie pagrindo ją tvirtai pririškite guminėmis juostomis ar virvele prie kaklelio. Neturi likti jokių skylučių ar tarpų, išskyrus vieną padarytą pradūrimą.

Dabar turite perkelti butelį į tamsią vietą, kurios temperatūra 18–26 laipsniai Celsijaus, ir palikti ten mėnesiui ar dviem. Po penkių dienų įdėkite 1 kg cukraus porciją. Tam turite nuimti vandens užraktą, per vamzdelius nupilti maždaug pusę litro sulčių ir jose ištirpinti cukrų. Šį sirupą supilkite atgal į butelį.

Po penkių dienų įdėkite dar 1 kg cukraus. Daugiau nieko daryti su vynu nereikia, tik laukti. Būna, kad vynas rūgsta labai ilgai – maždaug du mėnesius. Tokiu atveju, praėjus maždaug 50 dienų, turite perpilti vyną į kitą talpyklą, atskirdami jį nuo nuosėdų, uždaryti vandens užraktu ir palikti «brendti». Tai išgelbės nuo galimo kartaus skonio.

Požymis, kad vynas nustojo rūgti, yra susileidusi pirštinė arba burbuliukų nebuvimas vandens užrakte. Šiame etape turite paimti mėginį ir pagal skonį įdėti cukraus arba spirito (degtinės), kad gautumėte sustiprintą vyną. Vėliau rekomenduojama jį palikti pusmečiui, kas mėnesį filtruojant.

Gatavas kriaušių vynas gali būti laikomas sandariai uždarytuose buteliuose maždaug trejus metus, kai standartinė stiprumas 10–12%. Jei buvo pridėta spirito, laikymo laikas pailgėja.

Svarbu! Kad vynas nesugestų, tinkamai rūgtų ir būtų laikomas, nerūgštėtų, nesusidarytų gleivės, Jums reikalingas rūgštingumas. Tam pirmajame misos paruošimo etape, kai dedamos uogos, turite įberti citrinos rūgšties arba įpilti citrinos sulčių. Kiekis priklauso nuo Jūsų skonio pageidavimų ir kriaušių sulčių saldumo.

Kaip išsirinkti parduotuvines kriaušių sultis

Parduotuvių lentynos pilnos pakuočių ir butelių su įvairiomis sultimis ir nektarais. Bet ar galite jas gerti? Ir ar jos naudingos taip pat, kaip Jūsų pačių pagamintos? Kaip išsirinkti kokybišką ir natūralų gėrimą?

Natūraliomis gali būti sultys, pagamintos iš vaisių, augančių konkrečioje vietovėje. Tai reiškia, kad kriaušių sultys teoriškai gali būti natūralios, nes šie vaisiai Rusijoje auga visur. Tada turite atkreipti dėmesį į gamybos datą. Ji turi atitikti derliaus nuėmimo laikotarpį. Jei data nurodyta užpernykštė, tai tokios sultys akivaizdžiai pagamintos iš koncentrato, pridedant cukraus ir vandens.

Koncentratas savaime nėra baisus, nes tai sutirštintas natūralių vaisių sultys. Bet gamintojas privalo nurodyti, kiek procentų sulčių yra bendrame tokiame atkurtame gėrime. Ir jei tokio skaičiaus ant pakuotės nėra, galima drąsiai manyti, kad nesąžiningas gamintojas slepia mažą natūralių sulčių kiekį, pažeisdamas GOST. Jie gali net nenurodyti sudėtyje vandens, o tai neįmanoma, jei sultys atkurtos.

Nektaras – tai sultys, sumaišytos su vandeniu ir cukrumi. Tokiame gėrime vaisių dalis bus pati menkiausia. Reikia atkreipti dėmesį į vaisių dalies kiekį nektare: ji neturi būti mažesnė nei nustatyta įstatymais. Kriaušėms – tai 50 %.

Tiriant sudėtį svarbu atsiminti, kad skonio stiprikliai, dažikliai, konservantai ir saldikliai yra draudžiami. Sąžiningo gamintojo etiketėje turi būti nurodyta sudėtis, maistinė vertė, kaloringumas, galiojimo laikas ir laikymo sąlygos, gamintojo pavadinimas, jo kontaktai, dokumentas, pagal kurį sultys buvo pagamintos. Žymėjimas UHT reiškia, kad sultys buvo termiškai apdorotos, o tai prailgina jų galiojimo laiką, bet „sunaikina“ dalį naudingų medžiagų.

Jei sultys stikliniame butelyje buvo laikomos tiesioginiuose saulės spinduliuose, jos suges greičiau, nei nurodyta ant etiketės.

Atidarytos sultys gali būti laikomos šaldytuve nuo vienos dienos iki trijų.

Įdomūs faktai apie kriaušes

1. Kriaušių tėvynė – Pietų Azija.
2. Amerika „susipažino“ su kriaušėmis tik prieš 400 metų.
3. Senovėje kriaušės buvo aukos dievams.
4. Senais laikais kriaušėmis gelbėdavosi nuo jūros ligos ilgų jūrų kelionių metu. Nedidelį kriaušės gabalėlį tiesiog ištirpdavo burnoje, ir supimo požymiai išnykdavo.
5. Kriaušė priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip obelis, rožės ir erškėtis.
6. Senovės Kinijoje kriaušės buvo laikomos nemirtingumo simboliu, nes šis medis yra labai tvirtas. Rasti nulaužtą kriaušę buvo labai blogas ženklas. O jei žmogus pats savo noru ją nulauždavo, tai savo rankomis pasirašydavo sau mirties nuosprendį.
7. Kriaušės mediena yra nepaprastai tvirta. Iš jos gamindavo liniuotes ir kitus matavimo prietaisus, nes iš tokios medžiagos jie nesideformuodavo. Baldai iš tokios medienos tarnauja šimtmečius ir išlaiko pirminę išvaizdą. O šiais laikais iš kriaušės medienos gaminami indai, kurie naudojant niekuo nesiskiria nuo keraminių ar stiklinių, ir juos taip pat galima plauti net indaplovėje. Tiesa, skirtumas yra – jie yra daug tvirtesni.
8. Tie patys kinai tikėjo, kad pasidalinti kriauše – skirtis.
9. Prieš Kolumbui atvežant tabaką, žmonės bandė rūkyti kitus augalus, vienas iš kurių buvo kriaušės lapai.
10. Kriaušė – labai kaprizingas medis. Todėl sodininkai sugalvojo tokią gudrybę: jie skiepija kriaušę ant šermukšnio. Šermukšnis – labai lengvai prižiūrimas ir nereiklus augalas. Taigi vaisiai auga ant šermukšnio, bet tampa labiau sutraukiantys.
11. Kriaušės šakų lapai išsidėstę ne chaotiškai, o griežta tvarka, vienodu atstumu vienas nuo kito ir vienodu 135 laipsnių kampu. Taip medis gauna maksimalų saulės šviesos kiekį.
12. Šviežiomis kriaušėmis galima laikyti iki metų. Tam reikia atrinkti tik sveikus vaisius ir sudėti juos vienu sluoksniu tamsioje vietoje, kurioje temperatūra ne aukštesnė nei 0 laipsnių Celsijaus.
13. Nuo alergijos kriaušėms dažniausiai kenčia žmonės, turintys individualų alksnio ir beržo žiedadulkių netoleravimą.
14. Iš viso yra daugiau nei 3 000 kriaušių veislių.
15. Senovės Rusijoje vietoj žodžio «kriaušė» buvo vartojamas žodis «dulė». O rusiškuose raštuose randama žodžio «chruša» forma.
16. Pagrindinis kriaušių gamintojas – Kinija.
17. Šveicarijoje iš kriaušių gaminamas labai koncentruotas saldus sirupas, vadinamas «kriaušių medumi».
18. O Italijoje yra kriaušių garstyčios – tai garstyčios su vaisių priedais, įskaitant ir kriaušes.
19. Kriaušės mediena taip pat naudojama reljefinėms lentoms, kuriomis gaminami raižyti meduoliai.
20. Didžiausia pasaulyje kriaušė buvo užauginta Japonijoje. Jos svoris siekė apie 3 kg.

Kriaušių sulčių nuotrauka